Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta iškelti administracinę bylą ir nutraukta pradėta administracinė teisena P. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 50⁶ str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 19 d. pareiškimas, kuriame prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „Tamulionio transportas“ direktoriui P. T. ir paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatytą administracinę nuobaudą.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Tamulionio transportas“, į. k. 300152833, reg. Laisvės pr. 60, Vilnius, pagal 2013 m. liepos 17 d. mokestinės nepriemokos balansą turi 219 910,01 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro Gyventojų pajamų mokestis (toliau tekste - GPM), pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis, socialinis mokestis bei delspinigiai. Mokestinė nepriemoka jau buvo patvirtinta 2008 m. gruodžio 11 d., pateikus GPM deklaraciją, 2008 m. gruodžio 24 d. pateikus PVM deklaraciją bei vėlesniais laikotarpiais, nes visos deklaruotos mokėtinos sumos nebuvo mokamos, nepriemoka didėjo.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. vasario 14 d. parengė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir išsiuntė UAB „Tamulionio transportas“. Bendrovei buvo nurodoma iki 2013 m. kovo 19 d. sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat bendrovė informuota apie Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, įpareigojančias įmonės vadovą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas grąžintas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su atžyma „Neatsiėmė“. Pakartotinai 2013 m. gegužės 8 d. raštu Bendrovė buvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio pranešimo taip pat nepavyko pristatyti gavėjui. Taip pat per pranešime nurodytą laikotarpį bendrovės mokestinė nepriemoka nesumokėta bei negauta informacijos, kad P. T. būtų kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. nutarimu atsisakė P. T. iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. ir nutraukė pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nurodydamas, kad bendrovės vadovo administracinę atsakomybę šalina civilinio proceso tarka bendrovei iškelta bankroto byla.

Apeliaciniu skundu Valstybinės mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta UAB „Tamulionio transportas“ direktoriui P. T. iškelti administracinę bylą pripažinti jį kaltu bei paskirti jam Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. straipsnio sankcijoje nustatytą nuobaudos vidurkį, t.y. 7500 litų dydžio baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 1 d. nuostatas, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (...), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lingvistiniu požiūriu ši sąlyga turėtų būti vertinama kaip tęstinė pareiga įmonės savininkui atlikti aktyvius veiksmus nuo pat įmonės nemokumo statuso atsiradimo, t.y. įmonės savininkas turi pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tęstiniu laikotarpiu, todėl ir jo veiksmai (neveikimas) turėtų būti vertinami nuo pat įmonės nemokumo būsenos atsiradimo. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas nurodo, kad iš UAB „Tamulionio transportas“ balanso už 2009 metus matyti, kad šios bendrovės turtas 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 465.525,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 921.979,00 Lt. Tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 341.942,00 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 580.073,00 Lt, t.y. minėtos bendrovės įsipareigojimai viršijo viso balanse apskaitomo turto vertę. UAB „Tamulionio transportas“ skola biudžetui pagal 2013 m. gegužės 16 d. mokestinės nepriemokos balansą, sudarė 219.910,01 Lt. Nepriemoka jau buvo patvirtinta šiai bendrovei 2008 m. gruodžio 11 d. pateikus GPM deklaraciją, 2008 m. gruodžio 24 d. pateikus PVM deklaraciją bei vėlesniais laikotarpiais, visos deklaruotos mokėtinos sumos nebuvo mokamos, nepriemoka didėjo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Tamulionio transportas“, atliko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAĮ) numatytus išieškojimo veiksmus ir priėmė tokius sprendimus: 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 14-19-13086 išieškoti 36.447,11 Lt mokestinę nepriemoką iš turto; 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 14-19-20916 išieškoti 71.342,85 Lt mokestinę nepriemoką iš turto; 2010 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 14-19-14383 išieškoti 37.564,43 Lt mokestinę nepriemoką iš turto; 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-8028 išieškoti 56.544,57 Lt mokestinę nepriemoką iš turto. Visi šie sprendimai vykdyti buvo perduoti antstolei N. Š. Antstolė išieškojo tik 1.741,46 Lt. 2013 m. sausio 14 d. antstolė informavo, kad areštuotose UAB „Tamulionio transportas“ sąskaitose lėšų nerasta, nekilnojamojo turto bendrovė neturi, jos vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (priekaba), kurios buvimo vieta nežinoma, todėl nukreipti išieškojimą į šį turtą nėra galimybės. Neįvykdytų sprendimų antstolė negrąžino.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. vasario 14 d. parengė pranešimą Nr. (23.4-08)-RNA-5515 apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir išsiuntė UAB „Tamulionio transportas“. Šiame pranešime UAB „Tamulionio transportas“ buvo prašoma iki 2013 m. kovo 19 dienos sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Šiuo pranešimu taip pat buvo informuota, jog Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad įmonei negalint arba neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pakartotinai 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNA-18769 UAB „Tamulionio transportas“ buvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Informacijos, kad P. T. būtų kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamulionio transportas“ apeliantas neturi. Minėtas asmuo jau nuo 2009 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamulionio transportas“, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

