Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams M. P. ir A. P. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų jos naudai 2 180,00 Eur remonto išlaidas – žalą už automobilio defektų šalinimą, 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 29,00 Eur už automobilio diagnostiką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovų triplikas, kuriame jie nurodo, kad ieškovė nutyli, kad įsigytu automobiliu ji naudojosi nuo pat įsigijimo, t. y. 2022-01-19, grįždama namo iš pardavėjų ir tuomet jokių ieškinyje minimų trūkumų pastebėta nebuvo. Autoservise 2022-02-07 nustačius ieškinyje nurodytus gedimus ieškovė jų netvarkė, o automobiliu naudojosi toliau, pagal su dubliku pateiktą nuotrauką nuvažiavo 1525 km ir tik 2022 m. gegužės mėn. esą nuvažiavo pas tariamus meistrus, kur pasak ieškovės buvo nustatyti papildomi gedimai: aušinimo sistemos, ventiliatoriaus ir termostato, taip pat automobilyje nebuvo katalizatoriaus. Pasak ieškovės ji automobilį pradėjo tvarkyti po šių trūkumų nustatymo, o tai turi esminę reikšmę, kadangi nuo transporto priemonės įsigijimo iki šių tariamų defektų, praėjo ne mažiau kaip keturi mėnesiai, per kuriuos nuvažiuota ne mažiau kaip 1525 km.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad su sutuoktiniu nusprendė įsigyti automobilį, kai sūnus susilaužė koją, nes dažnai reikėdavo važiuoti į ligoninę. Automobilį atrado per skelbimus. Su pardavėju buvo susitikę, apžiūrėjo automobilį ir tuo metu jokiu priekaištų automobiliui neturėjo. Už automobilį sumokėjo 2 900,00 Eur. Automobilio važiuoklė yra gera. Visi automobilio gedimai išryškėjo tik po to, kai įsigijo jį. Kai tik įsigijo automobilį su juo parvažiavo iki namų ir juo ilgą laiką nesinaudojo, nes snigo ir niekur nereikėjo važiuoti. Po savaitės laiko pradėjus naudotis automobiliu, ieškovę vyras informavo, kad automobilio dūmingumas yra padidėjęs, todėl automobilį nuvežė į servisą. Paaiškino, kad teko pirkti variklį, kuris kainavo 600,00 Eur ir visas pridedamas detales variklio keitimui, kurias pirko meistras ir vėliau išrašė sąskaitas. Išviso remontams ji išleido 2 100,00 Eur. Paaiškino, kad iš pradžių pardavėjas pasiūlė jai automobilio tvarkymo kaštus sumokėti per pusę, bet ieškovė atsisakė, nes nesuprato, kodėl ji turi mokėti už remontą, jeigu ji tik neseniai nusipirko automobilį ir jis ne dėl jos kaltės sugedo. Patvirtino, kad prieš perkant automobilį jai atsakovas siūlė automobilį patikrinti servise. Pati ji nebandė pavažiuoti automobiliu kai jį pirko, važiavo jos kaimynas. Automobilis nėra dažnai naudojamas, dažniausiai jis stovi. Pirkimo - pardavimo dokumentus pildėsi pas atsakovus namuose, o automobilio savininkės, tai yra atsakovės ji nematė, nes dokumentai pasirašymui buvo nunešti į kitą kambarį. Automobilio įsigijimui ir remontui ji pasiėmė paskolą, pirmą kartą 3 500,00 Eur, o antrą – 2 000,00 Eur. Kaip vėliau jai paaiškino serviso darbuotojas, elektros laidai automobilyje buvo sutvarkyti taip, kad veiktu tik tam kartui. Automobilio elektros sutvarkymas kainavo 120,00 Eur. Ginčo automobiliui techninė apžiūra buvo pirmą kartą daryta gruodžio 30 d. ir nebuvo praleista dėl tepalų skysčio lašėjimo ir netvarkingų stabdžių ir po kelių dienų vėl buvo eita technikinė ir praeita. Iš pradžių atsakovas sutiko atlikti automobilio grąžinimą, bet paprašė palaukti iki pirmadienio, kol surinks pinigus, bet pirmadieni atsakovas su ja nesusisiekė, todėl ji kreipėsi į policiją, o policiją liepė kreiptis į teismą. Paaiškino, kad nuo vasario mėnesio iki gegužės mėnesio automobilio neremontavo ir jo nenaudojo, nes neturėjo lėšų remontui. Praėjus daugiau nei dviem metams po automobilio įsigijimo, bandydama praeiti techninę apžiūrą, jos ir vėl nepraėjo dėl tų pačių trūkumų, kurie buvo nustatyti atsakovui 2021-12-31. Nurodė, kad automobilis buvo įsigytas be katalizatoriaus, ką patvirtina ir UAB „Melga“ apžiūros aktas. Ji neišsaugojo remonto apmokėjimo kvitų, nes negalvojo, kad reikės kreiptis į teismą, nes susisiekė su atsakovu, kuris taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė jį informavo apie automobilio gedimus. Pirkdama automobilį ji negalėjo suprasti apie perkamo automobilio techninę būklę, nes neturi tam žinių, o skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas.

