Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Degavalis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus R. B., ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. U., L. M., J. K., D. M., S. M., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes (reikšmingas bylai įvertinus apeliacinio skundo argumentus):

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais padarytos išvados apie trečiąjį asmenį M. U., teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies.

13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Nemokumo administratorius kreipdamasis į teismą prašė priteisti iš atsakovo E. P. prarastą avansą ir susijusias išlaidas 17 479 Eur sumai, nurodydamas jog žinodami, kad bendrovė yra nemoki ir turi problemų atsiskaitant su kreditoriais, pasirašė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį ir pervedė pardavėjui 15 000 Eur avansą bei atliko sklypų pagerinimo darbus 2 479 Eur sumai, tokiu būdu padarydami žalą bendrovei ir jos kreditoriams, atimdami galimybę tais pinigais atsiskaityti už įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U., vertino, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei pusę 17 479 Eur sumos, t. y. 8 739,50 Eur, kadangi ieškinys reiškiamas ne solidariai.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais konstatuota, jog trečiasis asmuo turėjo žinoti, kad įmonė nebus finansiškai pajėgi sumokėti 51 550 Eur kainą per 5 mėnesius bei tai, kad sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U., todėl konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovo ieškovei pusę 17 479 Eur sumos, t. y. 8 739,50 Eur, kadangi ieškinys reiškiamas ne solidariai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad reiškiamas reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šis reikalavimas siejamas išimtinai su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad M. U. turėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis bei tai, kad sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U. t. y. teigiama, jog teismas nepagrįstai nustatė, šias minėtas faktines aplinkybes, kurios susijusios su trečiuoju asmeniu, todėl prašoma atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Taigi galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019). Kadangi skundžiamame sprendime nustatyti faktai vertintini kaip prejudiciniai, teisėjų kolegija pripažįsta egzistuojant pagrindus apeliacine tvarka revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Degavalis“ 2020 m. spalio 12 d. notarine sutartimi iš UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ įsigijo du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 66 550 Eur kainą. Pasirašant notarinę 2020 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Degavalis“ sumokėjo 15 000 Eur, o minėtos sutarties 3.3.2. punkte buvo numatyta, kad 51 550 Eur pirkėjas (UAB „Degavalis“) įsipareigoja per 5 mėnesius po šios sutarties patvirtinimo pervesti pardavėjui t. y. iki 2021 m. kovo 12 d. Taip pat nustatyta, kad buvo atliekami ir neperleistų nuosavybėn žemės sklypų gerinimo, kasimo darbai, pasamdyta technika, už paslaugas UAB „Degavalis“ sumokėjo 2 479 Eur. Minėta, kad nuo 2020 m. sausio 3 d. atsakovas E. P. įmonės vienintelio akcininko M. U. buvo paskirtas UAB „Degavalis“ direktoriumi (vadovo pareigas atsakovas ėjo iki 2021 m. kovo 15 d.), o trečiasis asmuo įmonėje nuo 2020 m. gegužės 12 d. ėjo generalinio direktoriaus pareigas.

18. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog įmonė UAB „Degavalis“ turėjo ir de jure ir de facto vadovą, todėl atsakovui gali kilti tik dalinė atsakomybė pagal jo kaltę patvirtinančius įrodymus bei padarė išvadą, kad sprendimu dėl žemės sklypų įsigijimo, gerinimo, kasimo įmonei buvo padaryta 17 479 Eur dydžio žala ir už ją solidariai yra atsakingas trečiasis asmuo M. U. ir atsakovas E. P.. Tačiau, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra tik spėjamojo pobūdžio ir ji nėra pagrįsta jokiais argumentais ar byloje surinktais duomenis ir nustatytomis faktinėms aplinkybėmis. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (teisiškai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu juridinio asmens vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad trečiasis asmuo M. U. vykdė vadovavimo funkciją ir ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio, t. y. kad jis buvo de facto UAB „Degavalis“ vadovas, iš esmės buvo įrodytos ir nustatytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės veikloje aktyviai veikė ir trečiasis asmuo be kita ko tai patvirtina liudytojais apklausti buvę įmonės darbuotojai. Liudytoja apklausta I. G. nurodė, kad įmonę valdė M. U., o jei kokiu klausimu kreipdavosi į atsakovą jis nurodydavo kreiptis į M. U., kadangi jis priima visus sprendimus. Liudytoja apklausta G. P. taip pat patvirtino faktą, kad M. U. jai nurodydavo kokius darbus reikia atlikti, o perrašius akcijas, įmonei toliau vadovavo M. U., pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir trečiųjų asmenų L. M. ir D. M. paaiškinimus apie tai, kad įmonės veikloje aktyviai veikė ir M. U., jis disponavo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės darytina išvada, kad byloje buvo nustatytas vadovavimo sistemingumas, t. y. paminėtas trečiojo asmens vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio, vadovo pareigas jis vykdė sistemingai, kartais kartu, kartais ir be oficialaus įmonės vadovo pritarimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad įmonė UAB „Degavalis“ turėjo ir de jure vadovą, t. y. atsakovą, ir de facto vadovą, t. y. apeliantą, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, kuri sudaro pagrindą konstatuoti trečiojo asmens faktinį vadovavimą bendrovei. Juolab, kad ir pats apeliantas neneigė aplinkybių, kad ir pats asmeniškai yra daręs piniginius mokėjimus, surado pagal skelbimus įmonę, kuri atliko sklypo lyginimo darbus, nes reikėjo pradėti veiklą, ne tam pirko, kad laikytų žemę, nuo 2020 m. vasaros buvo generalinis direktorius, šios pareigos buvo reikalingos valstybiniams viešųjų pirkimų konkursams dėl objektų.

21. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad byloje esantis banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 16 d., kuria disponavo trečiasis asmuo, patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo atliktas 15 000 Eur avansinis mokėjimas už žemės sklypus. Iš 2020 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties, nustatyta, jog sutartį dėl žemės sklypų pirkimo UAB „Degavalis“ vardu pasirašė atsakovas E. P. Atsakovas duodamas paaiškinimus teismui, nors iš esmės bandė nurodyti, kad tai buvo M. U. sumanymas, tačiau pažymėjo ir tai, kad tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo labai gera, buvo planuojama vystyti statybos veiklą. Trečiasis asmuo teismui duodamas paaiškinimus be kita ko, nurodė, kad iš esmės jis ieškojo įmonės, kuri atliktų sklypo lyginimo darbus bei pažymėjo, kad kai įsigijo žemės sklypus, finansinė įmonės padėtis buvo pakankamai gera, kitaip nebūtų bandę investuoti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti, su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl žemės sklypų pirkimo sprendė tiek atsakovas E. P., eidamas įmonės direktoriaus pareigas, tiek trečiasis asmuo M. U., būdamas įmonės generaliniu direktoriumi ir akcininku. Šią išvadą iš esmės pagrindžia ir byloje liudytoja apklausta I. G. (įmonės UAB „Degavalis“ buhalterė), kuri akcentavo, kad atlikti mokėjimus įmonėje davė nurodymus M. U., kuris ir disponavo įmonės banko kortelėmis. Patvirtino ir tai, kad įmonę valdė M. U., jis priimdavo įmonėje sprendimus, o E. P. padėdavo įmonės veikloje. Liudytoja apklausta G. P. (UAB „Degavalis“ kaip vadybininkė) taip pat pažymėjo, tai kad trečiasis asmuo M. U. vadovavo įmonei net ir perrašius akcijas, o E. P. buvo kaip darbų vadovas ar darbininkas. Trečiasis asmuo D. M. nurodė ir tai, kad kai reiškė pretenzijas dėl nesumokėto darbo užmokesčio kreipėsi į M. U. ir E. P., nes pastarieji būdavo kartu. Todėl sutiktina, kad šiuo atveju sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U..

22. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo negalėjo nežinoti, kad įmonė neturi savo finansinių išteklių likusiai 51 550 Eur kainai sumokėti per 5 mėnesius (iki 2021 m. kovo 12 d.) akcentuoja, kad tokia teismo išvada iš esmės nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis dėl tuo metu įmonės vykdomų sutarčių ir gaunamų pajamų už juos, todėl turėtų būti šalintina iš teismo sprendimo. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius UAB „Degavalis“ buhalterinius dokumentus ir padarė pagrįstas išvadas, kad tiek M. U., tiek E. P. negalėjo nežinoti, jog įmonė neturi savų finansinių išteklių likusiai 51 550 Eur kainai sumokėti per 5 mėnesius (iki 2021 m. kovo 12 d.). Įmonė neturėjo laisvų lėšų žemės sklypų išpirkimui, šią aplinkybę įrodo tai, jog UAB „Degavalis“ (laiduotojas E. P.) iš UAB „BnP Finance“ 2021 m. vasario 4 d. paėmė 15 000 Eur paskolą (paskola pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria disponavo M. U.). Anot E. P., ši paskola turėjo būti naudojama žemės sklypų išpirkimui, tačiau, kaip matyti, tai padaryta nebuvo, suma išleista kitoms reikmėms. Vien apelianto ir atsakovo abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai, jog tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įsigyti žemės sklypus įmonės finansinė padėtis buvo gera, įmonė vykdė projektus Danijoje ir įmonė kas dvi savaites gaudavo iki 40 000 Eur pajamų, nesant kitų duomenų, patvirtinančių šias apelianto ir atsakovo nurodytas aplinkybes, nėra pakankami daryti tokią išvadą, Juolab, kad liudytoja I. G., UAB „Degavalis“ buhalterė, paaiškino, kad žino, jog UAB „Degavalis“ pirko du sklypus, tarėsi M. U. ir su ja. Ji sakė, kad neskubėtų, nes įmonės apyvarta kris, nes reikėjo mokėti už lizingą ir sklypus, tuo metu ėjo į pabaigą statybų objektai, o naujų nebuvo. M. U. pasakė, kad reikia pirkti, nes statys namus, kuriuos parduos, nes reikia, kad darbuotojai turėtų darbo. 2021 m. kovo 12 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 0-02 atsakovas E. P. priėmė sprendimą nuo 2021 m. kovo 16 d. stabdyti UAB „Degavalis“ veiklą.

23. Nesutiktina, su apelianto teiginiu, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių įmonė už žemės sklypus nesumokėjo likusios kainos dalies, kadangi atsakovo sprendimu trečiasis asmuo nuo 2021 m. vasario 9 d. įmonės veiklos buvo nušalintas, o žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties įvykdymo terminas suėjo 2021 m. kovo 12 d., kai apeliantas buvo nušalintas nuo įmonės veiklos ir jos kontrolės. Aptarta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo iš esmės priėmė sprendimą dėl žemės sklypų įsigijimo, tai reiškia, kad žinant įmonės finansinę padėtį, sąmoningai priėmė ekonomine logika nepagrįstus sprendimus, nebūdami įsitikinę dėl šios bendrovės galimybių per 5 mėnesius sumokėti 51 550 Eur kainą, neįtvirtino mokėtinos sumos užtikrinimo priemonių, o galiausiai nesiėmė jokių veiksmų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčiai įvykdyti, dėl šių priežasčių įmonei atsirado žala praradus avansą dėl neišpirktų žemės sklypų (15 000 Eur) ir su neišpirktų žemės sklypų gerinimo darbais susijusios išlaidos (2 479 Eur). Aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo nušalintas nuo įmonės veiklos nepašalina trečiojo asmens veiksmų, susijusių su žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, kadangi įmonės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi pareigą maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus.

