Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bersa“ įgaliotam atstovui teisininkui Linui Mažoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bersa“ patikslintą ieškinį atsakovams R. K. individualiai įmonei ir R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų R. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš R. K. 3 025 Eur skolą, 2 268,75 Eur delspinigius, 450 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir R. K. IĮ 2018 m. birželio 6 d. sudarė sutartį dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Pagal šią sutartį ieškovės darbuotojai turėjo atlikti sutartus darbus, o atsakovė R. K. IĮ įsipareigojo ieškovei už atlikus darbus sumokėti 3 025 Eur. Darbai pagal 2018 m. birželio 6 d. sutartį buvo baigti 2018 m. birželio 14 d., ieškovės ir atsakovės atstovai pasirašė darbų perdavimo priėmimo aktą. 2018 m. birželio 15 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. BRS-18007 už atliktus darbus 3 025 Eur sumai. Atsakovas R. K., kaip individualios įmonės savininkas, savo parašu patvirtino, kad priėmė ieškovės sąskaitą - faktūrą apmokėjimui. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovė iki sutartyje nustatyto termino neatsiskaitė, pastabų dėl darbų atlikimo aktu atsakovei perduotų darbų kiekių ir kokybės ieškovei nepateikė, todėl ieškovė laiko, kad sutartyje nurodytus darbus atliko laiku ir tinkamai. Negavusi apmokėjimo, 2018 m. birželio 22 d. ieškovė sudarė sutartį su VšĮ ADVOC LT dėl įsiskolinimo iš atsakovės išieškojimo, kuriai už paslaugas sumokėjo 450 Eur. Be to, sutartimi šalys susitarė dėl 5 procentų dydžio delspinigių (151,25 Eur per dieną), kurie už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. liepos 2 d. sudaro 2 268,75 Eur. Kadangi atsakovė R. K. IĮ jokio turto neturi, todėl už atsakovės prievolę subsidiariai taip pat yra atsakingas jos savininkas R. K..

Ieškovė kituose savo procesiniuose dokumentuose, kiek tai susiję su nagrinėjamu bylos dalyku, taip pat nurodė, kad nesutinka su darbų apimtimi, nes pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovė neturėjo ir neprisiėmė įsipareigojimo sukonstruoti ir padaryti plaukiojančio namelio Nr. 2 stogą ir atlikti apie jį apdailos darbus pagal stogo perimetrą. Pagal sutartį ieškovei buvo pavesta vykdyti subrangovinius objekto fasado ir vidaus apdailos darbus. Ieškovės darbuotojams atvykus į Suomiją, paaiškėjo, kad atsakovės darbuotojų, kurie turėjo duoti užduotis ir pateikti technines specifikacijas, objekte nėra, o visus nurodymus dėl darbų atlikimo ieškovės atstovams pateikdavo I. K., kompanijos S. E. Oy įgaliotas atstovas. Pretenzijų dėl darbų kokybės, vykdant darbus pagal sutartį, nebuvo gauta. Jokie darbo brėžiniai ir/ar techninės specifikacijos ieškovės darbuotojams nebuvo perduoti. Neaišku, kokių technologinių reikalavimų nesilaikymu yra kaltinama ieškovė. Kadangi kitų atsakovės atstovų objekte nebuvo, 2018 m. birželio 14 d. pabaigus darbus, buvo surašytas darbų perdavimo aktas, kuriame, atsakovės pavedimu, pasirašė I. K.. Darbų perdavimo akte nurodyta, kad jis pasirašo, kaip atsakingas kompanijos S. E. Oy atstovas. Darbų aktas su sąskaita faktūra buvo persiųsti R. K., kuris faktūrą priėmė apmokėjimui ir grąžino ieškovei pasirašytą.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, patikslinto atsakovės priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę apmokėti 2018 m. gruodžio 18 d. Aalto Energineering Oy sąskaitą 4 476 Eur sumai už neatliktus darbus atmetė, reikalavimą dėl 862 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš ieškovės paliko nenagrinėtą; atsakovei iš ieškovės priteisė 236,86 Eur išlaidų už vertėjos vertimą teismo posėdžio metu; priteisė valstybei iš ieškovės ir iš atsakovės po 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. birželio 7 d. apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas patikslintas ieškovės UAB „Bersa“ ieškinys ir priteistas vertimo išlaidų atlyginimas, buvo panaikinta ir šioje dalyje byla grąžinta pakartotinai nagrinėti pirmos instancijos teisme. Byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad vėlesni atsakovo pateikti dokumentai apie netinkamą darbų atlikimą nuo birželio 14 d. iki liepos mėn. vidurio niekuo nepagrįsti ir su byla nesusiję, kadangi ieškovės darbuotojai tuo metu nurodytame objekte nebedirbo. Pagal byloje pateiktas nuotraukas sprendžia, kad objekte dirbo 3 ieškovės darbuotojai. Jų apgyvendinimu pagal sutartį rūpinosi atsakovė. Ieškovės veikla – pagalbiniai statybos darbai, specialių licencijų ar sertifikatų įmonė neturi. Ir sutartį, ir darbų priėmimo – perdavimo aktą rengė ieškovės direktorius S. B..