Liudytoju apklaustas UBA „Melga“ atstovas J. G. nurodė, kad jis yra padalinio vadovas, turi statybos inžinerijos diplomą. Ieškovę pažįsta tik tiek kaip klientę, o atsakovų nepažįsta. 2022-02-07 ginčo automobilis yra fiksuotas UAB „Melga“ automobilio patikros aktu, nes buvo atvykęs patikrai. Buvo nustatyta, kad yra užsikimšę automobilio katalizatoriai. Taip pat buvo nustatytas variklio grandinės laisvumas ir barškėjimas, kuris atsiranda nuo išsitampymo arba yra susidėvėję įtempėjai. Paprasta pirkėjas tikrai negali atkreipti dėmesio, kad kažkas subarška užvedant automobilį, tai labiau gali pastebėti tie, kurie susiję su technika. Į patikros lapą ridos nerašo. Per dvi savaites tokie gedimai, kurie buvo nustatyti patikros akte tikrai negali atsirasti, jeigu automobilis buvo teisingai eksploatuojamas prieš tai, tai yra ilgalaikiai gedimai. Iš to kas buvo užfiksuota patikros metu, galima daryti išvada, kad automobilis buvo netinkamai prižiūrimas.

Liudytoju apklaustas R. K. nurodė, kad ieškovės nepažįsta, o atsakovai yra jo draugai. Žino, kad atsakovas automobilį BMW pirko žmonai grįžęs iš Norvegijos, šiek tiek pasivažinėjo ir pardavė. Padėjo atsakovui susitvarkyti automobilį, tai yra tvarkė tai, kas buvo pažymėta techninės apžiūros lape. Paaiškino, kad jis neturi šaltkalvio mechaniko išsilavinimo, yra tik mėgėjas. Atsimena, kad neveikė ventiliatorius, todėl pakeitė relę, keitė oro filtrą, bet prie variklio jis nelindo ir nieko netvarkė. Katalizatoriaus nepjovė ir vielų nekišo. Viską sutvarkė per vieną dieną. Rėlę įdėjo nuo Opel modelio automobilio, nes tokia pati tinka, taip matė per „YouTube“. Nežino ar dar kažkas taisė BMW.

Liudytoju apklaustas M. S. nurodė, kad ieškovė yra jo žmonos buvusi kolegė ir kaimynė, o atsakovų asmeniškai nepažįsta. Dirba prie hidraulinių cilindrų, darbas nesusijęs su automobiliais. Važiavo su ieškove apžiūrėti ieškovės perkamo automobilio, nes jo paprašė ieškovė. Apžiūrėjus automobilį ir juo pravažiavus kilo tik vienas įtarimas, kad kažkas nėra gerai su sankaba. Pasirašant sutarties atsakovo žmonos nematė, nes jos parašą atsakovas nuėjo paimti į kitą kambarį. Atsakovas prašė, kad į pirkimo – pardavimo sutartį būtų įrašyta mažesnė automobilio kaina, nei reali, už kurią buvo parduotas automobilis. Ieškovė sutiko nurodyti šiek tiek mažesnę kainą, nei buvo iš tiesų. Liudytojo nuomone, atsakovas užsiėminėjo automobilių pirkimu ir perpardavimu, tokia nuomonė susidarė, nes buvo viskam pasiruošęs ir gerai žinojo visas procedūras.