24. Apeliacinis teismas pažymi ir tai kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. sausio 21 d. akcijų dovanojimo sutartimi M. U. padovanojo E. P. 100 vnt. UAB „Degavalis“ paprastų vardinių akcijų, kurios buvo areštuotos (buvo apribota jų disponavimo teisė). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3643-1071/2021. Nuo 2021 m. sausio 21 d. UAB „Degavalis“ akcininku tapo E. P.. 2021 m. vasario 5 d. atsakovas E. P. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 00-01 nusprendė nuo 2021 m. vasario 8 d. atšaukti M. U. iš generalinio direktoriaus pareigų ir nuo 2021 m. vasario 9 d. atleisti iš užimamų pareigų. 2021 m. vasario 9 d. E. P. pareikalavo M. U. perduoti įmonei priklausantį turtą. 2021 m. vasario 11 d. atsakovas E. P. dėl M. U. neperduoto įmonei turto kreipėsi su pareiškimu į policiją. 2021 m. kovo 12 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 0-02 atsakovas E. P. priėmė sprendimą nuo 2021 m. kovo 16 d. stabdyti UAB „Degavalis“ veiklą. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties įvykdymo (51 550 Eur sumokėjimo) terminas suėjo 2021 m. kovo 12 d., t. y. tuo metu, kai apeliantas buvo nušalintas nuo įmonės veiklos, įmonės valdyme nedalyvavo, įmonei vadovavo ir sprendimus vienasmeniškai priiminėjo atsakovas, esminės reikšmės UAB „Degavalis“ finansinei situacijai neturėjo. Todėl ir dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nėra atsakingas už tai jog žemės sklypų įmonei nepavyko nupirkti. Vien abstraktaus deklaratyvaus pobūdžio apelianto argumentai, kad jam nežinoma dėl kokių priežasčių įmonė už žemės sklypus nesumokėjo likusią kainos dalį, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad iki akcijų dovanojimo sutarties sudarymo UAB „Degavalis“ turėjo galimybę už perkamus žemės sklypus sumokėti likusią kainos dalį, t. y. 51 550 Eur, nėra pakankami daryti priešingą išvadą.

25. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nenurodė, kokiais M. U. veiksmais įmonei buvo padaryta žala bei nevertino ar apelianto kaip bendrovės akcininko, pritarimas bendrovės vadovui dėl žemės sklypų įsigijimo peržengė paprasto neatsargumo ribas, susijusias su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika. Teisėjų kolegija kaip nurodyta ir anksčiau nutartyje pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad trečiasis asmuo negalėjo nežinoti, kad įmonė neturi finansinių išteklių likusiai 51 550 Eur kainai sumokėti per 5 mėnesius (iki 2021 m. kovo 12 d.) bei tai, kad įmonei buvo padaryta 17 479 Eur dydžio žala ir, kad sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U., todėl pagrįstai konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovo ieškovei pusę 17 479 Eur sumos, t. y. 8 739,50 Eur. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši teismo išvada padaryta netinkamai vertinant įrodymus, tačiau byloje esančių įrodymų visuma iš esmės paneigia deklaratyvius apelianto teiginius. Tai, kad trečiajam asmeniui buvo akivaizdi įmonės finansinė padėtis pagrindžia tai, kad apeliantas disponavo įmonės banko sąskaita, naudojosi įmonės banko kortelėmis, be kita ko liudytojų parodymai taip pat patvirtina faktą, kad dažniausiai sprendimus priimdavo trečiasis asmuo su atsakovu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino trečiojo asmens nurodytų aplinkybių. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, ar neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021). Nagrinėjamu atveju klausimas dėl atsakovo pakeitimo buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į susidariusią situaciją, jog ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovas yra tinkama proceso šalis ir būtent jis turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, t. y. ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovo tinkamumo ir nesutikimo jį pakeisti kitu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas ieškovei iš atsakovo E. P., o ne solidariai, todėl teismas nesprendė dėl trečiojo asmens veiksmų padarytos žalos ir (ar) jo atsakomybės, kadangi M. U. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

28. Apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grindžiamas išimtinai teismo sprendimo dalies, kuria konstatuoti trečiojo asmens atveju sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U., neteisėtumu bei nepagrįstumu. Pripažinus, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nėra pagrindo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, paskirstymą.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į liudytojų parodymus ir ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pašalinti iš teismo sprendimo apelianto nurodomus motyvus, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su žalos atlyginimo klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Trečiojo asmens apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

35. Ieškovė ir atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo J. K.

36. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią informaciją apie tai, kad procesinių dokumentų J. K. įteikti nėra galimybės, pirmosios instancijos teismas jam procesinius dokumentus (ir sprendimą) įteikė viešo paskelbimo būdu, konstatuoja, kad ir ši nutartis trečiajam asmeniui J. K. įteiktina viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant šioje nutartyje nurodytą skelbimo tekstą (CPK 130 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Įteikti J. K. šią nutartį viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio skelbimą:

„Klaipėdos apygardos teismas (Herkaus Manto g. 26, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu įteikia J. K. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-125-1180/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Degavalis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus R. B., ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. U., L. M., J. K., D. M., S. M., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“. Nutartis laikoma įteikta J. K. pranešimo paskelbimo dieną.“