- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- e2-125-1180/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00318-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- M. U., L. M., D. M., J. K., S. M., uždaroji akcinė bendrovė General Financing, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
- Advokatai
- Darius Pocius, Marius Cechanavičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Degavalis“ atstovui nemokumo administratoriui Robertui Bacenskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Degavalis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Roberto Bacensko, ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. U., L. M., J. K., D. M., S. M., uždaroji akcinė bendrovė General Financing, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį 2023-05-02 patikslino) atsakovui E. P., prašydama priteisti iš atsakovo E. P. ieškovės naudai 29 345,43 Eur žalos atlyginimo, 1 555,71 Eur palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-54-460/2024 (ankstesnis Nr. eB2-782-460/2021) iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Degavalis“, įpareigojo bankrutuojančios įmonės vadovą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Ieškinys teikiamas atsakovui E. P., kaip buvusiam UAB „Degavalis“ direktoriui. Nurodo, jog E. P. 2020-01-03 buvo paskirtas UAB „Degavalis“ direktoriumi (M. U., vienintelio akcininko, sprendimu). Trečiasis asmuo M. U. ilgą laiką valdė 100 proc. UAB „Degavalis“ akcijų. Tarp E. P. ir M. U. kilo ginčai dėl bendrovės akcijų vienas kitam perleidimo. E. P. nurodo, kad bendrovę faktiškai valdė ir svarbius sprendimus priiminėjo M. U.. M. U. UAB „Degavalis“ dirbo nuo 2020-05-12 iki 2021-02-09, E. P. – nuo 2020-01-03 iki 2021-03-15. Nedidelę dalį bendrovės dokumentų ir turto administratoriui perdavė E. P. 2021-01-31 perdavimo aktu. Dalį dokumentų 2022-09-28 nemokumo administratoriui grąžino Klaipėdos AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba. E. P. ir M. U. buvo siunčiami pranešimai su teismo nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „Degavalis“, raginimai vykdyti teismo įpareigojimus. Šalys dėl žalos, kuri buvo padaryta bendrovei, kaltę verčia vienas kitam. Dalis bendrovės turto ir dokumentų nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Dėl neperduoto turto, prarasto avanso, nepagrįstų išlaidų ieškovei buvo padaryta žala, t. y.:
1.1. Neperduotą ilgalaikį turtą sudaro: 1) transporto priemonė Opel Antara, pirkta už 7 700,00 Eur, likutinė vertė 7 186,72 Eur, parduota už 1 000,00 Eur; 2) neperduota transporto priemonė Opel Astra, likutinė vertė 800,00 Eur; 3) neperduota transporto priemonė Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), likutinė vertė 826,45 Eur.
1.2. Neperduotą bendrovės trumpalaikį turtą sudaro: 1) kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, kurių likutinė vertė 729,00 Eur; 2) pirktos prekės, skirtos perpardavimui, kurių bendra vertė 1 703,00 Eur; 3) pinigai ir pinigų ekvivalentai - 683,00 Eur;
1.3. Taip pat žala padaryta dėl prarasto 15 000,00 Eur avanso už nenupirktus žemės sklypus ir 2 479,00 Eur susijusios išlaidos, skirtos žemės sklypų gerinimo darbams; bendrovei nepriklausančio automobilio BMW 5 klasės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas, už kurį susidarė neapmokėtas 938,26 Eur įsiskolinimas, sąskaita išrašyta bendrovės vardu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį pilna apimtimi ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu. Po atsakovo, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausos palaikė savo poziciją byloje, kad E. P. yra tinkamas atsakovas byloje, tikslinti atsakovo(-ų) nematė pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. P. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, byloje nėra duomenų, kad jo veiksmai lėmė žalos įmonei atsiradimą. Nurodo, jog dingusiu turtu disponavo trečiasis asmuo M. U., kuris buvo akcininkas ir faktinis įmonės vadovas. Todėl civilinė atsakomybė dėl žalos atsiradimo turi būti taikoma ne atsakovui, o trečiajam asmeniui M. U.. Atsakovas, kilus įtarimams dėl M. U. veiksmų nesąžiningumo įmonės atžvilgiu, patikrino UAB „Degavalis“ finansinę būklę. Pasitvirtinus įtarimams, M. U. buvo nedelsiant atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų ir pareikalauta jo grąžinti įmonei priklausantį turtą. Atsakovas E. P. teismo posėdžių metu nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais visiškai. Jis yra baigęs 12 klasių, anksčiau dirbęs statybvietėse, M. U. pasiūlymu buvo įdarbintas direktoriumi UAB „Degavalis“. M. U. buvo akcininkas ir faktinis įmonės vadovas, atsakingas už visus esminius sprendimus įmonėje. M. U. vėliau perrašė atsakovui įmonės akcijas, kad įmonė, turėdama patikimą akcininką, gautų paskolą, su kuria buvo ketinama išsipirkti žemės sklypus statybų veiklai. Su M. U. jis susipažino dirbdamas statybos objekte Vokietijoje. 2020 m. M. U. įdarbino atsakovą UAB „Degavalis“ direktoriumi. Atsakovas iki darbo UAB „Degavalis“ dirbo pastolininku, statybininku, fasadininku, apdailininku. Atsakovas pats išmoko dirbti šiuos darbus, jis nestudijavo švietimo įstaigoje. Jis yra įgijęs vidurinį 12 klasių išsilavinimą, anksčiau niekada nedirbo direktoriumi. M. U. pasiūlymas tapti direktoriumi jam patiko, nes buvo galimybė mažiau fiziškai dirbti ir daugiau atlikti vadovaujančio darbo. Atsakovas atlikdavo M. U. paskirtas darbines užduotis: vykdavo į statybos objektus, ieškodavo darbuotojų, pristatinėdavo statybines medžiagas, pats dirbdavo. Atsakovas buvo labiau kaip darbų vadovas. Dėl direktoriaus pareigų buvo labai patogu, nes kai jis būdavo objektuose, galėdavo daugiau padaryti. Kai dirbo direktoriumi, UAB „Degavalis“ ofise Plungėje buvo gal 5 kartus. Kai jis tapo direktoriumi, M. U. neperdavė atsakovui įmonės turto, už kurį atsakovas buvo atsakingas. Atsakovas asmeniškai surado gal 8 darbuotojus, pasirašė su jais darbo sutartis. Jis nebuvo tikras direktorius, jis buvo daugiau tik darbuotojas, statybininkas, padėdavo su statybos objektais Lietuvoje ir užsienyje. M. U. sakydavo, kad jam reikia pagalbininko statybos objektuose. Žmones įdarbindavo dažniausiai M. U.. Darbo sutartis ruošdavo M. U. ir buhalterija. Visais piniginiais reikalais užsiėmė M. U.. Pagrindinius finansinius sprendimus priimdavo M. U.. Statybos darbų objektus surasdavo M. U.. Sprendimą išsiųsti Opel Astra automobilį į Švediją priėmė M. U., nes M. U. Švedijoje rado statybos objektą. Jie kartu sudėjo įrankius į automobilį ir M. U. leido 3 darbuotojams su Opel Astra automobiliu vykti į Švediją. Atsakovas tik padėjo sudėti įrankius. Neseniai, po įmonės bankroto, Klaipėdos policija pranešė, kad automobilis atsidūrė griovyje Švedijoje. Automobilis taip ir liko Švedijoje. Žino, kokie žmonės išvyko į Švediją minėtu automobiliu. Atsakovas susisiekė žinute su jais. Mano, kad prašė žinutėje, kad grąžintų įrankius. Tie darbuotojai jau grįžo iš Švedijos, jie bendraudavo tik su M. U.. Įrankiai turėjo likti pas vieną darbuotoją, atsakovas galėtų pasiaiškinti, bet nesiaiškino ir teismui įrodymų neteikia. Kai išleido automobilį vykti į Švediją, atsakovas buvo vadovas. Dėl automobilio Opel Antara paaiškino, kad automobilį nupirko D. M. su M. U. iš Kretingos turgelio. D. M. buvo UAB „Degavalis“ brigadininkas. Atsakovas buvo kartu, bet automobilį išsirinko D. M., nes tai buvo jo darbinė mašina. Tas automobilis buvo D. M., D. M. su ja visada važinėdavo, mokėjo už jį. D. M. jį pirko išsimokėtinai, nes tuo metu įmonėje nebuvo pinigų. Automobilis buvo pirktas UAB „Degavalis“ vardu, bet D. M. pasirašė lizingo sutartį. Atsakovas parduodamas automobilį Opel Antara nieko negavo, nes automobilis buvo pirktas per lizingo bendrovę. M. U. su D. M. viską suderino. Atsakovas nederino kainos, D. M. suderino kainą. Pardavimo metu M. U. šalia nebuvo, D. M. nusprendė, kad turi būti 1 000,00 Eur kaina. Jo nuomone, pardavimo momentu už šį automobilį dar tebebuvo mokama kredito įstaigoms. Mercedez Benz automobilio atsakovas nėra matęs, turi apie jį labai mažai informacijos. M. U. bendravo su M. M.. Atsakovas žino, kad įmonė perėmė tą automobilį „dėl kiekio“. M. U. visada sakydavo, kad įmonė turi turėti kuo daugiau turto, kad sudarytų geresnį įmonės įvaizdį. Dėl žemės sklypų pirkimo ir sumokėto avanso paaiškino, kad kai jis buvo Danijoje, M. U. paskambino ir pasakė, kad surado tuos žemės sklypus. Tuo metu įmonė gaudavo dideles pajamas, todėl M. U. tuos žemės sklypus nupirko. M. U. suorganizavo atsakovo kelionę pas notarą įforminti sklypų pirkimą. Atsakovas nežino, ar avansas buvo grąžintas įmonei. Bendra suma už sklypus buvo apie 50 000,00 – 60 000,00 Eur. Kažkokių abejonių sklypų kaina jam nekėlė, nes jis tuo metu buvo ir dirbo Danijoje, iš to įmonė gaudavo pajamų iki 40 000,00 Eur kas dvi savaites. Kai buvo atliekami sklypo gerinimo darbai, viską organizavo ir atliko M. U.. L. M. yra M. U. draugas, jį įdarbino M. U.. L. M. važinėdavo po statybų objektus, todėl buvo būtina suremontuoti jo automobilį, kuris buvo naudojamas darbiniams reikalams. L. M. su M. U. draugavo nuo senų laikų, jie turėjo kartu įmonę, kuri bankrutavo. Kai M. U. padovanojo jam įmonę, tada atsakovui buhalterė papasakojo, kad įmonė turi daug skolų. Kai buvo direktoriumi, nesidomėjo įmonės finansine padėtimi, pasitikėjo M. U.. Iš buhalterės sužinojo, kad įmonė skolose, yra daug skolininkų, yra nesumokėtų mokesčių. Buhalterė pasakė, kad nebenori bendradarbiauti po įmonės perėjimo atsakovui. Buhalterė atidavė visus dokumentus atsakovui. Kai atsakovui tapo aišku, kad įmonė turi daug skolų, jis nusivežė visus įmonės dokumentus namo. Pateikė pareiškimą M. U., pas kurį buvo įmonės turtas (kompiuteriai, automobilis Mercedez Benz, įrankiai), o Plungės ofise buvo įmonės dokumentai, kad perduotų visą įmonės turtą atsakovui, nes suprato, kad turtas gali būti perleistas. M. U. nei vieno atsakovo prašymo neįvykdė. Pareiškime policijai nurodė, kad M. U. negrąžino turto, padirbinėjo atsakovo parašą. Policija nustatė, kad atsakovo parašas tikrai buvo padirbinėjimas. Po to atsakovas turėjo