Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Pas A. K. jis iš viso buvo nuėjęs tris kartus. Ėjo pats, o ne kvietė pareigūnus, nes galvojo, kad kaimynai juokauja, nes jauni, iki tol konfliktų jie neturėjo, sveikindavosi laiptinėje. Pirmą kartą atėjęs nukentėjusiajam tikrai negrasino. Tikslo konfliktuoti jis neturėjo, nėra konfliktiškas žmogus, situaciją priėmė kaip juoką. Gali būti, kad sakė necenzūrinius žodžius, tačiau pirmo atėjimo metu to tikrai nebuvo. Jis nesiekė nukentėjusiojo žaloti, tiesiog buvo savigyna ir jos metu taip įvyko. Nukentėjusysis iš pradžių su juo bendravo mandagiai, sutiko patildyti muziką, o trečią kartą jau atidarė duris su lazda dešinėje rankoje. Jo draugė stovėjo už jo trečiąjį kartą. Durų nukentėjusiajam iš rankų jis neplėšė, to nereikėjo, nes nukentėjusysis pats pilnai atidarė duris. Nukentėjusiojo į koridorių netempė, jis išėjo pats. Jis nelabai įsivaizduoja, kodėl A. K. reikėjo jį apeiti iš nugaros. Kai A. K. jį apeidinėjo, jis atsisukinėjo, A. K. laikė lazdą dešinėje rankoje, jo mergina stovėjo koridoriuje. Pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis. Jam pirmiausia sudavė į kaktą, tada jis užsikabino už slenksčio ir krito ant nugaros, tada jį gultinį puolė A. K. mergina ir laikė. Griūdamas jis sudavinėjo smūgius kur papuola. Parkritęs ant žemės jis negalėjo smaugti A. K.. A. K. draugei negalėjo suduoti, nes ji jį laikė prispaudusi prie žemės, laikydama už kaklo. Jis neįsivaizduoja, kiek gavo smūgių, mano, kad nuo 10 iki 15, sunku suskaičiuoti dėl adrenalino. Jis buvo mušamas bute pas nukentėjusįjį, įkritęs. Durys buvo atidarytos pilnai. Išrūkęs jis puolė tiesiai per duris ir bėgo į apačią. Bėgo iš (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys neskelbtini), pakeliui buvo kraujo dėmių, visos buvo iš jo. Jam nesimatė, kad A. K. būtų sužalotas, nes jis grįžo į savo butą ir užsidarė, kaip ten toliau buvo, sunku pasakyti. Jis med. pagalba nesinaudojo, nes negali finansiškai imti biuletenio dėl turimų finansinių įsipareigojimų, jis ėjo susiūtas ir subintuotas dirbti. Dėl to jautė diskomfortą prieš kolegas. Fizinį skausmą jautė apie savaitę, ypač kojose, buvo sudėtinga lipti į (duomenys neskelbtini) aukštą. Po įvykio bendravo su policininkais. Jiems duris atidarė ne iš karto, nes tuo metu buvo vonioje, paleidęs vandenį ir negirdėjo beldimo, durys šarvuotos, skambutis neveikia, tačiau išėjęs iš vonios išgirdo ir iš karto atidarė. Po įvykio buvo prasilenkęs su nukentėjusiuoju, tačiau nebendravo, nes pareiškimuose nurodyta, kad negalima bendrauti. Savo veiksmų jis neteisina, bet kaltas dėl to, kad nukentėjusysis sužalotas, nesijaučia, nes buvo gynyba. Tačiau gailisi, jis nesiekė konfliktuoti, jei būtų žinojęs, kad viskas gali iki to prieiti, tikrai nebūtų vėlęsis, jam iš pradžių atrodė, kad normalūs kaimynai, nejauku prieiti iki tokių smurtavimų. Apie įvykį nelabai kam pasakojo, dėl įvykio labiau gėda. Tą butą jis nuomoja gal 5 metus, vienoje pusėje gyvena pensininkai, kitoje gyveno kaimynė, kuri nebuvo garsios muzikos mėgėja, jie bendravo ir iki šiol bendrauja. Ta muzika jį erzina, ten sienos plonos, girdisi nuolatinis dundėjimas, tai nuolat tęsiasi 3 mėnesius. Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo reiktų atsižvelgti į finansus. Jie bendravo kaip kaimynai, tai mano, kad jis gali paprašyti pritildyti muziką. Jis prieš įvykį, tarp 12-13 val., buvo pietauti, išgėrė bokalą alaus, ir pareigūnai jo tiesmukai paklausė, ar jis šiandien vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip, ir daugiau niekas nieko neklausė. Jis buvo gavęs per galvą, tai buvo apsvaigęs. Šiaip buvo blaivus, nežino, ar vienas alaus bokalas gali būti laikomas girtumu. Alkoholis kiekvienam iš organizmo pasišalina skirtingai, jis jo mažai vartoja, tai gal tas alaus bokalas ilgiau išeidinėjo iš organizmo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena apie 5 mėnesius nuomininkai, kurie labai dažnai savo bute triukšmauja. Triukšmas pasireiškia garsiu muzikos klausimu. 2019 m. rugsėjo 27 d. D. Š. grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip pas minėtus kaimynus garsiai grojo muzika. Muzika grojo ir šeštadienį, 2019 m. rugsėjo 28 d. 2019 m. rugsėjo 30 d., būdamas bute, apie 11.00 val., išgirdo vėl pas minėtus kaimynus grojančią muziką. Ji grojo ištisai, iki 16.00 val. Neiškentęs nuėjo pas minėtus kaimynus, gražiai paprašyti, kad muziką pritildytų. Paskambino į buto, adresu (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė vaikinukas. Paprašė pritildyti muziką. Atsakė, kad patildys. Atėjęs namo girdėjo ir toliau grojančią muziką. Nusprendė po kokių 5 minučių vėl pas juos nueiti. Atidaręs duris vaikinukas bei mergina pažadėjo, kad tikrai pritildys muziką. Vėl atėjęs namo pastebėjo, kad kaimynai taip ir nepritildė muzikos. Nusprendė 3-ą kartą pas juos nueiti. Buto duris atidarė vaikinukas. Mergina stovėjo buto koridoriuje. Vaikinukas šoko prie jo (D. Š.). Jis (D. Š.) stovėjo namo laiptinėje, šalia jų buto durų. Matė, kad dešinėje rankoje vaikinukas laikė teleskopinę lazdą. Vaikinukas apėjo jį (D. Š.) ir su kaire ranka pastūmė į krutinę. Jis (D. Š.), užsikabinęs už slenksčio, nukrito į buto (duomenys neskelbtini), koridorių. Buto koridoriuje, norėdamas atsikelti, už jo stovinti mergina puolė jį (D. Š.) iš nugaros t.y. griebė abiem rankomis už kaklo ir prispaudė, kad negalėtų atsikelti. Vaikinukas, priėjęs prie D. Š., su teleskopine lazda daužė jį į įvairias kūno vietas, į kojas, rankas, į petį, į galva. Praskėlė kaktą. Pradėjo bėgti kraujas. Nežino kaip, bet jam (D. Š.) pavyko ištrūkti bei pabėgti iš buto. Buvo visas kruvinas. Užbėgęs į savo butą bandė sustabdyti kraujavimą. Po kuriuo laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė GMP ir jis (D. Š.) buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Dėl tokiu kaimyno veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kaimynui jis (D. Š.) netrenkė, necenzūriniais žodžiais nekeikė, tik gražiai prašė jo pritildyti muziką (1 t., b. l. 123).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., jam būnant savo bute (duomenys neskelbtini), jau maždaug nuo 11.00 val., kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), bute garsiai grojo muzika. Kaimynų bute triukšmaujama bei garsiai klausomasi muzikos labai dažnai. Butą nuomavosi ir jame gyveno vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metus, ir mergina, apie (duomenys neskelbtini) metus. Nenustojus muzikai groti iki 16.00 val., neiškentęs nuėjo pas minėtus kaimynus, norėjo paprašyti, kad muziką pritildytų, nes ji trukdė ilsėtis. Priėjęs prie buto (duomenys neskelbtini), durų, paskambino į skambutį. Buto duris atidarė vaikinukas. Gražiai paprašė pritildyti muziką. Kaimynas atsakė, kad muziką patildys. Grįžęs į butą girdėjo toliau grojančią muziką. Po kokių 5 minučių vėl nuėjo pas kaimynus. Buto duris atidaręs vaikinukas bei už jo stovėjusi mergina pažadėjo, kad tikrai pritildys muziką. Vėl nuėjo į savo butą. Tačiau garsi muzika sklido iš kaimynų buto ir toliau. Neiškentęs nuėjo pas kaimynus 3-ą kartą. Vėl buto duris atidarė vaikinukas. Matė, kad mergina stovėjo buto koridoriuje. Kaimyno dešinėje rankoje matė lazdą. Kaimynas atsakė, kad jie gali klausytis muzikos iki 23.00 val. Atsakė jam, kad susitarė, ir jie pažadėjo, kad muziką patildys. Vaikinas ir mergina pasidarė agresyvūs, pradėjo keikti jį (D. Š.) necenzūriniais žodžiais. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Jam (D. Š.) stovint namo laiptinėje, šalia jų buto durų vaikinas apėjo jį už nugaros. Jis atsisuko į vaikiną. Staiga vaikinas ir su kaire ranka pastūmė jį (D. Š.) į krutinę ir jis, užsikabinęs už durų slenksčio, nukrito į buto (duomenys neskelbtini), koridorių. Jam griūnant vaikinas trenkė jam (D. Š.) į galvą su lazda. Buto koridoriuje, norint atsikelti, už jo stovinti mergina puolė iš nugaros, t.y. griebė su rankomis už kaklo ir jį (D. Š.) prispaudė, kad negalėtų atsikelti. Tuo tarpu vaikinas, priėjęs prie jo su lazda, daužė jį (D. Š.) į įvairias kūno vietas, į kojas, rankas, į petį, į galva. Praskėlė jam kaktą. Jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Kojomis bandė atsispirti nuo smūgių. Suprato, kad vaikinas su lazda praskėlė jam galvą. Nežino, kaip, bet jam pavyko ištrukti. Pradėjo bėgti laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą. Dar vieną aukštą vaikinas jį vijosi. Iš galvos jam (D. Š.) stipriai bėgo kraujas. Palaukęs kažkiek, atsargiai nuėjo į savo butą. Užbėgęs į savo butą bandė sustabdyti kraujavimą. Po kuriuo laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė GMP ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Dėl tokiu kaimyno veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kaimynui smūgių kumščiais į galvą, kaklą bei plaštaką nesudavė (1 t., b. l. 128).

