Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bersa“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-610-503/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bersa“ patikslintą ieškinį atsakovams R. K. individualiai įmonei, R. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. K. individualios įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bersa“ dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Bersa“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų R. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš R. K. 3 025,00 Eur skolą, 2 268,75 Eur delspinigius; 450 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė R. K. IĮ 2018 m. birželio 6 d. sudarė sutartį dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Pagal šią sutartį ieškovės darbuotojai turėjo atlikti sutartus darbus, o atsakovė R. K. IĮ įsipareigojo ieškovei atlikus darbus sumokėti 3 025,00 Eur. Darbus ieškovė baigė 2018 m. birželio 14 d., šalys pasirašė darbų perdavimo priėmimo aktą, 2018 m. birželio 15 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr.BRS-18007 už atliktus darbus 3 025,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. birželio 17 d. Atsakovas R. K. kaip atsakovės savininkas savo parašu patvirtino, kad priėmė ieškovės sąskaitą – faktūrą, tačiau iki nustatyto termino jos neapmokėjo. Jokių pastabų dėl darbų atlikimo atsakovai neapreiškė. Negavusi apmokėjimo, 2018 m. birželio 22 d. ieškovė sudarė sutartį su VšĮ ADVOC LT dėl įsiskolinimo iš skolininkės išieškojimo, kuriai už paslaugas sumokėjo 450 Eur. 2268,75 Eur yra delspinigiai, kurių 5 % dydžio tarifas nustatytas sutartimi (151,25 Eur/diena) nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. liepos 2 d. Kadangi atsakovė R. K. IĮ jokio turto neturi, todėl už atsakovės prievolę subsidiariai taip pat yra atsakingas jos savininkas R. K..

3. Atsakovė R. K. IĮ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei nesumokėjo už darbus, nes gavo pretenziją iš trečiojo asmens Oeab rent mi dėl ieškovės blogai atliktų darbų. Kadangi dėl blogai atliktų darbų atsakovei užsakovas nesumokėjo pinigų, todėl ir atsakovė neturi galimybės sumokėti pinigus ieškovei. Nurodė, kad ieškovės pridėtame vadinamame darbų perdavimo ir priėmimo akte joks atliktų darbų priėmimas – perdavimas neužfiksuotas, minėtame akte užfiksuotas tik darbo laikotarpis Suomijoje.

4. Atsakovė R. K. IĮ patikslintame priešieškinyje prašė atmesti ieškovės ieškinį; įpareigoti ieškovę apmokėti 2018 m. gruodžio 18 d. Aalto Energineering OY pateiktą atsakovei R. K. IĮ sąskaitą Nr. 1/10.12.2018 4 476,00 Eur sumai už neatliktus darbus; priteisti atsakovei iš ieškovės 862,00 Eur patirtus nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. tarp atsakovės ir ieškovės pasirašyta sutartimi šalys susitarė dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Ieškovė įsipareigojo sukonstruoti ir padaryti plaukiojančio namelio Nr. 2 stogą ir atlikti apie jį apdailos darbus pagal stogo perimetrą. Ieškovė blogai atliko darbus, t. y. darbus atliko nesilaikydama technologinių reikalavimų, dėl to sugadino statybines medžiagas ir dėl ko, darbus reikėjo perdaryti kitai statybinių darbų grupei, bei reikėjo naujai pirkti statybines medžiagas. Dėl ieškovės blogai atliktų darbų buvo atidėtas bendras namelio Nr.2 pridavimas ir jo sertifikavimas. 2018 m. liepos 14 d. Aalto Energineering Oy pateikė atsakovei aktą dėl netinkamų darbų atlikimo, apie kurį ir netinkamai atliktus darbus atsakovė informavo ieškovę. 2018 m. gruodžio 18 d. Aalto Energineering Oy pateikė atsakovei sąskaitą Nr. 1/10.12.2018 – 4 476,00 Eur sumai patirtiems nuostoliams, taisant blogai atliktus darbus, apmokėti.