atleisti darbuotojus, nes nebuvo naujų objektų, surado naują buhalterę, kad sustabdytų įmonės veiklą. M. U. dovanojo atsakovui akcijas, kad būtų gauta daugiau paskolų tiems sklypams, kuriuos įmonė įsigijo. M. U. norėjo ten statyti namus. Atsakovas turėjo gerą kredito reitingą, galėjo kaip įmonės vadovas gauti didesnes paskolas, būtų prasidėjęs sklypuose namų statymas. O M. U. turėjo prastą reputaciją. Iš karto po dovanojimo sutarties buhalterė pasakė, kad įmonė skolose, todėl atsakovas sustabdė statybų sklypuose planus. E. P. turėjo vieną įmonės banko kortelę, kuri buvo priskirta prie įmonės banko sąskaitos. Jungdavosi per Smart I. B. dvi įmonės banko kortelės. Ant kompiuterinės technikos sutarčių gali būti atsakovo parašai. M. U. paprašė atsakovo įsigyti kompiuterius, surado kompiuterius, o atsakovas užsakė juos internetu. Atsakovas nepripažįsta, kad padarė kokią nors žalą. Jis jokios žalos nepadarė. Dėl automobilio Mercedez Benz paaiškino, kad su M. M. buvo pasirašyta sutartis. Buvo įsigyta, kad būtų daugiau įmonės turto. M. M. buvo draugai su M. U.. Nežino, ar tuo automobiliu šiuo metu disponuoja M. M.. Kompiuterį už 729,00 Eur iš AB „Telia Lietuva“ priėmė jis ir nuvežė M. U.. Kompiuterį atsiuntė per kurjerį jam ir jis (atsakovas) galbūt nuvežė M. U. į Palangą, gal M. U. buvo atvažiavęs pats. Atsakovas turi elektroninį susirašinėjimą, kad M. U. prašė perduoti kompiuterį. Dėl pirktų prekių perpardavimui 1 703,00 Eur sumai paaiškino, kad nebuvo tokių prekių pardavimui. Buvo tik darbiniai įrankiai, kurie buvo neskirti perpardavimui, tik naudojimui. Buhalterė gal ir žinotų, kokios tai buvo prekės. Atsakovas galėtų iš nuotraukų atsekti, kokie įrankiai buvo pirkti, už kokius 600,00-800,00 Eur įrankių iškeliavo į Švediją 2020 m., kai atsakovas buvo direktorius. Dėl likusio sumos nežino. Visą turtą įmonės, kurį atsakovas turėjo, jis atidavė bankroto administratoriui. Dėl 683,00 Eur kasos likučio paaiškino, kad kai jam perrašė akcijas 2021 m. pradžioje, susitikus su buhaltere, ji perdavė dokumentus, bet neperdavė pinigų. Dėl pinigų likučio 683,00 Eur nieko nežino. Perkant žemės sklypus įmonės finansinė padėtis buvo labai gera, atsakovas pats dirbo Danijoje ir tai matė. M. U. ketino tuose sklypuose statyti namus ir juos pardavinėti. Nežino, kodėl darbai sklype buvo pradėti neišmokėjus sklypo UAB „Infrastruktūros sprendimai“. M. U. siuntė filmuotą medžiagą, kad lygino sklypą. M. U. sakė, kad jeigu nepastatys namų, tai bent parduos už geresnę kainą sklypus, nes išlygino. Nežino, kodėl UAB „Degavalis“ neįsigijo tų žemės sklypų. Žino, kad buvo pradinis įnašas, o vėliau turėjo būti sekantis įnašas pagal jo paskolas. M. U. buvo susitaręs, kad įmonė išpirktų bent vieną sklypą iš dviejų. Pasiskolino 15 000,00 Eur. Tie 15 000,00 Eur nebuvo sumokėti pardavėjui už sklypus. O gautos pajamos Danijoje buvo išmokėtos kaip atlyginimai darbuotojams, buvo perkami įrankiai. Finansinius dalykus tvarkė M. U. Lietuvoje. Atsakovas tikslios finansinės padėties įmonės nežinojo, jam atrodė, kad gera, nes dirbo Danijoje. Su L. M. susipažino per M. U.. L. M. turėjo padėti M. U. ieškoti objektų statybos darbams vykdyti. Nežino, kiek L. M. surado objektų. Nežino, kokius objektus surado L. M.. 2021-02-15 M. U. rašė advokatui, kad L. M. kelia jam problemas. Atsakovas apie tai nežino, gal jie susipyko, tai santykiai tarp M. U. ir L. M.. Neigia, kad atsakovas buvo su L. M. draugai. Atsakovas nebuvo su L. M. tvarkant automobilį. Atsakovas nematė, kad L. M. dirbtų. Atsakovas girdėjo, kad L. M. yra labai verslus žmogus, galėjo padėti įmonei. M. U. su L. M. buvo labai geri draugai, atsakovui tik pranešė, kad remontuos automobilį. L. M. įmonėje atsirado apie 2020 m. spalį-lapkritį. Buvo net sukurtas bendras „chatas“, kuriame dalyvavo M. U., E. P., L. M., D. M., G. P.. Nežino, kodėl M. U. iš karto L. M. neįdarbino. 2021 m. vasario mėnesį M. U. nurodymu L. M. įdarbino buhalterė. Su L. M. nebuvo jokių santykių, jis pasakė E. P., kad įmonėje yra bloga situacija ir kad aiškintųsi, kad kreiptųsi į policiją. Buhalterė patvirtino, kad įmonė prastoje situacijoje. L. M. žinojo įmonės finansinę situaciją, nes M. U. nuolat bendravo su L. M.. Kai sužinojo įmonės finansinę situaciją, tada kalbėjosi su L. M., nes nežinojo, ką daryti, pradėjo aiškintis, visų klausinėti, ką daryti. E. P. M. U. padovanojo įmonę su didelėmis skolomis. Jis tai suprato kaip didelę apgavystę. Jis prieš tai nežinojo, ar įmonė buvo pelninga, ar nepelninga. Jis matė įmonę kaip normalią, veikiančią, ketino statyti sklypuose. Jis nežinojo apie skolas. Tik vėliau jis sužinojo apie skolas. Kai sužinojo apie įmonės būklę, kreipėsi į policiją. Nes jam perrašė įmonę su skola, jį apgavo. Tuo pat metu M. U. dar nusiėmė 15 000,00 Eur. Teismui į bylą savo iniciatyva išsireikalavus duomenis iš VĮ Regitra ir UAB „Formica Group“, atsakovas papildomai paaiškino, kad 2020-11-03 Mercedez Benz automobilį pirko iš UAB „Formica“, neprisimena tiksliai, tikriausiai tik pasirašė, ant sutarties atrodo kaip jo paties parašas. Pagal VĮ Regitra duomenis, šį ieškovės automobilį 2021-01-10 pardavė asmuo J. K. kitam pirkėjui, bet šito asmens (J. K.) E. P. nepažįsta. Jis to automobilio net nematė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo M. U. paaiškino, kad buvo įmonės akcininkas, vėliau generalinis direktorius. Bendrovės veikloje dalyvavo kaip visi vadovai. E. P. priiminėjo visus asmeninius sprendimus, M. U. pasitikėjo E. P., kai jį priėmė į įmonę. Kiek supranta, E. P. vykdė savo veiksmus, nuvylė ir įmonę, ir M. U.. E. P. atlikinėdavo tiek pirkimus, tiek pardavimus. M. U. irgi yra daręs piniginius mokėjimus, E. P. irgi atlikdavo mokėjimus. E. P. elektroniniu parašu viskas dažniausiai būdavo pasirašyta. Piniginius pavedimus, mokėjimus dažniausiai atlikdavo buhalterė. Buhalterė darydavo mokėjimus ir savarankiškai. Buvo sudaryta sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Buvo planuojama statyti ir ieškoti klientų, parduoti, vystyti statybinę veiklą. Neprisimena, kas surado sklypus, ieškojo abu per skelbimus. E. P. priėmė sprendimą pirkti sklypus, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė E. P.. Įmonę, kuri atliko sklypo lyginimo darbus, surado pagal skelbimą M. U., nes reikėjo pradėti veiklą, ne tam pirko, kad laikytų žemę. Sąskaitą apmokėjo buhalterė. M. U. įmonės veikloje nebebuvo, kai gavo kreditą papildomam mokėjimui. Kai D. M. pirko automobilį, M. U. nedalyvavo. Nedalyvavo nei perkant, nei parduodant. E. P. užsisakė papildomai kompiuterį ir telefoną, viskas buvo pristatyta E. P. adresu, viską turi E. P.. Nieko nežino apie medžiagų likučius. Kasininkas įmonėje buvo E. P.. O buhalterija kiekvieną mėnesį viską suskaičiuodavo. Su E. P. susipažino tikriausiai 2019 m. Vokietijoje projekte, ten pamatė žmogaus darbines galimybes. Vokietijoje E. P. statybos projekte dirbo fasadininku, atliko darbininko darbus, taip pat brigadininku, nes mokėjo kalbą. Jis domėjosi, ar E. P. buvo dirbęs direktoriumi. Jie dirbo kartu vėliau Lietuvoje, nes nusprendė, kad E. P. garbingas, sąžiningas asmuo. Lietuvoje atsakovas dirbo darbų vadovu keliuose projektuose M. U.. Į klausimą, koks buvo M. U. tikslas, kai dovanojo akcijas E. P., atsakė, kad tai nebuvo jo tikslas. E. P. ir G. P. paprašė jo padovanoti akcijas, nes M. U. turi blogą kredito istoriją, o įmonei reikėjo gauti paskolą. Kai tik jis padovanojo akcijas, jį iškart pašalino iš įmonės. UAB „Degavalis“ finansinė padėtis M. U. buvo labai svarbi, jis gelbėjo įmonę. Jis susigrąžino įmonę ir pamatė, kad viskas buvo sunaikinta, pridaryta skolų, buvo kitų problemų. Įmonė prisiėmė medžiagų, kuro, telefonų, išnaudojo lėšas, kreditų priėmė. Kai M. U. susigrąžino įmonę, tada jis pamatė, kas atsitiko. Išgelbėti įmonę M. U. buvo sunku, nes nebuvo nei darbuotojų, nei buhalterijos. Apie automobilį Opel Antara nieko nežino, nes E. P. su D. M. kartu atliko pirkimo - pardavimo ir kitus su automobiliu susijusius sandorius. Pirmą kartą girdi apie Mercedez Benz automobilį. Jis su E. P. kalbėdavosi kiekvieną dieną, mažiausiai 2-3 kartus per savaitę, bet sprendimus priimdavo E. P.. Kai įsigijo žemės sklypus, finansinė padėtis įmonės buvo pakankamai gera, kitaip nebūtų bandę investuoti. Bet vėliau buvo karantinas, trūko darbų, mažėjo užsakymų, E. P. sugalvojo imti kreditą, kad pradėtų darbus tuose sklypuose. M. U., kai susigrąžino įmonę, tikėjosi, kad galės sutvarkyti įmonę ir vykdyti veiklą. Tačiau situacija bendrovėje buvo prasta, buvo skolų, negalėjo vykdyti veiklos. M. U. jokių dokumentų negrąžino. Kai susigrąžino įmonę, nebuvo jokių darbuotojų. E. P. pareiškimas policijai buvo su tikslu parodyti, kad M. U. kaltė, kad jis padirbinėjo parašus. Dėl šio pareiškimo policijoje niekas nenorėjo dirbti su įmone, dėl to įmonė tapo nemokia, dėl viešinimų, dėl kaltinimų. E. P. buvo išsilavinęs, su gera istorija, atsakingas, darbštus, nesupranta, kas E. P. primokino. E. P. dirba su kompiuteriu, greitai mokosi. D. M. pažįsta, D. M. buvo labiau brigadininku, dirbo prie statybos darbų, neprisimena, kada įdarbintas. Jis buvo E. P. draugas. Neprisimena, ar kartu važiavo į Kretingos automobilių aikštelę pirkti automobilio Opel Antara. Prisimena, kad E. P. su D. M. važiavo pirkti automobilio Opel Antara už 6 000,00 Eur. Jie buvo susitarę, kad kažkiek iš D. M. atlyginimo išskaičiuos. Nežino, kas sumokėjo tuos 6 000,00 Eur, M. U. nežinojo, ar automobilis buvo parduotas. Automobilis buvo pirktas lizingu. D. M. laidavo. Automobilis buvo naudojamas ir darbui. M. U. žino, nes jie kartu su E. P. viską aptarinėdavo. M. U. pritarė automobilio pirkimui, jeigu bus naudojamas darbui. M. U. buvo akcininku, dar dirbo kitur. Kai padaugėjo veiklos, darbuotojų, tada buhalterės patarimu nuo 2020 m. vasaros buvo generaliniu direktoriumi. Šios pareigos buvo reikalingos valstybiniams viešųjų pirkimų konkursams dėl objektų. UAB „Degavalis“ teikdavo pasiūlymus, tuo užsiimdavo M. U.. Daugiau nieko kaip generalinis direktorius nebedarydavo, nes turėjo kitą darbą. M. U. veikė per kelis darbus, ne vien statybos darbuose, ir