Nukentėjusysis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną, apie 16 val. dienos, jo kaimynas paskambino į duris, kaimyno pirmi žodžiai buvo „aš tave užmušiu, padarysiu, kad išsikraustytum iš čia“, ir dar „sutraiškysiu tau galvą“. Jis iš karto pritildė muziką, tačiau po 3-5 minučių kaimynas atėjo vėl ir pradėjo pasakoti, ką dar jam padarys, sakė pritildyti muziką. Jis su E. paklausė, kas yra. Praėjus dar 1-2 minutėms, vėl atėjo kaimynas, jau su batais ir striuke. Po visų grasinimų, kai kaimynas trečią kartą atėjo į butą, jis buvo išsigandęs dėl savo gyvybės. Jis paėmė lazdą, tai buvo paprasta metalinė tuščiavidurė lazda. Mano, kad gerai, kad buvo pasiėmęs tą lazdą, nes neaišku, kuo būtų pasibaigę. Durų jis pilnai neatidarė, tik pravėrė jas, tačiau kaimynas stvėrė duris ir ėmė traukti iš jo. Jis laikė duris iš visų jėgų, bet galiausiai kaimynas duris išlupo ir iš karto trenkė jam (K.) į dešinę akį. Jis kaimynui trenkė su dešinėje rankoje laikyta lazda į galvą. Į galvą sudavė, nes tai buvo savigynos instinktas, jis manė, kad jį užmuš. Jam tekęs smūgis į veidą buvo tikrai stiprus, gavo į dešinę akį, jis nuo smūgio apsvaigo, bet nenukrito, tada sudavė nukentėjusiajam atsakomąjį smūgį į galvą. Po smūgio į galvą nukentėjusysis neatsitraukė, toliau puolė ir jį kažkaip karto nuvertė. Kad nukentėjusiojo galva pradėjo kraujuoti, jis net nespėjo pamatyti. Jis nukrito prie savo namų durų ir virtimo metu jam nulūžo, nuplyšo petys. E., tai pamačiusi, bandė kaimyną nutempti, bet iš pirmo karto nenutempė. Kaimynas, pamatęs, kad jo (A. K.) megztinis užsikabinęs už jo kaklo, pradėjo jį smaugti, tempdamas tą megztinį. Galiausiai E. kaimyną nutempė ir kaimynas atsidūrė jam prie kojų, kaip ir sakė. Gavosi taip, kad kaimyno galva buvo jo bute, o kūnas laiptinėje. Galiausiai jam pavyko išlysti iš viso to megztinio smaugimo veiksmo, lazda buvo jo rankose ir jis D. Š. sudavė lygiai tris smūgius į kelį, nes matėsi, kad nukentėjusysis toliau stosis ir puls. Jis sąmoningai taikė į koją, o ne į galvą, kad nukentėjusysis greičiau atsikabintų ir išeitų. E. irgi kažkiek kartų nukentėjusiajam sudavė. Jis (A. K.) pradėjo rėkti E. „kviesk policiją“. Nukentėjusysis tik tada atsistojo išbėgo į laiptinę su kraujais. E. iškvietė policiją ir greitąją. Tada jie užsidarė buto duris ir laukė policijos su greitąja. Jis D. Š. laiptinėje nesivijo. Jo petys buvo nutrauktas, kai jis gulėjo ant žemės ir buvo nutemptas, jis visiškai negalėjo valdyti kairės rankos ir būtent dėl šito rėkė, kad kviestų greitąją ir policiją. Jis buvo operuotas skubos tvarka, mokamai, nes nemokamai reikėtų laukti pusę metų. Byloje turi būti čekis už medicinines paslaugas, jį nuskenavo pareigūnė, kuri jį apklausė. Neturtinės žalos suma tokia, nes tuo metu gyvenime buvo kiti planai su kitomis išlaidomis, buvo taupyti pinigai, kuriuos reikėjo išleisti. Be to, po grasinimų nužudyti jis ramiai nebemiega naktimis, abu su mergina jaučia stiprią paranoją, iki šiol jis jaučia stiprius peties skausmus ir dėl peties prarado galimybę dirbti tam tikrus darbus. Visas jo gydymas truko 4 mėnesius, jis iki šiol jaučia skausmą ir jam skaudės visada. Po įvykio buvo laiptinėje susitikęs kaltinamąjį, jie nesikalbėjo. Įvykio metu kaimynas buvo girtas ir akivaizdžiai ėjo su tikslu. Jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad žmogus nerišliai kalba, tiesiai nepastovi. Muzikos jie garsiai neleidžia, muzika grojo ant 20 skaičiaus kompiuteryje. Jie abu su E. suprato, kad nukentėjusysis tiesiog norėjo prisikabinti ir pasimušti, jie patys negeria ir nevartoja. Petys jam buvo išnarintas pirmą kartą. Anksčiau jis būdavo sportuojantis ir jam būdavo skausmai šiaip, vieną kartą buvo pasitempęs petį paauglystėje. Jis gydosi (duomenys neskelbtini). Į med. įstaigą pirmą kartą kreipėsi po šio įvykio. Reabilitaciją turėjo omenyje po šio įvykio. Paauglystėje lankėsi reabilitacijoje ne dėl peties.

