Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams M. P. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų A. P. ir M. P. (toliau – ir atsakovai) jos naudai 2 180 Eur žalą už automobilio remonto išlaidas (defektų šalinimą), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 29 Eur už automobilio diagnostiką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybės naudai priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad ji pagal internetinėje svetainėje autogidas.lt rastą skelbimą 2022 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis) įsigijo transporto priemonę – automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), už 2 900 Eur (sutartyje atsakovui prašant nurodė 2 700 Eur kainą). Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis visiškai tvarkingas, ką tik atlikta techninė apžiūra, o kaina – 3 100 Eur. 2022 m. sausio 18 d. automobilio pirkimui ieškovei buvo suteiktas vartojimo kreditas 2 500 Eur sumai (paskolos davėjas – Bigbank AS filialas). 2022 m. sausio 19 d. ieškovė su kaimynu nuvyko susitikti su automobilio pardavėju ir apžiūrėti automobilio, kaimynas pavažiavo automobiliu. Automobilis važiavo be pašalinių garsų, parvažiavę į kiemą ieškovė ir jos kaimynas apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo ant kėbulo (bagažinės) nežymų parūdijimą. Pats pardavėjas (atsakovas) parodė, kad automobilis yra įbrėžtas (dešinėje pusėje ant galinio sparno). Automobilio apžiūros metu ieškovė ir jos kaimynas pastebėjo kelis neaiškius laidus. Pardavėjas jiems paaiškino, kad buvo tvarkyta elektrinė dalis ir dėl šių trūkumų sutiko nulesti automobilio kainą iki 2 900 Eur. Ieškovė nutarė pirkti automobilį. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove pasirašė pardavėjo sutuoktinė. Atsakovas ieškovei minėjo, kad verčiasi automobilių perpardavimu. Parvažiavusi namo, ieškovė automobilį pastatė į automobilių stovėjimo aikštelę ir visą kitą savaitę su automobiliu nevažinėjo, nes buvo labai slidu. Po kiek laiko jos sutuoktiniui teko vežti sūnų į ligoninę. Ieškovės sutuoktinis, pastebėjęs automobilio dūmingumą, apie tai informavo ieškovę. Autoservise uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Melga“ buvo atlikta pirkto automobilio kompiuterinė diagnostika, už kurią ieškovė sumokėjo 29 Eur, ir nustatyti šie defektai: iš variklio bėga tepalai, laisva grandinė, ji barška, užsikišę katalizatoriai. Specialistas informavo, kad gedimo šalinimo kaina yra apie 2 000 Eur. Ieškovė apie automobilio trūkumus pranešė pardavėjui telefonu, nurodydama, kad automobilio remontas kainuos apie 2 000 Eur, o automobilio pardavėjas autoserviso darbuotojus išvadino „kosmonautais“. Ieškovė siūlė atsakovui A. P. situaciją išspręsti geranoriškai. Pardavėjas ieškovei pasiūlė pasidalinti remonto išlaidas pusiau, nurodė, jog jis šį automobilį pirko pigiau, pats sutvarkė ir perpardavė ieškovei. Po kelių dienų ieškovė vėl paskambino pardavėjui ir nurodė, kad nori nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinti atsakovui automobilį ir atgauti už automobilį sumokėtas lėšas, tačiau atsakovas nurodė, kad jis pinigų nebeturi, nes jau nupirko kitą automobilį, ir paprašė ieškovės, kad ji porą dienų palauktų, kad atsakovas galėtų surinkti reikiamą sumą. Sutartu laiku pardavėjui nepaskambinus, ieškovė kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Tam, kad ieškovė surinktų įrodymus, ji gegužės mėnesį vėl kreipėsi į meistrus. Paaiškėjo dar daugiau automobilio defektų: aušinimo sistemos, ventiliatoriaus ir termostato defektai, automobilyje nebuvo katalizatoriaus, vietoje jo buvo prikišta vielų dūminimui stabdyti. Ieškovė suprato, kad automobilis nebuvo tinkamas eksploatuoti ir kad ji buvo pardavėjo apgauta, kadangi autombilio pirkimo – pardavimo metu ji tikėjosi, kad perka techniškai tvarkingą transporto priemonę.