Liudytoju apklaustas E. M. nurodė, kad ieškovė yra jo žmona, o atsakovų nepažįsta. Automobilio BMW skelbimą jis rado internete. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis jokių gėdimų neturi. Jis nevažiavo apžiūrėti automobilio, o važiavo žmona su draugės vyru. Kai ieškovė nupirko automobilį, kurį laiką jie niekur su automobiliu nevažiavo. Po automobilio įsigijimo, praėjus maždaug dviem savaitėm, jis vežė sūnų pas gydytojus ir jam automobilis pasirodė drebantis, todėl automobilį nuvežė į servisą, kur po apžiūros meistras pasakė, kad automobilio remontuoti net neapsimoka, nes jo remontas kainuos apie 2 000,00 Eur. Iš pradžių atsakovas siūlė, kad gali padengti pusę kainos remonto darbų, bet reikia palaukti kol surinks pinigus, bet taip nieko ir nepadengė. Tą pačią dieną, kai buvo nupirktas automobilis pravažiavo vieną ratą, bet nieko neįprasto nepajuto. Automobilio įsigijimui buvo pasiimta paskola. Automobilis buvo perkamas tam, kad būtų lengviau sūnų nuvežti pas gydytojus. Pasitikėjo tuo, kas buvo parašyta automobilio pardavimo skelbime, todėl ir nevežė prieš perkant į servisą pažiūrėti ar tikrai viskas gerai.

Liudytoju apklaustas R. E. nurodė, kad ieškovę pažįsta kaip klientę, o atsakovų nepažįsta. Išsilavinimas – automobilių remontininkas. Ieškovė atvežė automobilį BMW, kuris smarkiai kratėsi, dūmino, nedirbo. Kai jis apžiūrėjo automobilį pamatė, kad yra išsitampiusi grandinė, kuri įprastai išsitampo dėl laiko. Įkišus endoskopinę kamerą į variklį pamatė, kad stūmokliai visi apaugę tepalais ir šlapi, todėl suprato, kad reikės giliau lysti į variklį ir jį tvarkyti ir apie tai informavo ieškovę, kad remontas gali kainuoti apie 2 000,00 Eur. Kadangi ieškovė tuo metu neturėjo pinigų, todėl paliko automobilį pas jį, kol gaus pinigų. Po to, kai ieškovė gavo pinigų, jis pradėjo remontuoti automobilį ir pamatė, kad termostatas, kuris atsako už variklio apšilimą, kai eina skystis per didįjį arba mažąjį apykaitos ratą, buvo sugręžiotas, kas reiškia, jog variklis jau buvo kažkada užkaitęs. Variklis buvo žymėtas, kas reiškia, kad jau buvo kažkada keistas. Taip pat pamatė, kad nebuvo katalizatoriaus, o vietoj jo prikištos vielos. Variklio cilindrai buvo išsikraipę ir panašūs į kiaušinio formą, dėl ko variklis degino daugiau tepalų. Ieškovei jis surado kitą naudotą variklį, kuriame jau buvo pakeista grandinė. Už remontą ieškovė jam sumokėjo grynais 2 000,00 Eur. Ieškovė neturėdama išsilavinimo pirkdama automobilį negalėjo pastebėti trūkumų. Įprastai ginčo automobilio markės automobiliams grandinė tūrėtų būti keičiama kas 150 000 km. Per dvi savaites automobiliui nevažiuojant net ir prie minus dvidešimt laipsnių, niekas negali atsitikti. Jeigu ieškovė būtų nuvykusi prieš perkant automobilį į servisą apžiūrai nebūtinai būtų pamačiusi gedimus, nes ne kiekvienas servisas turi endoskopinę kamerą.