Byloje (duomenys neskelbtini) pagal teismo prašymą pateikė duomenis apie A. K. turėtas traumas ir ligas iki 2019 m. rugsėjo 29 d., susijusias su kairiuoju žastikauliu (2 t., b.l. 84). 2020 m. gruodžio 3 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad A. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl įtariamo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) konsultuotas (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo su drauge E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir klausėsi muzikos, kai į duris kažkas paskambino. Kai atidarė duris, pamatė kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo piktai paprašė patildyti muziką, ir, jam sutikus, išėjo. Apie 16.05 val., kaimynas vėl paskambino į duris ir, jas atidarius, dar pikčiau, net grasindamas ir agresyviai kalbėdamas, pareikalavo patildyti muzika, nes kitaip pasakė, kad sumuš. Po antro pokalbio jis (A. K.) dar labiau patildė muziką. Apie 16.10 val. vėl paskambino į duris, ir jis (A. K.) suprato, kad tai kaimynas. Todėl, bijodamas jo agresijos ir nujausdamas, kad šį kartą jis gali pulti mušti, paėmė metalinį vamzdį savigynos tikslais ir laikė jį nuleistą rankoje prie durų. Kai atidarė duris, kaimynas pradėjo jį (A. K.) keikti necenzūriniais žodžiais ir, sugriebęs už durų, traukė į save, bandė jas atidaryti. Jis (A. K.) atidaryti durų neleido. Tuo metu kaimynas, kažkuria ranka sudavė smūgį į dešinę akį, po kurio jis (A. K.) apsvaigo, bet instinktyviai su rankoje laikyta lazda atgal sudavė kaimynui, net nematydamas, kur pataikė. Po jam suduoto smūgio kaimynas puolė jį (A. K.), norėdamas suduoti daugiau smūgių, ir taip pargriovė jį ant grindų. Nugriuvęs jis pajuto, kad kairės pusės petys nutirpo ir jo nebejaučia. Už jo stovėjusi draugė E. K. atitraukė virš jo stovintį kaimyną ir nugriuvo su juo ant grindų, laikydama jį, kad jis jo (A. K.) nebemuštu. Jis (A. K.) garsiai pasakė, kad dabar iškvies policiją. Po šių žodžių kaimynas, išsilaisvinęs iš E. K. glėbio, išbėgo iš nuketėjusiojo buto į laiptinę, o paskui į savo butą, kuriame užsirakino. Išbėgant kaimynui iš buto, matė, kad jo veidas kruvinas, kraujas laša ant grindų bet nuo ko, jis nesuprato. Jis iškvietė policiją, kuriai atvykus, kaimynas durų neatidarė. Taip pat buvo iškviesta ir GMP, kuri jį (A. K.) nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur paaiškėjo, kad jam išnarintas petys, nuplėštas raištis, todėl medikams teko petį atstatyti į vieta, po ko jis buvo subintuotas ir jis išleistas gydytis į namus. Įvykį matė ir jame dalyvavo draugė, daugiau liudytojų nebuvo. Dėl įvykio jis patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką. Po įvykio jam diagnozavo žastikaulio išnirimą. (duomenys neskelbtini) jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Po atliktos operacijos gydėsi 3 mėnesius. Negalėjo normaliai judėti ir dirbti. Dėl įvykio patyrė 568 Eur turtinę žalą, susijusia su gydymu. Turi išlaidas patvirtinančius 3 čekius, kuriuos prideda prie apklausos. Patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kadangi nežino, kaip šie sužalojimai paveiks jo sveikatą ir pilnavertį gyvenimą ateityje, be to, visą laiką negalėjo dirbti t.y. dėl šios nusikalstamos veikos patyrė 6000 Eur neturtinę žalą. Iš viso jam padaryta 6568 Eur žala, prašo šiai sumai pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 18, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pateikė tris mokėjimo kvitus, iš kurių matosi, kad jis 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 514,50 Eur už (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 14 d. sumokėjo 36,91 Eur už (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. spalio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 18 Eur už (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26).