kitoje srityje. Apie automobilį Opel Astra nieko nežino, tik kad jis yra Švedijoje. M. U. samdė „tralą“ automobiliui parvežti, kurio vairuotojas pasakė, kad automobilis duobėje, neišėjo parvežti. Opel Astra automobilis iškeliavo į projektą Švedijoje su darbuotojais, kai E. P. jau buvo direktoriumi. Darbuotojai grįžo be automobilio, pasakė jam, kad automobilis sugedo. Jis bandė parvežti, vairuotojas nuvažiavo ir neparvežė, pasakė, kad automobilis yra gilioje įduboje, negalėjo jo ištraukti. Apie autoįvykį nieko negirdėjo. Darbuotojai sakė, kad automobilis sugedęs. M. U., kaip įmonės vadovas, kaip akcininkas, organizavo vilkiką. Jis turėjo rūpintis įmonės turtu, bandė susigrąžinti, remontuoti. Ketino ieškoti kaltininkų. Bet jam nepavyko, nes jis tuo laikotarpiu buvo pašalintas iš įmonės. Jis negavo jokios informacijos apie įmonę, patyrė didelį stresą. Apie automobilį Mercedez Benz nieko nežino. M. M. nepažįsta, M. M. pažinojo E. P.. M. U. jį tik susitikęs statybvietėje pasisveikindavo. Tai E. P. pažįstamas. Nežinojo, kad automobilis Mercedez Benz buvo įmonės nuosavybė. Dėl 729,00 Eur vertės kompiuterio paaiškino, kad kompiuteris liko pas E. P., buvo jo garaže. E. P. gyvena Radailių k. , Klaipėdos r. Įrankiai buvo pas E. P. prieš 2 mėnesius iki M. U. buvo pašalintas iš įmonės. M. U. E. P. sakydavo, kad įrankiai pas jį saugiai, kai reikės, duos naudoti. Apie prekes perpardavimui paaiškino, kad pirkdavo statybų objektams medžiagas. Medžiagos buvo užsakinėjamos naudoti objektuose. Dėl kasos likučio nežino, kur jis yra. Nežino, kas rado du žemės sklypus. Jie abu ieškojo tų žemės sklypų, kūrė planus, kaip vykdys darbus ir darys verslą su tais sklypais. Jie planavo veiklą pradėti gana greitai, todėl pradėjo sklypų lyginimo darbus, tikėjosi, kad atsiras klientas, kuris duos avansą. Jeigu UAB „Degavalis“ finansinė padėtis būtų buvusi bloga, nebūtų pirkę sklypų ir nebūtų kūrę planų, tuo metu dirbo su Danija, sekėsi gana gerai. Nežino, kodėl nepavyko nupirkti sklypų, gal dėl to, kad E. P. vienas tvarkė įmonę, taip pat vėluodavo atsiskaitymai dėl karantino. Būtų buvę galima susitarti, kad mokėjimus atidėtų. E. P. ėmė 15 000,00 Eur kreditą, kad išsipirkti nors vieną sklypą. Tie 15 000,00 Eur buvo panaudoti žemės sklypų lyginimo darbams, atlyginimams, dar kažkam. Jis nežino kam. M. U. asmeniniams dalykams nebuvo naudojami tie 15 000,00 Eur. Tie pinigai buvo įmonės situacijos pagerinimui, kad atsistotų ant kojų. Su L. M. jau buvo seniai pažįstami, nuo vaikystės. Vėliau asmeninių reikalų neturėjo. E. P. ir G. P. įdarbino L. M., ne M. U. nurodymu. Dėl automobilio BMV remonto paaiškino, kad jam skambino iš autoserviso, kad E. P. atvarė automobilį sutvarkyti ir neapmokėjo sąskaitų. Tikriausiai E. P. neatsiliepdavo į skambučius. Dėl kuro irgi buvo skola. Tikriausiai jų tikslas buvo viską ištraukti iš įmonės ir sunaikinti. Su L. M. nebebendrauja jau kokius 3-4 metus. Tiksliai neprisimena. Jie kartu neturi jokių bendrų reikalų, nėra reikalo bendrauti. Nežino, kaip E. P. susipažino su L. M.. M. U. jų nesupažindino, jie patys susipažino. Kokiu tikslu jie susibendravo, neaišku. E. P. pašalino M. U., kad perimtų visą įmonės turtą, visus klientus, visas galimybes, tikriausiai jam buvo naudinga, jeigu suplanavo. Mano, kad kreipėsi į policiją, nes pats E. P. viską sugadino, ir norėjo apkaltinti kitus žmones. Informaciją iš autoserviso sužinojo, kai buvo pašalintas iš įmonės, nes jam skambino, prašė apmokėti sąskaitas, tikriausiai buvo pasibaigęs apmokėjimo terminas, o M. U. sakydavo, kad jis nebedirba. Jam pranešė, kad buvo nupirkta kuro už 3 000,00 Eur ir neatsiskaityta. E. P. su kažkuo išnaudojo kurą ir neapmokėjo.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo L. M. teismo posėdžio paaiškino, kad jo asmeninis automobilis BMV markės. 2019 m. susitiko su M. U. pastarojo iniciatyva. M. U. aiškino, kad jis nespėja, turi daug projektų, pasakė, kad pastatytas direktorius E. P., viskas bus gerai. L. M. sutiko būti projektų vadovu. Anksčiau su M. U. buvo rimtų problemų, M. U. kartais priimdavo neadekvačius sprendimus ir dėl to kilo problemų su ankstesnėmis įmonėmis. L. M. turėjo būti projektų vadovu skirtingose Lietuvos vietose, ir dėl to reiktų daug važinėti. M. U. nurodė, kad tuo metu nebuvo jokio laisvo automobilio, bet sutiko apmokėti L. M. automobilio remontą kaip kompensaciją. L. M. norėjo sudaryti rašytinį susitarimą. E. P. pasirašė susitarimą, kad įmonė padengs L. M. automobilio išlaidas, susijusias su eksploatacija, ir sumokės už kuro sąnaudas. Prieš pradedant pareigas, automobilis buvo nuvežtas į M. U. nurodytą autoservisą. Automobiliui buvo pakeisti tepalai, akumuliatorius ir atlikti kiti smulkūs darbai. Automobilis buvo naudojamas darbo tikslais. 2019 m lapkričio mėnesį M. U. papasakojo apie E. P., L. M. priėmė pasiūlymą dirbti projektų vadovų. Jis susipažino per savaitę su G. P. ir su E. P., kurie pasakė, kad G. P. negauna jai žadėto atlyginimo, nes viena suma buvo mokama oficialiai, o realiai gaudavo mažiau. E. P. gaudavo irgi labai mažą atlyginimą, jis važinėdavo po projektus su savo asmeniniu automobiliu, neturėjo vadovavimo patirties. Matėsi, kad E. P. buvo normalus, sąžiningas žmogus, bet naivus, jam trūko patirties ir žinių. M. U. dėliojo savo schemas taip, kaip norėjo. E. P. informacijos visos negaudavo, visi finansiniai sprendimai, projektų sprendimai buvo M. U. kompetencijoje. E. P. buvo šone visų reikalų. L. M. norėjo gilintis, kas vyksta toje įmonėje, nes nenorėjo gaišti savo laiko, važinėti po projektus, kai neaišku, kaip viskas baigsis. Jis pasiūlė E. P. nuvažiuoti pas buhalterę ir išsiaiškinti, kokia įmonės situacija. Pagrindinė banko kortelė, banko sąskaita buvo valdoma M. U.. E. P. neturėjo priėjimo prie banko sąskaitos. E. P. nuvažiavo pas buhalterę ir paaiškėjo, kad įmonės skolos siekė 70 000,00 Eur ir nebuvo galimybių išsimokėti. Berods 2021 m. sausio mėnesį buvo paimtas 15 000,00 Eur kreditas, iš kurio lėšų nei UAB „Degavalis“, nei E. P. negavo. Visas kreditas buvo išgrynintas Palangos bankomatuose, greičiausiai į M. U. kišenę. Pats M. U. buvo tai sakęs L. M., buvo tai prie jo daręs, bet L. M. nusprendė apie tai kalbėti, kai pamatė, kad sąžiningam žmogui nori pridaryti problemų. Akcijos buvo perrašytos, nes M. U. kreipėsi dėl paskolos į kreditorius, kreditoriai atsisakė duoti paskolą, nes M. U. kredito istorija buvo labai bloga. Tai M. U. nusprendė pasinaudoti E. P. ir perrašyti E. P. visas akcijas, kad galėtų paimti paskolą toliau vystyti sklypams. Nors L. M. abejoja, ar tie pinigai būtų panaudoti sklypams, nes jau ir anksčiau didelės įmonės lėšų sumos keliaudavo į M. U. kišenę. M. U. jau seniau išsigrynindavo sau įmonės lėšas bankomatuose. Taip pat M. U. siųsdavo įmonės lėšas į jo motinos banko sąskaitą, ir paskui su motinos banko kortele išsiimdavo sau. Nors jo motina nebuvo susijusi jokiais darbo ryšiais su įmone tuo metu. Viskas buvo daroma be E. P. žinios, jis tiesiog naiviai pasitikėjo M. U.. L. M. patarė E. P. kreiptis į ekonominę policiją, ar į teisininkus, nes viskas blogai baigsis. Su M. U. jie pažįstami nuo paauglystės, jie kilę iš to paties miesto. M. U. kreipėsi į jį, paskambino, pasiūlė dirbti, davė E. P. kontaktus, siūlė susitikti, susipažinti. L. M. buvo paskirtas projektų vadovu, jam buvo pažadėtas atlyginimas netoli minimumo, o juodais pinigais žadėjo daugiau. Tų papildomų pinigų negavo nei L. M., nei G. P., nei E. P.. L. M. kuravo Lietuvos ir užsienio projektus. Vienas buvo Vokietijoje renovacija, kiti du buvo Lietuvoje. Lietuvoje į projektą buvo nuvažiavęs. Vienas buvo numatytas projektas Klaipėdoje, kitas projektas buvo numatytas prie sklypų Karklėje. Jis susipažino su objektais, jų dokumentais. Tai buvo 2021-02-03. Tada iš karto pradėjo darbuotis. Buvo atleistas jo paties prašymu 2021-03-09. Jis kaip projekto vadovas važiuodavo pas užsakovus, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. Dabar konkrečių pavadinimų neprisimena. Su tuo automobiliu pravažiavo apie kelis tūkstančius kilometrų. Automobilis buvo suremontuotas galimai iš esmės, kad būtų galima saugiai važiuoti. Nebuvo susitarimo, kad vietoje atlyginimo suremontuos automobilį. M. U. pasiūlymas buvo, kad L. M. susitvarkytų automobilį įmonės lėšomis. Automobilio remontui didesnę reikšmę turėjo M. U. veiksmai, o ne E. P. veiksmai. Visi projektai, užsakovai, subrangovai, autoservisų vadovai buvo M. U. pažįstami. E. P. buvo naivus žmogus, tik dėl vaizdo. M. U. paskui tą patį patvirtino. M. U. supažindino su E. P., davė jo kontaktus ir pasakė, kad gali nuvažiuoti ir susipažinti, taip pat su G. P.. Kai L. M. pradėjo gilintis į situaciją, nes norėjo sužinoti, ar gaus atlyginimą, paaiškėjo, kad G. P. ir E. P. negavo to, kas jiems buvo pažadėta, pasiūlė nuvažiuoti pas buhalterę ir išsiaiškinti situaciją. Rimtų dvejonių kilo, kai sužinojo, kad E. P. savo vardu laidavo už įmonės paskolą, kurią grynais pinigais išsiėmė sau M. U.. E. P. sąžiningas žmogus, darė viską, ką liepė M. U.. E. P. neturėjo jokios vadovavimo įmonei patirties. L. M. įsidarbino 2021-02-03, o M. U. buvo atleistas 2021-02-09, nes L. M. įsidarbinęs pradėjo klausinėti G. P. ir E. P. apie įmonės būklę, nes buvo naujai atėjęs ir norėjo sužinoti, kokia jo darbovietė. Į L. M. funkcijas įėjo bendravimas su užsakovais, ieškojimas subrangovų, nesudėtingų sąmatų paskaičiavimas, projektų priežiūra. Be to, jis dirbo įmonėje neoficialiai porą savaičių, o darbo sutartis buvo įforminta vėliau. Jau 2020 m. lapkričio mėnesį M. U. kvietė L. M. dirbti. Žino, jog kai įmonė gavo 15 000,00 Eur, tuos pinigus nuėmė ne E. P., o pats M. U.. Buhalterė pasakė E. P., kad 15 000,00 Eur buvo nuimti grynais su UAB „Degavalis“ banko kortele, kuria disponavo M. U.. M. U. sakė L. M., kad nusiima įmonės pinigus ir juos naudoja asmeniniams tikslams. 2021-02-15 jo automobilis nuvežtas į autoservisą, kur M. U. pasiūlė nuvežti. UAB „Degavalis“ pradirbo nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. Kai dirbo neoficialiai, gavo grynais pinigais atlyginimą iš M. U.. Gaudavo apie 1 000,00 Eur.
6. Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kaip buhalterė tvarkė UAB „Degavalis“ apskaitą 2020 m. Ji įmonėje dirbo nuo 2020-01-20. Tvarkė už sausį 2020 m. dokumentus. Nuo 2021-01-01 apskaitos nebetvarkė, sutartį nutraukė 2021-02-05, iki tada turėjo sutvarkyti dokumentus už 2020 m. ir atiduoti E. P.. Ji atidavė visus dokumentus tvarkingai. Atlikti mokėjimus įmonėje davė nurodymus M. U.. Įmonė turėjo vieną banko sąskaitą. Buvo išduotos dvi banko kortelės. Tomis kortelėmis disponavo M. U.. Ji klausė E. P., ar jis turi įmonės kortelę, šis pasakė, kad ne. Per savo darbo laikotarpį matė E. P. kokiu 4-5 kartus. Pirmą kartą jie visi susitiko, nes suteikė įgaliojimus, kad ji galėtų padaryti pavedimus, išrašus, vėliau E. P. atveždavo dokumentus. Bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu. Visada E. P. atvažiuodavo su M. U.. Tik paskutinį kartą E. P. atvažiavo pasiimti dokumentus su G. P. ir L. M.. Įmonę valdė M. U.. Kai ji nežinojo, į ką kreiptis dėl iškilusių klausimų, ji paskambino E. P., kuris nurodė, kad kreiptųsi į M. U., kuris daro visus sprendimus. M. U. jai patvirtino, kad jis priima visus sprendimus, nes E. P. dar mokosi būti vadovu. Tai buvo gal 2020 m. pavasarį. Į E. P. kreipdavosi tik darbo reikalais, dėl darbuotojų grafikų, kokie darbai atlikti, statybos darbų pridavimo aktų ir panašiai. Kai E. P. būdavo Lietuvoje, jis su M. U. užveždavo įmonės buhalterinius dokumentus. Telefonu kalbėdavo darbo reikalais, jei nesutapdavo grafikai, atlyginimai, kas buvo komandiruotėje, o kas grįžo. G. P. buvo vadybininkė, ji kūrė UAB „Degavalis“ internetinį puslapį. L. M. įmonėje buvo vadybininkas, jį matė tik kartą, kai atvažiavo su E. P. pasiimti dokumentų. E. P. 2021 m. sausio mėn. viduryje paskambino ir pasakė, kad įmonėje nėra pinigų, greičiausiai bus bankrotas. Finansinius dalykus ji aptarinėdavo su M. U.. Dėl prastos įmonės situacijos M. U. sakė, kad viskas bus gerai su įmone, jie susiras klientų. Kai ėmė paskolą, tada ji pasakė E. P., kad jis pagalvotų apie buvimą laiduotoju, imant 15 000,00 Eur paskolą. 2021 vasario mėnesį M. U. dovanojo akcijas E. P.. O 2021 m. sausį E. P. pasakė, kad įmonė bankrutuos, nes matė banko sąskaitą ir matė, kad nėra pinigų. E. P. matė banko sąskaitą, galėjo prie jos prisijungti, turėjo prisijungimo duomenis. E. P. galėjo daryti pavedimus. Kiekvienas turėjo savo prieigą prie tos banko sąskaitos. E. P. buvo atsakingas kaip darbų vadovas. E. P. važiuodavo į susitikimus, kad išsireikalautų pinigus iš klientų. E. P. dalyvavo įmonės veikloje, jis buvo M. U. dešinioji ranka. M. U. dokumentuose buvo direktoriaus pavaduotojas, o realiai M. U. viską darydavo, priimdavo visus sprendimus, surasdavo naujus užsakovus, rūpinosi įmone. E. P. irgi galėjo ieškoti naujų užsakovų. Sprendimus galutinius priimdavo M. U., E. P. padėdavo įmonės veikloje. E. P. išvažiuodavo į užsienį, kai prasidėdavo statybų darbai, dažniausiai vasarą. Išvažiuodavo iki mėnesio, grįždavo, atsiskaitydavo su M. U., kas padaryta ir nepadaryta, ir vėl išvažiuodavo. Dėl įsidarbinimo ji tarėsi su M. U.. Iš M. U. gavo duomenis, kad reikia įdarbinti G. P. ir L. M.. Negali pasakyti, ar L. M. dirbo neoficialiai. M. U. jai pasakė, kad M. U. ir L. M. buvo draugai. Žino, kad UAB „Degavalis“ pirko du sklypus. Tarėsi M. U. ir su ja. Ji sakė, kad neskubėtų, nes įmonės apyvarta kris, nes reikėjo mokėti už lizingą ir sklypus, tuo metu ėjo į pabaigą statybų objektai, o naujų nebuvo. M. U. pasakė, kad reikia pirkti, nes statys namus, kuriuos parduos, nes reikia, kad darbuotojai turėtų darbo. Neprisimena kompiuterio už 739,00 Eur. Spec. rūbai, smulkūs įrankiai buvo pavadinti prekėmis, skirtomis perpardavimui. Jais disponavo darbuotojai. Spec. rūbai buvo perkami, nes buvo naujų darbuotojų. Įmonėje nebuvo kasos. Nežino, kodėl nebuvo perduoti 683,00 Eur iš kasos. Kasos nebuvo, viskas ėjo per atsakingus asmenis: E. P., M. U., kitus darbuotojus. Nežinojo, kad L. M. automobilis buvo remontuojamas autoservise. Spec. rūbus ir padangas nurašinėdavo ne iš karto, nusidėvėjimo laikotarpis buvo 3 mėnesiai. Perkamos padangos nebuvo priskiriamos automobiliams, padangos buvo nurašomos po mėnesio. Galėjo būti smulkūs įrankiai, gręžtuvas, plaktukas, šalmas.
7. Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „Degavalis“ kaip vadybininkė, ieškojo darbuotojų, prižiūrėjo internetinį puslapį ir atlikdavo M. U. paskirtas užduotis. Įmonėje dirbo nuo 2020 m. lapkričio mėn. Į UAB „Degavalis“ ją priėmė M. U.. Ji ieškojo darbo, dėjo skelbimus, E. P. pamatė ir pasiūlė M. U.. Jai parašė E. P., paklausė, ar ji ieško darbo. Ji pažįsta E. P., nes jis yra jos klasiokės (buvusios geriausios draugės) dėdė, tai ji jį matydavo per gimtadienius ir panašiai. Bet jie buvo tik pažįstami. Jis davė jos telefono numerį M. U., kuris jai paskambino. Ji turėjo nuotolinį pokalbį su M. U., ir jis ją priėmė į darbą. Liudytoja darbo sutartį pasirašė su M. U.. Ką M. U. jai nurodydavo, tą liudytoja ir atlikdavo darbe. M. U. siųsdavo darbines užduotis elektroniniu būdu per pokalbių programinę įrangą (bendrą „chat‘ą“). Įmonei vadovavo M. U.. Nes visus paliepimus, finansinius klausimus sprendė M. U.. E. P. pirkdavo aprangą darbininkams, važiuodavo su užduotimis, tikrindavo statybvietes, jis nieko nespręsdavo, jis buvo labiau kaip darbų vadovas ar darbininkas. Net perrašius akcijas, toliau vadovavo M. U.. Gal E. P. ir buvo direktorius, bet jis darydavo viską, ką M. U. liepdavo. Dėl akcijų dovanojimo nurodė, kad įmonė negalėjo atsidaryti sąskaitos labdaros fondui, negalėjo gauti paskolos sklypams pirkti, todėl M. U. nusprendė laikinai padaryti įmonės direktoriumi E. P.. M. U. norėjo gauti paskolą. Vėliau jie ketino grąžinti akcijas M. U.. M. U. kredito reitingas buvo labai prastas, jis turėjo daug paskolų, problemų, todėl jam paskolos nedavė. M. U. įdarbino L. M. nuo 2021 m. sausio mėn. Nežino, kokį darbą įmonėje atliko L. M.. Kiek ji suprato, L. M. darė tą patį, ką liudytoja, tik su užsienio klientais. L. M. buvo atvažiavęs vieną kartą dėl UAB „Degavalis“ labdaros fondo, o vieną kartą buvo atvažiavęs prie liudytojos namų dėl sutarčių su darbininkais. L. M. sakė, kad UAB „Degavalis“ prasta finansinė situacija. Liudytoja apie įmonės finansinę padėtį nežinojo. Vieną kartą buvo gauta paskola, E. P. jai paskambino, pasakė, kad pinigai dingsta iš sąskaitos. Liudytoja neturėjo bankinių prisijungimų, ji daugiau nieko nežino. Ji suprato per porą mėnesių, kad prasta įmonė. Apie sklypus ji nežino daug, tik tiek, kad ketino išpirkti. Kai ji įsidarbino, sklypai jau buvo nupirkti, tiesiog reikėjo sumokėti antrą dalį užmokesčio. 2021-03-16 liudytoja rašė, kad E. P. su M. U. abu buvo aferistai, nes jai nemokėjo atlyginimo, nenorėjo išleisti į dekretines atostogas.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad labai gerai pažįsta E. P. ir M. U.. Su E. P. pažįstamas gal kokius 3-4 metus. Jie kartu dirbo statybiniuose projektuose, vėliau kartu išvyko dirbti į Vokietiją per UAB „Doramas“. Vokietijoje juos statybos objekte pasitiko M. U., kuris paaiškino, kaip reikės dirbti. Vėliau jis ir E. P. grįžo į Lietuvą. Vėliau E. P. pradėjo dirbti UAB „Degavalis“ direktoriumi, o M. U. surasdavo darbus. Jis irgi įsidarbino UAB „Degavalis“. Nežino, ar tuo momentu direktoriumi buvo E. P.. E. P. pirko jam bilietus, derino liudytojo komandiruotę dirbti į Švediją. Darbo sutartį pasirašė su E. P.. Neprisimena su kuo tarėsi dėl darbo užmokesčio. Jis reiškė pretenzijas dėl nesumokėto darbo užmokesčio M. U. ir E. P., nes pastarieji būdavo kartu, važinėdavo į komandiruotes. Jis žinojo, kad jie kartu dirba. UAB „Degavalis“ buvo E. P. įmonė. Nežino, kas buvo įmonės akcininkas. Negali pasakyti, ar tik E. P. priimdavo sprendimus įmonėje. Dėl automobilio Opel Antara paaiškino, kad pirko minėtą automobilį sau už maždaug 7 000,00 Eur. Jis ėmė paskolas maždaug 7 000,00 Eur sumai iš UAB „GF bankas“ ir UAB „SB lizingas“. Įmokas už automobilį moka iki šiol. Automobilį įsigijo nuvažiavę į aikštelę, neprisimena, su kuo važiavo. Automobilį ėmė sau, bet registravo UAB „Degavalis“ vardu. Jam taip pasiūlė UAB „Degavalis“ darbuotojai, nes tada apmokėtų transporto priemonei kurą ir remontą, kol automobilis bus naudojamas UAB „Degavalis“ reikmėms jo darbo metu. Neprisimena, kas siūlė, ar E. P., ar M. U.. Jam žadėjo, kad vėliau automobilį jam perrašys. Jis kas mėnesį duodavo grynais virš 200,00 Eur ir atiduodavo UAB „Degavalis“ darbuotojams. Neprisimena, kam atiduodavo. UAB „Degavalis“ pervesdavo jo pinigus kaip įmokas paskoloms už automobilį padengti. Jis jokių kvitų neprašė, nes UAB „Degavalis“ mokėdavo įmokas. Kai UAB „Degavalis“ neatsiskaitė su juo už darbą Švedijoje, jis nusprendė išeiti iš darbo, ir paprašė, kad jo vardu perrašytų automobilį Opel Antara, nes automobilį jis sau pirko. E. P. ir M. U. bei G. P. tarėsi, ar grąžinti jam automobilį Opel Antara. Tai negražūs gudravimai, advokatas sakė, kad reikėjo pasirašyti nuomos sutartį, bet jis to tada nežinojo. Automobiliui UAB „Degavalis“ sąskaita buvo darytas remontas, sutvarkyta greičio dėžė. E. P. pasakė, kad už remontą turi būti 1 000,00 Eur sumokėta, tai jis sumokėjo jiems 1 000,00 Eur už savo mašinos remontą. Jis pažįsta asmenį M. M.. Per M. M. jis gaudavo darbo prie statybos objektų. Nežino, ar M. M. dirbo UAB „Degavalis“, jis turėjo kitą įmonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nustatyta, kad įmonės UAB „Degavalis“ vieninteliu akcininku nuo 2019-08-06 buvo trečiasis asmuo M. U..
