- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- AN2-179-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00368-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo nutraukta pradėta administracinė teisena I. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui I. Č. ir už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui I. Č. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodyta, kad I. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas I. Č. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, kurio nuomone, bendrovė buvo nemoki jau 2014 m. gruodžio 31d., todėl bendrovės vadovas I. Č. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. vasario 8 d. nutarimu pradėtą administracinę teiseną I. Č. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, t. y. pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) buvusį vadovą I. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį - 2200 Eur baudą.
4. Nurodo, kad ANK 591 straipsnio 8 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi minėtame straipsnyje yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 591 straipsnio 8 punkto taikymo yra pažymėjęs, kad ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iš alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtą administracinių nusižengimų teiseną - kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas - nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiškai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).
6. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) I. Č. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. BK 182 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Taigi, nei vienas iš minėtų straipsnių nenumato atsakomybės už tai, kad asmuo nevykdydamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus teises, t. y. nesutampa nei vienas ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ir BK 182 straipsnyje ir 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymis. Ikiteisminiame tyrime I. Č. inkriminuojamos veikos neapima I. Č. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje.
8. Nutarime pažymima, jog iš byloje surinktų duomenų matyti, kad I. Č. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2017 m. spalio 2 d. ir nevykdė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 2 straipsnio 8 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų ir pareigų, t. y. nustatytu terminu nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau nutraukus I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai liktų neišspręstas jo atsakomybės už kreditoriaus VMI prie FM teisių pažeidimą klausimas.
9. Pirmos instancijos teismas, nutraukdamas I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė ANK 591 straipsnio 8 punktą, šis proceso teisės normos pažeidimas yra esminis, turėjęs įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas I. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo pagal padarė neteisingas išvadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje nustatyta, Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui I. Č., kuriame nurodyta, kad I. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas I. Č. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, kurio nuomone, bendrovė buvo nemoki jau 2014 m. gruodžio 31d., todėl bendrovės vadovas I. Č. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nutraukdamas I. Č. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pagal BK 120 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad šiuo metu vykdomas I. Č. baudžiamasis persekiojimas, valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaiko prokuroras, ištyrus veiką ir esant pagrindui, bus surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduodama teismui, kuris toliau vykdys tyrimą, o tai reiškia, kad nubaudus I. Č. už administracinį nusižengimą, ir teismui nuteisus jį už jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą būtų nusižengta (non bis in idem) principui. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
14. Iš 2018 m. gruodžio 5 d. pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus rašto dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Č. įtariamas padaręs nusikaltimus numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnyje 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnyje 2 dalyje, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje sunkiems nusikaltimams daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, organizavo ir vykdė netikrų dokumentų pagaminimą, jų laikymą ir netikrų dokumentų panaudojimą, tuo padarydamas didelės turtinės žalos, bei apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (b.l.36).
15. Non bis in idem principas (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).
16. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su VMI prie FM apeliacinio skundo argumentu, kad nei vienas iš I. Č. inkriminuojamų straipsnių (ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)) nenumato atsakomybės už tai, kad asmuo nevykdydamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus teises, t. y. nesutampa nei vienas ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ir BK 182 straipsnyje Bei 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymis. Ikiteisminiame tyrime I. Č. inkriminuojamos veikos neapima jo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, I. Č. veiksmai, kuriais jis yra įtariamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir ANK 120 straipsnio 1 dalį, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika, taip pat ir veikos yra netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Vertinant minėtų veikų tapatumą, jos nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių.
17. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eilės pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą.
18. I. Č. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis nebuvo tikrasis bendrovės direktorius, nes tam neturėjo nei reikiamos patirties, nei išsilavinimo, sutiko užimti pareigas įkalbėtas kitų asmenų, nes tuo metu neturėjo darbo.
19. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo I. Č. (b.l. 6). Nors I. Č. nurodo, kad jis nebuvo tikrasis bendrovės vadovas, tačiau sutikdamas eiti šias pareigas, prisiėmė ir įgaliojimus veikti įmonės vardu, taip pat ir vadovo pareigas, todėl atsako už šių pareigų nevykdymą. I. Č. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų nedėjo. 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą (b.l. 7).
20. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad I. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas I. Č. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, kurio nuomone, bendrovė buvo nemoki jau 2014 m. gruodžio 31d., todėl bendrovės vadovas I. Č. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kurios nevykdė. Tokiu būdu I. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo
21. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur. VMI prie FM apeliaciniu skundu prašo I. Č. paskirti 2000 Eur dydžio baudą.
22. Skirdamas administracinę nuobaudą I. Č., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į I. Č. asmenybę –teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje nebuvo baustas už analogiškų veikų padarymą, dirba. I. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. Č. nebuvo praeityje baustas už analogiškų veikų padarymą, sprendžia, kad I. Č. skirtina nuobauda, artima sankcijoje numatytam minimalios baudos dydžiui, kuri yra pakankamai griežta ir, teismo nuomone, bus pakankama tiek nubaudimui, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.
23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
I. Č. pripažinti kaltu, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti 1450 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt Eur) baudą.
Išaiškinti I. Č., kad bauda, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos ir turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 17064780418. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.