Atsakovės R. K. individualios įmonės atstovas ir atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Bersa“ ir atsakovė R. K. IĮ 2018 m. birželio 6 d. sudarė sutartį dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Pagal šią sutartį ieškovės darbuotojai turėjo atlikti sutartus darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už atlikus darbus sumokėti 3 025 Eur. Užsakovas įsipareigoja mokėti Subrangovui už įvykdytus darbus pagal šioje sutartyje numatytus terminus bei sąlygas (Sutarties 1.3 punktas). Sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo dienos ir galiojo iki 2018 m. birželio 14 d., atliktų darbų trukmė nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (Sutarties 6.1-6.2 punktai). Sutarties 4.1. punkte nurodyta darbų kaina 2 500 Eur plius PVM 525 Eur, o 4.3 punktu šalys susitarė aktuoti atliktus darbus pasirašant atliktų darbų aktą, atlikus darbus, išrašoma sąskaita - faktūra. Pateikti atliktų darbų aktą (po sutarties pasibaigimo) ne vėliau kaip kitos savaitės pirmadienį įsipareigojo užsakovas (Sutarties 2.6 punktas). 2018 m. birželio 14 d. Darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad darbai pagal 2018 m. birželio 6 d. sutartį buvo baigti 2018 m. birželio 14 d. Aktą pasirašė ieškovės atstovas S. B. ir užsakovo S. E. Oy įgaliotas atstovas K. I., taip pat nurodyta, kad tai R. K. IĮ atstovas. 2018 m. birželio 15 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BRS-18007 už atliktus darbus 3 025 Eur sumai pagal 2018 m. birželio 6 d. sutartį ir darbų perdavimo – priėmimo aktą, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2018 m. birželio 17 d.

Iš 2018 m. gegužės 3 d. sutarties nustatyta, kad atsakovė R. K. IĮ (rangovas) ir Aalto Engineering Oy (užsakovas) susitarė dėl namo statybos darbų, statybos aikštelės adresas Inkilankatu 29, Teknola, Savonlinna, Suomija. Atsakingas prižiūrėtojas Artūras Z. 2018 m. liepos 14 d. aktu nustatyta, kad buvo atliktas sumontuotos faneros kokybės nustatymas, objekte – laivas 002, Teknola, Savonlinna. Tikrinimo metu nustatytos faneros klaidingo sumontavimo priežastys. Šį aktą pasirašė – Aalto Engineering Oy vardu E. H., S. E. Oy atstovas I. K., Paeb-rentTmi vardu pasirašė A. Z.. 2018 m. gruodžio 18 d. Aalto Energineering Oy pateikė atsakovei sąskaitą Nr. 1/10.12.2018 – 4 476,00 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad įmonė patyrė 4 476,00 Eur išlaidas medžiagų įsigijimui dėl to, kad netinkamai atlikti plaukiojančio namelio stogo faneros su mediniu korpusu darbai.

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir vykdymo bei dėl atsakovų pareigos sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

Kadangi Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl patikslinto ieškovės UAB „Bersa“ ieškinio ir priteisto vertimo išlaidų atlyginimo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šioje byloje nagrinėtinas klausimas tik toje dalyje, kurioje sprendimas panaikintas – dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir atlyginimo už vertimo išlaidas. Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylos dalį pirmosios instancijos teisme turėtų būti pašalinti šalių ginče esantys prieštaravimai dėl sutarties aiškinimo ir jos vykdymo.

Dėl šalis faktiškai siejančių teisinių santykių kvalifikavimo

Atsakovo nuomone, tarp šalių susiformavo rangos teisiniai santykiai, todėl esant įrodymams, kad ieškovės darbuotojų darbai atlikti nekokybiškai, nesant darbų priėmimo - perdavimo akto, dėl ko atsakovė negavo apmokėjimo iš pagrindinio užsakovo, atsakovei nekyla pareiga apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą. Pagrįsdama savo poziciją, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartyje, sudarytoje tarp R. K. IĮ (rangovas) ir Aalto Engineering Oy (užsakovas), nurodyta, kad Aalto Engineering Oy samdo R. K. IĮ būtent rangos darbų atlikimui, tame tarpe ir darbai susiję su stogo uždengimu. Vykdydama rangos sutartį, R. K. IĮ sudarė subrangos sutartį su ieškove (subrangovas). Atstovės nuomone, šios sutarties 1.1. punktu šalys susitarė dėl subrangovinių darbų vykdymo, o ne dėl darbuotojų pateikimo. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys pagal darbų vykdymo kainą, darbai turėjo būti aktuojami. Ieškovės atstovo nuomone, tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis. Kadangi su ieškove dėl konkretaus darbų masto nebuvo susitarta, sutarta buvo tik dėl apdailos darbų, kuriuos buvo pavesta atlikti darbuotojams komandiruotės metu. Darbuotojų užduotis buvo vykdyti nurodytus darbus, ką jie ir darė. Tam, kad atsakovo nurodyti darbai būtų įvykdyti, ieškovė tik suteikė tam tikrą kiekį žmonių, todėl, ieškovės nuomone, šalis siejo arba paslaugų, arba darbuotojų nuomos teisiniai santykiai.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tuo atveju, jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai (CK 6.650 straipsnio 2 dalis).