Liudytoju apklaustas E. S. nurodė, kad ieškovės nepažįsta, o atsakovams pardavė automobilį BMW. Automobilį jis pardavė, nes jam jo nebereikėjo ir jis stovėjo be techninės apžiūros. Nepamena kodėl automobilis nepraėjo techninės apžiūros. Pardavėjo lyg už 2 000,00 Eur. Atsakovas jo paprašė, kad pirkimo – pardavimo dokumentus pasirašytų po to, kai atsakovas su automobiliu praeis techninę apžiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakove M. P. 2022-01-19 sudarė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė ieškovei pardavė automobilį BMV 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2022-01-19 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje parduodamo automobilio kaina nurodyta 2 700,00 Eur. Kaip patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu tikroji parduodamo automobilio kaina buvo 2 900,00 Eur.

Ieškovė su kreditoriumi „BigBank“ AS filialas sudarė šias vartojimo kredito sutartis: 1) 2022-01-18 vartojimo kredito sutartis Nr. CL-LTC-22001247, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 2 500,00 Eur kreditas, 122 mėnesių terminui; 2) 2022-04-28 vartojimo kredito sutartis Nr. CL-LTC-22010379, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 2 000,00 Eur kreditas, 96 mėnesių terminui.

Iš AB „Swedbank“ išrašo už laikotarpį nuo 2022-01-01 – 2022-01-20 nustatyta, kad ieškovė 2022-01-12 išsigrynino 400,00 Eur, 2022-01-18 – 2 000,00 Eur, o 2022-01-18 – 500,00 Eur, iš viso 2 900,00 Eur.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022-02-25 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvo nustatytos aplinkybės, jog N. M. pirko naudotą 17 metų senumo automobilį. Iš 2022-01-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra ir nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiek pirkėja, tiek pardavėjas, būdami šios transporto priemonės savininkais, ginčo automobiliu būtų patekę į eismo įvykį, kurio metu jis būtų apgadintas. Sudarydama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėja turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Transporto priemonės defektacijos lape nurodyti gedimai, tačiau juo negalima patvirtinti automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Nustatyta, kad pardavėjo veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 182 str. 1 d. sudėties, o pirkėjai N. M. pasiūlyti vadovautis transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir nesutarus su pardavėju, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Iš ieškovės ir adresato R. D. susirašinėjimo matyti, kad 2022-05-10 adresatas R. D. ieškovei parašė „Cilindru kompresijos testas 1. 11,5 bar; 2. 10 bar; 3. 9,5 bar; 4. 10,5 bar“, taip pat atsiuntė nuotrauką, su prierašu „Nuotraula su endoskopine kamera. Kurioje matosi ant stumoklio degusio tepalo likučiai“. Susirašinėjime pateiktos automobilio detalių nuotraukas su prierašu „Varikis žymėtas ir jau buvo keistas“.

Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ išrašo apie Apžiūros galiojimą ir istoriją, automobilio BMW 320I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1) 2017-08-05 atliekant automobilio (rida 175 649) techninę apžiūrą buvo nustatyti dideli trūkumai: 8.2.1.2.b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 2) 2017-08-12 atliekant automobilio (rida 175 666) techninę apžiūrą buvo nustatyti dideli trūkumai: 8.2.1.2.b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 3) 2017-08-18 atliekant automobilio (rida 175 822) techninę apžiūrą trūkumų nenustatyta; 4) 2019-08-10 atliekant automobilio (rida 193 559) techninę apžiūrą didelių trūkumų nebuvo nustatyta; 5) 2021-09-08 atliekant automobilio (rida 220 691) techninę apžiūrą nustatyti dideli trūkumai: 4.5.2. - Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; 8.2.1.2.b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 6) 2021-09-27 atliekant automobilio (rida 220 798) techninę apžiūrą nustatyti dideli trūkumai: 8.2.1.2.b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 7) 2021-12-08 atliekant automobilio (rida 220 920) techninę apžiūrą nustatyti dideli trūkumai: 8.4.1. - Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams (eksploatacinių skysčių nuotėkis); 8) 2021-12-31 atliekant automobilio (rida 220 920) techninę apžiūrą nustatyti dideli trūkumai: 1.1.12.e) - Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės. Žarnelės suskirdusios ar porėtos (matyti kordas) (galinės); 5.3.4.a) - Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairė galas); 8.2.1.2.b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 8.2.1.2.c) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. Lambda vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų; 8.4.1. - Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; 9) 2022-01-04 atliekant automobilio (rida 221 010) techninę apžiūrą didelių trūkumų nenustatyta, apžiūra galioja iki 2023-12-31.

