Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo pradėta administracinė teisena O. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei O. S. už tai, kad ji, žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei VMI įgalioto atstovo paaiškinimų, susipažinęs ir įvertinęs bylos rašytinę medžiagą padarė išvadą, kad O. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl bylą jos atžvilgiu nutraukė (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliaciniu skundu VMI prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-357-806/2017 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog po to, kai buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą ir šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, VMI pareiškimu prašė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą bendrovės direktorei, kai šiai faktiškai pareigos pačiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebėra, todėl administracinė teisena negalima, nes tokia išvada prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. ATP-1233-195/2013, 2014 m. kovo 26 d. nutartis Nr. ATP-352-315/2014).

Institucijos teigimu, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovui kyla, jei jis turėjo pareigą teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei, tačiau to nepadarė, nepaisant to, ar administracinio pažeidimo nagrinėjimo metu jo vadovaujamai įmonei jau yra iškelta bankroto byla, ar ne. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei O. S. pareiga teikti pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo kilo 2013 m. spalio mėn., todėl teismas turėjo pareigą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidžia įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Apklausiama teismo posėdyje O. S. paaiškino, jog jai pradėjus eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, VMI buvo paėmusi visus apskaitos dokumentus. Jai jokių likučių nebuvo perduota, todėl negalėjo pateikti dokumentų, nes tuo metu vyko bylos tyrimas, sumokėtas 300 000 eurų užstatas. Ji negalėjo matyti realių likučių. Šias aplinkybes patvirtina VMI pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo esantys duomenys, t.y., kad O. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo nuo 2013-10-17 iki 2015-01-07, o priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai įmonės atžvilgiu pradėti taikyti nuo 2013-08-26. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog, norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai). Šioje byloje nėra nustatyta, kad O. S. buvo aiškiai žinomi įmonės kreditoriaus (šiuo atveju – VMI) ketinimai inicijuoti bankrotą, kas reikalinga nustatyti sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog po to, kai buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą ir šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, VMI pareiškimu prašė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą bendrovės direktorei, kai šiai faktiškai pareigos pačiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebėra, todėl administracinė teisena negalima, nes tokia išvada prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. ATP-1233-195/2013, 2014 m. kovo 26 d. nutartis Nr. ATP-352-315/2014), tačiau šių ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, kad įmonė galimai nemoki buvo jau 2011 metais, kadangi deklaruotų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma viršijo bendrą į balansą įrašyto turto vertę, patirti didelį nuostoliai. Kaip jau minėta aukščiau, O. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2013-10-17, jau vykstant priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimui, iš įmonės buvo paimti apskaitos dokumentai, todėl nėra paneigta aplinkybė, jog jai nebuvo žinoma reali įmonės finansinė padėtis.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. S. veikoje nėra nustatyta jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.