10. 2019-07-31 – 2020-01-03 M. U. ėjo UAB „Degavalis“ direktoriaus pareigas.
11. Nuo 2020-01-03 atsakovas E. P. įmonės vienintelio akcininko M. U. buvo paskirtas UAB „Degavalis“ direktoriumi (vadovo pareigas atsakovas ėjo iki 2021-03-15).
12. Nuo 2020-05-12 įmonėje buvo įdarbintas ir trečiasis asmuo M. U., jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas (M. U. darbo sutartis dėl generalinio direktoriaus pareigų teismui nepateikta (žr. DOK-8856).
13. 2021-01-21 Akcijų dovanojimo sutartimi M. U. padovanojo E. P. 100 vnt. UAB „Degavalis“ paprastų vardinių akcijų.
14. 2021-01-21 UAB „Degavalis“ akcininku tapo E. P..
15. 2021-02-05 atsakovas E. P. vienintelio akcininko sprendimu nusprendė nuo 2021-02-08 atšaukti M. U. iš generalinio direktoriaus pareigų.
16. 2021-02-09 pareikalavo E. P. M. U. perduoti įmonei priklausantį turtą.
17. 2021-02-11 atsakovas E. P. dėl M. U. neperduoto įmonei turto kreipėsi su pareiškimu į policiją.
18. 2021-03-12 atsakovas E. P. priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos stabdymo. Kaip minėta, vadovo pareigas jis ėjo iki 2021-03-15.
Žemesnės instancijos teismas
19. 2021-04-07 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių tenkintas M. U. ieškinys, nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021-01-21 Akcijų dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti M. U. nuosavybės teisę į 100 vnt. UAB „Degavalis“ paprastų vardinių akcijų.
20. 2021-08-09 M. U. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Degavalis“.
21. 2021-11-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Degavalis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Robertas Bacenskas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nemokumo administratoriui nebuvo perduotas įmonės vardu registruotas ilgalaikis turtas - trys automobiliai, t. y. 7 186,72 Eur likutinės vertės Opel Antara (tačiau 1 000,00 Eur bylos eigoje sumokėta), 800,00 Eur likutinės vertės Opel Astra, 826,45 Eur likutinės vertės Mercedes Benz, taip pat neperduotas trumpalaikis turtas – 729,00 Eur vertės kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai; 1 703,00 Eur vertės prekės, skirtos perpardavimui; 683,00 Eur pinigai, pinigų ekvivalentai. Be to, anot ieškovės atstovo, įmonei padaryta 17 479,00 Eur žala dėl prarasto avanso neišpirkus žemės sklypų ir su neišpirktų žemės sklypų gerinimo darbais susijusios išlaidos bei 938,26 Eur įmonei nepriklausančio automobilio remontas.
23. Kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas ieškinyje, atsakovas E. P. ir trečiasis asmuo M. U. kaltę dėl vadovavimo įmonei, įmonėje priimtų sprendimų, įmonės nemokumo, neišsaugoto turto verčia vienas kitam. Tokia jų pozicija išliko ir viso bylos nagrinėjimo metu.
Dėl vadovo atsakomybės
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. nustato juridinio asmens valdymo organo narių (įskaitant bendrovės vadovo) pareigas, kurias pažeidus atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Minėtame straipsnyje yra įtvirtintos fiduciarinės (veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo vengti interesų konflikto), t. y. iš esmės pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos, reikalaujančios to, kad vadovas veiktų išimtinai bendrovės interesais – užtikrintų stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio veiklą. Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, bendrovei padaryta žala privalo būti atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Visgi, žalos atlyginimas galimas tik įrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visetą, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį, ryšį, kaltė yra preziumuojama.
25. Pažymėtina, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei vadovo, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. Tačiau pripažinus, kad teisės aktų nustatyta tvarka vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui. Susiklosčius situacijai, kai, esant de jure vadovui, įmonei vadovauja faktinis (de facto) vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų privalo laikytis abu vadovai.
26. Teismas pažymi, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsniu, ne kartą bylos nagrinėjimo metu atkreipė ieškovės atstovo dėmesį į tai, ar nėra tikslinga tikslinti atsakovą(us) byloje, tačiau ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškinys pareikštas tinkamam asmeniui – atsakovui E. P., nesutiko ir neprašė, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu arba kad būtų įtrauktas bendraatsakovis ir taikoma solidari atsakomybė.
Dėl nemokumo administratoriui neperduoto ilgalaikio turto
27. Nemokumo administratorius nurodo, jog dėl neperduoto ilgalaikio turto (trijų automobilių) įmonei buvo padaryta 7 813,17 Eur žala (ši suma patikslinta 2023-05-02, kuomet už automobilį Opel Antara ieškovei buvo sumokėta 1 000,00 Eur suma). Nemokumo administratorius nurodo, jog neperduotą ilgalaikį turtą sudaro: 1) transporto priemonė Opel Antara, pirkta už 7 700,00 Eur, likutinė vertė 7 186,72 Eur, parduota už 1 000,00 Eur (įmonė 1 000,00 Eur gavo iš S. M., todėl skaičiuojama žala 6 186,72 Eur); 2) neperduota transporto priemonė Opel Astra, pirkta už 1 000,00 Eur, likutinė vertė 800,00 Eur; 3) neperduota transporto priemonė Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina nežinoma, likutinė vertė 826,45 Eur.
28. Dėl automobilio Opel Antara pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šis automobilis įmonės UAB „Degavalis“ vardu buvo nupirktas 2020-04-27 iš MB „Autoregis“ už 7 700,00 Eur sumą. Ieškovę pirkimo – pardavimo sandoryje atstovavo ir sutartį pasirašė M. U. (tuometinis įmonės akcininkas, tačiau kuomet įmonės direktoriaus pareigas jau ėjo E. P.). Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad šią visą 7 700,00 Eur sumą pardavėjai MB „Autoregis“ būtų pervedusi būtent UAB „Degavalis“. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pardavėjai MB „Autoregis“ už automobilį Opel Antara 2 200,00 Eur pervedė UAB „SB Lizingas“ ir 5 500,00 Eur pervedė UAB „General Financing“. Tiek su UAB „SB Lizingas“, tiek su UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartis lengvojo automobilio Opel Antara pirkimui 2020-04-25 sudarė trečiasis asmuo D. M.. Pastarasis, būdamas kredito gavėju, prisiėmė visas iš vartojimo kredito sutarčių, sudarytų su UAB „SB Lizingas“ ir UAB „General Financing“, kylančias pareigas, be kita ko, ir pareigą padengti visą kreditą. UAB „Degavalis“ jokių pareigų pagal su UAB „SB Lizingas“ ir su UAB „General Financing“ sudarytas 2020-04-25 vartojimo kredito sutartis neprisiėmė. Nustatyta, jog kreditas UAB „SB Lizingas“ pilnai buvo padengtas ir 2020-04-25 vartojimo kredito sutartis pilnai įvykdyta 2020-05-23 (žr. DOK-7000). Iš viso pagal šią kredito sutartį sumokėta kredito davėjui UAB „SB Lizingas“ 2 386,50 Eur, įmokos sumokėtos per Perlas Finance, UAB, kaip nurodo kredito davėjas, mokėtojo nustatyti jis negali. Tuo tarpu kredito sutartis su UAB „General Financing“ yra tebevykdoma, kredito grąžinimo data – 2026-10-25 (žr. DOK-52174). Iš minėto DOK-52174 taip pat matyti, jog 278,60 Eur įmokų sumokėta per UAB Perlo paslaugos (mokėtojo nustatyti UAB „General Financing“ negali), 806,90 Eur įmokų sumokėjo UAB „Degavalis“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu 2020-08-13 – 2021-01-05), nuo 2021-01-05 įmokas moka S. M. arba D. M.. 2021-02-11 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Degavalis“, atstovaujama E. P.“, pardavė automobilį Opel A. S. M. už 1 000,00 Eur.
29. Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes susidarė situacija, kad įmonės UAB „Degavalis“ vardu buvo nupirktas ir registruotas automobilis Opel Antara, už kurį 7 700,00 Eur sumą pardavėjui sumokėjo / pervedė kredito davėjos UAB „SB Lizingas“ ir UAB „General Financing“, o pastarosioms kreditą grąžinti įsipareigojo ne UAB „Degavalis“, o trečiasis asmuo D. M., kuris pagal bylos duomenis nuo 2021-01-05 su sutuoktine S. M. ir atlieka mokėjimus kredito davėjui UAB „General Financing“. D. M. teismui paaiškino, kad automobilį pirko jis ir įmokas visada mokėjo jis, kurį laiką buvo mokama per UAB „Degavalis“, jis perduodavo grynais pinigais, kad būtų sumokėtos įmokos už jį. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, kad duodavo grynais įmonei UAB „Degavalis“, trečiasis asmuo D. M. neturi ir teismui tokie įrodymai nepateikti.