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su darbų apimtimi, nes ieškovė pagal su atsakove pasirašytą sutartį, ieškovė neturėjo ir neprisiėmė įsipareigojimo sukonstruoti ir padaryti plaukiojančio namelio Nr.2 stogą ir atlikti apie jį apdailos darbus pagal stogo perimetrą. Pagal sutartį ieškovei buvo pavesta vykdyti subrangovinius objekto fasado ir vidaus apdailos darbus. Ieškovės darbuotojams atvykus į Suomiją, paaiškėjo, kad atsakovės darbuotojų, kurie turėjo duoti užduotis ir pateikti technines specifikacijas, objekte nėra, o visus nurodymus dėl darbų atlikimo ieškovės atstovams pateikdavo I. K., kompanijos Sawoboat Engineering Oy įgaliotas atstovas. Jokie darbo brėžiniai ir/ar techninės specifikacijos ieškovės darbuotojams nebuvo perduoti. Neaišku kokių technologinių reikalavimų nesilaikymu yra kaltinama ieškovė. Kadangi kitų atsakovės atstovų objekte nebuvo, 2018 m. birželio 14 d. pabaigus darbus buvo surašytas darbų perdavimo aktas, kuriame atsakovės pavedimu pasirašė I. K.. Darbų perdavimo akte nurodyta, kad jis pasirašo kaip atsakingas kompanijos Sawoboat Engineering Oy atstovas. Darbų aktas su sąskaita faktūra buvo persiųsti R. K., kuris faktūrą priėmė apmokėjimui ir grąžino ieškovei pasirašytą. Nurodė, kad priešieškinio teiginys, jog dėl ieškovės blogai atliktų užsakovas nesumokėjo atsakovei pinigų yra neįrodytas. Atsakovei nepateikus į bylą rangos sutarties, negalima nustatyti kas buvo darbų užsakovas, kokias užduotis buvo pavesta atlikti atsakovei, kokia darbų perdavimo užsakovui tvarka, apimtys ir terminai. 2018 m. birželio 14 d. darbų perdavimo akte jokie trūkumai nėra nurodyti. Atsakovės pavedimu darbus priėmęs I. K. jokių pastabų dėl darbų kokybės ieškovei neturėjo. Su priešieškiniu pateiktame 2018 m. liepos 14 d. dokumente, kuris surašytas praėjus mėnesiui po darbų atlikimo, niekur nepaminėta, kad tikrinami būtent ieškovės atlikti darbai, iš akto vertimo neįmanoma suprasti kas yra negerai, kas ir kaip turi būti pakeista. Nėra aišku, kokį vaidmenį atliko kompanija Aalto Energineering Oy. Užsakovas neturi teisės reikšti piniginių reikalavimų ieškovei už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Pati atsakovė yra atsakinga užsakovui už darbus ir jų kokybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslinto priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę apmokėti 2018 m. gruodžio 18 d. Aalto Energineering Oy pateiktą atsakovės sąskaitą 4476,00 Eur sumai už neatliktus darbus atmetė, o patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 862 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš ieškovės paliko nenagrinėtą; atsakovei iš ieškovės priteisė 236,86 Eur išlaidoms už vertėjos vertimą teismo posėdžio metu apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovės ir iš atsakovės po 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 6 d. sudarė sutartį dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Pagal šią sutartį ieškovės darbuotojai turėjo atlikti sutartus darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei atlikus darbus sumokėti 3 025,00 Eur.