3. Atsakovai A. P. ir M. P. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai nurodė, kad ieškinyje nurodyti automobilio defektai atsirado ne iki daikto perdavimo ieškovei ir ne dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, todėl atsakovė M. P., kaip pardavėja, nėra ir negali būti atsakinga už ieškinyje nurodytus automobilio gedimus. Atsakovų teigimu, ieškovė nutylėjo, kad įsigytu automobiliu ji naudojosi nuo pat įsigijimo, t. y. 2022 m. sausio 19 d., grįždama namo iš pardavėjų ji jokių ieškinyje minimų trūkumų nepastebėjo. Autoservise 2022 m. vasario 7 d. nustačius ieškinyje nurodytus gedimus, ieškovė jų netvarkė, o automobiliu naudojosi toliau, pagal su dubliku pateiktą nuotrauką nuvažiavo 1 525 km ir tik 2022 m. gegužės mėn., kaip ji nurodė, nuvyko pas tariamus meistrus, kurie, pasak ieškovės, nustatė papildomus gedimus: aušinimo sistemos, ventiliatoriaus ir termostato, taip pat automobilyje nebuvo katalizatoriaus. Ieškovė, kaip ji pati nurodė, automobilį pradėjo tvarkyti po šių trūkumų nustatymo, o tai turi esminę reikšmę, kadangi nuo transporto priemonės įsigijimo iki šių tariamų defektų praėjo ne mažiau kaip keturi mėnesiai, per kuriuos nuvažiuota ne mažiau kaip 1 525 km.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės N. M. naudai solidariai iš atsakovų A. P. ir M. P. 1 764,63 Eur remonto išlaidas už automobilio defektų šalinimą, 29 Eur už automobilio diagnostiką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 793,63 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas pažymėjo, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Teismas vertino, kad šiuo atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovai nuslėpė nuo jos tuo metu jau buvusius esminius daikto trūkumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį bei patirtos papildomos išlaidos, kurias prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovai turėjo įrodyti aplinkybes, kad perdavė pirkėjui (ieškovei) tinkamos kokybės daiktą, įstatymų nustatyta tvarka atskleidė pirkimo – pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trūkumus.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo automobilio trūkumai buvo nustatyti po 18 dienų nuo jo įsigijimo dienos (2022 m. vasario 7 d.). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė atsakovą A. P. apie ginčo automobiliui nustatytus trūkumus informavo iš karto, tą pačią dieną. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės paaiškinimą, kad iš pradžių atsakovas bandė tartis su ja dėl pusės automobilio remonto išlaidų padengimo, o, ieškovei nesutikus ir reikalaujant, kad atsakovas grąžintų pinigus ir pasiimtų automobilį, atsakovas su ieškove nebesusisiekė, todėl ieškovė 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu, ką patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. vasario 25 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog pardavėjo (atsakovo) veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybės, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

8. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus, kad prieš įsigyjant automobilį ieškovė pati atsisakė jį patikrinti servise, dėl ko prisiėmė atsakomybę pirkdama naudotą daiktą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė, pirkdama automobilį, ir nepasinaudojo teise jį patikrinti iš karto, bet šia teise ji pasinaudojo pastebėjus automobilio trukdžius po 18 dienų, kas, teismo vertinimu, nėra ilgas ir uždelstas laikotarpis.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nurodė, jog automobilio gedimai galėjo atsirasti ir dėl ieškovės netinkamo eksploatavimo, bet šių teiginių atsakovai bylos nagrinėjimo metu nebandė įrodyti, kaip to reikalauja teismų praktika, susijusi su įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis. Priešingai, šiuos atsakovų teiginius paneigė du teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, vienas iš jų turi mechaniko išsilavinimą, o kitas turi darbinės patirties užimant vadovaujančias pareigas autoservise – abu liudytojai teigė, kad tokie trūkumai, kurie buvo užfiksuoti ginčo automobiliui, per tokį trumpą laiką negalėjo atsirasti.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju akivaizdu, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio defektai nebuvo nurodyti, nors jie buvo užfiksuoti praėjus 18 dienų. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio įsigijimo metu transporto priemonės defektai jau egzistavo ir buvo nurodyti ankstesniame techninės apžiūros akte. Teismas sprendė, kad atsakovai nagrinėjamu atveju turėjo pareigą nurodyti transporto priemonės defektus, o daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turėjo atitikti sutarties sąlygas.

11. Teismas padarė išvadą, kad automobilio su variklio defektu – variklio skysčių nutekėjimu, grandinės atlaisvėjimu, naudoti neįmanoma, automobilio su tokiais trūkumais naudojimas yra nesaugus, pavojingas viešajame eisme, reikalauja papildomų pastangų ir sąnaudų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai dėjo pastangas nustatyti šios problemos priežastis ir 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į servisą dėl automobilio patikros, kurios metu buvo nustatyti automobilio gedimai. Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Transporto priemonės trūkumai nustatyti atlikus diagnostiką servise UAB „Melga“. Dėl nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad parduotas daiktas nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį įprastinėmis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nutarė išspręsti problemą, pakeisdama automobilio variklį. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, jog automobilio defektai atsirado iki sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei (CK 6.333 straipsnio 1 dalis); variklio defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, sunkiai nustatomas be specialaus tyrimo), išaiškėjo netrukus po sutarties sudarymo, – ieškovės sutuoktiniu vežant automobiliu sūnų į ligoninę, buvo pastebėtas didesnis dūmingumas, vėliau, atlikus patikrą, paaiškėjo automobilio trūkumas – variklio problemos, katalizatoriaus užsikimšimas, atlaisvėjęs diržas, dėl ko saugiai eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį be papildomų priemonių ir išlaidų buvo neįmanoma.

12. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai neįrodinėjo atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog automobilio pardavimo metu automobilis buvo tvarkingas ir kad dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo atsirado automobilio defektai. Duomenų apie tai, kad šis esminis daikto trūkumas atsirado dėl to, kad ieškovė galimai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, ar dėl trečiųjų asmenų, ar pačios ieškovės kaltės, netinkamai eksploatuojant automobilį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas nurodė, kad nors ieškovė byloje nepateikė nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių patirtas automobilio remonto išlaidas, išskyrus apmokėjimą už atliktą kompiuterinę diagnostiką, teismo vertinimu, tai neeliminuoja fakto, jog ieškovė patyrė žalos dėl automobilio defektų tvarkymo išlaidų.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovai pateikė oficialaus BMW serviso UAB „Krasta Auto“ pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog automobilio BMW 320i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimos remonto darbų kainos yra šios: 650 Eur variklio keitimas, 156,25 Eur variklio agregatų permontavimas, 18,75 Eur alyvos keitimas, 25 Eur klaidų nuskaitymas, 112,50 Eur patikrinimas diagnostine aparatūra, iš viso 1 164,63 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai pateikė skelbimus, kuriuose parduodami varikliai, tinkantys automobiliui BMW e46, skelbimuose matosi, kad visi varikliai pateikti 6 cilindrų ir tinkantys dyzelinu varomiems automobiliams, o ginčo automobilio variklis yra 4 cilindrų, varomas benzinu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovų pateikti variklio skelbimai yra visiškai netinkami ginčo automobiliui, todėl negali būti vertinami kaip nurodantys tikrąją rinkos vertę. Teismas savo iniciatyva įvertino skelbimus iš internetinės svetainės srotas.24.lt, kuriuose parduodami tinkami varikliai ginčo automobiliui, ir nustatė, kad vidutinė tinkamo variklio kaina yra apie 944 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti jai 600 Eur už automobilio variklio įsigijimą.

15. Įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 1 764,63 Eur (600 Eur + 1 164,63 Eur) remonto išlaidų už automobilio defektų šalinimą ir 29 Eur išlaidų už automobilio kompiuterinės diagnostikos atlikimą.

16. Teismas pažymėjo, kad kad ieškovė, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau jų nepagrindė objektyviais įrodymais. Be to, ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovų atliktų veiksmų neigiamą poveikį jos sveikatai. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovai A. P. ir M. P. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, prašydami pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės N. M. ieškinys ir iš atsakovų solidariai priteista 1 793,63 Eur remonto išlaidų už automobilį, ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovė galėjo pasinaudoti savo teise išsamiai patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) (pavyzdžiui, autorizuotame servise) iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kaip siūlė atsakovas, tačiau ieškovė tuo nepasinaudojo, nes jai bandant automobilį jo kokybė nekėlė abejonių nei jai, nei jos atsivežtam liudytojui M. S.. Paminėtas liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad jokia grandinė nebraškėjo, variklio gedimo negirdėjo, išskyrus tai, kad jam neva kėlė įtarimų sankaba, apie ką jis informavo ieškovę. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad eksploatuojant automobilį po 18 dienų nuo jo įsigijimo dienos reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo, kad atsakovai nuslėpė automobilio trūkumus.

17.2. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Pati pirkėja turėjo būti suinteresuota išsiaiškinti, ar perkama naudota prekė jai bus tinkama. Ieškovė turėjo įvertinti, kad perka 17 metų senumo automobilį, kurio rida siekia virš 200 000 km. Įsigijus seną automobilį, tikėtina, kad reikės ir tam tikrų investicijų jo remontui. Be to, atidus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti nenaują transporto priemonę, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas įvertinti transporto priemonės būklę, tačiau ieškovė apsiribojo tik vizualia transporto priemonės apžiūra bei patikra kartu su atsakovu platformoje „carvertical“, kur jokių neatitikimų nerado.

17.3. Teismo argumentas, kad ieškovė įrodė, jog automobilio defektai atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei, variklio defektas iš esmės buvo paslėptas, išaiškėjo netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais.

17.4. Atsakovė 2022 m. sausio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ieškovei automobilį, kuris atitiko kokybės garantijos turinį, jam buvo atlikta techninė apžiūra, tai reiškia, jog automobiliui leidžiama dalyvauti viešajame transporto judėjime, jis yra techniškai tvarkingas, neturi trūkumų, dėl kurių negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Teismo išvada, kad automobilio nustatyti dideli trūkumai iki techninės apžiūros 2022 m. sausio 4 d. buvo tik paviršutiniškai sutvarkyti, yra absoliučiai nepagrįsti ir paremti tik prielaidomis bei vienpusiškais ieškovės parodymais. Netgi 2022 m. vasario 7 d. UAB „Melga“ servise atlikta patikra nepaneigė techninės apžiūros akto tikrumo ir nenustatė, kad automobilis turi esminių trūkumų, dėl ko negali būti naudojamas pagal paskirtį. Iš byloje esančios „Transeksta“ apžiūros galiojimo ir istorijos matyti, kad automobiliui jokie trūkumai nebuvo nustatyti ir automobilis galėjo netrukdomai dalyvauti eisme, o techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad iki automobilio apžiūros rida buvo 221 010 km, atsakovai šį automobilį buvo įsigiję be galiojančios techninės apžiūros. Pažymėtina, kad nors pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus esminius automobilio trūkumus, prieš parduodamas automobilį pardavėjas turi aiškiai žinoti jo trūkumus, kuriuos galėtų pateikti pirkėjui. Atsakovai pardavimo metu neturėjo jokių duomenų, kad neva yra kažkokie variklio gedimai, nėra katalizatoriaus, stūmokliai apaugę tepalais, išsitampiusi grandinė, nes variklio niekada neremontavo, o teismo posėdyje liudytojas R. K. nurodė darbus, kuriuos atliko ginčo automobiliui, tačiau jokių darbų, susijusių su variklio remontu, jis neatliko.