Iš 2022-02-07 UAB „Melga“ Paraiškos remontuoti automobilį Nr. VLN20220207-083 Perdavimo - priėmimo akto nustatyta, kad automobiliui BMW 3-Series M3 E46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu pažymėtos pastabos, jog užsikišę katalizatoriai, laisva grandinė, barška, bėga tepalai iš variklio.

Iš 2022-02-07 UAB „Melga“ apmokėjimo kvito nustatyta, kad už automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterinę diagnostika atliktas 29,00 Eur apmokėjimas.

Iš ieškovės pateikto nuotraukos, darytos nenustatytu laiku, matyti automobilio BMW skydelis, kuriame šviečia laikas 18:38, +13,5 Celsijaus temperatūra ir 222 536 rida.

Iš Standartinės darbo sutarties, įsakymo Nr. 563 nustatyta, kad atsakovas A. P. nuo 2021-05-25 iki 2021-12-30 dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), pareigos – (duomenys neskelbtini). Iš Standartinės darbo sutarties, įsakymo Nr. 563 nustatyta, kad atsakovas A. P. nuo 2022-03-25 iki 2022-12-30 dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), pareigos – (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo A. P. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m. nustatyta, kad atsakovas deklaravo 16 546,35 Eur pajamas.

Iš 2022-01-19 VĮ „Regitra“ Pranešimo dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo nustatyta, kad atsakovė M. P. pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, kuri yra patvirtinta. Transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK) panaikintas 2022-01-19, įgijėjui suteiktas naujas SDK.

Iš 2021-09-13 Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Medicininės pažymos Nr. 4399 nustatyta, kad atsakovas A. P. negalėjo atvykti į darbą dėl nelaimingo atsitikimo S12.23, U73.9, W19, Y92.9. Neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) nuo 2021-08-24 iki 2021-10-12.

Iš 2021-10-21 Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Medicininės pažymos patvirtina, kad atsakovas nuo 2021-10-13 iki 2022-04-22 buvo nedarbingume.

Iš 2023-08-17 VĮ „Regitra“ rašto Dėl duomenų pateikimo Nr. S-nustatyta, kad atsakovo vardu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 įregistruotų ir išregistruotų kelių transporto priemonių nėra.

Iš 2023-08-17 VĮ „Regitra“ rašto Dėl duomenų pateikimo Nr. S- 11667 nustatyta, kad atsakovės vardu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 įregistruotos ir išregistruotos kelių transporto priemonės – 2022-01-14 Transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. HUV 888, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojo / savininko keitimas.

Iš 2022-01-13 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėjas E. S. atsakovei M. P. pardavė automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 2 000,00 Eur. Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad techninė apžiūra galiojanti.

Iš 2023-04-12 UAB „Vertikali medija“ pateiktos informacijos apie patalpintą skelbimą ID0134918264 nustatyta, kad 2022 m. buvo įdėtas parduodamo automobilio BMW 320 skelbimas, kuris galiojo iki 2022-01-20. Skelbimo komentare nurodyta, kad automobilis visapusiškai tvarkingas, jokių investicijų nereikalauja. Automobilio kaina 3 020,00 Eur.

Iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8- nustatyta, kad 2022-01-19 vidutinė oro temperatūra buvo 3,4 °C, 2022-01-20 – 1,4 °C, 2022-01-21 – 1,2 °C, 2022-01-22 – - 0,4 °C, 2022-01-23 – - 0,5 °C, 2022-01-24 – 2,1 °C, 2022-01-25 – 2,9 °C, 2022-01-26 – 0,1 °C, 2022-01-27 – 3,5 °C, 2022-01-28 – 3,0 °C, 2022-01-29 – 1,9 °C, 2022-01-30 – 3,0 °C, 2022-01-31 – 0,5 °C, 2022-02-01 – 0,0 °C, 2022-02-02 – - 1,4 °C, 2022-02-03 – - 0,6 °C, 2022-02-04 – 0,5 °C, 2022-02-05 – 3,1 °C, 2022-02-06 – 3,1 °C.

Iš 2022-04-07 Transporto priemonės priėmimo ir perdavimo remontui akto matyti, kad ieškovė perdavė automobilį BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbams. Užfiksuota rida 222 500. Remonto užsakymas – dūmina stipriai, dreba. Remontas buvo planuojamas 2022-05-01. Remonto pabaiga – 2022-06-01. Remonto paslaugų ir detalių kaina numatyta 2 200,00 Eur.

Iš UAB „Krasta Auto“ 2024-02-22 Serviso pasiūlymo matyti, kad automobilio BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimos remonto darbų kainos yra – 650,00 Eur variklio keitimas, 156,25 Eur variklio agregatų permontavimas, 18,75 Eur alyvos keitimas, 25,00 Eur klaidų nuskaitymas, 112,50 Eur patikrinimas diagnostine aparatūra, iš viso 1 164,63 Eur.

Iš atsakovų atstovo pateikto skelbimo iš srotas24.lt nustatyta, kad variklis skirtas automobiliui BMW e46 kainuoja 347,00 Eur.

Iš atsakovų atstovo pateiktų skelbimų iš autodalis.lt nustatyta, kad variklis skirtas automobiliui BMW e46 kainuoja nuo 150,00 Eur iki 350,00 Eur.

Dėl žalos už automobilio defektų šalinimą ir diagnostikos atlikimą priteisimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teises gina vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Tuo pačiu taikytinos CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).

CK 6.4311 straipsnio nuostatos numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022-01-19 15:10 val. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina Sutartyje nurodyta 2 700,00 Eur. Atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais. Kaip patvirtino šalys teismo posėdžio metu tikroji automobilio kaina už kurią buvo parduotas automobilis ieškovei yra 2 900,00 Eur. Taip pat šalys patvirtino savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, kad ieškovei automobilį aprodė atsakovas, ieškovė su atsakove nebuvo susitikusios, pirkimo - pardavimo sutartį atsakovė pasirašė būdama kitam kambaryje.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, bylos nagrinėjimo metu būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovai nuslėpė nuo jos tuo metu jau buvusius esminius daikto trūkumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį bei patirtos papildomos išlaidos, kurias prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovai turėjo įrodyti aplinkybes, kad perdavė pirkėjui (ieškovei) tinkamos kokybės daiktą, įstatymų nustatyta tvarka atskleidė pirkimo pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trūkumus.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis).