9. Teismas, įvertinęs R. K. į bylą pateiktą nuotrauką, A. Z. raštą, ieškovės pridėtas nuotraukas, R. K. paaiškinimus, liudytojo H. E. J. duotus paaiškinimus bei pateiktą rašytinę medžiagą, sprendė, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė su atsakove sutartimi susitarė, dėl šių darbų atlikimo: dėl plaukiojančio namelio Nr. 2 stogo uždengimo ir apie jį apdailos darbų pagal stogo perimetrą atlikimo. Teismas nurodė, kad šių aplinkybių (įrodymų) ieškovė nenuginčijo jokiais nenuginčijamais įrodymais. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad priimti (aktuoti) atliktus darbus, pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą galėjo S. B. ir R. K., o ne S. B. ir I. K.. Nurodė, kad ieškovės pateiktame darbų pateikimo – priėmimo akte nenurodyta, jog darbai, būtent: plaukiojančio namelio fasado ir vidaus apdailos, yra baigti. Teismui įvertinus šį aktą, nebuvo aišku, kada, kur S. B. šį aktą pasirašė. Ieškovė nepateikė, jokio įrodymo, jog, pabaigus sutartus darbus, kokiu tai būdu kvietė R. K. atliktus darbus priimti darbo atlikimo vietoje ir pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą.

10. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas fotonuotraukas, R. K. paaiškinimus, liudytojo H. E. J. paaiškinimus, jo pateiktą rašytinę medžiagą, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko tinkamai. Teismas, įvertinęs R. Z. R. K. adresuotame rašte nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad iškilus klausimui dėl ieškovės darbuotojų legalaus darbo Suomijoje, ieškovės darbuotojai paliko minėto namelio įrengimo vietą. Teismas nurodė, kad ieškovė, jokiais įrodymais nepagrindė, kad atsakovė pažeidė CK 6.691 straipsnio 1 dalyje numatytą statybos rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu (kooperavimosi pareiga), neįrodė, kad visus nurodymus dėl darbų atlikimo ieškovės atstovams pateikdavo I. K., kompanijos Sawoboat Engineering Oy įgaliotas atstovas, kad jokie darbo brėžiniai ir/ar techninės specifikacijos ieškovės darbuotojams nebuvo perduoti. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, jog R. K. kvietė nedelsiant atvykti į darbų atlikimo vietą ir pateikti brėžinius ir (ar) technines specifikacijas, jog po darbų atlikimo kvietė R. K. nedelsiant atvykti priimti atliktus darbus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė šalių pareigos bendradarbiauti sutarties vykdymo metu. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė priėmė apmokėjimui sąskaitą – faktūrą nereiškia, jog minėti stogo uždengimo darbai buvo atlikti tinkamai ir kad šiuos darbus priėmęs atsakovas sutiko už juos sumokėti. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, jog R. K. sutinka minėtoje sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą ieškovei sumokėti. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles pagal sutartį, šiuos darbus R. K. IĮ priėmė, todėl ieškovės reikalavimą dėl skolos iš atsakovų priteisimo teismas atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovams nekilo pareiga ieškovei sumokėti prašomą priteisti skolos sumą, todėl atsakovams taip pat neatsirado pareiga pagal sutartį sumokėti delspinigius už sutarties pažeidimą (neatsiskaitymą laiku). Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovei patikslinus priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo trečią kartą, nėra aišku, kokį iš CK 1.138 straipsnyje numatytą civilinių teisių gynimo būdą atsakovė prašo teismo taikyti. Kadangi už priešieškinio reikalavimą dėl 862 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų) priteisimo atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas jį paliko nenagrinėtą.