30. Kita vertus, taip pat nustatyta, jog 2020-05-31 UAB „Degavalis“ buhalterinėje apskaitoje – E. P. avansinėje apyskaitoje - apskaityta, kad MB „Autoregis“ sumokėta 2 386,50 Eur įmonės lėšomis (faktiškai tokia suma sumokėta ne MB „Autoregis“, o UAB „SB Lizingas“), taip pat rasti šiai sumai 2020-04-29 ir 2020-05-23 atlikti mokėjimai per Perlas Finance, UAB (mokėta įmonei UAB „SB Lizingas“). Nors tam, teismo vertinimu, jokio teisinio pagrindo nebuvo, kadangi UAB „SB Lizingas“ finansinius įsipareigojimus prisiėmė ne UAB „Degavalis“, o D. M.. Nors atsakovas E. P. nurodė, kad jis jokių mokėjimų neatlikinėjo, pagal avansinę apyskaitą jokių pinigų negavo, buhalterinėje apskaitoje apskaitytų duomenų paaiškinti negali, tačiau teismas pažymi, jog atsakovas viso proceso metu nebuvo nuoseklus, keitė savo paaiškinimus, jo paaiškinimai nesutampa su bylose esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas šioje vietoje atsakovo aiškinimais nesivadovauja, o remiasi ir vadovaujasi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie laikomi teisingais, nes jie nėra nei panaikinti, nei anuliuoti. Be to, atsakovas E. P. minimu laikotarpiu (2020-05-31) ėjo įmonės vadovo pareigas, būtent ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, suvestinė, galiojusi 2019-07-27 - 2022-04-30).
31. Taip pat, kaip minėta, nustatyta, kad iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti UAB „Degavalis“ mokėjimai UAB „General Finansing“ iš viso 806,90 Eur sumai. Tačiau, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog su minėta sąskaita buvo susieta ne E. P., o M. U. išduota mokėjimo kortelė (žr. DOK-40587). Teismui nebuvo pateikta abejonių nekeliančių įrodymų, kad minėtą 806,90 Eur sumą iš UAB „Degavalis“ UAB „General Finansing“ pervedė E. P., o ne kitas asmuo. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog būtent įmonės vadovas atsako už teisingą ir tikslią buhalterinę apskaitą, už įmonės lėšų, turto išsaugojimą, bet šiuo atveju, įvertinus liudytojų I. G. ir G. P., trečiųjų asmenų L. M. ir D. M. paaiškinimus apie tai, kad įmonės veikloje aktyviai veikė ir M. U., jis disponavo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tad teismui abejonių nekyla dėl to, kad įmonė UAB „Degavalis“ turėjo ir de jure vadovą, ir de facto vadovą. Todėl teismas vertina, kad atsakovui E. P. gali kilti tik dalinė atsakomybė, pagal jo kaltę patvirtinančius ir abejonių nekeliančius įrodymus.
32. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas E. P. ieškovei UAB „Degavalis“ savo veiksmais padarė 2 386,50 Eur žalos, kadangi UAB „Degavalis“, neturėdama pareigos atlikti mokėjimų pagal su UAB „SB Lizingas“ D. M. sudarytą vartojimo kredito sutartį, be teisinio pagrindo pervedė / atliko įmokas 2 386,50 Eur sumai. Tai laikoma atsakovo E. P. įmonei UAB „Degavalis“ padaryta žala, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo. Kad žala įmonei UAB „Degavalis“ būtent atsakovo E. P. veiksmais dėl automobilio Opel Antara padaryta didesne apimtimi, teismas laiko neįrodyta, todėl kita dalis reikalavimo atmestina.
33. Dėl automobilio Opel Astra nustatyta, jog pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis šio automobilio likutinė vertė yra 800,00 Eur. Automobilis bankroto administratoriui perduotas nebuvo. Atsakovas teismui nurodė, jog jam einant direktoriaus pareigas dar 2020 m. šis automobilis M. U. sprendimu (tokio įrodymo byloje nėra) buvo išsiųstas su trimis darbuotojais į Švediją, prisimena pats (E. P.) krovęs į minėtą automobilį įmonės įrankius. Taip pat atsakovas teismui nurodė, jog jau po to, kai įmonei buvo iškeltas bankrotas, Klaipėdos policija jam pranešė (tokio įrodymo byloje nėra), kad automobilis Opel Astra buvo rastas griovyje Švedijoje (tokio įrodymo byloje nėra). Anot atsakovo, automobilis taip ir liko Švedijoje, jis jokių veiksmų parsigabenti automobilį į Lietuvą nesiėmė. Tačiau bankroto administratorius teismui pateikė duomenis apie tai, jog Lietuvos policijai duomenys apie įvykusius eismo įvykius su minėtu automobiliu nėra žinomi (žr. DOK-52222 priedą – Lietuvos kelių policijos atsakymą), nurodoma, jog Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis nėra duomenų, kad laikotarpyje nuo 2019-05-01 iki 2022-02-10 automobilis Opel A. S. Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> dalyvautų eismo įvykiuose. Tačiau minėtame atsakyme / pažymoje taip pat nurodyta, jog su minėtu automobiliu 2020-11-10 ir 2021-01-13 asmuo L. J. padarė administracinius pažeidimus. Atsakovas teismui negalėjo paaiškinti, kodėl nesutampa jo aiškinimas, kad automobilis 2020 m. buvo išsiųstas su trimis darbuotojais į Švediją bei ten liko, buvo rastas griovyje, su policijos teikiama informacija, kad minėtu automobiliu 2020-11-10 ir 2021-01-13 buvo padaryti pažeidimai. Dar daugiau, ieškovės atstovas pateikė į bylą sąskaitą faktūrą, pagal kurią matyti, kad UAB “Degavalis”, atstovaujama direktoriaus E. P., priėmė 2021-02-15 sąskaitą faktūrą iš UAB „Sigdiva“, pagal kurią buvo atliktas automobilio Opel Astra remontas. Nors 2024-02-23 posėdžio metu atsakovas E. P. nurodė, kad negalėjo būti remontuojamas Opel Astra automobilis, anot jo, labiau tikėtina, kad tai automobilio Opel Antara remontas buvo atliktas, tačiau dar kartą pažymėtina, jog pats E. P. pasirašė, kad remontas už automobilį Opel Astra, ir taip pat pažymėtina, jog automobilis Opel Antara S. M. buvo parduotas anksčiau, jau 2021-02-11. Be to, pažymėtina ir tai, jog 2021-02-15 sąskaitą faktūrą dėl Opel Astra remonto E. P. pasirašė jau po to, kai jis 2021-02-09 pareikalavo M. U. grąžinti du nešiojamus kompiuterius ir automobilį Mercedes Benz L. V., automobilis Opel Astra buvo E. P., o ne kito asmens žinioje. Nesant byloje kitokių įrodymų, kurie paneigtų aptartus, teismas neturi pagrindo daryti kitokių išvadų. Todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, įmonės vadovo pareigą ir atsakomybę už turto išsaugojimą, daro išvadą, jog dėl to, kad automobilis Opel Astra nebuvo išsaugotas kaip įmonės turtas ir perduotas bankroto administratoriui, yra atsakingas atsakovas E. P., todėl pripažintina, kad dėl jo kaltės įmonei buvo padaryta 800,00 Eur žala (likutinė vertė), kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.
34. Dėl automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) - nustatyta, kad pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis šio automobilio likutinė vertė yra 826,45 Eur. Automobilis bankroto administratoriui perduotas nebuvo. Atsakovas teismui pirmojo posėdžio metu nurodė, jog šio automobilio atsakovas nėra matęs, turi apie jį labai mažai informacijos. Anot atsakovo, tai asmeniui M. M. priklausantis automobilis. Anot atsakovo, M. U. bendravo su M. M. ir įmonė perėmė tą automobilį tik „dėl kiekio“. Tačiau teismui į bylą savo iniciatyva išsireikalavus duomenis iš VĮ Regitra ir UAB „Formica Group“, buvo nustatyta, kad vis dėlto automobilis 2020-11-03 UAB „Degavalis“, atstovaujamos direktoriaus E. P. (ne M. U.), buvo nupirktas iš UAB „UAB „Formica Group“, atstovaujamos A. M. (ne M. M.), už 1 000,00 Eur sumą. Taip pat buvo nustatyta, kad praėjus vos dviem mėnesiams šis automobilis asmens J. K. buvo parduotas dar kitam asmeniui. Teismui nepavyko nustatyti J. K. faktinės buvimo vietos, o byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog tokio asmens apskirtai nė vienas nepažįsta. Atsakovas E. P. papildomai į teismo klausimus nurodė, jog automobilio pirkimo aplinkybių neprisimena, tačiau ant sutarties atrodo kaip jo paties parašas. Atsakovas teismui nurodė, jog su šiuo automobiliu yra susijęs dar vienas asmuo – M. M., tačiau kad tokius savo teiginius pagrįstų, atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog po D. M. apklausos teisme ir pastarajam nurodžius, kad žino, kaip galima surasti M. M., atsakovas su atstovu pažadėjo teismui savo iniciatyva kreiptis į D. M. ir rasti M. M., kad šis būtų apklaustas teisme, tačiau per beveik 2 mėn. laikotarpį atsakovas su atstovu šio asmens nerado. Duomenų, kad bent būtų bandęs ieškoti, atsakovas teismui nepateikė. Todėl teismas vertina, kad ši atsakovo teikiama versija apie dar vieną asmenį M. M., yra neįrodyta ir visiškai niekuo nepagrįsta. Neginčijamai nustatyta, jog automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) yra ieškovės buhalterinėje apskaitoje, jį nusipirko UAB „Degavalis“, atstovaujama E. P., buvo sumokėta pardavėjui 1 000,00 Eur. Duomenų apie tai, kad minėtas automobilis būtų buvęs parduotas kokiam tai asmeniui ir gauta už tai atitinkama pinigų suma ieškovės naudai, byloje nėra. Automobilis faktiškai prarastas iš įmonės žinios tuo metu, kai įmonės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas E. P.. Taip pat pažymėtina, jog E. P. 2021-02-09 pareikalavo M. U. grąžinti du nešiojamus kompiuterius ir automobilį Mercedes Benz L. G. automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) atsakovas M. U. neprašė. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, anksčiau aptartas įmonės vadovo pareigas, daro išvadą, jog dėl to, kad automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) nebuvo išsaugotas kaip įmonės turtas ir perduotas bankroto administratoriui, yra atsakingas atsakovas E. P., todėl pripažintina, kad dėl jo kaltės įmonei buvo padaryta 826,45 Eur žala (likutinė vertė), kuri ieškovei priteistina iš atsakovo E. P..
Dėl nemokumo administratoriui neperduoto trumpalaikio turto
35. Dėl 729,00 Eur likutinės vertės kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių, kurie neperduoti bankroto administratoriui, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šia verte įvertintas bankroto administratoriui neperduotas kompiuteris HP ProBook, kurį UAB „Degavalis“ nusipirko 2021-01-25 iš AB Telia Lietuva. PVM sąskaitoje faktūroje matyti, jog prekes gavo E. P.. Atsakovas teismui nurodė, jog jis kompiuterį priėmė iš kurjerio ir nuvežė M. U.. Nurodė, jog kompiuterį atsiuntė per kurjerį jam (atsakovui) ir jis galbūt nuvežė M. U. į Palangą, gal M. U. buvo atvažiavęs pats pasiimti. Atsakovas taip pat nurodė teismui, jog turi elektroninį susirašinėjimą, kad M. U. prašė jo perduoti kompiuterį, tačiau teismui tokio įrodymo nepateikė. Tuo tarpu M. U. nurodo, kad E. P. jam jokio kompiuterio neperdavė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kompiuterį iš kurjerio priėmė E. P.. Jis teismui taip pat patvirtino, kad kompiuterį iš kurjerio paėmė jis. Ir nors baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas ėmė kelti abejones dėl atsakovo parašo, tačiau pažymėtina, jog pats atsakovas teismui patvirtino iš kurjerio priėmęs kompiuterį ir savo parašo tikrumo jis ir jo atstovas viso proceso metu nekvestionavo. Nors atsakovas nurodė, kad turi M. U. žinutę, kuria prašoma jam atvežti kompiuterį, tokios žinutės atsakovas teismui nepateikė. O be to, vien M. U. prašymas atvežti kompiuterį neįrodytų, kad atsakovas kompiuterį M. U. nuvežė ir perdavė. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo versiją, kad iš kurjerio paimtą kompiuterį jis perdavė M. U.. Todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, įmonės vadovo pareigą išsaugoti įmonės turtą, daro išvadą, jog dėl to, kad kompiuteris nebuvo išsaugotas kaip įmonės turtas ir perduotas bankroto administratoriui, yra atsakingas atsakovas E. P., todėl pripažintina, kad dėl jo kaltės įmonei buvo padaryta 729,00 Eur žala, kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.