Taigi negalima riboti pardavėjo atsakomybės už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, dėl to, kad pirkėjas galėjo pats patikrinti daiktus ir sužinoti apie jų trūkumus, išskyrus atvejus, kai pardavėjas, ragindamas pirkėją patikrinti daiktus, nurodo galint būti jų trūkumų. Privalomoji techninė automobilio apžiūra, kaip nurodė teismas, nėra skirta visiems galimiems automobilio trūkumams atskleisti, ji skirta tik įvertinti automobilio būklei saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų ir galimybės tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kritiškai vertinami atsakovų argumentai, jog prieš įsigyjant automobilį ieškovė pati atsisakė jį patikrinti servise, dėl ko prisiėmė atsakomybę pirkdama naudota daiktą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė pirkdama automobilį ir nepasinaudojo teise jį patikrinti iš karto, bet šia teise ji pasinaudojo pastebėjus automobilio trukdžius po 18 dienų, kas teismo vertinimu nėra ilgas ir uždelstas laikotarpis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2022-01-13 sudarė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavėjas E. S. atsakovei pardavė automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 2 000,00 Eur. Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad techninė apžiūra galiojanti. Iš „Transeksta“ ginčo automobilio apžiūros galiojimo ir istorijos išrašo nustatyta, kad 2021-12-31 techninės apžiūros metu buvo nustatyti dideli trūkumai, tai yra – 1.1.12.e) transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės. Žarnelės suskirdusios ar porėtos (matyti kordas) (galinės); 5.3.4.a) - Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairė galas); 8.2.1.2.b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 8.2.1.2.c) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. Lambda vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų; 8.4.1. - Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams. Tačiau atlikus techninę apžiūrą 2022-01-04, jokių didelių trūkumų nenustatyta. Paklaustas atsakovas patvirtino, kad jis pats automobilį 2022-01-04 nuvežė į techninę apžiūrą, nes taip buvo sutarę su pradiniu pardavė, kad pasirašys pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2022-01-13 tarp atsakovės M. ir E. S., tik po to, kai bus praeita techninė automobilio apžiūra. Paklaustas atsakovas kaip suremontavo visus nurodytus didelius trūkumus, pažymėjo, kad remonto darbus atliko jo draugas, tačiau liudytoju apklaustas R. K., patvirtino, kad taisė tik automobilio elektronikos gedimus ir tai darė su „YouTube“ pagalba ir prie variklio nedirbo, tai yra jo netaisė. Byloje esantys įrodymai ir šalių duoti paaiškinimai suponuoja pagrįsta išvadą, kad automobilio nustatyti dideli trūkumai vis dar nebuvo sutaisyti, nors automobilis ir 2022-01-04 gavo techninės apžiūros lapą be didelių trūkumų, tai teismo vertinimu neįrodo, kad automobilis buvo nuodugniai sutvarkytas, labiau tikėtina, kad trūkumai buvo sutvarkyti paviršutiniškai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vežė automobilį taisyti į servisą, be to negalėjo tiksliai įvardyti kas kitus defektus pašalino.

Šiuo atveju akivaizdu, kad transporto pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio defektai nebuvo nurodyti, nors jie buvo užfiksuoti praėjus 18 dienų. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio įsigijimo metu transporto priemonės defektai jau egzistavo ir buvo nurodyti ankstesniame techninės apžiūros akte. Teismas pažymi, kad atsakovai turėjo pareigą nurodyti transporto priemonės defektus, o daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turėjo atitikti sutarties sąlygas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog automobilio su variklio defektu – variklio skysčių nuotekomis, grandinės atlaisvėjimu, naudoti neįmanoma, automobilio su tokiais trūkumais naudojimas yra nesaugus, pavojingas viešajame eisme, reikalauja papildomų pastangų ir sąnaudų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai dėjo pastangas nustatyti šios problemos priežastis ir 2022-02-07 kreipėsi į servisą dėl automobilio patikros, kurios metu buvo nustatyti automobilio gedimai. Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Transporto priemonės trūkumai nustatyti, atlikus diagnostiką servise UAB „Melga“. Dėl nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad parduotas daiktas nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį įprastinėmis sąlygomis. Taigi, ieškovė pagrįstai nutarė išspręsti problemą pakeičiant automobilio variklį.

Teismas sprendžia, kad priešingai nei teigė atsakovai, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, jog automobilio defektai atsirado iki sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei (CK 6.333 straipsnio 1 dalis); variklio defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, sunkiai nustatomas be specialaus tyrimo), išaiškėjo netrukus po sutarties sudarymo, – ieškovės sutuoktiniu vežant automobiliu sūnų į ligoninę, pastebėjus didesnį dūmingumą, vėliau atlikus patikrą, paaiškėjo automobilio trūkumas – variklio problemos, katalizatoriaus užsikimšimas, atlaisvėjęs diržas ir saugiai eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį be papildomų priemonių ir išlaidų buvo neįmanoma.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neįrodinėjo atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog automobilio pardavimo metu automobilis buvo tvarkingas ir jog dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo atsirado automobilio defektais. Duomenų apie tai, kad šis esminis daikto kokybės trūkumas atsirado dėl to, kad ieškovė galimai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, ar dėl trečiųjų asmenų ar pačios ieškovės kaltės, netinkamai eksploatuojant automobilį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

