Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „SGC“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2933-720/2012 pagal ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „SGC“ ieškinį atsakovei M. Ž. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Žemės ūkio kooperatyvas „SGC“ Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (b.l. 1-2) atsakovei, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės M. Ž. 2 523,03 Lt skolos, 1 565,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2011 m. spalio 12 d. skolos perkėlimo sutartyje (5 punktas) šalys susitarė, kad skolininkei M. Ž. nesilaikant sutarties sąlygų Žemės ūkio kooperatyvas „SGC“ turi teisę kreiptis į kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą Kaune dėl skolos bei delspinigių priteisimo, todėl šalys pasinaudojo LR CPK 32 str. numatyta galimybe ir rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeitė bylos teritorinį teismingumą.Ieškovas dėl skolos iš skolininkės M. Ž. priteisimo į Kauno rajono apylinkės teismą kreipėsi dar 2012 m. vasario 8 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. išdavė teismo įsakymą, vėliau ieškovas dėl tos pačios skolos išieškojimo iš skolininkės kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuris nepašalinus trūkumų buvo grąžintas ieškovui, tačiau nei viename teismo procesiniame dokumente šiuose procesuose nebuvo keliamas bylos teismingumo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Vienas iš įstatyme nustatytų atvejų, kada teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, yra aplinkybė, kad byla neteisminga tam teismui, kuriam ieškinys pateiktas. Bylų teismingumo taisyklės yra reglamentuotos CPK IV skyriuje, o CPK 32 str. įvirtinta galimybė šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą. Šalims pasinaudojus įstatymo suteikta laisve susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei kad byla turėtų būti nagrinėjama nustačius pagal bendrąsias teismingumo taisykles, šis susitarimas, kuris yra privalomas ir jį sudariusioms šalims, jei tik jis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, turėtų būti teismų pripažįstamas ir vykdomas.

Pagal Žemės ūkio kooperatyvo „SGC“ ir M. Ž. 2011 m. spalio 12 d. sudarytos skolos perkėlimo sutarties 5 punktą kreditorius, t.y. Žemės ūkio kooperatyvas „SGC“, skolininkei M. Ž. tinkamai nevykdant įsipareigojimų, turi teisę dėl skolos priteisimo kreiptis į kompetentingą teismą Kaune, todėl šalims pasinaudojus CPK 32 str. įtvirtinta teise ir tarpusavio susitarimu susitarus dėl bylų teritorinio teismingumo, apeliantas pagrįstai su ieškiniu dėl skolos iš skolininkės M. Ž. priteisimo kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą. Pirmiau paminėtame susitarime aiškiai atsispindi ginčo šalių valia perduoti visus ginčus dėl sutarties vykdymo spręsti Kaune esantiems teismams (prorogacija) ir atmesti kitų, nesančių Kaune, teismų jurisdikciją (derogacija). Nors šalys tarpusavio susitarime nenurodė, kokiam konkrečiai Kaune esančiam teismui turi būti perduodamas ginčas, tačiau šalių susitarimas įgalina dėl ginčo išnagrinėjimo kreiptis į bet kurį Kaune esantį teismą, nes vien konkretaus teismo nenurodymas nesudaro pagrindo ignoruoti minėtą šalių susitarimą ar konstatuoti, jog jis neįgyvendinamas. Pažymėtina, kad šiuo atveju pasirinkimo teisė į kurį iš dviejų Kauno mieste esančių teismų kreiptis priklauso būtent ieškovei. Svarbi yra ir ta aplinkybė, jog nuo 2013 m. sausio 1d. Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkių teismai bus sujungti ir bus tik vienas Kauno miesto teismas.

Kauno rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį pažeidė sutartinį bylų teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei ginčo šalių susitarimą dėl teritorinio bylos teismingumo, todėl 2012 m. spalio 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2933-720/2012 ir ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „SGC“ ieškinio atsakovei M. Ž. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.