12. Teismas tenkino atsakovės prašymą dėl 236,86 Eur turėtų išlaidų už vertėjos vertimą teismo posėdžio metu priteisimo iš ieškovės. Nurodė, kad atsakovės iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus turinčius reikšmės bylai, todėl jos turėtos išlaidos dėl liudytojo iškvietimo turi būti priteisiamos iš kitos šalies. Teismas valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš abiejų šalių po lygiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas ir dalį, kurioje iš ieškovės atsakovei priteista 236,86 Eur vertimo išlaidoms atlyginti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, o atsakovės prašymą dėl 236,86 Eur patirtų išlaidų, sumokėtų vertėjo paslaugoms apmokėti, priteisimo, atmesti; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, ignoravo šalių sutartyje nurodytas ir šalių laisva valia sutartas sąlygas, pirmumą suteikdamas šalių paaiškinimams ir liudytojo apklausai, netinkamai ir selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo vieniems įrodymams suteikdamas nepagrįstą pranašumą, kitus įrodymus palikdamas neįvertintus ir nepaaiškindamas sprendime tokių savo sprendimo motyvų, nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio byloje, apklausė byloje asmenį, kuris nepagrindė savo dalyvavimo byloje aplinkybių, leido teikti liudytojui ir prijungė prie bylos į valstybinę kalbą neišverstus dokumentus, nesudarė ieškovui galimybės susipažinti su liudytojo į bylą pateiktais ir teismo prie bylos prijungtais įrodymais (šių įrodymų ieškovei neišsiuntė), neleido ieškovei pasisakyti dėl byloje atsiradusių naujų įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės, bylos dalyje dėl ieškinio reikalavimų neatskleidė bylos esmės, be to nepaaiškindamas savo sprendimo motyvų neteisėtai priteisė vertimo išlaidas šaliai, kurios atžvilgiu priešieškinys buvo atmestas;

1.2. Teismas ignoravo visus ieškovės vadovo S. B. duotus paaiškinimus. Byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka ieškinį pripažinti įrodytu ir tenkintinu. Iš sutarties sąlygų matyti, kad ieškovė įsipareigojo vykdyti subrangovinius objekto fasado ir vidaus apdailos darbus (sutarties 1.1 p.), tačiau sutartyje nenurodyta, kad ieškovė atliks šiuos darbus - uždengs plaukiojančio namelio Nr. 2 stogą ir atliks apie jį apdailos darbus pagal stogo perimetrą. Teismo nurodyti įrodymai ir šalių bei liudytojų paaiškinimai neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl ieškovei pavesto darbo apimčių. Iš sutarties aišku, kad ieškovės darbuotojai turėjo dirbti objekte nuo 2018 m. birželio 8 iki birželio 14 d., dėl konkretaus darbo rezultato sutartimi nesusitarta, todėl nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovė jai pavestų darbų neužbaigė, o 2018 m. birželio 14 d. pasirašytame akte nenurodyta, kokie darbai perduoti;

1.3. Teismas neįvertino, kad sutarties 2.6 punkte, būtent užsakovas, t. y. atsakovė turėjo pareigą pateikti atliktų darbų aktą (po sutarties pasibaigimo) ne vėliau kaip kitos savaitės pirmadienį. Atsakovei neatvykus į objektą to laikotarpio pabaigoje, 2018 m. birželio 14 d. su užsakovo atstovu, kuris atsakovės buvo įgaliotas pasirašyti aktą už atsakovę, buvo pasirašytas aktas, patvirtinantis darbų objekte pabaigą;

1.4. Byloje ginčas kilo dėl šalių sutarties rūšies ir tarpusavio įsipareigojimų apimties. Teismas šalių nurodytų tarpusavio nesutarimų nepašalino, manydamas, kad šalis sieja rangos santykiai. Labiau tikėtina, kad šalis pagal sutartį siejo paslaugų teikimo arba darbuotojų suteikimo (darbuotojų nuomos) santykiai. Tai patvirtina sutarties įsipareigojimų apimtis ir atsakovės elgesys sutarties vykdymo laikotarpiu, atsakovės priešieškinyje nurodyti teiginiai apie 15 % pelną nuo ieškovės atliekamo darbo apimčių, atsakovės ir jos liudytojo parodymai teisme. Jei atsakovė save laiko tarpininku, o ne rangovu, nes atsakovė neturėjo jokių įsipareigojimų užsakovui dėl darbų kokybės, todėl pati atsakovė turi prisiimti jai kilusias galimai nepalankias pasekmes. Byloje nėra atsakovės sutarties su užsakovu, jokiais rašytiniais įrodymais nėra patvirtinta, kas šiame objekte buvo užsakovas, kas rangovas, kokias funkcijas objekte vykdė ir kokius įsipareigojimus turėjo atsakovė, kur dirbo ir kokias funkcijas objekte vykdė liudytojas H. E. J.;