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

2007 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 569 patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepcija, kurios 17 punkte pateikiama darbo nuomos sąvoka – tai darbo organizavimo forma, kai laikinasis darbuotojas, sudaręs darbo sutartį su laikino įdarbinimo įmone, pagal civilinę sutartį laikinai perleidžiamas laikino darbo naudotojui, kad jo naudai ir jo vadovaujamas atliktų savo darbo funkciją. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laikinojo įdarbinimo sutarties sąvoka - darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

2018 m. gegužės 3 d. sutartimi nustatyta, kad atsakovė R. K. IĮ (rangovas) ir Aalto Engineering Oy (užsakovas) susitarė dėl namo statybos darbų, statybos aikštelės adresas (duomenys neskelbtini). Atsakingas prižiūrėtojas P. T. A. Z. Šiems darbams vykdyti, atsakovė pasitelkė ieškovės darbuotojus, sudarydama 2018 m. birželio 6 d. sutartį, kuria bylos šalys susitarė dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Nors sutartyje numatyta, kad visus apdailos darbus ieškovė privalo atlikti pagal darbo užduotis, išduotas atsakovės R. K. IĮ kaip technines specifikacijas kiekvienam projektui individualiai (Sutarties 1.2. punktas), tačiau abi šalys patvirtino, kad jokie dokumentai, nurodymai ar specifikacijos pateiktos nebuvo. Darbai turi būti vykdomi (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.3 punktas). Pagal šią sutartį ieškovės darbuotojai turėjo atlikti sutartus darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už atlikus darbus sumokėti 3 025 Eur.

Byloje taip pat nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad vykdant 2018 m. birželio 6 d. sutartį ieškovės darbuotojai dirbo sutartyje nurodytame objekte laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė įsipareigojo sukonstruoti ir padaryti plaukiojančio namelio Nr. 2 stogą ir atlikti apie jį apdailos darbus pagal stogo perimetrą, tačiau iš 2018 m. birželio 6 d. sutarties teksto, tokios išvados teismas negali padaryti. Priešingai, būtent atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. sutartimi susitarė, kad atsakovė R. K. IĮ (rangovas) ir Aalto Engineering Oy (užsakovas) atliks namo statybos darbus, statybos aikštelės adresas (duomenys neskelbtini). Į darbų apimtį įėjo visi stogo statybos darbai, medienos montavimo, izoliacijos ir apšiltinimo darbai. Taip pat nurodyta, kad visi sutartyje nurodyti darbai bus tikrinami Aalto Engineering Oy (užsakovo) ir atsakingo prižiūrėtojo, tai yra kaip nurodyta sutartyje A. Z., bei turi būti parengta patikrinimo ataskaita.

Ginčo sutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovės darbuotojai turėjo dirbti nuo 2018 m. birželio 8 d. iki birželio 14 d., jų darbo pobūdis - objekto fasado ir apdailos darbai, tačiau dėl jokio konkretaus darbo rezultato sutartimi nesusitarta. Tai yra, iš sutarties teksto negalima nustatyti, kad šalys susitarė dėl darbų apimties arba, kad ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal atsakovės užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei (užsakovei). Į bylą pateiktas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad darbai pradėti 2018 m. birželio 8 d. ir baigti 2018 m. birželio 14 d. įrodo tik ieškovės darbuotojų dirbtą laikotarpį, tačiau niekaip nepagrindžia konkrečių darbų atlikimo, tai yra šiuo dokumentu jokie darbai nėra priimti ar perduoti. Su šiuo teiginiu iš dalies sutinka ir atsakovė, nes nurodo, kad joks atliktų darbų priėmimas – perdavimas neužfiksuotas, tai yra šis dokumentas nepagrindžia ieškovės įsipareigojimo atlikti konkrečius darbus ir jų apimties. Kita vertus, iš sutarties teksto matyti, kad ieškovė nebuvo atsakinga už darbų kokybę objekte, nors atsakovė, teigdama, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, ieškovei reiškia pretenzijas būtent dėl atliktų darbų kokybės. Nors atsakovo teigimu, brėžiniai, kurie pateikti ir į bylą, buvo pateikti ieškovei, tai yra informacija, kaip ir ką daryti, buvo pateikta pasirašant sutartį, tačiau bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina, todėl laikytina nustatyta, kad darbo brėžiniai ir/ar techninės specifikacijos ieškovės darbuotojams nebuvo perduoti, dėl ko atsakovai negali remtis aplinkybe, kad ieškovės darbuotojai darbo laikotarpiu nesilaikė technologinių reikalavimų, numatytų pagal sutartį. Be to, jokių darbų sąrašo ar grafiko, brėžinių ar kt. reikalavimų nepateikimas ieškovei, leidžia teigti, kad tai nebuvo sutartis dėl tam tikrų darbų atlikimo. Tokiu būdu, ginčo sutartimi šalys nesusitarė dėl konkrečių darbų, kuriuos būtų įsipareigojusi atlikti ieškovė.