36. Dėl pirktų prekių, skirtų pardavimui, kurių vertė 1 703,00 Eur, byloje pagal atsakovo, įmonės buhalterės paaiškinimus buvo nustatyta, jog šias prekes sudaro įrankiai, medžiagos, specialūs darbo rūbai, skirti ieškovės darbuotojų darbui, o ne pardavimui. Pagal įmonės buhalterinę apskaitą tokių daiktų, kurie nebuvo perduoti nemokumo administratoriui, vertė siekia 1 703,00 Eur. Atsakovas teismui nurodė, jog žino, kad buvo išleisti trys įmonės darbuotojai į Švedijoje esantį objektą. Jis jiems padėjo susidėti į automobilį įrankius. Jis žino, kokie žmonės išvyko į Švediją. Mano, jog prašė žinute, kad jie sugrąžintų įrankius. Taip pat atsakovas nurodė, jog tie darbuotojai jau grįžo iš Švedijos. Įrankiai turėjo likti pas vieną darbuotoją, jis (atsakovas) galėtų pasiaiškinti. Prekių perpardavimui 1 703,00 Eur sumai nebuvo, buvo tik darbiniai įrankiai, kurie buvo neskirti perpardavimui, tik naudojimui. Atsakovas galėtų iš nuotraukų atsekti, kokie įrankiai buvo pirkti, už kokius 600,00-800,00 Eur įrankių iškeliavo į Švediją 2020 m., kai atsakovas buvo direktorius. Dėl likusio sumos nieko nežino. Tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas teismui nenurodė, nei pas kokius asmenis įrankiai galėtų būti, nei kad pats bandė su jo žinomais asmenimis susisiekti, išreikalauti įrankius ir pan. Įmonės vadovo pareiga yra elgtis rūpestingai su įmonės turtu. Ši pareiga apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši pareiga nėra perkeliama įmonei. Todėl teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, įmonės vadovo pareigas, daro išvadą, jog dėl to, kad nebuvo išsaugotos įmonės apskaitoje apskaitytos 1 703,00 Eur vertės prekės ir perduotos nemokumo administratoriui, yra atsakingas atsakovas E. P., todėl pripažintina, kad dėl jo kaltės įmonei buvo padaryta 1 703,00 Eur žala, kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.
37. Dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų 683,00 Eur sumai nustatyta, kad tokia pinigų suma, fiksuojama įmonės buhalterinėje apskaitoje, nemokumo administratoriui nebuvo perduota. Atsakovas nurodė, kad dėl pinigų likučio 683,00 Eur sumai jis nieko nežino, tačiau pažymėtina, jog 2021-03-12 atsakovui priėmus sprendimą dėl įmonės veiklos stabdymo 2021-03-17 buvo sudarytas UAB „Degavalis“ balansas 2021-03-31 dienai, fiksuota 683,00 Eur suma kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovas vadovo pareigas ėjo iki 2021-03-15. Teismas vertina, kad dėl to, jog nebuvo išsaugota 683,00 Eur suma ir nebuvo perduota bankroto administratoriui, yra atsakingas atsakovas E. P.. Pripažintina, kad dėl jo kaltės įmonei buvo padaryta 683,00 Eur žala, kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.
Dėl žalos praradus avansą dėl neišpirktų žemės sklypų ir su neišpirktų žemės sklypų gerinimo darbais susijusios išlaidos bei dėl žalos remontuojant įmonei nepriklausantį automobilį
38. Nemokumo administratorius taip pat prašo priteisti iš atsakovo E. P. prarastą avansą ir susijusias išlaidas 17 479,00 Eur sumai. Nurodo, jog UAB „Degavalis“ 2020-10-12 notarine sutartimi iš UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ įsigijo du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 66 550,00 Eur kainą. Pasirašant notarinę 2020-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Degavalis“ sumokėjo 15 000,00 Eur avansinį mokėjimą, tačiau likusios sumos per sutartą 5 mėn. laikotarpį nesumokėjo, todėl žemės sklypus pardavėjas pasiliko, o sumokėto avanso pagal sutarties sąlygas negrąžino. Tokiu būdu bendrovei buvo padaryta 15 000,00 Eur žala. Taip pat buvo atliekami ir neperleistų nuosavybėn žemės sklypų gerinimo, kasimo darbai, pasamdyta technika, už paslaugas UAB „Degavalis“ sumokėjo 2 479,00 Eur, todėl ši suma taip pat priteistina kaip padaryta žala įmonei. Pažymi, jog žinodami, kad bendrovė yra nemoki ir turi problemų atsiskaitant su kreditoriais, pasirašė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir pervedė pardavėjui 15 000,00 Eur avansą bei atliko sklypų pagerinimo darbus 2 479,00 Eur sumai, tokiu būdu padarydami žalą bendrovei ir jos kreditoriams, atimdami galimybę tais pinigais atsiskaityti už įsiskolinimus.
39. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria disponavo M. U., matyti, jog 2020-09-18 buvo atliktas 15 000,00 Eur avansinis mokėjimas už žemės sklypus. Iš 2020-10-12 notarinės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog sutartį dėl žemės sklypų pirkimo UAB „Degavalis“ vardu pasirašė atsakovas E. P.. Ir nors atsakovas bandė aiškinti, kad tai vien M. U. sumanymas buvo pirkti šiuos žemės sklypus, tačiau jo paties paaiškinimai apie tai, jog vertino, kad tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo labai gera, buvo planuojama vystyti statybos veiklą, statyti sklypuose, jo elgesys – vykimas pas notarą ir sutarties pasirašymas, leidžia teismui daryti išvadą, kad tai buvo ir atsakovo sprendimas pirkti minėtus žemės sklypus. Taip pat remiantis trečiojo asmens M. U. teismui duotais paaiškinimais galima spręsti, kad dėl žemės sklypų pirkimo buvo sprendžiama jų abiejų, t. y. tiek įmonės direktoriaus E. P., tiek įmonės generalinio direktoriaus ir akcininko M. U.. Pastarasis teismui nurodė, jog: <..> buvo planuojama statyt ir ieškoti klientų, parduoti, vystyti statybinę veiklą. Neprisimena, kas surado sklypus, ieškojo abu per skelbimus. E. P. priėmė sprendimą pirkti sklypus, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė E. P.. Įmonę, kuri atliko sklypo lyginimo darbus, surado pagal skelbimą jis (M. U.), nes reikėjo pradėti veiklą, ne tam pirko, kad laikytų žemę. <....> Kai įsigijo žemės sklypus, finansinė padėtis buvo pakankamai gera, kitaip nebūtų bandę investuoti. <...> Nežino, kas rado du žemės sklypus. Jie abu ieškojo tų žemės sklypų, kūrė planus, kaip vykdys darbus ir darys verslą su tais sklypais. Jie planavo veiklą pradėti gana greitai, todėl pradėjo sklypų lyginimo darbus, tikėjosi, kad atsiras klientas, kuris duos avansą. Jeigu UAB „Degavalis“ finansinė padėtis būtų buvusi bloga, nebūtų pirkę sklypų ir nebūtų kūrę planų, tuo metu dirbo su Danija, sekėsi gana gerai. Nežino, kodėl nepavyko nupirkti sklypų, gal dėl to, kad E. P. vienas tvarkė įmonę, taip pat vėluodavo atsiskaitymai dėl karantino. Būtų buvę galima susitarti, kad mokėjimus atidėtų. E. P. ėmė 15 000,00 Eur kreditą, kad išsipirkti nors vieną sklypą. Tie 15 000,00 Eur buvo panaudoti žemės sklypų lyginimo darbams, atlyginimams, dar kažkam. Jis nežino kam. Jis buvo pašalintas. M. U. asmeniniams dalykams nebuvo naudojami tie 15 000,00 Eur. Tie pinigai buvo įmonės situacijos pagerinimui, kad atsistotų ant kojų <...>“. Teismas vertina, kad sprendimas pirkti žemės sklypus, juose vystyti statybinę veiklą, buvo E. P. ir M. U.. Nors M. U. pusė bandė savo aiškinimais įrodyti, kad jokia žala įmonei nebuvo padarytas, kad tai verslo rizika, tačiau teismas su tuo sutikti negali, kadangi tiek E. P. (įmonės direktorius), tiek M. U. (įmonės generalinis direktorius ir akcininkas) negalėjo nežinoti, kad įmonė neturi savų finansinių išteklių likusiai 51 550,00 Eur kainai sumokėti per 5 mėnesius (iki 2021-03-12). Teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą, nurodė, jog 2021-01-19 balanso už 2020 m. duomenimis, UAB „Degavalis“ turto vertė – 187 798,00 Eur, jį sudaro trumpalaikis turtas už 102 572,00 Eur (70 759,00 Eur iš šios sumos sudaro per vienerius metus gautinos sumos), ilgalaikis turtas – 85 226 Eur (kurį sudaro transporto priemonės ir žemė), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 171 060,00 Eur; iš 2021-01-19 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonės pelnas už 2020 m. sudaro 16 738,00 Eur; iš 2021-01-19 pinigų srautų ataskaitos matyti, jog ataskaitinio laikotarpio pabaigoje UAB „Degavalis“ turėjo 7,00 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų.
40. Teismo vertinimu, jei ir buvo tikimasi tokią sumą (51 550,00 Eur) iš kažkur tai gauti, kad išpirktų žemės sklypus, tačiau akivaizdu, jog nebuvo dedama reikiamų pastangų ir buvo veikiama itin nerūpestingai. Kad įmonė neturėjo laisvų lėšų žemės sklypų išpirkimui, įrodo aplinkybė, jog UAB „Degavalis“ (laiduotojas E. P.) iš UAB „BnP Finance“ 2021-02-04 paėmė 15 000,00 Eur paskolą (paskola pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria disponavo M. U.). Anot E. P., ši paskola turėjo būti naudojama žemės sklypų išpirkimui, tačiau, kaip matyti, tai padaryta nebuvo, suma išleista kitoms reikmėms. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė minėtos sąskaitos apžiūros, kurią atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja, protokolą, jame nurodyta, jog 2021-02-04 į įmonės sąskaitą UAB „BNP Finance“ pervedė 15 000,00 Eur, nurodydama pavedimo paskirtį „Pagal paskolos sutartį Nr. AFA-sw642c7m“. Tą pačią dieną į įmonės sąskaitą UAB „BNP Finance“ pervedė dar 75,00 Eur, nurodydama pavedimo paskirtį „Sutarties sudarymo mokestis pagal paskolos sutartį Nr. AFA-sw642c7m“. Po minėtos paskolos gavimo, sąskaitoje buvo atliktos sekančios operacijos: „pavedimai: 2021-02-04 pervesta į VĮ Registrų centras sąskaitą 4,01 Eur, mokėjimo paskirtis „VIRC savitarna, krepšelis Nr. 2341372“. 2021-02-04 pervesta N. L. 500 Eur, mokėjimo paskirtis „Atlyginimo avansas“. 2021-02-04 pervesta V. U. 496,96 Eur, mokėjimo paskirtis "M. U. atlyginimas". 2021-02-04 pervesta G. P. 464,91 Eur, mokėjimo paskirtis "Atlyginimas“. 2021-02-04 pervesta I. G. 532,17 Eur, mokėjimo paskirtis "IRM 66". 2021-02-04 pervesta E. P. 500 Eur, mokėjimo paskirtis "Atlyginimo dalis". 2021-02-04 pervesta UAB "Giantus Finance" 255 Eur, mokėjimo paskirtis "(duomenys neskelbtini) 2021-02-04 pervesta I. S. 421,90 Eur, mokėjimo paskirtis "Nuoma ir komunaliniai". 2021-02-04 pervesta Ž. U. 400 Eur, mokėjimo paskirtis "Vykdomoji byla Nr. 0051/18/00282, M. U.". 2021-02-04 pervesta M. G. 100 Eur, mokėjimo paskirtis "Už paslaugas". 2021-02-04 pervesta M. L. 500 Eur, mokėjimo paskirtis "Už paslaugas". 2021-02-04 pervesta UAB "Europinių kortelių servisas" 1100 Eur, mokėjimo paskirtis "23396". 2021-02-04 pervesta UAB "Autolavus" 1090,68 Eur, mokėjimo paskirtis "Už remontą". 2021-02-04 pervesta UAB "AS&Partners" 300 Eur, mokėjimo paskirtis "ASP 3062020". 2021-02-04 pervesta UAB "Doramas" 500 Eur, mokėjimo paskirtis "Avansas". 2021-02-04 pervesta V. U. 500 Eur, mokėjimo paskirtis "Ūkio išlaidoms". 2021-02-05 pervesta UAB "Redus LT" 3000 Eur, mokėjimo paskirtis "Avansinis mokėjimas Nr. 21-01-28/1". 2021-02-05 pervesta M. T. 89,22 Eur, mokėjimo paskirtis "Ofiso nuoma Nr.2021- 01/05". 2021-02-05 pervesta UAB "Europinių kortelių servisas" 375,54 Eur, mokėjimo paskirtis 375,54 Eur. 2021-02-06 pervesta M. G. 20 Eur, mokėjimo paskirtis "Avansinis mokėjimas". Grynųjų pinigų išėmimas: 2021-02-04 bankomate adresu Plytų 9 Palanga, išimti grynieji 2000 Eur. 2021-02-04 bankomate adresu Plytų 9 Palanga, išimti grynieji 2000 Eur. 2021-02-04 bankomate adresu Plytų 9 Palanga, išimti grynieji 2000 Eur. 2021-02-05 bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išimti grynieji 40 Eur. 2021-02-05 bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išimti grynieji 50 Eur.“ Kaip matyti, už žemės sklypus su UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ atsiskaitoma nebuvo.