1.5. Ieškovė pateikė įrodymus, kad darbus objekte vykdė sutartyje nurodytu ir sutartu laiku, t. y. darbai pagal 2018 m. birželio 6 d. sutartį buvo baigti 2018 m. birželio 14 d., apie darbų pabaigą yra atžymėta darbų perdavimo priėmimo akte. Kadangi sutartimi nebuvo sutartas konkretus galutinis darbų rezultatas, o buvo sutarta dėl darbuotojų darbo tam tikrą laiką objekte, ieškovės darbuotojai turėjo sutartą laiką objekte vykdyti jiems pavestus sutartus darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už atliktus darbus sumokėti 3 025,00 Eur;

1.6. Iš sutarties sąlygų matyti, kad visus apdailos darbus ieškovė turėjo atlikti pagal darbo užduotis, išduotas užsakovo, t. y. pagal atsakovės išduotas technines specifikacijas kiekvienam projektui individualiai (sutarties 1.2 p.). Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir nepateikė darbo užduočių ir techninių specifikacijų. Būtent atsakovai turėjo pateikti rašytinius įrodymus, kurie paneigtų tokius ieškovės teiginius. Kadangi tokių įrodymų nebuvo pateikta, lieka įrodytas ir nenuginčytas faktas, kad visus nurodymus darbų eigoje ieškovės darbuotojai objekte gaudavo iš užsakovo Sawoboat Engineering Oy atstovo I. K.. Atsakovas nenurodė nė vieno atvejo kada jis pats asmeniškai buvo objekte, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nesilaikė šalių pareigos bendradarbiauti sutarties vykdymo metu;

1.7. Teismas negalėjo vadovautis 2018 m. liepos 14 d. aktu kaip neginčijamu įrodymu. Aktas surašytas praėjus mėnesiui po darbų atlikimo, niekur nepaminėta, kad tikrinami būtent ieškovės atlikti darbai, iš akto vertimo neįmanoma suprasti kas yra negerai, kas ir kaip turi būti pakeista. Atsakovė nevykdė pareigos numatytos CK 6.662 str. 4 d., todėl negali remtis tariamų trūkumų faktu;

1.8. Teismas patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei 236,86 Eur patirtas išlaidas, sumokėtas vertėjo paslaugoms apmokėti, tenkino, nors pats priešieškinis buvo atmestas. Atsakovė pati yra atsakinga už patirtas vertimo išlaidas, kadangi jos prašymu teismas kvietė liudyti E. J. H., todėl sprendimo dalis dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovės turi būti panaikinta.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas palaikė teismo sprendimo motyvus, papildomai nurodė, kad vien sąskaitos faktūros pateikimas apmokėjimui bei darbų perdavimo - priėmimo aktas, kuris pasirašytas neįgalioto asmens, negali būti įrodymas, kad ieškovė darbus atliko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir vykdymo bei dėl atsakovų pareigos sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

17. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendime konstatuota, kad ieškovė UAB „Bersa“ ir atsakovė R. K. IĮ 2018 m. birželio 6 d. sudarė sutartį dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Pagal šią sutartį ieškovės darbuotojai turėjo atlikti sutartus darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už atlikus darbus sumokėti 3 025,00 Eur. Teismas nustatė, kad šalys sutarties pagrindu susitarė dėl konkrečių darbų atlikimo, t.y. dėl plaukiojančio namelio Nr. 2 stogo uždengimo ir apie jį apdailos darbų pagal stogo perimetrą atlikimo. Ieškovės teigimu, darbai pagal sutartį buvo baigti 2018 m. birželio 15 d. ir šalys pasirašė darbų perdavimo priėmimo aktą, tačiau atsakovė ieškovei už darbus nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko užsakovas atsakovei pinigų nesumokėjo, todėl ir atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovei, be to, ieškovės pateiktame darbų perdavimo – priėmimo akte joks darbų perdavimas neužfiksuotas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus: fotonuotrauką (t. 1, b. l. 77), A. Z. raštus (t. 1, b. l. 78-81), R. K. duotus parodymus, liudytojo H. E. J. duotus paaiškinimus, darbų perdavimo – priėmimo aktą, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko tinkamai, todėl ieškovės reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų atmetė.