Nors sutartimi šalys susitarė aktuoti atliktus darbus pasirašant atliktų darbų aktą, po to išrašyti sąskaitą – faktūrą 4.3. punktas), sutarties 2.6 punktu užsakovas įsipareigojo pateikti atliktų darbų aktą (po sutarties pasibaigimo), tačiau byloje nei konkretūs darbai, nei jų atlikimo grafikai nepateikti, kas patvirtina, kad šalys susitarė ne dėl konkrečių darbų atlikimo, tačiau dėl darbuotojų suteikimo arba nuomos. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne dėl tam tikro rezultato pasiekimo, bet dėl darbuotojų suteikimo atsakovei tam tikram laikotarpiui, ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei darbuotojus. Atsakovės atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad šalių sutartimi buvo sutarta, kad techniniu prižiūrėtoju bus A. Z., todėl jis prižiūrėjo darbų eigą, susirašinėjimas vyko būtent su šiuo asmeniu. Taip pat paaiškino, kad ieškovė žodžiu buvo informuota, kad pagal sutartį techniniu prižiūrėtoju paskirtas A. Z., nors jis nebuvo R. K. IĮ atstovas, tačiau jis buvo techninis prižiūrėtojas pagal R. K. IĮ pasirašytą sutartį su Aalto Engineering Oy, todėl atsakovas manė, kad ieškovės atliekami darbai bus prižiūrimi ir atitiks techninius reikalavimus. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės darbuotojai jiems pavestus darbus atliko laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 14 d., darbai atlikti tinkamai, jų darbus prižiūrėjo ir darbams vadovavo atsakovo atstovas, kuris ir pasirašė darbų atlikimo aktą, dėl netinkamai atliktų darbų pastabų nebuvo gauta. Kokius darbus atlikti, nurodymus duodavo pagrindinio užsakovo atstovas K. I.. Po šių darbų atlikimo ieškovės darbuotojai iš karto išvyko iš Suomijos. Paaiškino, kad K. I. yra pagrindinio užsakovo S. E. OY, kuriam buvo atliekami darbai, atstovas, jis ir patvirtino, kad ieškovės darbuotojai objekte dirbo, matė, kokie darbai buvo atliekami. Nors atsakovė teigia, kad K. I. R. K. niekada jokių nurodymų nedavė, kadangi tai pirminio užsakovo atstovas, tačiau neneigia, kad šiuos asmenis siejo sutartiniai santykiai dėl to paties objekto, kuriame buvo vykdomi darbai.

Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės darbuotojams užduočių niekas nedavė, darbuotojai patys ėjo prie šalia jau pastatyto namelio ir su K. I. aptardavo, kaip ir ką daryti, nei brėžinių, nei specifikacijų, atsakovas ieškovo darbuotojams nedavė. Kadangi nei atsakovo, nei kito atsakovės atstovo objekte nebuvo, tai buvo dirbama pagal tai, ką nurodė pagrindinio užsakovo atstovas. Šalys paaiškino ir tai, kad su atsakovu R. K. bendravimas vyko tik telefonu, žodžiu jam buvo reiškiamos pretenzijos dėl darbų, brėžinių nebuvimo ir kt.

Atsakomybę už ieškovės pateiktų atsakovei darbuotojų atliekamų darbų rezultatą ir jo kokybę turėtų prisiimi atsakovė, kadangi atsakovė, būdama rangovu pagal 2018 m. gegužės 3 d. sutartį, privalėjo prižiūrėti ir tikrinti, kad ieškovės pateikti darbuotojai tinkamai atliktų atsakovės pavestus darbus. Pažymėtina, jog šalių sudaryta sutartis ieškovei nesuteikė jokių galimybių kontroliuoti, kaip atsakovei pateikti darbuotojai vykdo jiems atsakovės pavestus darbus. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad vykdomų darbų eigą kontroliavo ir visus nurodymus ieškovės darbuotojai gaudavo iš pagrindinio užsakovo S. E. OY atstovo I. K., būtent jis davė nurodymus ieškovės suteiktiems darbuotojams, kaip ir kokius darbus jie turi atlikti, tai yra ieškovės komandiruoti darbuotojai darbus objekte atliko nesavavališkai, o kontroliuojami ir vadovaujami pagrindinio objekto užsakovo atstovo. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas neįgalioto atstovo. Pagal savo prigimtį rangos sutartis lemia tai, kad dėl konkrečių sutartų darbų atlikimo metodų, specifikos, technologijų sprendžia rangovas, prisiimdamas darbų rezultato riziką. Šiuo gi atveju šalys dėl pagrindinio rangos sutarties elemento – darbų apimties nesusitarė, ieškovė darbuotojai dirbo ne savarankiškai, o gaudami kiekvienam konkrečius nurodymus iš pagrindinio užsakovo, atsakovė jokios dokumentacijos su atliekamais darbais ieškovei nepateikė, todėl tarp bylos šalių susiklostę teisiniai santykiai labiau kvalifikuotini kaip darbuotojų nuomos, bet ne subrangos.