17.5. Teismo išvada, kad atsakovai neįrodinėjo atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog automobilio pardavimo metu automobilis buvo tvarkingas ir kad dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo atsirado automobilio defektai, yra prieštaraujanti bylos medžiagai. Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike aiškiai pasisakė, jog automobilis atitiko kokybės reikalavimų, nes buvo perduotas su ką tik atlikta technine apžiūra. Be to, teismui nurodė, kad iki 2022 m. balandžio 7 d. transporto priemonės priėmimo ir perdavimo remontui akto rida buvo 222 500 kilometrų, t. y. iki remonto automobilis buvo nuvažiavęs 1 500 kilometrų, kas faktiškai patvirtina, jog ieškovė ar jos šeimos nariai intensyviai naudojosi automobiliu ir po nustatytų defektų UAB „Melga“ patikros akte. Ši aplinkybė neginčytinai patvirtina, kad automobilis buvo naudojamas, priešingai nei teigia ieškovė ar jos sutuoktinis, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis buvo naudojamas, nepaisant nustatytų defektų, ir nevertino, ar tai nenulėmė tolimesnių pažeidimų.

17.6. Teismas sprendime nepagrįstai daro prielaidą, kad netgi ir praėjus techninę apžiūrą iki techninės apžiūros nustatyti gedimai nebuvo atsakovų tinkamai sutvarkyti. Iš transporto priemonės techninės apžiūros istorijos išrašo matyti, kad nors tam tikri trūkumai buvo nustatyti 2021 m. gruodžio 31 d., jokių variklio defektų nenustatyta, o nurodyti kiti trūkumai, kurie atsakovų buvo ištaisyti, ieškovė apie juos ieškinyje nenurodo ir dėl jų ginčo nėra. Kyla klausimas, kokius darbus atsakovai netinkamai atliko ar neištaisė iki 2022 m. sausio 4 d. atliktos techninės apžiūros, kad teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, jog techninės apžiūros aktas yra neteisėtas ar negaliojantis.

17.7. Ieškovė neįrodė automobilio remonto būtinumo ir šių defektų atsiradimo iki automobilio perdavimo. Šioje byloje ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje minimi trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu ir visos išlaidos atsirado dėl to, kad parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės. Ieškovė nepateikė ekspertizės akto ar išvados, kurioje būtų tiksliai ir konkrečiai nustatyta bei įvardinta, kas buvo sugedę, kokia gedimo priežastis, koks remontas reikalingas. Teismas visiškai nepaneigė aplinkybės, kad ieškovės nurodyti remonto darbai atsirado iki daikto pardavimo, ar tai nėra ieškovės netinkamo eksploatavimo pasekmė ir ar tokiu remontu nesiekia ieškovė pagerinti seno įsigyto automobilio būklę atsakovo sąskaita, nes faktiškai remonto kaina beveik yra tolygi automobilio vertei.

17.8. Ieškovė nepateikė teismui jokių neginčytinų rašytinių įrodymų, kad meistrui buvo sumokėta 2 180 Eur ar 1 764,63 Eur, t. y. darbų sąmatos, kuriose būtų fiksuojama konkrečių darbų atlikimas, keičiamos detalės bei jų įkainiai, variklio įsigijimo čekio ar jo pirkimo-pardavimo sutarties, iš kurios būtų matyti, kad variklis kainavo 600 Eur, įrodymų, kad jį buvo būtina keisti, ekspertų išvadų, netgi esant ginčui neišsaugojo pakeisto variklio. Esant šioms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti, kad automobilis turėjo esminių trūkumų iki jo perdavimo ieškovei, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo pardavimo. Pateiktas UAB „Melga“ patikros aktas nurodo gedimus, tačiau šiuo aktu negalima patvirtinti gedimų atsiradimo laiko bei priežasties, remonto kainos.

17.9. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad variklį buvo būtina keisti, yra prieštaringas, nes šioje byloje kyla pagrįstos abejonės dėl paties ginčo automobilio variklio pakeitimo fakto. Be to, teismas sprendime nurodė, kad ieškovė automobilio remontui paėmė kreditą iš Bigbank AS filialo, todėl išlaidas iš tikrųjų patyrė, tačiau vartojimo kredito sutartis nepatvirtina išlaidų automobilio remontui. Teismas taip pat nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.

18. Ieškovė N. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti valstybei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nebandė įrodyti, kad automobilio gedimai atsirado dėl jo netinkamo eksploatavimo po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovai pasielgė neteisėtai – pardavė automobilį su paslėptu variklio defektu. Analogiškose bylose teismų praktika formuojama taip, kad teismai turi nustatyti, ar parduoto daikto kokybė atitinka įprastus reikalavimus daiktui, ar jį galima naudoti pagal paskirtį, tačiau teismas neturi pareigos įvardinti konkrečius neteisėtus pardavėjo veiksmus ir nustatinėti priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos. Be to, nors teismas to atskirai ir neakcentavo, sprendime netiesiogiai nurodė neteisėtus pardavėjo veiksmus.

