Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bersa“ atstovui S. B., atsakovės R. K. individualios įmonės atstovei advokatei A. N., viešame parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal UAB „Bersa“ patikslintą ieškinį dėl skolos pagal subrangos sutartį, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai priėmė UAB „Bersa“ ieškinį atsakovei R. K. individualiai įmonei (atsakovas 1) dėl 3025 Eur skolos pagal 2018 m. birželio 6 d. dvišalę subrangos sutartį, kurią ieškovė sudarė kaip subrangovas, o atsakovė – kaip užsakovas (toliau – ginčo sutartį), 2268,75 Eur sutartinių netesybų (delspinigių), 450 Eur nuostolių, susidariusių dėl išlaidų ikiteisminiam skolos išieškojimui, 6 proc. kompensacinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. sausio 22 d. ieškinys buvo patikslintas, bendraatsakoviu pagal jį papildomai įtraukus pirmojo atsakovo (individualios įmonės) savininką R. K. kaip fizinį asmenį (atsakovas 2). 2019 m. vasario 20 d. byloje buvo priimtas atsakovės R. K. individualios įmonės priešieškinis, kuris 2019 m. balandžio 24 d. buvo papildomai patikslintas, dėl 4476 Eur nuostolių, susidariusių šalinant ieškovės atlikto darbo vykdant ginčo sutartį kokybės trūkumus, taip pat 862 Eur nuostolių dėl negautų pajamų priteisimo. 2019 m. birželio 7 d. sprendimu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmetė, o pastarojo reikalavimą dėl negautų pajamų nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtu.

2. 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos (apeliacinės instancijos) teismo nutartimi 2019 m. birželio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimo dalis, kuria buvo atmestas patikslintas ieškinys bei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovams ir valstybei, buvo panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmos instancijos teismui (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams) nagrinėti iš naujo.

3. 2020 m. vasario 3 d. paskirtame šiai bylai parengiamajame posėdyje naujos sudėties teismui aiškinantis aplinkybes, ar po ginčo sutarties sudarymo šalys niekaip jos nepakeitė naujesniais susitarimais, ar individualiai aptarė kiekvieną iš esminių jos sąlygų, įskaitant sutartinio teismingumo nuostatą, ir kodėl ieškovė šios civilinės bylos procesą pradėjo ne pagal sutartinį teismingumą pagal savo buveinės vietą Klaipėdos m., o pagal bendrąją teismingumo taisyklę atsakovės R. K. individualios įmonės buveinės vietą Vilkaviškio r. sav., ieškovės atstovas pareiškė, kad ginčo sutartis, įskaitant susitarimą dėl teritorinio teismingumo, šalių niekaip nebuvo keičiama, susitarimas dėl iš ginčo sutarties galintiems kilti šalių ginčams taikomo teismingumo buvo pasiūlytas sutarties dokumentą rengusios ieškovės, tačiau su atsakovais aptartas individualiai ir jų priimtas.

4. Ginčo sutarties 9.3 punktu jos šalys bylos ieškovė ir atsakovas 1 susitarė, jog visi be išimties ginčai, kilsiantys iš šios sutarties ir jos vykdymo bei kurių nepavyks išspręsti derybomis, bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose pagal subrangovo (ieškovės UAB „Bersa“) buveinės vietą, kuri yra Klaipėdos mieste. Taigi, pastaruoju individualiai aptartu ir sulygtu susitarimu ginčo sutarties šalys pareiškė valią perduoti visus ginčus dėl sutarties vykdymo spręsti ieškovės buveinės Klaipėdos apylinkės teismui (prorogacija) ir kartu atmetė kitų, nesančių Klaipėdos m. teismų, įskaitant atsakovės 1 buveinės Marijampolės apylinkės teismą, jurisdikciją (derogacija). Tai reiškia, jog ginčo sutartimi bylos šalys rašytiniu susitarimu (ginčo sutarties 9.3 punktu) nustatė ne bendrąjį teritorinį ginčų nagrinėjimo teismingumą, tačiau sutartinį, nepažeisdamos imperatyvaus įstatymo draudimo keisti šalių susitarimu išimtinį ar rūšinį ginčo teismingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tiek civilinio proceso doktrinoje, tiek suformuotoje teismų praktikoje yra pabrėžiama teismo procesinė pareiga gerbti sąžiningų civilinių teisinių santykių šalių valią ir paisyti jų susitarimo dėl sutartinio ginčo nagrinėjimo teismingumo (Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1736-343/2009, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2423-343/2012 ir kt.). Aplinkybės, kad šiuo atveju dėl ginčo nagrinėjimo ieškovės buvo kreiptasi ne pagal sutartinį, bet bendrąjį teritorinį teismingumą ir ankstesnės sudėties teismas nesiaiškino to priežasčių bei tikrosios ginčo šalių valios šiuo aspektu, nepanaikino subjektyvinės teisės bet kuriai iš ginčo sutarties šalių reikalauti jų bylai taikyti sutartinį teismingumą ir tolimesnį jos nagrinėjimą perduoti tam teismui, kurio jurisdikcija atitinka jų susitarimą dėl teismingumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 6 dalis). Taigi, jau pirminio ieškinio šioje byloje priėmimo dieną egzistavo įstatymo reikalavimus atitinkantis ginčo sutarties šalių susitarimas dėl sutartinio visų iš ginčo sutarties vykdymo galinčių kilti ginčų nagrinėjimo teritorinio teismingumo Klaipėdos apylinkės teismui, kuris nebuvo ir nėra pakeistas bei ieškovės, kaip vienos iš ginčo sutarties šalių, bylą iš naujo rengiant nagrinėti pirmos instancijos teisme, prašomas taikyti. Atsakovo 1 atstovė prieštaravimų parengiamajame posėdyje pareikštam ieškovės prašymui taikyti jų ginčui sutartinį teismingumą ir bylą perduoti toliau nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui nepareiškė. Teismo vertinimu, ieškovės prašymo tenkinimas nepažeis ir sąžiningumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo kriterijų, kadangi byla po pirmos instancijos ankstesnio sprendimo panaikinimo yra grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, konstatavus nagrinėtinoje dalyje bylos esmės neatskleidimą, dėl ko yra būtina atlikti papildomus parengiamuosius proceso veiksmus, iš naujo nustatyti įrodinėjimo dalyką ir jo ribas, priklausomai nuo to paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, pasiūlyti teikti papildomus įrodymus ir kt.

5. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu įstatymo leidėjo nustatyta taisyklė, jog teismas (teismo rūmai) perduoda bylą nagrinėti kitam teismui (teismo rūmams) tuo atveju, jeigu iškėlus bylą teisme (teismo rūmuose), paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Dėl aptarto proceso teisinio reguliavimo nustatytomis byloje aplinkybėmis ji tolimesniam nagrinėjimui perduotina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal teismingumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 576 straipsnio 2 dalimi, 590 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinę bylą pagal patikslintą uždaros akcinės bendrovės „Bersa“ ieškinį atsakovams R. K. individualiai įmonei ir R. K. dėl skolos, sutartinių netesybų, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal teismingumą perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Bylą išsiųsti įsiteisėjus nutarčiai.

Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.