Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tausana“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11553-1163/2023 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tausana“, A. I. (A. I.) ir R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti UAB „Tausana“ vadovui R. J. 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nurodymo dieną, skaičiuojant nuo termino įvykdyti sprendimą gera valia 2023 m. balandžio 21 d.

2. Antstolė nurodė, kad ji vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį 2022 m. lapkričio 8 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo UAB „Tausana“ atlikti veiksmus. Skolininkės UAB „Tausana“ buveinės adresu buvo išsiųstas pranešimas. 2023 m. kovo 23 d. paštas pranešimą grąžino neįteiktą. 2023 m. kovo 30 d. buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas, kuris laikomas įteiktu 2023 m. balandžio 10 d. Skolininkė UAB „Tausana“ po pranešimo įteikimo nepateikė antstoliui jokių patvirtinančių dokumentų apie nurodymo įvykdymą, 2023 m. balandžio 28 d. buvo kreiptasi į išieškotoją A. I., kuris patvirtino, kad įpareigojimas nebuvo atliktas. 2023 m. gegužės 3 d. telefonu papildomai buvo susisiekta su UAB „Tausana“ vadovu R. J.. Įmonės vadovas patikino, kad prekė yra užsakyta ir šiuo metu gaminama, taip pat pažadėjo atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus. Pokalbių metu įmonės vadovas patikino, kad visą situaciją žino, todėl teigti, kad asmuo nebuvo informuotas nėra pagrindo.

3. Atsiliepimai į prašymą nepateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies: skolininkės UAB „Tausana“ vadovui R. J. paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dieną suinteresuoto asmens A. I. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomajame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto įpareigojimo įvykdymo.

5. Teismas nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 16 d. konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo UAB „Tausana“ atlikti veiksmus – netinkamos kokybės voninį maišytuvą pakeisti tinkamos kokybės voniniu maišytuvu, nėra įvykdytas. Skolininkės UAB „Tausana“ vadovui R. J. apie esamą situaciją žinoma. Jis antstolei nurodė, kad voninis maišytuvas yra užsakytas ir šiuo metu gaminamas, pažadėjo atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Atsiliepimo į prašymą bei šių dokumentų į bylą taip pat nepateikė.

6. Teismas sprendė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas, todėl jo neįvykdžiusiam asmeniui skiriama bauda (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas nustatė, kad skolininkės vadovas yra R. J.. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad apie priimtą ir vykdytiną Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį dokumentą jam buvo žinoma. Byloje prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, skolininkės vadovas nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas. Toks skolininkės vadovo elgesys pažeidžia išieškotojo teises ir apsunkina vykdymo procesą. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendė, kad yra pagrindas skolininkės vadovui R. J. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6, 8 dalys).

7. Teismas nustatė, kad skolininkė nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, yra įvykdytas. Teismo sprendimo nevykdymas sukelia itin didelius nepatogumus išieškotojui ir pažeidžia jo interesus. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad ji ėmėsi realių veiksmų įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį dokumentą. Argumentų, kurie pagrįstų, jog šio dokumento neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, skolininkė nenurodė.

8. Antstolė vykdomojoje byloje kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl vykdomojo dokumento nevykdymo pasekmių taikymo skolininkei. Teismas padarė išvadą, kad skiriama bauda turi būti skaičiuojama nuo termino įvykdyti sprendimą gera valia, t. y. 2023 m. balandžio 21 d., už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki sprendimo įvykdymo. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė šiuo atveju skolininkei UAB „Tausana“ vadovui R. J. paskirtina 5 Eur bauda išieškotojo naudai už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2023 m. balandžio 21 d. Teismas pažymėjo, kad bauda išieškoma iš asmeninių R. J. lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis) ir išaiškino, jog baudos skyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „Tausana“ panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirkėjas A. I. (A. I.) pas UAB „Tausana“ įsigijo (duomenys neskelbtini) gamintojo Kerasan maišytuvą. Tai, kad maišytuvas turėjo gamyklinį defektą pardavėjas (skolininkė) nežinojo ir negalėjo žinoti. Pirkėjui pareiškus pretenziją, pas jį nuvykęs santechnikas pakeitė maišytuvą, tačiau ir pakeitus maišytuvą problema neišsisprendė. UAB „Tausana“ vadovas R. J. kreipėsi į gamintoją, kad šis pakeistų galimai nekokybiškus gaminius. (duomenys neskelbtini) firma Kerasan ((duomenys neskelbtini) aiškinosi broko priežastis, nustatinėjo defektą, ar tai yra gamyklos defektas ar neteisingo montavimo eksploatavimo pasekmė. Per tą laiką kol vyko susirašinėjimas ir aiškinimasis pirkėjas kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą su skundu. Pirkėjas nepageidavo gauti piniginės kompensacijos, o prašė įvykdyti natūra, t. y. pastatyti kokybišką maišytuvą. Nežiūrint į tą aplinkybę, kad skolininkė UAB „Tausana“ yra tik pardavėjas, o ne gamintojas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė sprendimą ir išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas pirkėjo buvo pateiktas vykdyti antstolei A. A..