Liudytoja E. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta salėje sėdinčius D. Š. ir A. K., D. Š. yra jos kaimynas, A. K. yra jos partneris. Įvykio diena buvo sekmadienis, po pietų, jie su A. K. sėdėjo namie, ruošėsi eiti į lauką, kai į duris paskambino piktas kaimynas. Jie pradarė duris ir pirmi žodžiai buvo „aš jus užmušiu, sutraiškysiu galvas, ar galit patildyti muziką“. Jie patildė muziką, bet po labai trumpo laiko jiems vėl skambino į duris, antrą kartą kaimynas atėjo jau su striuke, kaimynas vėl paprašė patildyti muziką ir dar pakvietė į laiptinę pasiklausyti muzikos. Įvykio apsižodžiavimas, apie ką, ji negirdėjo, nepamena, bet tai buvo dėl tos pačios muzikos. Ji ne kartu priėjo prie durų, ji stovėjo už A. K., atėjo po to, kai jis atidarė duris, antrą kartą nežino, kas ką kam sakė, pirmą kartą ji grasinimus girdėjo būdama netoli, antrą kartą priėjo iš galo. Antrą kartą kai jų akys susitiko, ji sakė „atsiprašau?“ ir kaimynas tada išėjo atgal. Kaimynas buvo neblaivus, jo akys buvo apsiblaususios, jis nepastovėjo, buvo labai agresyvus. Po antro karto jie dar patildė muziką. Tada kaimynas atėjo trečią kartą paprašyti patildyti muzikos, tada ir įvyko tas konfliktas. A. K. truputį pravėrė duris ir įvyko žodinis konfliktas. Ji tuo metu stovėjo už jų abiejų, galų gale kaimynas išplėšė duris iš A. K., trenkė jam į akį. Ji tuo metu stovėjo už A. K. ir matė smūgį. Kai kaltinamasis trenkė į akį, ji matė, kad A. K. buvo labai nustebęs, tada jį kaimynas ištempė į laiptinę ir prasidėjo tos muštynės. A. K. ištempus iš namų jie su kaimynu tarpusavyje vartėsi, mušėsi, nežino, kiek kas ką mušė, bet galų gale jie atsidūrė kampe prie jų namų durų ir kaimynas A. K. už nugaros tempė megztinį į viršų. Ji kaimyną atitraukė pirmą kartą, bet jis ištrūko, tada atitraukė antrą kartą ir trenkė kaimynui į nosį, tada kaimynas atsistojo ir išbėgo į laiptinę. A. K. trečią kartą turėjo lazdą, kažkokį vamzdį, jis jį pasiėmė prieš atidarant duris. Jis su tuo vamzdžiu mušėsi. Kai ji kaimyną atitraukė nuo A. K., kaimynas buvo jai tarp kojų, ji kaimyną laikė ir iš visų jėgų lenkėsi atgal ant nuaros, ir A. K. atsistojęs trenkė kaimynui į koją, pataikė truputį jai, tada pataikė kaimynui, kur ir kiek kartų, nežino. A. K. su vamzdžiu trenkė, kai jį smaugė kaimynas, jie tada buvo ant žemės ir ji kaimyną atitraukė. A. K. nukrito ant žemės, kai jį tempė į laiptinę. Ji nematė, kaip jie nukrito ant žemės. A. K. visą laiką buvo su ta lazda rankoje, ji matė jį trankantį tik tada, kai atitraukė nuo jo kaimyną ir A. K. trenkė kaimynui, gulinčiam jai tarp kojų, pataikė į kojas. Ji nematė, kad A. K. būtų trenkęs į galvą kaimynui. Jie išsiskyrė, kai ji trenkė kaimynui į nosį, laikydama jį tarp kojų, tada kaimynas ištrūko ir nubėgo į laiptinės apačią, tada namo. Kai kaimynas jau nubėgo į apačią, A. K. rėkė, kad jam skauda petį, šliaužė į namus, ir ji nusprendė iškviesti policiją ir greitąją, jiems paskambinusi pasakė, kad jos vaikinui išniro petys ir juos užpuolė kaimynas. Atvažiavus policijai ji buvo kartu, jie viską pažiūrėjo, padarė nuotraukų, paieškojo kaimyno, jo iš pradžių nebuvo, tada jis atsirado, išlindo visas švarus ir nusiprausęs. A. K. buvo nusmaugtas kaklas, dešinėje akyje buvo mėlynė, tie sužalojimai iš karto matėsi. A. K. po to jautėsi tragiškai, nes negalėjo nieko daryti mažiausiai 3 mėnesius. Ligoninėje daug laiko praleido, jam buvo operacija, taip pat praleido daug laiko ant sofos, ji turėjo už jį viską daryti. Tai truko apie 4 mėnesius. Jos pareigūnas klausė, ar A. K. išgėręs, ji abiem policininkams sakė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Pasodinęs ją į mašiną, pareigūnas dar kartą paklausė, ar jos draugas nėra girtas, nes akivaizdu, kad kita šalis buvo neblaivi. Laiptinėje kraujas buvo kaimyno.

Liudytoja E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo su savo draugu A. K., klausėsi muzikos. Į jų buto duris kažkas paskambino. A. K. atidarė buto duris. Prie durų stovėjo kaimynas vardu D., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip jis A. K. pakeltu tonu pasakė: „Aš tau sutraiškysiu galvą. Priversiu jus išsikraustyti, aš jus užmušiu, pritildyk muziką“. A. K. pasakė „gerai, pritildysim“. A. K. iš karto nuėjęs prie kompiuterio pritildė muziką. Po maždaug 5-7 minučių pasigirdo vėl skambutis į jų buto duris. Tai buvo vėl kaimynas. A. K. atidarius buto duris, kaimynas keikėsi, bet ką būtent sakė, ji nežino, nes buvo virtuvėje. Priėjusi arčiau girdėjo, kad kaimynas paprašė išeiti liudytojos draugą į laiptinę, kad pasiklausytų kaip garsiai groja muzika. A. K. pasakė, kad niekur neis ir patildys dar labiau muziką. Priėjusi prie durų, ji paklausė, kas čia darosi. Kaimynas apsisuko ir išėjo. A. K., priėjęs prie kompiuterio, dar labiau patildė muziką. Po kokių 3-4 minučių išgirdo vėl skambutį į buto duris. Prie durų nuėjo su draugu. Ji stovėjo už savo draugo. Ką kaimynas tiksliai sakė, neatsimena. Kaimynas laikė rankomis jų buto duris ir bandė išplėšti iš A. K. rankų laikomas duris. Kiek atsimena, draugas traukė link savęs buto duris ir sakė kaimynui: „ką tu darai, paleisk duris, iškviesiu policiją“. Vyko apsižodžiavimas. Ji paklausė kaimyno, kas jam yra, kas jam negerai. Tada kaimynas jai pasakė, kad galvojo, jog ji gyvena viena. Ji atsakė jam, kad gyvena su A. K.. Kaimynas išplėšė iš A. K. rankų buto duris ir su dešinės rankos kumščiu trenkė A. K. į galvos sritį. A. K. paėmė prie sienos stovėjusią metalinę lazdą, ar ten kokį vamzdį, tiksliai nežino, ir užsimojęs su tą lazda trenkė kaimynui, kur būtent tiksliai, ji nematė. Kaimynas A. K. griebęs už pečių ištempė į namo laiptinę ir A. K. pargriuvo ant žemės. Tarp jų vyko grumtynės, muštynės. Ji matė, kaip kaimynas, griebęs už A. K. megztinio, pradėjo jį smaugti. Tada ji pribėgo prie kaimyno iš nugaros ir griebė jam už rankos ir galvos ir iš antro karto atitraukė jį nuo draugo. Viena ranka laikydama už galvos (tiksliai neatsimena), su kita jam trenkė į veidą. Kur tiksliai, neatsimena. Tuo metu buvo labai išsigandusi ir norėjo apginti savo draugą. Turbūt pataikė kaimynui į nosį, ir matyt dėl to jam pradėjo bėgti kraujas. Kaimynas ištrūko ir nubėgo į butą. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. A. K. skundėsi peties skausmais, sakė, kad jam sukasi vaizdas, skauda galvą, nieko nemato. Atvykus GMP jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus. Nei ji, nei A. K. tą dieną alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 31).