Kaip jau minėta, esminę reikšmę turi ne sutarties pavadinimas, o sutarties turinys ir jame išreikšta šalių valia (CK 6.154 straipsnis, 6.193 – 6.195 straipsniai).

Ginčo sutartimi atsakovė įsipareigojo savo sąskaita apgyvendinti ieškovės darbuotojus, suteikti darbo saugos priemones ir darbo rūbus, įrangą, įrankius ir asmeninės saugos priemones, užtikrinti darbuotojų pristatymą į darbo vietą, atlikti darbuotojų instruktažą, po sutarties pasibaigimo, pateikti atliktų darbų aktą (sutarties 2.1.- 2.6. punktai). Ieškovė įsipareigojo darbuotojams mokėti atlyginimą ir kt. mokesčius, organizuoti ir apmokėti jų kelionės ir grįžimo išlaidas, aprūpinti darbuotojus darbo rūbais (sutarties 3.1.- 3.4. punktai).

Pagal sutartį ieškovės atsakomybė apsiribojo pateiktų darbuotojų kelionės į darbo vietą organizavimu, atlyginimo mokėjimo, o ne atsakovės siekiamo darbo rezultato garantavimu. Darbų rezultatas galėjo būti nepasiektas tik dėl pačios atsakovės veiksmų, kuriems ieškovė negalėjo ir pagal sutartį neprivalėjo daryti jokios įtakos. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad atsakovė nepasiekė pageidaujamo darbų rezultato kokybės prasme, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis nepasiektas būtent dėl ieškovės pateiktų darbuotojų netinkamai atlikto darbo. Atsakovo atstovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui buvo žinoma, kad ieškovės darbuotojai ginčo laikotarpiu objekte dirbo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė žinojo, jog darbų pabaiga 2018 m. birželio 14 d., tačiau neatvyko priimti darbų, kas taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad šalys susitarė ne dėl konkrečių darbų atlikimo, o tik dėl darbuotojų suteikimo atsakovei. Atsakovė, būdama atsakinga, turėjo iš karto po darbų atlikimo pasidomėti, ar darbai atlikti laikantis atsakovo (užsakovo) reikalavimų ir darbų sąlygų. Tuo tarpu byloje pateiktas 2018 m. birželio 14 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas tuo metu objekte buvusių užsakovų atstovo ir ieškovės patvirtina, kad darbai buvo dirbami, atlikti ir šalys priekaištų/nusiskundimų viena kitai neturi.

Atsakovės poreikį dėl darbuotojų nuomos iš dalies patvirtina ir informacija interneto puslapyje Rekvizitai.lt, kurio duomenimis atsakovė 2018 m. birželio 6 d. apdraustųjų darbuotojų neturėjo, vėlesniais laikotarpiais taip pat nurodyta, kad darbuotojų nėra, arba nurodomi 1-2 darbuotojai. Taigi atsakovė pati savo darbuotojų įsipareigojimas pagal rangos sutartį vykdyti neturėjo.

Teismo nuomone, tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių negalima laikyti susitarimu dėl rangos. Sutarties turinys neatitinka rangos sutarties esmės ir šalių tikrosios valios, ieškovė neteikė nurodymų savo darbuotojams, tai yra, kokius darbus jie privalo atlikti ir neturėjo realios galimybės tikrinti darbuotojų atliekamų darbų kokybės, todėl objektyviai ieškovė neturėjo galimybės užtikrinti kokybiškų darbų atlikimo ar kt.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl sutarčių turinio ir kvalifikavimo pažymėtina, kad šalys, būdamos verslininkės ir privalėdamos būti rūpestingos, protingos, sudarydamos ir vykdydamos sutartį, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų aiškiai nustatyti savo teises ir pareigas. Kadangi abi šalys yra verslininkės ir savo srities profesionalės, todėl joms gerai žinomi tiek rangos, tiek kitų rūšių sutarčių sudarymui keliam reikalavimai. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė galėjo nesuprasti šalių susitarimo esmės, prisiimtų įsipareigojimų, duomenų, kad sutartį pasirašė suklaidinta, nepateikė. Teismas pažymi ir tai, kad šalys neginčijo sutarties sąlygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio neatitikimo faktinėms aplinkybėms, šalių valiai, ar šalių nesąžiningumo, nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro ginčo sutarties savaime negaliojančia.

Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl konkrečios užduoties (konkrečių darbų) atlikimo, be to, nustatyta, kad atsakovė atliko ieškovės suteiktų darbuotojų vykdomų darbų atlikimo priežiūrą ir darbų kokybės kontrolę (darbus kontroliavo pagrindinio užsakovo atstovas). Ieškovės atsakovei pateikta PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad mokėtina suma paskaičiuota už dirbtą laiką ir atliktus darbus, o ne už konkretų darbų rezultatą. Rangos santykių egzistavimą paneigia darbų rangos sutarties rezultato ir jo perdavimo užsakovui nebuvimas. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, jų pobūdį bei prigimtį, jais siekiamą efektą, akivaizdu, jog tarp šalių buvo sudaryta būtent atlygintinių paslaugų sutartis, t. y. šalys susitarė dėl atlygintinių (darbuotojų suteikimo (nuomos)) paslaugų teikimo, bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad šalių sudaryta sutartis neatitinka subrangos sąlygų, todėl teismas sprendžia, kad tarp šalių buvo sudaryta ne rangos (subrangos) sutartis, įpareigojanti ieškovę garantuoti darbų rezultatą (atlikti darbus Suomijoje nurodytu adresu), bet sutartis dėl darbuotojų suteikimo (nuomos), kurios esmė – suteikti atsakovei darbuotojų nuomos paslaugas.

Dėl skolos ir tarpusavio įsipareigojimų apimties

Atsakovė teigia, kad ieškovės darbuotojai blogai atliko darbus, t. y. darbus atliko nesilaikydami technologinių reikalavimų, dėl to sugadino statybines medžiagas ir darbus reikėjo perdaryti kitai statybinių darbų grupei bei reikėjo naujai pirkti statybines medžiagas. Dėl ieškovės blogai atliktų darbų buvo atidėtas bendras namelio Nr. 2 pridavimas ir jo sertifikavimas. 2018 m. liepos 14 d. Aalto Energineering Oy pateikė atsakovei aktą dėl netinkamų darbų atlikimo, apie kurį ir netinkamai atliktus darbus atsakovė informavo ieškovę, tačiau pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovai ieškovės darbuotojų atliekamų darbų metu ar nedelsiant po jų atlikimo, būtų pareiškę pretenzijas ieškovei dėl to, kad išnuomoti darbuotojai yra nekvalifikuoti ar netinkamai atlieka atsakovų pavestus darbus. Atsakovų pateiktas 2018 m. liepos 14 d. aktas nepatvirtina netinkamo ieškovės darbuotojų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 14 d. darbų atlikimo, akte nurodytos informacijos negalima tiesiogiai susieti su konkrečiu laikotarpiu, kada ir kokie darbai buvo atlikti, dėl kurių konkrečiai ir kokie trūkumai buvo nustatyti, nenurodyta, kad tikrinami būtent ieškovės darbuotojų atlikti darbai. Be to, akto surašymo dieną nei ieškovės atstovo, nei darbuotojų nurodytame objekte nebuvo. Šalys neneigia atsakovės sutartinių santykių su Aalto Energineering Oy, ši įmonė 2018 m. liepos 14 d. aktą pateikė būtent atsakovei, kadangi ji buvo rangovas pagal 2018 m. gegužės 3 d. sutartį. Kaip jau minėta, darbai buvo atliekami kontroliuojant I. K., kompanijos S. E. Oy įgaliotam atstovui, o jam buvo perduotas ir atliktų darbų rezultatas. Teismo vertimu, minėta sutartis yra reikšminga tik atsakovės ir Aalto Energineering Oy tarpusavio santykiams, nes 2018 m. gegužės 3 d. sutartyje ieškovė nėra minima, ji nebuvo šios sutarties šalis, juo labiau nurodytos sutarties vykdytoja ir pagal šią sutartį rangos darbų neatlikinėjo, juos atliko atsakovė. Taigi atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kokiu būdu ieškovė galėjo kontroliuoti atsakovės pavaldumui suteiktų ir objekte suteiktų (išnuomotų) darbuotojų darbo kokybę. Kitoks aiškinimas prieštarautų gerai verslo praktikai ir logikai.

Iš sutarties sąlygų matyti, kad visus apdailos darbus ieškovė turėjo atlikti pagal darbo užduotis, išduotas užsakovo, t. y. pagal atsakovės išduotas technines specifikacijas kiekvienam projektui individualiai (sutarties 1.2 punktas). Būtent atsakovai turėjo pateikti rašytinius įrodymus, kad jie tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir pateikė darbo užduotis ir technines specifikacijas, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta.