9.2. Skolininkės UAB „Tausana“ vadovas R. J. bendradarbiavo su antstole, teikė jai susirašinėjimo su firma Kerasan el. laiškų kopijas, kadangi, negavus naujo maišytuvo, įvykdyti reikalavimą nebuvo galimybių. Užsitęsus klausimo sprendimui, skolininkės UAB „Tausana“ vadovas R. J. asmeniškai nuvyko į (duomenys neskelbtini) firmą Kerasan, kad klausimą išspręsti skubos tvarka. Naujas kokybiškas maišytuvas buvo pristatytas 2023 m. birželio 15 d. Gavus naują maišytuvą, nedelsiant buvo kreiptasi į UAB „Saura“, kuri užsiima santechniniais darbais, kadangi skolininkė UAB „Tausana“ yra tik pardavėjas ir instaliacijos ar pakeitimo darbų neatlieka. UAB „Saura“ darbuotojai susisiekė su pirkėju telefonu (duomenys neskelbtini), kad suderinti atvykimo ir maišytuvo pakeitimo laiką. Maišytuvo pakeitimo data buvo suderinta 2023 m. birželio 22 d. po darbo dienos valandų, t. y. vakare, kadangi pirkėjas anksčiau neturėjo galimybių. 2023 m. birželio 22 d. UAB „Saura“ darbuotojas D. G. pakeitė maišytuvą ir su pirkėju pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą. Taigi, laikytina, kad antstolės A. A. įpareigojimas yra įvykdytas.

9.3. Anksčiau įvykdyti įpareigojimo nei skolininkė UAB „Tausana“, nei jos vadovas R. J. neturėjo galimybės dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, kadangi yra tik santechninės įrangos pardavėjai. Atsižvelgiant į tai, kad bauda yra paskirta pirkėjo naudai, nepanaikinus nutarties dėl baudos paskyrimo, būtų pažeistas teisingumo ir lygiateisiškumo principas, kadangi skolininkė UAB „Tausana“ patyrė ženklius nuostolius savo sąskaita samdydama įmonę maišytuvo pakeitimui, o tuo labiau, kad piniginės kompensacijos pirkėjas atsisakė, o įpareigojimą įvykdyti natūra buvo galima tik gavus iš (duomenys neskelbtini) firmos Kerasan naują maišytuvą, t. y. nei nuo skolininkės UAB „Tausana“, nei nuo jos vadovo R. J. nepriklausančių aplinkybių.

10. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo

12. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) UAB „Tausana“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. birželio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą ir el. laiškų susirašinėjimo su antstole ir firma Kerasan kopijas.

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Nors apeliantė, kartu su atskiruoju skundu pateikdama papildomus duomenis, jų prie bylos prijungti neprašo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas pateiktas kaip įrodymas, patvirtinantis įpareigojimų įvykdymą ir yra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl baudos už įpareigojimų nevykdymą skyrimu, minėtas dokumentas pateiktas kartu su atskiruoju skundu, todėl kiti proceso dalyviai turėjo galimybę su juo susipažinti ir pateikti savo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga į bylą priimti apeliantės pateiktą 2023 m. birželio 22 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimto įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

16. Dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų el. laiškų susirašinėjimo su antstole ir firma Kerasan apeliacinės instancijos teismas pasisako, kad dalis el. laiškų jau yra pateikti byloje kartu su dokumentu (reg. Nr. DOK-65696), be to, apeliantės pateikti dokumentai nėra išversti į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti kaip perteklinius ir neatitinkančius įstatymo nustatytų reikalavimų.