2020 m. rugpjūčio 10 d. D. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-41987-19) užfiksuota, kad D. Š. stovi laiptinėje prieš buto duris, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Jis nurodo, kad pabeldus, duris atvėrė kaimynas, kuris rankose, būtent dešinėje rankoje, laikė lazdą. Duris kaimynas pravėrė plačiai. Jis matė, kad kaimyno mergina stovėjo koridoriuje prie durų, o pats kaimynas stovėjo nugara į duris, kojomis stovėjo laiptinėje. Įvykusio konflikto metu kaimynas jį apėjo ir jie stovėjo vienas priešais kitą, tada kaimynas užsimojęs lazda trenkė jam į kaktą. Po smūgio jis visu kūnu nugriuvo į (duomenys neskelbtini) buto koridorių. Jam už nugaros buvo kaimyno mergina. Jam parkritus, kaimyno mergina prispaudė jį tarp savo kojų, o kaimynas jį mušė suduodamas smūgius lazda. Jis kojomis gulėdamas kiek galėjo atsispyrė nuo kaimyno. Pavykus jam ištrūkti iš kaimynės glėbio, jis atsistojo ir nubėgo laiptais žemyn. Kaimynas dar porą aukštų jį vijosi, po to grįžo atgal. Palaukęs porą minučių ir pamatęs, kaip užsidaro kaimyno durys, jis grįžo į savo butą. Tikslinant suduotų smūgių skaičių ir sudavimo vietą, jis nurodė, kad jam buvo suduota į įvairias kūno vietas, daugiausia buvo smūgiuojamos kojos (2 t., b. l. 22-25).

Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus šio parodymų patikrinimo vietoje protokolo vaizdo įrašą, kaltinamasis D. Š. nurodė, kad prisimena, kaip davė šiuos paaiškinimus, juos patvirtina. Panašiai taip viskas ir buvo. Nukentėjusiajam jis buvo įspyręs, gindamasis, nukentėjusysis gal ir nugriuvo ar atsirėmė į sieną. Viskas vyko labai greitai. Jis (D. Š.) buvo užsidengęs rankomis veidą, kad negautų į galvą su lazda, nes nukentėjusysis jį daužė su lazda. Nemano, kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs.

2020 m. rugpjūčio 10 d. A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-41987-19) užfiksuota, kad A. K. stovi (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje ir nurodo, kad konflikto su kaimynu metu kaimynas atėjo tris kartus. Pirmus du kartus grasino, o trečiąjį kartą pravėrė duris plačiau. Durys buvo pravertos pilnai. Po kaimyno praveriamų durų jis gavo smūgį. Smūgio sudavimo metu kaimynas stovėjo laiptinėje, o jis buto koridoriuje, apie 50 cm atstumu vienas nuo kito, stovėjo vienas prieš kitą. Kaimynas jį ištempė iš buto, o jis tuo metu dešinėje rankoje laikydamas lazdą ja sudavė smūgį kaimynui į galvos sritį, nurodo kaktos sritį. Patvirtino, kad lazdą rankose turėjo nuo pradžių iki konflikto pabaigos. Su kaimynu įvykus susistumdymui, kaimynas parvertė jį ir jis nugara atsigulė ant laiptinės grindinio šalia sienos ir durų staktos. Kritimo metu jam atsitrenkiant į sieną išnyra kairys petys. Kaimynas jam gulinčiam sudavė dar porą smūgių. Tai pamačiusi jo draugė E. K. kaimyną nutempė nuo jo ir sėdėdama koridoriuje ant grindų jį (kaimyną) laikė. Jam tebegulint laiptinėje, kaimynas suėmęs jam už vilkimo megztinio pradėjo tempti taip smaugdamas. Kaimynui bandant stotis E. suėmė jam (kaimynui) už kaklo ir neleido atsistoti. Kaimynui dar kartą bandant stotis E. dar sykį atitraukė kaimyną ir sudavė jam (kaimynui) smūgius. Tuo metu kai jis atsistojo ir stovėjo laiptinėje, rankoje laikyta lazda sudavė kaimynui tris smūgius. Patikslino, kad gulinčiam kaimynui sudavė į dešinės kojos kelio sritį. Jam pradėjus rėkti, kad kviečiama policija ir medikai, kaimynas staigiai atsistojo, pradėjo bėgti ir išbėgo iš laiptinės. Jam buvo suduota daug smūgių, tačiau pagrindinis buvo petys, kuomet kaimynas versdamas nubloškė jį į sieną. Kaimyno buto durys praviros nebuvo, o jų buto duris kaimynas tiesiog išrovė (2 t., b. l. 14-17).

Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus šio parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą, nukentėjusysis A. K. parodė, kad patvirtina savo paaiškinimus, viskas atitinka. Viskas vyko labai greitai. Jį kaltinamasis ištempė už pečių. Jis gavo pirmą smūgį į akį. Nuo smūgio nenugriuvo. Kaltinamasis jį jėga ištraukė iš buto. Jo (A. K.) ūgis yra (duomenys neskelbtini), sveria (duomenys neskelbtini), iki traumos nerimtai sportavo. Kaltinamasis buvo stipriai išgėręs ir agresyvus, jis galėjo jį (A. K.) ištempti.

Kaltinamasis D. Š. po šio vaizdo įrašo peržiūros nurodė, kad nesutinka, kad išlupo kaimyno duris. Nebuvo tokių grumtynių. Jo ūgis yra (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugpjūčio 10 d. E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41987-19) užfiksuota, kad E. K. stovi (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje. Atėjus kaimynui prie durų, priėjo jos draugas A., o ji tuo metu stovėjusi pastarajam už nugaros. Buto durys buvo pravertos apie 50 cm tarpu. Kaimynas išplėšė duris A. iš rankų ir trenkė jam, po to A. ir kaimynas, stovint vienam prieš kitą, kaimynas rankomis suėmė A. už pečių ir ištempė jį į laiptinę. Ji stovėjo koridoriuje ir matė vykstantį konfliktą, kurio metu A. ir kaimynas grūmėsi laiptinėje. Grumtynių metu A. klūpėjo ant kelių veidu į (duomenys neskelbtini) buto duris, o kaimynas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje ir gulėdamas smaugė A. už megztinio kalnieriaus galinės dalies. Jai sėdint koridoriuje, kojomis įsirėmė į durų staktą ir atsispyrusi atitraukė rankomis vieną kartą kaimyną nuo A., tačiau jis ištrūko. Atitraukė kaimyną ir jam sudavė smūgius. Kaimynas tuo metu buvo jai tarp kojų. Gulinčiam kaimynui A. lazda sudavė porą smūgių, kaimynas ištrūko ir išbėgo iš laiptinės, o po to sugrįžo. Lazda, kuria A. sudavė smūgius, buvo koridoriaus kampe. Lazdą ji pamatė tada, kai trenkė ja kaimynui, o A. tuo metu pats atsistojo. Tikslinant ar ji mačiusi, kuriuo metu A. paėmė lazdą, ji parodė, kad nuo durų kaimynui atidarymo. Kaimynas lazdą turėjo galimybę matyti nuo pat pradžių, kai atėjo (2 t., b. l. 18-21).

Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus šio parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą, nukentėjusysis A. K. nurodė, kad iš pradžių jis buvo nublokštas į kampą, o tada bandė atsistoti. Kai bandė stotis, jis buvo ant keturių. Kai jis buvo nukritęs, tada kaltinamasis jį ir smaugė. Kitas momentas buvo, kai jis bndnė stotis ir tas smaugimas tebesitęsė. Jis buvo atsirėmęs nugara į kampą. E. K. rodo, kad ji nutempė kaimyną, kai jis (A. K.) bandė stotis. Jis buvo nukritęs, gavo smūgius, jį pradėjo smaugti, tada jis bandė stotis. Tuo metu E. K. kaltinamąjį ir nutempė. Jam bandant stotis kaltinamasis dar jį smaugė. Nustojo smaugti, kai E. K. kaltinamąjį nutraukė. Kaltinamasis neapsiramino po jo (A. K.) smūgio su lazda. Po smūgio kaltinamasis jį iš karto nuvertė į sieną. Viskas vyko labai greitai ir jis nematė, ar kaltinamasis kraujavo. Įvykio metu jis vilkėjo megztinį, kuris buvo prasegtas iki krūtinės. Jam nukritus, kaltinamasis stvėrė jam už megztinio ir megztinio prasegimas pakilo jam iki gerklės ir pradėjo jį smaugti. Kaltinamasis jį smaugė iš nugaros.

Kaltinamasis D. Š. po šio vaizdo įrašo peržiūros nurodė, kad jis sveria (duomenys neskelbtini), nesportuoja.

2020 m. liepos 1 d. akistatos protokoluose (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41987-19) užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti D. Š. ir E. K., taip pat D. Š. ir A. K., tačiau akistatų metu prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų pašalinti nepavyko (2 t., b. l. 4-6, 9-13).

2019 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiosos patrulės E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., patruliuojant su vyr. patruliu T. B., apie 16.27 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik susimušė pranešėjos vyras ((duomenys neskelbtini) m.) ir kaimynas. Kaimynas pasišalino. Vyrui galvos trauma. išnarinta ranka. Atvykus į vietą, užėjus į laiptinę, ant laiptų matėsi daug kraujo dėmių. (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė E. K. ir kambaryje ant lovos sėdėjo A. K.. Jie paaiškino, kad su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto kilo konfliktas dėl triukšmo, jų leidžiamos muzikos. Tarp vaikinų laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) buto durų įvyko muštynės. Iki jų atvykimo, E. K. teigimu, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pabėgo į lauką. (duomenys neskelbtini) buto durų niekas neatidarė. Atvykus GMP, po apžiūros, A. K. nustatė peties traumą ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Išeidami, iš (duomenys neskelbtini) aukšto, dar kartą pabeldė į (duomenys neskelbtini) buto duris. Jas atidarė D. Š., kurio veidas buvo kruvinas ir matėsi praskelta galva. Jis paaiškino, kad trečią kartą per dieną užėjo pas kaimynus paprašyti, kad patildytu garsiai leidžiamą muziką. Tada kaimynas jį užpuolė, trenkė metaliniu daiktu jam į galvą. D. Š. šoko būsenoje išbėgo į lauką, bet pamatęs, kad jo galva smarkiai kraujuoja, grįžo namo. Atvykusi GMP D. Š.dėl kirstinės galvos traumos išvežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16).

Liudytoja E. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykį prisimena. Jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas dėl triukšmo. Atvykę užėjo į butą, juos pasitiko mergina, ant sofos sėdėjo vaikinas (nukentėjusysis). Lipant laiptais ten matėsi daug kraujo dėmių ir prie nukentėjusiojo buto durų buvo kraujo lašų. Vaikinas su mergina paaiškino, kad buvo konfliktas su kaimynui, kuris gyvena gretimai, dėl muzikos, kad garsiai groja, jie grojo gitara, o kaimynas atėjo juos raminti. Konflikto metu įvyko muštynės ir, kiek ji atsimena, vaikinas pasiskundė peties skausmais ir tada buvo iškviesta greitoji. Jie (pareigūnai) bandė nueiti pas tą kaimyną, bet jis jiems durų neatidarė. Pirmu bandymu jie tiesiog pasiskambino, nebuvo beldimo ar kažko tokio. Kol sulaukė greitosios ir apžiūrėjo, pabandė antrą kartą nueiti pas kaimyną, tada šis jau atidarė duris ir matėsi, kad jam skilusi galva ir kraujas lašėjo. Kaimynas paaiškino, kad jam sudavė tas kaimynas, kad jis ėjo raminti ir jam su pagaliu trenkė per galvą. Jis išsigando ir išbėgo į lauką, bet pamatęs, kad bėga kraujas, grįžo atgal į butą. Tada ir antram asmeniui buvo iškviesta GMP ir suteikta pagalba. Kaip jie suprato, bendrai gavosi, kad tris kartus buvo tas kaimynas (kaltinamasis) atėjęs, sakė netriukšmauti, ir atėjus antrą ar trečią kartą, jam sudavė kažkokiu pagaliu per galvą. Nukentėjusysis sakė, kad atėjo kaimynas, pradėjo konfliktuoti dėl triukšmo ir jie susistumdė, nukentėjusysis kaip ir neneigė, kad trenkė jam, o kodėl trenkė, neprisimena. Jiems (pareigūnams) bendraujant kaltinamasis nebuvo agresyvus, atidarė duris, pakvietė į butą, bendravo normaliai, neatrodė girtas, todėl jie nenustatė girtumo. Neatsimena, kad jį aiškino, už ką gavo iš pagalio, užėjo, susistumdė ir trenkė, o už ką, nežino. Dar klausė, kodėl jis nekvietė policijos, tai jis nieko neatsakė, tiesiog, kad nekvietė. Jie pasiūlė greitąją, tai lyg nelabai ir greitosios jam iš pradžių reikėjo. Kraujo buvo labai daug, matėsi kraujo lašėjimo kelias laiptinėje. Visas veiksmas buvo koridoriuje ir laiptinėje, nes kraujo dėmės matėsi ant buto sienų prie kilimėlio ir prie kilimėlio už durų, o viduje tik buto koridoriuje matėsi ant grindų. Be kraujo dėmių matėsi ir grumtynių požymių, buto kilimėlis gulėjo ne toje vietoje, buvo išmėtyti batai. Nukentėjusysis aiškino, kad užėjo kaimynas, buvo grumtynės ir jis sudavė pagaliu per galvą. Jam skaudėjo petį ir buvo ant nugaros, kaklo srityje matėsi paraudimai. Nukentėjusysis kvietė policiją, nes susimušė su kaimynu ir jam sužalotas petys ir kūno nubrozdinimai, sakė, kad jį kaltinamasis sužalojo. Nukentėjusysis aiškino, kad petį jam skaudėjo ir anksčiau, bet grumtynių metu atsinaujino tas skausmas. Pas nukentėjusįjį bute buvusi mergina, kuri juos įleido, aiškino tą patį, ką ir nukentėjusysis, kad buvo atėjęs kaimynas kelis kartus raminti dėl muzikos. Ji buvo susijaudinusi, aiškino, kad sužalotas vaikinas. Bendraujant su kaltinamuoju jis nesipriešino, nevengė bendrauti, bendravo gražiai. Ji iš pradžių buvo pas kaltinamąjį nuėjusi viena, tai jis jai atidarė duris, pamačiusi kruviną veidą ji net išsigando, paskambino kolegai, jis atbėgo ir tada jie kartu pas kaltinamąjį užėjo, bet jis nebuvo agresyvus. Kol atėjo kolega, ji su kaltinamuoju bendravo tarpduryje, kolegai atėjus, jis pakvietė juos į virtuvę. Jei gerai prisimena, pas kaltinamąjį jie lyg pradėjo rašyti pareiškimą, bet ar jį baigė rašyti, ji negali pasakyti. Rašė virtuvėje. Ji bijo sumeluoti dėl kaltinamojo, ar jis neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus ir geriau prisiminė įvykį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 16.28 val., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), susimušė pranešėjos vyras ir kaimynas. Kaimynas pasišalino. Pranešėjos vyrui išnarinta ranka. Atvykus į įvykio vietą ir užėjus į namo (duomenys neskelbtini), laiptinę, ant laiptų matėsi daug kraujo dėmių . Pasitiko (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti E. K.. Užėjus į butą, koridoriuje matėsi labai daug kraujo ant grindų, durų ,sienų. Ar buvo kažkoks metalinis strypas, nepamena. Užėjus į kambarį pamatė ant lovos sėdintį A. K.. Ant minėto vyriškio veido, abiejų rankų ir kaklo buvo nubrozdinimai, paraudimai, taip pat skundėsi peties skausmu. Paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl triukšmo. Kaimynui nepatiko, kad jų bute garsiai groja muzika. Konflikto metu kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto trenkė į akį A. K.. Tarp jų kilo muštynės. E. K. nurodė, kad kaimynas pabėgo. Pareigūnai nuėjo pas minėtą kaimyną, bet buto durų niekas neatidarė. Buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri po apžiūros nustatė A. K. peties traumą. A. K. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Vėliau dar karta buvo nueita pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto. Pabeldus į duris, jas atidarė D. Š.. Visas jo veidas buvo kruvinas ir matėsi, kad jam yra praskelta galva. Paklausus apie įvykio aplinkybes jis nurodė, kad jau trečią kartą užėjo pas kaimynus iš (duomenys neskelbtini) buto paprašyti, kad jie patildytų garsiai leidžiamą muziką. Aiškino, kad nuėjus 3-ą kartą, kaimynas A. K. jį užpuolė ir metaliniu daiktu trenkė D. Š.į galvą. Nurodė, kad šoko būsenoje D. Š. išbėgo į lauką ir pamatęs, kad jam bėga kraujas, grįžo namo. Buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri dėl patirtų sužalojimų išvežė D. Š. į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja E. J. nurodė, kad parodymai surašyti teisingai. Geriau vadovautis jos pirminiais parodymais, nes šį įvykį ji sunkiai prisimena, jų būna labai daug.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., 16.27 val., Greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruotas kvietimas pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini), dėl sumušimo. Nurodyta priežastis, kad susimušė pranešėjos vyras ir kaimynas. Vyrui galvos trauma, išnarinta ranka. GMP. VPK. Kvietėjas BPC. Paciento žodžiais sužalojo kaimynas konflikto metu. Skundžiasi kairio peties skausmu, galvos svaigimu. Preliminari diagnozė: peties ir žasto nepatikslintas sužalojimas (1 t., b. l. 62).