19. Ieškovė UAB „Bersa“ nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ignoravo šalių sutartyje nurodytas ir laisva valia sutartas sąlygas, pirmumą suteikdamas šalių paaiškinimams ir liudytojo apklausai, netinkamai ir selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo vieniems įrodymams suteikdamas nepagrįstą pranašumą, kitus įrodymus palikdamas neįvertintus ir nepaaiškindamas sprendime tokių savo sprendimo motyvų, be to, teismas nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir neatskleidė bylos esmės. Ieškovė UAB „Bersa“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti skolą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės prašymą priteisti 236,86 Eur turėtų išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti atmesti. Kadangi apeliantė UAB „Bersa“ ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą ir nėra ginčijama sprendimo dalis, kurioje atmestas R. K. IĮ priešieškinio reikalavimas dėl 4476,00 Eur priteisimo iš ieškovės už neatliktus darbus, o priešieškinio reikalavimas dėl 862 Eur nuostolių priteisimo paliktas nenagrinėtu, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

20. Iš 2018 m. birželio 6 d. sutarties sudarytos tarp R. K. IĮ (Užsakovo) ir UAB „Bersa“ (Subrangovo) matosi, kad šalys susitarė dėl subrangovinių objekto fasado ir vidaus apdailos darbų vykdymo. Sutartyje numatyta, kad visus apdailos darbus Subrangovas privalo atlikti pagal darbo užduotis, išduotas Užsakovo kaip technines specifikacijas kiekvienam projektui individualiai. Darbai turi būti vykdomi Suomijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Užsakovas įsipareigoja mokėti Subrangovui už įvykdytus darbus pagal šioje sutartyje numatytus terminus bei sąlygas (Sutarties 1.1-1.3 punktai). Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki 2018 m. birželio 14 d., atliktų darbų trukmė nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (6.1-6.2 punktai). Sutarties 4.1 punkte nurodyta darbų kaina 2500 Eur plius PVM 525 Eur, o 4.3 punktu šalys susitarė aktuoti atliktus darbus pasirašant atliktų darbų aktą, ko pasekoje išrašoma sąskaita faktūra. Pateikti atliktų darbų aktą (po sutarties pasibaigimo) ne vėliau kaip kitos savaitės pirmadienį įsipareigojo užsakovas (2.6 p.).

21. Iš sutarties sąlygų matosi, kad ieškovė įsipareigojo vykdyti subrangovinius objekto fasado ir vidaus apdailos darbus pagal užsakovo išduotas technines specifikacijas, tačiau sutartyje nenurodyta, kad ieškovė uždengs plaukiojančio namelio Nr. 2 stogą ir atliks apie jį apdailos darbus pagal perimetrą. Pagal Sutartį UAB „Bersa“ darbuotojai turėjo dirbti nuo 2018 m. birželio 8 d. iki birželio 14 d., tačiau dėl konkretaus darbo rezultato sutartimi nesusitarta. Į bylą pateiktas darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad darbai pradėti 2018-06-08 ir darbai baigti 2018-06-14 įrodo tik UAB „Bersa“ darbuotojų dirbtą laikotarpį, tačiau niekaip nepagrindžia konkrečių darbų atlikimo, tačiau tokio turinio aktą pasirašė ieškovės UAB „Bersa“ atstovas S. B. ir R. K. IĮ atstovas (akte nurodyta užsakovas Sawoboat Engineering OY) I. K. (t. 1, b. l. 6). Nors pagal Sutarties 2.6 punktą užsakovas t.y. atsakovė R. K. IĮ turėjo pareigą pateikti atliktų darbų aktą, tačiau tai padaryta nebuvo. Kadangi techninių specifikacijų į bylą nepateikta, be to, nepateikta duomenų dėl konkrečių darbų perdavimo – priėmimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nurodytų nuotraukų bei liudytojų parodymų nepakanka padaryti išvadai dėl šalių susitartų darbų ir atliktų darbų apimties.