Dėl ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės vadovui už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, buvo paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė UAB „Tausana“ įpareigota išieškotojo A. I. naudai atlikti veiksmus, t. y. netinkamos kokybės Kerasan retro voninį maišytuvą, aukso spalvos, pakeisti tinkamos kokybės Kerasan retro voniniu maišytuvu, aukso spalvos. Nutarimą įpareigota įvykdyti per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotas nutarimas priimtas antstolės 2023 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-23-36-4901; tą pačią dieną taip pat surašytas ir pranešimas dėl nutarimo vykdymo Nr. S-23-36-4972, kuris buvo išsiųstas skolininkei. 2023 m. kovo 30 d. skolininkei buvo išsiustas pakartotinis pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikytas įteiktu 2023 m. balandžio 10 d. Papildomai dokumentas išsiustas skolininkės Lietuvos Respublikos juridiniu asmenų registre nurodytu jos direktoriaus R. J. el. paštu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 3 d. telefonu antstolė susisiekė su UAB „Tausana“ vadovu R. J., kuris patikino, kad voninis maišytuvas yra užsakytas ir šiuo metu gaminamas, tačiau tai patvirtinantys duomenys antstolei pateikti nebuvo. Dėl to antstolė konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas ir, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti UAB „Tausana“ vadovui R. J. 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nurodymo dieną, skaičiuojant nuo termino įvykdyti sprendimą gera valia 2023 m. balandžio 21 d.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies: skolininkės UAB „Tausana“ vadovui R. J. paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomąjį dokumentą dieną suinteresuoto asmens A. I. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki visiško įpareigojimo įvykdymo. Apeliantė UAB „Tausana“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad šiuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas yra įvykdytas ir 2023 m. birželio 22 d. yra pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Apeliantė teigia, kad šis nutarimas nebuvo laiku įvykdytas nei nuo jos, nei jos vadovo priklausančių aplinkybių, kadangi ji nėra maišytuvų gamintoja. Apeliantė taip pat teigia, kad ji taip pat patyrė ženklius nuostolius savo sąskaita, samdydama įmonę maišytuvo pakeitimui, juolab, kad piniginės kompensacijos pats pirkėjas (išieškotojas) atsisakė.

20. Vadovaujantis CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.

21. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

22. Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 8 dalis).

23. Bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto nutarimą), ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto nutarimo) nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą. Asmuo gali būti baudžiamas pinigine bauda tik tada, kai jis sąmoningai ir tyčia nevykdo privalomojo nurodymo, o ne dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo jo veikimo ar neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 ir kt.).

24. Taigi, CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Baudos dydį nustato teismas, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali (negalėjo) įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo vykdyti antstolei A. A. ir jo priėmimo vykdyti metu – 2023 m. vasario 13 d., buvo neįvykdytas, nėra. Apeliantė UAB „Tausana“, ginčydama skundžiamą nutartį, iš esmės teigia, kad šiuo metu nutarimas jau yra įvykdytas, tuo tarpu įvykdytas jis nebuvo laiku dėl nuo jos ir jos vadovo nepriklausančių aplinkybių, kadangi ji nėra maišytuvų gamintoja, o tik jų pardavėja.

27. Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia (liet. be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

28. Nors ginčo atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu ir pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas jau yra įvykdytas – 2023 m. birželio 22 d. pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad išieškotojo A. I. namuose buvo pakeistas Kerasan maišytuvas, ir dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra (nei viena iš proceso šalių iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė apeliacinės instancijos teismui priešingų argumentų), tačiau į bylą nėra pateikti jokie duomenys ar įrodymai, pagrindžiantys objektyvias priežastis, nepriklausančias nuo skolininkės, nulėmusias Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nevykdymą. Pažymėtina, kad minėtas nutarimas buvo įvykdytas tik išieškotojui pasikreipus į antstolį, ir tik antstoliui iniciavus teisminį procesą dėl baudos skolininkės vadovui skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad skolininkė nėra maišytuvų gamintoja, nesant kitų į bylą pateiktų duomenų, savaime neįrodo jos objektyvaus negalėjimo nustatytu terminu įvykdyti minėtą nutarimą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo įvykdymo galimybės buvo nulemtos skolininkės nurodytų priežasčių, o ne aplinkybės dėl jos vadovo atžvilgiu inicijuoto teisminio proceso dėl baudos skyrimo.

29. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė nebendradarbiavo su antstole, t. y. nors teigė, kad maišytuvas yra užsakytas, antstolei pareikalavus pateikti tai pagrindžiančius duomenis, tokių duomenų skolininkės vadovas nepateikė. Duomenų, pagrindžiančių skolininkės veiksmus dėl maišytuvo pakeitimo ir jo pas gamintoją užsakymo, skolininkės vadovas nepateikė ir baudos skyrimo klausimą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui – skolininkė atskirajame skunde teigia, kad pats skolininkės vadovas vyko į (duomenys neskelbtini) dėl maišytuvo užsakymo, kad kokybiškas maišytuvas buvo pristatytas 2023 m. birželio 15 d. ir iškart buvo kreiptasi į UAB „Saura“, santechnikos darbais užsiimančią įmonę, o maišytuvo pakeitimo data su išieškotoju buvo suderinta 2023 m. birželio 22 d. dienos pabaigoje. Tačiau, kas konkrečiai sutrukdė skolininkei pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis apie vykimą į (duomenys neskelbtini), maišytuvo užsakymą ir jo pristatymą dar iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra aišku. Nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų skolininkė nėra pateikusi ir su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad skolininkės vadovas antstolei žodžiu, telefoninio pokalbio metu, ir el. paštu nurodė, jog yra pasikreipęs į gamintoją dėl maišytuvo pakeitimo, nei savaime pagrindžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nevykdymo objektyvias priežastis, nei paneigia, kad šio nutarimo vėlesnis įvykdymas buvo nulemtas iš esmės skolininkės vadovo atžvilgiu inicijuoto teisminio proceso dėl baudos skyrimo.

30. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirkėjas (išieškotojas) nepageidavo gauti piniginės kompensacijos, o prašė įvykdyti natūra, t. y. pastatyti kokybišką maišytuvą, nors ji nėra maišytuvų gamintoja, o tik pardavėja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taip pat savaime nepanaikina jos kaltės dėl įpareigojimų nevykdymo. Byloje duomenų, kad apeliantė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu parinktu prekės kokybės užtikrinimo būdu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai ne tik būtų pateikusi argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, jog ji neturinti galimybės natūra įvykdyti pirkėjo reikalavimo, t. y. pastatyti tokį patį kokybišką maišytuvą, bet ir būtų reiškusi reikalavimus dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme, nėra. Taigi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, todėl šiuo atveju turėjo būti vykdomas jame nurodyta apimtimi.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (išieškotojas – vartotojas), faktinį šalių elgesį po nutarimo priėmimo jo vykdymo procese, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką aktualiu ginčui klausimu, taip pat CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos paskirtį ir tikslus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas skolininkės vadovui skirti baudą už nutarimo neįvykdymą.

32. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skolininkės vadovui paskirta 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dieną, suinteresuoto asmens A. I. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki nutarime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Nors nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu ir nenurodė argumentų dėl jai paskirtos baudos dydžio ir neprašo jo sumažinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydis yra neproporcingas ir neadekvatus kilusiems padariniams dėl nustatyto įpareigojimo nevykdymo.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, rinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

34. Minėta, kad byloje ginčo dėl to, jog šiuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas jau yra įvykdytas, t. y. pirkėjo namuose buvo pakeistas maišytuvas į kokybišką, nėra. Tačiau, kaip byloje konstatuota, minėtas nutarimas įvykdytas iš esmės tik teisminio bylos nagrinėjimo dėl baudos skolininkei paskyrimo metu, t. y. skolininkei nepateikus objektyvių duomenų, kad ji iki šiol neturėjo galimybės dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių laiku įvykdyti nutarimą. Kita vertus, skolininkė, tik kaip maišytuvų pardavėja, ne tik pakeitė pirkėjui maišytuvą į kokybišką, bet ir šiam pakeitimui savo sąskaita turėjo pasitelkti trečiuosius asmenis – samdyti įmonę maišytuvo pakeitimui. Nors tokios turtinės pasekmės iš esmės yra nulemtos pačios skolininkės veiksmų (pardavus netinkamos kokybės gaminį), tačiau įvertinus tiek paties gaminio vertę, tiek nutarimo nevykdymo trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų apie kilusius padarinius pačiam pirkėjui (išieškotojui) ir / ar kaip buvo paveikti jo turtiniai interesai dėl tokio nutarimo nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju skundžiama nutartimi paskirta bauda yra mažinama iki 2 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dieną.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes, tačiau, spręsdamas dėl baudos dydžio skolininkei už tokių įpareigojimų nevykdymą nustatymo, paskirtos baudos dydžio nemotyvavo ir neatsižvelgė į baudos dydžiui šiuo konkrečiu atveju svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės (skolininkės) UAB „Tausana“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį, sumažinant skolininkei paskirtos baudos dydį nuo 5 Eur iki 2 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dieną (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 9,45 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ir, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimas skundžiama nutartimi paskirtą baudą visiškai panaikinti netenkintas, šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Tausana“ vadovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 5 Eur (penkių eurų) baudą iki 2 Eur (dviejų eurų) baudos dydžio.

Iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tausana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 9,45 Eur (devynis eurus 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.