2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 3 d., 12.10 val., telefonu buvo bendrauta su GMP mediku R. S., kuris nurodė, kad įvykis vyko gan senai, tikslesnių šio įvykio aplinkybių neatsimena. 2019 m. rugsėjo 29 d. pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ten rado jaunuolį, kuris skundėsi kairiojo peties skausmu, galvos svaigimu. Jaunuolis, A. K., aiškino, kad jį sužalojo kaimynas. Kiek atsimena, jaunuolis, lygtais, buvo su kažkokia mergina. Aiškino, kad konfliktas su kaimynu įvyko dėl muzikos. Įvykio smulkmenomis nesidomėjo, kadangi jo darbas yra visai kitoks. R. S. apžiūrėjo jaunuolio petį, ten iš tiesų buvo sužalojimas ir jaunuolis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad namo laiptinėje buvo šiek tiek kraujo. Aiškino, kad labai nustebo, kad jaunuolis buvo nekraujuotas. Pasirodo, bent jau jis taip suprato, nukentėjęs asmuo davė jį sumušusiam asmeniui grąžos. Kito asmens (kaimyno) nebuvo. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir su medikais ieškojo, bet taip to kaimyno ir nerado. Neradę antrojo nukentėjusiojo asmens, medikai išvyko į ligoninę su A. K.. Nurodė, kad A. K. diagnozavo nepatikslintą sužalojimą. Lūžio nesimatė, spėja, kad ten buvo arba išnarinimas arba sąnario skilimas. Metalinių ar kitokių lazdų bute pas nukentėjusįjį asmenį nepastebėjo (1 t., b. l .67-68).