Todėl darytina išvada, kad atsakovės atstovams visi ieškovės suteiktų darbuotojų atlikti darbai tiko, pretenzijų ieškovė negavo. Nors sutarties 9.1. punktu šalys susitarė dėl galimybės kviesti ekspertą, tačiau ja atsakovai taip pat nepasinaudojo. Teismo vertinimu, atsakovai, matydami, kad ieškovės nuomojami darbuotojai netinkamai atlieka savo darbines funkcijas, turėjo pareigą nedelsiant informuoti ieškovę apie darbuotojus, nesilaikančius nustatytų pareigų, kurių laikymąsi turėtų užtikrinti ieškovė. Kaip minėta, ieškovė pagal sutartį neatsako dėl darbo kokybės, todėl jai nekyla atsakomybė ir dėl bet kokių kitų nuostolių, jei jie kilo ne dėl ieškovės darbuotojų kaltės.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovės atstovas neatvyko į objektą ir nedavė nurodymų, ieškovės darbuotojai turėjo darbų nevykdyti, negavę nurodymų iš užsakovo arba reikšti jam pretenzijas, nutraukti darbus ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Nesant užsakovo atstovo objekte ir jam nematant, kokius darbus atlieka darbuotojai, ieškovė turėjo užfiksuoti atliktus darbus akte, tačiau tokio akto, kokie darbai buvo atlikti, byloje nėra. Mano, kad ieškovė jokių darbų atsakovei neperdavė, o nustačius, kad stogo darbai atlikti nekokybiškai, atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės prašomą sumą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis sutarties 2.6 punktu, būtent užsakovas, t. y. atsakovė, turėjo pareigą pateikti atliktų darbų aktą (po sutarties pasibaigimo). Atsakovės atstovui neatvykus į objektą 2018 m. birželio 14 d. pasibaigus sutarčiai, ieškovė neturėjo galimybės suderinti atliktų darbų akto su atsakove, todėl savo iniciatyva surašė atliktų darbų aktą patvirtinantį darbų pabaigą objekte.

Kadangi visus darbus ir projektus objekte Suomijoje vykdė atsakovė, tai ji ir turėjo imtis priemonių ir veiksmų dėl savalaikio trūkumų fiksavimo, tačiau to nepadarė, tai yra atsakovė elgėsi pasyviai, darbuotojų priežiūrą pavedė asmeniui, kurio tinkamu įgaliojimu ir atstovavimu taip pat nepasirūpino, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes ir atsakomybę dėl darbų kokybės (CK 6.650 straipsnio 2 dalis, 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, manydami, kad dėl ieškovės darbuotojų veiksmų atsirado žala, galėjo jai reikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Vadovaujantis sutarties 4.3 punktu ieškovė darbų aktą su sąskaita faktūra išsiuntė atsakovui, kuris sąskaitą faktūra pasirašė ir grąžino ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad nurodytos sąskaitos atsakovai neapmokėjo (sutarties 5.2 punktas).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų jų sutartinę atsakomybę atsiskaityti už suteiktus darbuotojus. Taip pat atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė pažeidė pagal ieškinyje nurodytą sutartį prisiimtus įsipareigojimus, kurie būtų priežastis neatsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą. Nustačius, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovai nustatytu terminu už suteiktus darbuotojus nesumokėjo, laikytina, kad atsakovai pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo R. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo R. K. priteistina 3 025 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovė R. K. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tuo atveju, jeigu R. K. individuali įmonė neturės pakankamai turto atsiskaityti pagal turtines prievoles, jos savininkui R. K. atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), išieškojimas gali būti nukreipiamas į individualios įmonės savininko turtą tik tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka pačios individualios įmonės turto.

Dėl delspinigių

Sutartimi šalys susitarė dėl 5 proc. dydžio delspinigių. Ieškovė apskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. liepos 2 d. delspinigiai sudaro 2 268,75 Eur (151,25 Eur per dieną). Atsakovas nesutinka su 5 proc. dydžio delspinigiais ir nurodo, kad pagal teismų praktiką, jie turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. Ieškovės atstovas nurodė, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra protinga, kadangi skola neapmokėta nuo 2018 m., dėl delspinigių dydžio susitarta sutartimi, ši sutarties sąlyga nenuginčyta, šalių atstovai su šia sutarties sąlyga, pasirašydami sutartį, sutiko.