P. T. buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodydamas, kad P. T. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

P. T. buvo kaltinamas tuo, kad privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nepadarė, todėl pažeidė kreditorių teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 1 d. nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t.y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis bendrovė buvo nemoki nuo 2008 m gruodžio mėn.

Apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad bendrovės vadovas jau nuo 2009 m. turėjo sudarė 580 073 Lt, t.y. bendrovės įsipareigojimai viršijo viso balanse apskaitomo turto vertę. pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamulionio transportas“. Nurodoma, kad iš bendrovės 2009 m. balanso matyti, kad UAB „Tamulionio transportas“ turtas 2009 m. gruodžio 31 d. būklei buvo 465 525 Lt, o mokėtinos sumos įsipareigojimai 921 979 Lt. Apeliantas pažymi, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 341 942 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai jau sudarė 580 073 Lt, t.y. bendrovės įpareigojimai viršijo viso balanse apskaitomo turto vertę.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. birželio 12 d. yra gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas atsakovui UAB „Tamulionio transportas“ dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4678-302/2013 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą UAB „Tamulionio transportas“, ši nutartis 2013 m. spalio 28 d. įsiteisėjo.

Patikrinus teismui pateiktos medžiagos (toliau - bylos) duomenis darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmęs sprendimą bendrovės vadovo P. T. atžvilgiu ją nutraukti, savo sprendimą priėmė išsamiai nepatikrinęs ar bendrovės vadovas dar nuo 2009 m. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apylinkės teismo sprendime nurodytas teiginys, kad bendrovės vadovo administracinę atsakomybę šalina ta aplinkybė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo P. T. kreipėsi 2013 m. liepos 19 d., t.y. po to kai 2013 m. birželio 12 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas.

Apylinkės teismas neįvertino tai, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo P. T. galimai atsirado jau 2009 metais, kai buvo nustatytos bankroto bylai kelti sąlygos (įsiskolinimų viršijimas turimo turto) ir nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo P. T. galimai tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) iki 2013 m. birželio mėnesio kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi mokesčių inspekcija. Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jau buvo iškelta bankroto byla, nepašalina galimybės traukti P. T. atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą iki 2013 m. birželio mėnesio, jeigu būtų nustatyta, kad sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo ir anksčiau.

Byloje yra pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys apie UAB „Tamulionio transportas“ įsiskolinimus valstybės biudžetui laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2013 m. (b.l.1-1; 41-42). Šių duomenų spręsti ar bendrovės vadovas turėjo pareigą keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepakanka. Teismas turi neginčytinai nustatyti, nuo kurio laiko P. T. jau turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tam nustatyti reikalinga surinkti papildomus duomenis, šiuos duomenis patikrinti ir nustačius, kad P. T. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei buvo ne jo iniciatyva iškelta bankroto byla, nustatyti jo neteisėto neveikimo trukmę ir spręsti atsakomybės pagal ATPK 50⁶ str. klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog UAB „Tamulionio transportas“ laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2013 m. buvo nemoki, tačiau kaip paminėta ankščiau šis faktas reikalauja išsamaus patikrinimo, kurio apylinkės teismas neatliko.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo priimtas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t.y. nustatyti ir įvertinti kokiu laikotarpiu UAB „Tamulionio transportas“ įsiskolinimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai yra jau buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat atsižvelgiant į ATPK 35 str. 6 dalies, kuri šiuo metu taikytina nagrinėjant skundą dėl apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimo, nuostatas, pašalinančias galimybes išnagrinėti pareiškimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinės bylos P. T. iškėlimo grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.