41. Taip pat nustatyta, jog buvo atliekami neperleistų UAB „Degavalis“ nuosavybėn žemės sklypų gerinimo, kasimo darbai, pasamdyta technika, už paslaugas UAB „Degavalis“ įmonei UAB Redus LT sumokėjo 2 479,00 Eur (neskaičiuojant PVM).
42. Pagal verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule) preziumuojama, kad vadovas veikia įmonės, kuriai vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti įmonės vadovą nuo atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Vadovo civilinė atsakomybė taikoma ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba suteiktų įgaliojimų viršijimą.
43. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas E. P., eidamas direktoriaus pareigas, veikė akivaizdžiai aplaidžiai ir nerūpestingai, neįsigilinęs į tikrąją įmonės finansinę padėtį, akivaizdžiai peržengdamas protingos ūkinės komercinės veiklos riziką sudarė žemės sklypų pirkimo sandorį, ko pasėkoje įmonė ne tik neįgijo žemės sklypų, bet ir neteko sumokėto 15 000,00 Eur avanso bei 2 479,00 Eur už žemės sklypų gerinimo, kasimo darbus, pasamdytą techniką. Įmonės buhalterė paliudijo, jog ji buvo perspėjusi M. U., kad pirkti sklypus už tokią sumą yra rizikinga. Atsakovas taip pat bet kada galėjo patikrinti įmonės finansinę padėtį. Tačiau buvo veikiama itin aplaidžiai ir nerūpestingai. Teismas vertina, jog įmonei buvo padaryta 17 479,00 Eur dydžio žala. Tačiau kadangi šiuo atveju sprendimai dėl žemės sklypų pirkimo, žemės sklypų gerinimo, kasimo darbų buvo priimami ne vien atsakovo E. P., o kartu su trečiuoju asmeniu M. U., teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei pusę 17 479,00 Eur sumos, t. y. 8 739,50 Eur, kadangi ieškinys reiškiamas ne solidariai. Kitoje dalyje šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
44. Teismas papildomai atkreipia dėmesį į ieškinio formuluotes „<...> žinodami, kad bendrovė yra nemoki ir turi problemų atsiskaitant su kreditoriais, pasirašė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir pervedė pardavėjui 15 000,00 Eur avansą bei atliko sklypų pagerinimo darbus 2 479,00 Eur sumai, tokiu būdu padarydami žalą bendrovei ir jos kreditoriams, atimdami galimybę tais pinigais atsiskaityti už įsiskolinimus“ <...>“. Tai teismui leidžia papildomai vertinti, jog ir nemokumo administratorius laiko, kad žala buvo padaryta ne vien atsakovo veiksmais.
45. Dėl įmonei nepriklausančio automobilio remonto ir susidariusio 938,26 Eur įsiskolinimo byloje nustatyta, kad šis įmonės įsiskolinimas UAB „Autoalvus“ susidarė pagal 2021-02-15 PVM sąskaitą faktūrą AUT0020300, 938,26 Eur suma buvo išrašyta už automobilio BMW 5 klasės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, kuris tuo metu priklausė trečiajam asmeniui L. M.. Ieškovės atstovo nuomone, L. M. į darbą buvo priimtas formaliai, kad būtų pateisintas brangus automobilio remontas bendrovės sąskaita, todėl, anot ieškovės atstovo, tai vertintina kaip žala įmonei 938,26 Eur sumai. Nustatyta, jog L. M. įmonėje UAB „Degavalis“ buvo įdarbintas nuo 2021-02-03 iki 2021-03-09. Nors atsakovas ir pats L. M. teismo posėdžių metu nurodė, kad L. M. įmonėje UAB „Degavalis“ faktiškai dirbo jau nuo 2020 m. gruodžio mėn., tačiau rašytinių įrodymų, kad jau tuo laikotarpiu L. M. dirbo, atliko UAB „Degavalis“ organų pavestas užduotis, gavo darbo užmokestį, t. y., kad buvo tarp UAB „Degavalis“ ir L. M. susiklostę darbo santykiai, nėra. Be to, appklausiamas teismo posėdžio metu L. M. negalėjo tiksliai įvardinti, kokius konkrečius darbus jis atliko pas ieškovę, abstrakčiai nurodė, kad kuravo Lietuvos ir užsienio projektus, vienas buvo Vokietijoje renovacija, kiti du buvo Lietuvoje, vienas buvo numatytas projektas Klaipėdoje, kitas projektas buvo numatytas prie sklypų Karklėje. Jis kaip projekto vadovas važiuodavo pas užsakovus, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. Dabar konkrečių pavadinimų neprisimena. Tačiau pažymėtina, jog jau tuo metu, kuomet buvo tvarkomas L. M. automobilis (PVM sąskaita faktūra išrašyta 2021-02-15), ieškovė realiai jokios veiklos nebevykdė, kaip matyti, tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. U. jau buvo įvykęs konfliktas, 2021-02-05 atsakovas E. P. vienintelio akcininko sprendimu jau buvo nusprendęs nuo 2021-02-08 atšaukti M. U. iš generalinio direktoriaus pareigų, pareikalavęs M. U. perduoti įmonei priklausantį turtą, E. P. buvo pasikreipęs ir į policiją dėl M. U. neperduoto įmonei turto. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05561-21 (3 psl.), be kita ko, pažymėta, jog E. P. paaiškino, kad įmonės veikla sustabdyta nuo 2021-02-09. Ir nors atsakovas teismui teigė, kad L. M. automobilį taisėsi su M. U. žinia ir jo leidimu, tačiau tai paneigia M. U. laiškai advokatui D. Pociui 2021-02-15, kuriuose M. U. rašė: „Sveikas kai tik nauja diena taip naujiena, tas L. M. tik įlyndo į įmone jau mūsų vardu tvarkosi servisuose už 1000 eur remontus masinas perasinėja, nu cia pridarys man problemų visai. <....> L. M. E. P. buvo įdarbinęs neseniai pries savaitę ant pusę etato, o jie net nieko nesakę nuvarė automobilį mano vardu susitvarkė už 1000 eur“. Taip pat pažymėtina, jog ant leidimo tvarkytis automobilį yra E. P. parašas. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, tai, kad įmonės lėšomis buvo tvarkomas įmonei nepriklausantis automobilis asmens, apie kurio realų darbą įmonėje duomenų taip pat nėra, daro išvadą, jog dėl įmonei nepriklausančio automobilio remonto ir susidariusio 938,26 Eur įsiskolinimo UAB „Autoalvus“ pagal 2021-02-15 PVM sąskaitą faktūrą AUT0020300 yra atsakingas atsakovas E. P., todėl pripažintina, kad dėl jo kaltės įmonei buvo padaryta 938,26 Eur žala, kuri ieškovei priteistina iš atsakovo.
46. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas daro išvadą, jog atsakovas, eidamas ieškovės direktoriaus pareigas, savo veiksmais padarė įmonei 16 805,71 Eur dydžio žalą. Todėl šia apimtimi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo E. P. ieškovei priteistina 16 805,71 Eur dydžio žalos. Kita ieškinio dalis atmestina.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo
47. Ieškiniu prašoma priteisti 1 555,71 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 29 345,43 Eur sumos kaip 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2022-01-19 (teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Degavalis“ nustatyto 15 dienų termino, skaičiuojamo nuo nutarties įsiteisėjimo datos) iki ieškinio pateikimo dienos (2023-02-10), t. y. (29 345,43 - 5% = 1 467,27 / 365 (d/m) = 4,01991780821 x 387 (dienos) (365-19+41=387) = 1 555,71 Eur.). Taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
48. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.
49. Ginčo tarp šalių dėl ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų, jų apskaičiavimo būdo, iš esmės nekilo. Teismas vertina, jog ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, tačiau teismui nustačius, jog atsakovas savo veiksmais žalą įmonei padarė mažesnes apimtimi, negu nurodė ir prašė priteisti ieškovė, atitinkamai mažintinas ir priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydis, t. y. (16 805,71 – 5 % = 840,29 / 365 (d/m) = 2,30 x 387 (dienos) (365-19+41=387) = 890,00 Eur.). Iš atsakovo priteistina ieškovei 890,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
50. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovei prašant, jai iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Ieškovę byloje atstovavo nemokumo administratorius, duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
52. Atsakovas E. P. byloje buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, atsakovas patyrė 2 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Trečiasis asmuo M. U. byloje buvo atstovaujamas advokato, jis patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, jog nors trečiasis asmuo M. U. ir atsakovas E. P. vienas kito atžvilgiu davė priešingus paaiškinimus, dėl susidariusios situacijos, įmonėje priimtų sprendimų, neišsaugoto turto vertė kaltę vienas kitam, tačiau trečiasis asmuo M. U. prašė ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą, laikėsi pozicijos, kad jokia žala apskritai nepadaryta. Todėl teismas vertina, jog trečiasis asmuo laikomas bylą laimėjusiu tokia apimtimi, kiek atmestas ieškinys.
54. Šiuo sprendimu tenkinta 57 proc. ieškinio reikalavimų (17 695,71 x 100 / 30 901,14 Eur), vadinasi ieškovė bylą laimėjo 57 proc., pralaimėjo 43 proc.
55. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. P. priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 903,00 Eur (2 100,00 x 43 / 100) bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui M. U. priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 301,00 Eur (700,00 x 43 / 100) bylinėjimosi išlaidų.
56. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Todėl iš atsakovo priteistina valstybei 398,00 Eur (t. y. skaičiuojant nuo 17 695,71 Eur sumos) žyminio mokesčio.
57. Byloje susidarė 67,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Valstybei priteistina iš atsakovo 38,50 Eur (67,55 x 57 / 100) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kita dalis iš ieškovės nepriteistina, nes ieškovė yra atleista nuo visų išlaidų mokėjimo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P. 16 805,71 Eur žalos, 890,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 17 695,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Degavalis“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui E. P. iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Degavalis“ (iš bankroto administravimui skirtų lėšų) 903,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui M. U. iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Degavalis“ (iš bankroto administravimui skirtų lėšų) 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. P. Lietuvos Respublikos valstybei 398,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo E. P. Lietuvos Respublikos valstybei 38,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.