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai būtų iš dalies įvykdę prievolę grąžinti skolą, todėl nagrinėjamu atveju aktualus klausimas dėl aiškiai per didelių netesybų mažinimo. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Naudodamasis įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teise mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad paprastai 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigių tarifas pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006; kt.). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, pažymėtina, kad priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 proc. už dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Tačiau, kaip minėta, sprendžiant dėl delspinigių dydžio turi būti įvertinti kiekvienos konkrečios situacijos ypatumai ir išlaikoma šalių interesų pusiausvyra bei lygiateisiškumas. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes: kad iki šiol nėra grąžinta nė dalis skolos; kad skolos grąžinimo terminas praleistas žymiai; kad ginčo sutartį pasirašę šalių atstovai turėjo galimybę išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes; kad atsakovai aiškiai neišreiškė savo valios dėl atsakingo įgalioto atstovo paskyrimo objekte, neužtikrino tokio asmens betarpiško buvimo objekte ir nekontroliavo sutarties vykdymo, tai yra elgėsi nepakankamai rūpestingai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus bei formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl ginčo sutartimi nustatytų delspinigių dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo reikalavimams, būtina įvertinti tai, kad abi šalys yra privatūs verslo subjektai - verslininkai; sutarties sąlygos parinktos laisva valia, abu galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes; sutartį pasirašė jų įgalioti atstovai, kurie turėjo galimybę iš anksto susipažinti su jos sąlygomis ir turiniu. Akcentuotina tai, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis lyginant su pačios 3 025 Eur skolos dydžiu (sudaro 75 procentus skolos dydžio). Ieškovė įrodymų ar paaiškinimų apie realiai dėl sutarties pažeidimo turėtų nuostolių dydžio nepateikė (CPK 13, 178 straipsniai), o atsižvelgiant į įprastai praktikoje taikomus 0,02 dydžio delspinigius, nėra pagrindo laikyti, jog sutartyje įtvirtinti delspinigiai neviršija galimų nuostolių. Dėl to atsakovo teiginiai dėl būtinybės mažinti sutartyje nustatytą netesybų (delspinigių) dydį pripažintini pagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo prašymas delspinigius mažinti iki 0,02 procentų dydžio neatitiktų šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principo, ir nepadengtų net minimalių ieškovės nuostolių, pažeistų jos interesus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir aptartus kriterijus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyros principą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,2 proc. (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ieškovei iš atsakovų subsidiariai priteistina 90,75 Eur delspinigių (3 025 Eur x 0,2 proc. x 15 d.).

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 450 Eur ikiteismines išlaidas, patirtas dėl įsiskolinimo išieškojimo, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

CK 6.57 straipsnis nustato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Įvertinus teisinį reglamentavimą, ieškovės patirtos 450 Eur išlaidos už ikiteisminį skolos išieškojimą iš atsakovų iki kreipimosi į teismą, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir priteistinos ieškovei iš atsakovų subsidiariai.

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovų subsidiariai priteistina 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 7 d. teismo sprendimo dalis, kuria atmestas patikslintas ieškovės UAB „Bersa“ ieškinys, priteistos vertimo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, buvo panaikinta ir šioje dalyje byla grąžinta pakartotinai nagrinėti pirmos instancijos teisme.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. birželio 7 d. sprendimu patikslintą atsakovės priešieškinį atmetė, reikalavimą priteisti iš ieškovės 862 Eur patirtus nuostolius, negautas pajamas paliko nenagrinėtu. Šioje dalyje teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Kadangi atsakovė šioje dalyje 2019 m. birželio 7 d. sprendimo neginčijo ir jis yra įsiteisėjęs, todėl atsakovei šioje dalyje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 328 Eur žyminio mokesčio: pareiškiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo 30 Eur, du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 38 Eur x 2, 87 Eur už ieškinį ir 135 Eur už apeliacinį skundą. Taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 152,78 Eur išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikta. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėjo 19,36 Eur už dokumentų vertimą.

Nors atsakovas taip pat prašo priteisti 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, tačiau šioje dalyje prašymas atmestinas, kadangi šių paslaugų detalizacija nepateikta, teismas neturi galimybės nustatyti, kuri paslaugų dalis susijusi su atstovavimu ginantis nuo ieškinio reikalavimų, kuri dalis, susijusi su priešieškinio pareiškimu, kaip minėta, atsakovės priešieškinis atmestas.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, šalims atlygintinos jų turtėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas.

Ieškovės ieškinys patenkintas 62 procentais, todėl iš atsakovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 298,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui iš ieškovės priteistina 159,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 236,86 Eur patirtas išlaidas, sumokėtas vertėjo paslaugoms apmokėti, kadangi liudytojas buvo apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su ieškiniu. Ieškovė prašo atsakovės prašymą priteisti 236,86 Eur turėtų išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti atmesti, kadangi teismas kvietė liudyti E. J. H. atsakovo prašymu.

Atsakovės prašymas dėl vertėjo paslaugų atlyginimo atmestinas, kadangi šis liudytojas buvo kviestas atsakovės iniciatyva, liudytojo parodymai susiję tiek su ieškiniu, tiek su priešieškiniu, atsakovo priešieškinis buvo atmestas, šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl atsakovei tenka vertimo išlaidos (CPK 90 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismo 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. vasario 7 d. nutartimis tenkinti ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei R. K. IĮ ir atsakovui R. K.. Teismui ieškinį tenkinus iš dalies, šalims nepareiškus prašymo dėl laikinųjų apsaugos masto mažinimo, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo R. K. 3 025 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) skolą, 90,75 Eur (devyniasdešimties eurų septyniasdešimt penkių centų) delspinigius, 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už ikiteisminį skolos išieškojimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 565,75 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų septyniasdešimt penkių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 298,08 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bersa“ naudai.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bersa“ priteisti 159,36 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. K. naudai.

2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.