18.2. Pareigos ieškovei atlikti techninę automobilio apžiūrą iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nenumato jokie teisės aktai. Be to, variklio defektas yra akivaizdžiai nematomas ir sunkiai pastebimas trūkumas.

18.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, įsigydama naudotą automobilį, turi dėti maksimalias pastangas įvertindama jo būklę, yra išgalvotas, tokios taisyklės teisėje nėra.

18.4. Argumentais, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, neįrodo, jog automobilis neturėjo paslėpto trūkumo – variklio defekto, o šis trūkumas gali būti ir neaptiktas techninės apžiūros metu.

18.5. Atsakovai remiasi automobilio rida, nustatyta techninės apžiūros atlikimo metu. Byloje nėra duomenų, kiek automobiliu iki jo pardavimo naudojosi atsakovai, o kiek – ieškovė. Atsakovai automobilį valdė 20 dienų nuo ridos duomenų užfiksavimo, todėl nesąžininga teigti, kad 1 500 km nuvažiavo vien ieškovė.

18.6. Teismui pateiktas vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriuose yra užfiksuota variklio būklė. Liudytojas R. E. taip pat pateikė paaiškinimus apie variklio būklę. Ieškovė variklį pridavė į metalo laužo supirkimo punktą ir neišsaugojo pirkimo – pardavimo kvito, nes nemanė, kad jis gali būti reikalingas. Variklio saugoti ieškovė neturėjo sąlygų.

18.7. Teismas automobilio remonto išlaidas priteisė vadovaujamasis teismui pateikta sąmata, ieškovės ir liudytojų parodymais, o ne prielaidomis ar išsigalvojimais. Vien tai, kad automobilio trūkumai paaiškėjo per trumpą laiką (18 dienų) nuo jo įsigijimo, parodo, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovė įsigijo transporto priemonę su paslėptu trūkumu, o ne kad ieškovė nerūpestingai naudojo automobilį ir variklio trūkumą nulėmė ieškovės veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

21. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimo dalies, kurioje ieškovei iš atsakovų solidariai buvo priteistos 1 793,63 Eur automobilio remonto išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, interneto svetainėje autogidas.lt buvo įdėtas skelbimas apie parduodamą „visapusiškai tvarkingą“, jokių investicijų nereikalaujantį 2005 m. BMW 320 modelio automobilį, kuriuo remdamasi ieškovė susisiekė su atsakovu A. P. dėl ginčo automobilio pirkimo.

23. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė N. M. su atsakove M. P. 2022 m. sausio 19 d. sudarė skelbime nurodytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė ieškovei pardavė automobilį BMV 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 19 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo automobilio kaina nurodyta 2 700 Eur, tačiau ginčo šalys patvirtino, kad tikroji parduodamo automobilio kaina, kurią sumokėjo ieškovė, buvo 2 900 Eur. Automobilio pirkimo – pardavimo klausimais ieškovė bendravo tik su atsakovės M. P. sutuoktiniu A. P., o M. P. tiesiog pasirašė paminėtą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

24. Iš ieškovės paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad praėjus nedaug laiko nuo automobilio įsigijimo, ieškovė ir jos sutuoktinis pastebėjo tam tikrus automobilio defektus, t. y. jo dūmingumą, todėl 2024 m. vasario 7 d. nuvežė automobilį į servisą UAB „Melga“, kur buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika. Iš 2022 m. vasario 7 d. UAB „Melga“ paraiškos remontuoti automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad automobiliui BMW 3-Series M3 E46, valst. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu pažymėtos pastabos, jog užsikišę katalizatoriai, „klaida ant Vanos”, laisva grandinė, barška, bėga tepalai iš variklio. Paminėtame dokumente nurodytas kitas BMW automobilio modelis, tačiau atitinka ginčo automobilio VIN kodas ir valstybinis numeris. 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu UAB „Melga“ (duomenys neskelbtini) J. B. paaiškino, kad automobilio modelis galimai buvo klaidingai parinktas autoserviso sistemoje, tačiau tai buvo ieškovės įsigytas automobilis, o neteisingas modelio nurodymas nekeičia apžiūros rezultatų (2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2023.10.26_2 0:07:30 – 0:30:52). Į bylą pateiktas 2022 m. vasario 7 d. UAB „Melga“ apmokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad už automobilio kompiuterinę diagnostiką ieškovė sumokėjo 29 Eur.

25. Į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovo A. P. (adresatas įvardintas „Bmv“) 2023 m. vasario 7 d. vykęs susirašinėjimas Viber programėlėje, iš kurio matyti, kad ieškovė 2023 m. vasario 7 d. automobilio apžiūros duomenis nusiuntė atsakovui, kuris ieškovei atrašė: „Nu bet masina juk ne nauja as juk i varikli galvos neikisiu paziureti kaip kas yra o kaip ta grandine atsilaisvino as nzn niekas nebarskejo jokie tepalai nebego man.. tai kas tai masinai yra dabar nebevaziuoja ji as kas ir kiek pasake remontas kainuoja?“

26. Ginčo šalims nepavykus susitarti dėl nustatytų automobilio trūkumų šalinimo, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau 2022 m. vasario 25 d. nutartimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta pardavėjo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių.

27. Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) R. E. pasirašytą transporto priemonės priėmimo ir perdavimo remontui aktą, iš kurio matyti, kad ieškovė nurodytą dieną perdavė automobilį remonto darbams. Užfiksuota rida 222 500 km, remonto užsakymo priežastis – stiprus automobilio dūminimas, drebėjimas. Planuota remontą atlikti iki 2023 m. birželio 1 d., numatyta remonto paslaugų ir detalių kaina – 2 200 Eur.

28. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovų 2 180 Eur automobilio remonto (defektų šalinimo) išlaidų atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 29 Eur už automobilio diagnostiką ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės teigimu, automobilio pardavėjas elgėsi nesąžiningai, kadangi pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, iš esmės laikydamiesi pozicijos, kad automobilis jo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, o ieškovės nurodyti automobilio trūkumai galėjo atsirasti po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, per laikotarpį, kai ieškovė eksploatavo automobilį.

29. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. P. ir M. P. 1 764,63 Eur remonto išlaidas už automobilio defektų šalinimą, 29 Eur už automobilio diagnostiką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 793,63 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės N. M. naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimą grindė prielaidomis ir prieštaravimais, neatsižvelgė į atsakovų pateiktus įrodymus ir nepasisakė dėl jų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovų teigimu, ieškovė neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, be to, ieškovė, įsigydama naudotą automobilį, turėjo numanyti, kad automobilis reikalaus tam tikrų investicijų. Taigi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, vertintina, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

32. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

33. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

34. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

35. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tarp šalių 2022 m. sausio 19 d. sudarytos sutarties pagrindu susiklostė transporto priemonės pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, tarp šios bylos šalių kilo ginčas dėl naudotos transporto priemonės pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.

36. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai sutartyje apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

38. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

40. Atsižvelgiant į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisiniuis santykius reglamentuojančias CK nuostatas ir aptartas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, šiuo atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo, turėjo įrodyti įsigyto automobilio paslėptų trūkumų, dėl ko jis buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, faktą, o atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, – pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę mažinančias aplinkybes (t. y. kad ieškovės nurodyti trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovės kaltės, arba kad trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, ar kad ieškovė, būdama atidi pirkėja, turėjo apie parduodamo daikto trūkumus žinoti (CPK 178 straipsnis).

41. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad automobilio įsigijimo metu transporto priemonės defektai jau egzistavo ir buvo nurodyti ankstesniame techninės apžiūros akte, o atsakovai, iki automobilio pardavimo ieškovei šių defektų nepašalinę, turėjo pareigą nurodyti transporto priemonės defektus, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė M. P. ginčo automobilį įsigijo iš E. S. 2022 m. sausio 13 d. už 2 000 Eur. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. buvo atlikta ginčo automobilio techninė apžiūra, didelių trūkumų nenustatyta, apžiūra galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi automobilį atsakovė M. P. formaliai įsigijo su galiojančia technine apžiūra. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2022 m. sausio 4 d. dar iki automobilio įsigijimo jį techninei apžiūrai atlikti nuvežė pats atsakovas A. P., nes su pradiniu automobilio pardavėju buvo sutarę, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pasirašys tik po techninės apžiūros atlikimo. Taigi byloje nustatyta, kad automobilio technine apžiūra ginčui aktualiu laikotarpiu rūpinosi atsakovas A. P.. Paminėtas „Transeksta“ išrašas taip pat patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai: „1.1.12. e) - Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės. Žarnelės suskirdusios ar porėtos (matyti kordas) (galinės); 5.3.4. a) - Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairė galas); 8.2.1.2. b) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 8.2.1.2. c) - Benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. Lambda vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų; 8.4.1. - Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.” Vertinant bylos duomenų visumą, matyti, kad atsakovui A. P., kuris rūpinosi automobilio technine apžiūra, paminėti automobilio trūkumai turėjo būti žinomi. Vis dėlto duomenų, kad visi nurodyti dideli automobilio trūkumai buvo pašalinti iki automobilio pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove sudarymo, byloje nėra. Kaip matyti iš atsakovo A. P. paaiškinimų ir teismo posėdžio metu duotų atsakovo draugo R. K. parodymų, atsakovas A. P. prieš pateikdamas automobilį 2022 m. sausio 4 d. techninei apžiūrai, nuvežė automobilį tvarkyti nurodytam liudytojui, kuris, automobilių remonto srityje būdamas savamokslis, šalino tik nedidelius automobilio trūkumus: tvarkė elektronikos gedimus, keitė oro filtrą, ventiliatorių, ir, kaip pats nurodė, atliko kitus nedidelius darbus, tačiau automobilio variklio netaisė (2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2023.10.26_2 0:33:48 – 0:47:53). Taigi nors 2022 m. sausio 4 d. ginčo automobiliui sėkmingai buvo atlikta techninė apžiūra ir didelių trūkumų nustatyta nebuvo, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pašalinęs 2021 m. gruodžio 31 d. nustatytus didelius automobilio trūkumus – leistiną ribą viršijančią automobilio išmetamųjų dujų taršos problemą, skysčio nuotėkį ir kt.

43. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad ieškovės įsigytas automobilis turėjo paslėptų variklio defektų ir be papildomų investicijų nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, ieškovei paaiškėjo praėjus trumpam laikotarpiui nuo automobilio įsigijimo, t. y. 2024 m. vasario 7 d. Pažymėtina ir tai, kad automobilį apžiūrėję autoservisų darbuotojai iš esmės nustatė to paties pobūdžio automobilio defektus (automobilio variklio elementų susidėvėjimą, skysčių nuotėkį ir kt.), kaip ir 2021 m. gruodžio 31 d. techninės apžiūros metu. Nors 2022 m. sausio 4 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir jis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos konstatuoti faktui, jog automobilis jo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) užsiimančio UAB „Melga“ (duomenys neskelbtini) J. B. paaiškinimų, atliekant automobilio techninę apžiūrą tam tikrų automobilio trūkumų galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, tepalų prasisunkimo galima nenustatyti, jeigu buvo nuvalytos pratekėjimo dėmės, taip pat yra būdų paslėpti automobilio katalizatoriaus trūkumą (2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2023.10.26_2 0:07:30 – 0:30:52). Kad automobilio trūkumai, kuriuos nustatė ieškovė, tikėtinai egzistavo dar atliekant 2022 m. sausio 4 d. automobilio techninę apžiūrą bei objektyviai negalėjo atsirasti per trumpą laikotarpį po to, kai ieškovė įsigijo automobilį, iš esmės patvirtina ir (duomenys neskelbtini) R. E. paaiškinimai, kurio nuomone, automobilis mažiausiai dvejus metus iki jo apžiūros šio remontininko dirbtuvėje turėjo tepalų pratekėjimo problemą, variklis kaito, buvo susidėvėjęs (2023 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2024.01.11_1 0:02:30 – 0:33:12). Konkretūs automobilio defektai užfiksuoti į bylą pateiktose fotonuotraukose ir vaizdo medžiagoje. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki 2022 m. sausio 4 d. nustatyti dideli automobilio trūkumai buvo tik paviršutiniškai sutvarkyti ir egzistavo tuo metu, kai ieškovė iš atsakovės M. P. įsigijo automobilį, paremti ne prielaidomis, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, o byloje esančių konkrečių įrodymų visuma.

44. Pažymėtina, kad atsakovai, siekdami pagrįsti, kad automobilio trūkumai atsirado po jo perdavimo ieškovei, jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Kaip jau minėta, duomenys apie galiojančią automobilio techninę apžiūrą, kuriais apeliaciniame skunde remiasi atsakovai, patys savaime nepatvirtina paslėptų defektų nebuvimo fakto. Nepagrįstais bylos medžiaga laikytini ir atsakovų argumentai apie tai, kad ieškovė iki automobilio remonto pati nuvažiavo 1 500 km ir kad ieškovės automobilio eksploatavimas nulėmė tam tikrus automobilio kokybės trūkumus. Kaip pagrįstai pažymėta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje jo rida nebuvo užfiksuota, o po automobilio ridos užfiksavimo 2022 m. sausio 4 d. iki automobilio pardavimo ieškovei dienos juo naudojosi ir patys atsakovai.

45. Apeliantai taip pat nurodo, kad ieškovė, įsigydama naudotą automobilį, turėjo pareigą dėti maksimalias pastangas, siekdama įvertinti transporto priemonės būklę, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais. Nei įstatymas, nei šiuo atveju ginčo šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis nenustatė privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad buvo parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėja (ieškovė) turėjo teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Nagrinėjamu atveju automobilių remonto veikla užsiimantys liudytojai UAB „Melga” (duomenys neskelbtini) J. B. ir R. E. teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad nustatyti ieškovės automobilio defektai negalėjo būti pastebėti ieškovės ar kito asmens automobilio įsigijimo metu, kadangi šiems defektams nustatyti reikia specialios įrangos, leidžiančios įvertinti automobilio variklio būklę iš vidaus (kaip paaiškino R. E., jis automobilio variklio būklę tyrė endoskopu). Šie liudytojai taip pat nuosekliai paaiškino, kad automobilio amžius pats savaime nenulemia automobilio būklės, svarbiausia – ar automobilis yra tinkamai prižiūrimas (2023 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2024.01.11_1 0:02:30 – 0:33:12; 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2023.10.26_2 0:07:30 – 0:30:52). Be to, kaip matyti iš byloje esančio atsakovų autogidas.lt svetainėje patalpinto skelbimo apie parduodamą ginčo automobilį, automobilis, nepaisant jo pagaminimo metų, buvo parduodamas kaip techniškai tvarkingas ir nereikalaujantis papildomų investicijų. Taigi šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė sutarties sudarymo metu galėjo žinoti apie esminius automobilio trūkumus.

46. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės įsigytas automobilis turėjo paslėptų defektų, dėl kurių automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir apie kuriuos ieškovei nebuvo pranešta, o aplinkybės, mažinančios pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, nebuvo įrodytos (CPK 178 straipsnis).

47. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su ieškovei priteistinos jos patirtų automobilio defektų šalinimo išlaidų sumos nustatymu.

48. Šioje byloje ieškovė, reikalaudama atlyginti jos turėtas išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą. Taigi šiuo atveju ji turėjo įrodyti, ne tik paslėptų automobilio trūkumų, dėl kurių automobilis buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, faktą, bet ir išlaidas, kurias ji patyrė, siekdama šiuos trūkumus ištaisyti (CPK 178 straipsnis).

49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė siekė pagrįsti, kad ji už automobilio remontą sumokėjo 2 180 Eur, o už kompiuterinę automobilio diagnostiką – 29 Eur. Vis dėlto jokių tiesioginių dokumentų (kvitų, sąskaitų – faktūrų), patvirtinančių, kad būtent tokią sumą ieškovė sumokėjo už automobilio remontą, ieškovė į bylą nepateikė, išskyrus duomenis apie UAB „Melga” sumokėtus 29 Eur už automobilio diagnostiką. Kaip matyti iš liudytojo R. E. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, už automobilio remontą ieškovė atsiskaitė grynaisiais pinigais, sumokėjo jam apie 2 000 Eur, kiek jie ir buvo žodžiu sutarę. Liudytojas R. E. taip pat nurodė, kad už 600 Eur pirko automobilio variklį, kuriuo pakeitė buvusį ieškovės automobilio variklį su defektais (2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 191443889_2-24-3-00350-2023-6_2023.10.26_2 0:07:30 – 0:30:52). Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 7 d. transporto priemonės priėmimo ir perdavimo remontui akto, automobilio remonto paslaugų ir detalių kaina numatyta 2 200 Eur. Ieškovė teismui taip pat pateikė duomenis apie iš Bigbank AS filialo gautus vartojimo kreditus, t. y. 2022 m. sausio 18 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 2 500 Eur kreditas, o 2022 m. balandžio 28 d. pagrindu ieškovei buvo suteiktas 2 000 Eur kreditas. Ieškovė pateikė duomenis (akcinės bendrovės „Swedbank“ banko išrašą), kad per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 20 d. ieškovė išsigrynino iš viso 2 900 Eur. Byloje esančių įrodymų kontekste šie duomenys patvirtina, kad ieškovė iš tiesų patyrė, tikėtina, panašaus dydžio išlaidas, šalindama automobilio defektus, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šie duomenys yra fragmentiški ir nepakankami konkrečiam išlaidų dydžiui nustatyti.

50. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

51. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje situacijoje ieškovei priteistiną remonto darbų išlaidų dydį nustatė vadovaudamasis atsakovų į bylą pateiktu oficialaus BMW serviso UAB „Krasta Auto“ serviso pasiūlymu, kuriame nurodytos šios ieškovės automobilio galimos remonto darbų kainos: 650 Eur už variklio keitimą, 156,25 Eur už variklio agregatų permontavimą, 18,75 Eur už alyvos keitimą, 25 Eur už klaidų nuskaitymą, 112,50 Eur už patikrinimą diagnostine aparatūra, iš viso 1 164,63 Eur. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ieškovei taip pat priteisė 600 Eur už variklio pirkimą, nustatęs, kad ši kaina yra pagrįsta, palyginus su kitų parduodamų ginčo automobiliui tinkančių variklių vidutine rinkos kaina. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju yra labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ieškovė už variklį sumokėjo būtent 600 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu išlaidų dydžio nustatymu, kadangi šis dydis nustatytas atsižvelgiant į byloje esančių ginčo šalių pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų visumą, šiuos duomenis palyginus su viešai svetainėje srotas.24.lt skelbiama informacija. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktą automobilio remonto išlaidų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovai į bylą pateikė duomenis apie variklių, kurie netinka ieškovės automobiliui, kainas, todėl pagrįstai šiais duomenimis skundžiamame sprendime nesiremta.

52. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu priteistinos automobilio defektų šalinimo išlaidų sumos apskaičiavimu, taip pat nurodė, kad šioje byloje neaišku, ar automobilio variklis apskritai buvo pakeistas, tačiau pastebėtina, kad, siekdami paneigti teismo nustatytą automobilio variklio keitimo faktą, apeliantai nepateikė jokių jų argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), o ieškovės išdėstytą poziciją šiuo atveju pagrindžia liudytojų R. E. ir J. B. parodymai, papildomai – ir į bylą pateikta vaizdinė medžiaga.

53. Taigi pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas paslėptų esminių automobilio defektų, kurių ieškovė negalėjo žinoti automobilio įsigijimo metu, faktą, tiek nustatydamas ieškovės patirtų automobilio remonto išlaidų faktą ir dydį, įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė motyvuotą, bylos įrodymų visuma pagrįstą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti vadovaujantis atsakovų apeliaciniame skundė išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

57. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Šiuo atveju ieškovei buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybės patirtos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sudaro 233,33 Eur. Taigi, atsižvelgiant į procesinę šios bylos baigtį, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 233,33 Eur suma už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

58. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų (apeliantų) A. P. ir M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 233,33 Eur ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.