22. Sutiktina su apeliantės nuomone, kad tarp šalių kilusių prieštaravimų dėl šalių sudarytos sutarties rūšies ir tarpusavio įsipareigojimų apimties teismas nepašalino. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į ieškovės darbuotojų dirbtą laikotarpį labiau tikėtina, kad šalis siejo paslaugų teikimo arba darbuotojų suteikimo (darbuotojų nuomos) santykiai, o ne rangos teisiniai santykiai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Rangos teisinius santykius reglamentuoja CK XXXIII skyriaus nuostatos. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 str. 1 d.). Jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai (CK 6.650 str. 2 d.).

25. Tam, kad identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, į bylą turėtų būti pateikta atsakovės sutartis su užsakovu, nes jokiais rašytiniais įrodymais nėra patvirtinta, kas ginčo objekte buvo užsakovas, kas rangovas, kokias funkcijas objekte turėjo ir vykdė liudytojas H. E. J. bei A. Z., kurio raštais vadovavosi teismas. Iš teismo sprendimo aprašomosios dalies ir atsakovo R. K. parodymų matosi, kad atsakovė buvo sudariusi sutartį su generaliniu rangovu, tačiau tokios sutarties į bylą nepateikta. Ieškovei nurodžius, kad visus nurodymus UAB „Bersa“ darbuotojai gaudavo iš užsakovo Sawoboat Engineering OY atstovo I. K., kuris ir pasirašė šalių perdavimo priėmimo aktą pagal 2018 m. birželio 6 d. sutartį darytina išvada, kad esminę reikšmę byloje turi atsakovės kaip rangovės sudaryta sutartis su užsakovu, kurią teismas turėtų ištirti ir įvertinti ir tik po to aiškinti tarp šalių sudarytą 2018 m. birželio 6 d. sutartį bei nuspręsti dėl šalių sutartų darbų apimties bei sutarties įvykdymo rezultato.

26. CPK 185 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų įrodymų, kurie sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to vertinti įrodymų visumą.

27. Nagrinėjamojoje byloje ieškovei neigiant jos atliktų darbų trūkumų buvimo faktą, teismas vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatomis galėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus: sudarytą sutartį su užsakovu, duomenis apie šios sutarties vykdymą (įvykdymą) ir gautą apmokėjimą.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos bei prievolių teisinius santykius ir procesinės teisė normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų naštos paskirstymą, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis negali būti teisėta. Iš naujo nagrinėjant bylos dalį pirmosios instancijos teisme turėtų būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus dėl aukščiau aptartų aplinkybių ir tik juos ištyrus ir įvertinus bei pašalinus šalių ginče esančius prieštaravimus dėl sutarties aiškinimo ir jos vykdymo, būtų galima nuspręsti dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo.

29. Esant aukščiau aptartiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių ginčas dėl būtinų ištirti aplinkybių apimties apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas ir visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo šioje bylos dalyje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys panaikinama, perduodant bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Bersa“ patikslintas ieškinys, iš ieškovės UAB „Bersa“ priteista 236,86 Eur vertimo išlaidų atsakovės R. K. IĮ naudai ir iš ieškovės UAB „Bersa“ priteista 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei panaikinti ir šios bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.