Liudytojas R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto greitosios pagalbos srityje, važiuoja į iškvietimus. Maždaug numano, dėl ko yra čia, salėje esantys asmenys šiek tiek matyti, tik vienas matytas. Aplinkybes daugmaž atsimena. Jie gavo kvietimą, kad trauma, bendrais bruožais, atvykę matė, kad ant lovos sėdėjo jaunuolis, paklausus suprato, kad buvo smurtas, užpuolimas, buvo atliktas nuskausminimas, tada transportavimas į gydymo įstaigą. Negali pasakyti, ar asmuo buvo blaivus, akivaizdžiai nebuvo neblaivus. Asmeniui buvo tik peties dislokacija, jis buvo susikoncentravęs į tai, nes tai buvo didžiausia bėda. Kitų žaizdų, kraujavimų, nelabai buvo. Jis asmens neklausinėjo, kas tai padarė, bet asmuo lyg sakė, kad kaimynas. Jis neklausė, ką darė kaimynas. Rentgeno jis nedarė, tai buvo dislokacija, asmuo negalėjo pajudinti rankos. Tokiu atveju yra du variantai, arba ranka išnarinta, arba lūžusi, dėl to vežė daryti rentgeną. Tai gali nutikti visaip. „Galvos trauma, išnarinta ranka“ yra pranešėjos žodžiai. Galutinė diagnozė yra ligoninėje. Salėje sėdinti mergina (E. K.) buvo šalia paciento. Įvykio vietoje kraujo buvo, atrodo, laiptinėje, bute nematė. Kai jie atvyko, nukentėjusysis nekraujavo. Kaltinamojo tuo metu nebuvo, konkrečiai į jį kaltinamasis nesikreipė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 3466/2019(01) nurodyta, kad A. K. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje, su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimas nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 29 d.). A. K.padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu. Nustatyti sužalojimai padaryti šešių trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. Tyrimą atliko Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Sigitas Chmieliauskas (1 t., b. l. 38-39).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Sigitas Chmieliauskas parodė, kad jis tvirtina savo duotas išvadas. Sužalojimai buvo padaryti 6 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas užfiksavęs plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto požymį, tai šiuo atveju kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Detaliau pasisakyti apie žalojančio daikto ypatybes nėra galimybės, nes sužalojimuose jie neužsifiksavę. Jis negali pasakyti, ar sužalojimas buvo atliktas su ranka, koja, ar naudojant pašalinį daiktą. Kairiojo peties išnirimas labiausiai tikėtina, kad galėjo būti padarytas griūnant, kontaktuojant su kairiojo peties nugariniu paviršiumi. Stebimas nugaros kairės menties išorinio krašto projekcija ir odos nubrozdinimas su kairio peties išnirimu. Buvo trauminis poveikis į nugarinį paviršių, ko pasėkoje išniro į priekį žastikaulis. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyko griūnant. Kiti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, yra skirtingose plokštumose, todėl griuvimui nėra būtini. Galimai sužalojimai galėjo būti padaryti kito asmens veikloje. Nustatytos kraujosruvos galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi, t.y. labai plačios grupinės priklausomybės. Nėra galimybės pasisakyti, ar jos buvo padarytos kumščiu ar kokiu daiktu, žalojančio daikto ar įrankio požymiai nėra užsifiksavę. Sužalojimo pobūdis atitinka nukentėjusiojo paaiškinimus. Tikėtinas sužalojimų padarymo mechanizmas, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse, suduodant smūgius rankomis į veidą. Tokiu būdu galėjo būti padaryti šie sužalojimai. Peties išnirimas, labiausiai tikėtina, atsitiko būtent griūnant.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., 16.28 val. BPC gautas pranešimas nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik susimušė pranešėjos vyras ir kaimynas. Kaimynas pasišalino. Vyrui galvos trauma, išnarinta ranka. GMP, VPK. Papiildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) slaugytoja D. pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 16.58 val., GMP brigada į ligoninę pristatė A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas kairiojo žastikaulio išnirimas. Med. personalui paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 16.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas. Suteikus med. pagalbą išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 7-12).

2019 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš BPC garso įrašas - download_10.102.186.21_2019-09-29_16-25-07_25.07. Operatorius. 112 Pranešėja. Sveiki. Atvažiuokit į (duomenys neskelbtini), mes turėjom kaimyną, paprašė patildyti mūsų muziką ir mes ją patildėm ir jisai atėjo...(nesuprantamai) būk geras tiesiog atsisėsk... žodžiu jisai tiesiog grasino, kad mums supys galvą mes patildėm muziką jisai atėjo antrą kartą atėjo trečią kartą ir užpuolė tiesiog mus. Operatorius. Kelintas aukštas? Pranešėja. (duomenys neskelbtini) aukštas Operatorius. durų kodas? Pranešėja. (duomenys neskelbtini) Operatorius. (duomenys neskelbtini) ir viskas? Pranešėja. Jooo. Operatorius. Aha. Dabar greitosios niekam nereikia? Pranešėja. Reikia greitosios, kvieskit greitąją... atsisėsk, atsisėsk tau reikia atsisėst, prašau.. atsisėsk, atsisėsk, atsisėsk, atsisėsk, prašau.. Operatorius. Kas čia sužalotas? Jūsų vyras? Pranešėja. jojojo... Operatorius. Kokio amžiaus? Pranešėja. (duomenys neskelbtini), išsisuko petį jam petys išnarintas Operatorius. petys išnarintas? Pranešėja. ir galvą ir galvą jam galvą svaigsta Operatorius. Jūs klausykite, ką aš Jums sakau, nurimkite dabar, gerai? Jus jo nejudinkit tegul sėdi kaip sėdi ir nejudinkit Pranešėja. Sėdėk, sėdėk. Operatorius. Atvažiuoja greitoji ir policija Pranešėja. Sėdėk sėdėk, sėdėk tau reikia sėdėti (1 t., b. l. 57-59).

Greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., 16.52 val., Greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruotas kvietimas pas D. Š. dėl veido sumušimo, žaizdų. Kvietėjas – policija. Pasak paciento, su teleskopine lazda buvo smūgis į galvą ir abi kojas. Kirstinė žaizda – 3 cm kairėje galvos pusėje jaučia galvos skausmą, pykinimą ir abiejų kojų skausmą (1 t., b. l. 61).

2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 3 d., 10.45 val., telefonu buvo bendrauta su GMP medike V. S.. Ji nurodė, kad turi daug įvykių, jų neatsimena. Tik iš kvietimo kortelės žino, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. su GMP nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Medikus kvietė policijos pareigūnai dėl D. Š. sumušimo. Pagal kortelę mato, kad pacientas nurodė, kad gavo smūgį teleskopine lazda į galvą bei abi kojas. Jam nustatyta kirstinė žaizda, apie 3 cm, kairėje galvos pusėje. D. Š. jautė galvos skausmą, pykinimą bei abejų kojų skausmą (1 t., b. l. 65-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3475/2019 (01) (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41987-19) nurodyta, kad D. Š. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu(daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 29 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3-is trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (1 t., b. l. 89-91).

2019 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) – laiptinė ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) tarpdurys. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, jo durys seifinės, tvarkingos. Nuo (duomenys neskelbtini) aukšto iki buto durų laiptinėje yra raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai kraujo. Taip pat raudono skysčio dėmė yra ir ant to pačios buto durų staktos iš laiptinės pusės. Užėjus į butą, įvykio vieta yra tarpduryje ir iš vidinės pusės prie durų koridoriuje. Bute aplinka tvarkinga, grumtynių požymių nesimato. Laiptinė nefilmuojama (1 t., b. l. 40-44).

2020 m. kovo 24 d. daikto apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-41987-19) užfiksuota, kad apžiūrėtas daiktas – metalinis vamzdis, kurį pateikė A. K. daikto savanoriško pateikimo protokolu. Vamzdis yra 60 cm. ilgio ir 2 cm. diametro. Metalinio vamzdžio gale yra skylė, matosi vamzdžio dėvėjimo žymės, per vidurį – deformavimo žymės (įlenkimas). Apžiūros metu pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nėra (1 t., b. l.105-109).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis ikiteisminio turimo metu ir teisme kaltės nepripažino. Kaltinamasis teigia, kad jam atėjus trečią kartą, kaimynas (nukentėjusysis), atidaręs duris, turėjo teleskopinę lazdą, prasidėjus žodiniam konfliktui, A. K. apėjo jam iš nugaros, jis atsisukinėjo, tada A. K., užsimojęs lazda, stūmė jį į butą, smogė jam į kaktą, jis įgriuvo į butą, užsikabinęs už slenksčio, dar jį puolė A. K. draugė, užsikabinusi jam už kaklo. Kaltinamasis teigia, jog jis gynėsi, buvo prispaustas ant žemės, mėgindamas išsilaisvinti mosikavo kojomis, todėl galėjo pataikyti K., tačiau taip jis elgėsi gindamasis.