Nors ieškovė byloje nepateikė nenuginčijamų įrodymų patvirtinančių apie patirtas remonto išlaidas, išskyrus apmokėjimą už atliktą kompiuterinę diagnostika, teismo vertinimu, tai neeliminuoja fakto, kad ieškovė patyrė žalos dėl automobilio defektų tvarkymo išlaidų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių ir liudytojų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistina 1 764,63 Eur (600 Eur + 1 164,63 Eur) remonto išlaidų už automobilio defektų šalinimą ir 29,00 Eur išlaidų už automobilio kompiuterinės diagnostikos atlikimą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010).

Taigi, apibendrinant teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytą anksčiau, darytina išvada, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Be to, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, sprendžiama, kad šiuo atveju byloje nenustatytos išskirtinės ieškovės teisių pažeidimo aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, nepateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys aplinkybes apie ieškoves patirtus išgyvenimus ir pažeminimą.

Sutiktina su tuo, kad atsakovams pardavus ieškovei automobilį su paslėptais trūkumais, jie pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju neįrodė, jog ji dėl anksčiau nurodytų atsakovų veiksmų, t. y. parduoto automobilio su vėliau išryškėjusiais paslėptais trūkumai, patyrė kokius nors sveikatos sutrikdymus, ilgalaikius išgyvenimus, depresiją, stresą ir pan., sudarančius pagrindą priteisti jai prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė visiškai deklaratyviai teigia, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų, ji patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl transporto priemonės remonto darbų atlyginimo.

Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau jų nepagrindė objektyviais įrodymais. Be to, kaip minėta anksčiau, ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovų atliktų veiksmų neigiamą poveikį jos sveikatai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovei prašant, jai iš atsakovų solidariai priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad teikiant teisinę pagalbą ieškovei valstybė patyrė 736,24 Eur išlaidų.

Atsakovai pateikė duomenis, kad patyrė 1 316,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 300,00 Eur už teisinę pagalbą, 16,60 Eur už pažymą iš VĮ „Regitra“. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad 1 100,00 Eur už advokato pagalbą sumokėjo atsakovas, o atsakovė advokatui sumokėjo 200,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš dalies patenkinti, tai yra ieškinys patenkintas 55,9 proc., iš atsakovų valstybei priteistina lygiomis dalimis po 205,78 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

Ieškovė taip pat patyrė 17,91 Eur išlaidas už hidrometeorologijos tarnybos pažymą, atitinkamai patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovų priteisiama po 5,01 Eur atlyginti šias ieškovės patirtas išlaidas.

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl žalos priteisimo (1 793,63 Eur × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina po 20,50 Eur žyminio mokesčio.

Iš ieškovės atsakovų naudai priteisiamos 580,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, tai yra atsakovei priteisiant 88,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui priteisiant 492,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir M. P. 1 764,63 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 63 ct) remonto išlaidas už automobilio defektų šalinimą, 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) už automobilio diagnostiką, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 793,63 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 63 ct) sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2023-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės N. M. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei N. M. iš atsakovų A. P. ir M. P. (iš kiekvieno atskirai) po 5,01 Eur (penkis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. P. ir M. P. (iš kiekvieno atskirai) po 205,78 Eur (du šimtus penkis eurus 78 ct) išlaidų už ieškovei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtyje nurodyti bylos Nr. e2-133-867/2024).

Priteisti iš atsakovų A. P. ir M. P. (iš kiekvieno atskirai) po 20,50 (dvidešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660 (mokėjimo paskirtyje nurodyti bylos Nr. e2-133-867/2024).

Priteisti iš ieškovės N. M. atsakovui A. P. 492,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ir M. P. 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.