- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-962-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02772-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „CONSTRUCTION ACE“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti antstolio D. K. vykdomą skolininkės UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 570,67 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra UAB „Emilė“ kreditorė, priverstinį skolos išieškojimą vykdo antstolis A. B. Teigė, kad renkant informaciją apie UAB „Emilė“ turtinę padėtį buvo nustatyta, jog antstolis D. K. 2021 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo, be kita ko, paskelbė UAB „Emilė“ priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 570,67 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), varžytynes, pradinė kaina nustatyta 288 000 Eur. Pažymi, kad antstolis D. K. minėto turto pardavimo kainą nustatė vadovaudamasis daugiau nei metų senumo UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12-03A, kuriuo turto rinkos vertė 2019 m. lapkričio 13 d. nustatyta 480 000 Eur. Su tokia pardavimo kaina pareiškėja nesutinka ir pažymi, kad antstolis A. B. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymu nustatė minėto turto vertę – 630 000 Eur, vadovaudamasis UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktu, t. y. ginčo turto vertė yra 150 000 Eur didesnė nei nustatyta antstolio D. K.
3. Pareiškėja pažymėjo, jog antstolio D. K. nustatyta ginčo turto vertė yra pasenusi, todėl turėtų būti skiriama pakartotinė turto vertės ekspertizė. Teigia, kad pardavus minėtą turtą už ženkliai mažesnę kainą, būtų patenkinti ne visi išieškotojos UAB „Primestus“ kreditoriniai reikalavimai, todėl tektų priverstinį išieškojimą nukreipti į kitą turtą. Be to, nesustabdžius minėto turto pardavimo, šiose varžytynėse pirkėjas, įsigijęs minėtą turtą, būtų laikomas sąžiningu įgijėju, dėl to iš tokio pirkėjo nebūtų galimybės išreikalauti minėto turto.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. teismui pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Šalies argumentai
5. Antstolis nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl naujo ginčo nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir antstolis jos prašymo netenkino – šiuo atveju pareiškėja iš karto kreipėsi į teismą/antstolį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundu dėl antstolio veiksmų. Taigi, nėra duomenų, kad pati pareiškėja atliko aktyvius veiksmus sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. Priešingai, skundo padavimas dėl varžytynių atšaukimo, nesant duomenų, kad buvo dėl turto vertės kreiptasi į antstolį, kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikrųjų ketinimų vykdymo procese. Papildomai pažymėjo, kad turtas varžytynėse paprastai parduodamas už realią turto rinkos kainą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo turtas bus parduotas būtent už pradinę nustatytą kainą. Teigia, kad pareiškėja ir kiti su ja susiję asmenys nesąžiningai nuolatos teikia skundus/prašymus, siekdami užvilkinti vykdymo procesą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ teismui pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
7. Suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – pareiškėjos skundas yra nepagrįstas bei nėra pareiškėjai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Be to, pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga ir tik pareiškėjos siekiams vilkinti išieškojimo procesą tarnaujanti priemonė.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja savo skundą ir prašymą iš esmės grindžia neteisėtais antstolio A. B. veiksmais ir jų pagrindu nepagrįstai atlikta ekspertize; nurodė, jog dėl antstolio A. B. veiksmų (dėl patvarkymų skirti ekspertizę ginčo turtui ir jos vertės nustatymo) yra pateikusi skundą. Pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamu 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu ginčo turto vertė nebuvo nustatyta (tik nustatyta pakartotinių varžytynių pradinė kaina), o skundo reikalavimai dėl varžytynių atšaukimo ir ginčo turto vertės ekspertizės skyrimo nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra skolininkės UAB „Emilė“ išieškotoja ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 759 straipsnio nustatyta tvarka prisijungė prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo iš ginčo turto hipotekos kreditoriaus naudai; atitinkamai, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja neturi teisės ginčyti vykdomojoje byloje atlikto ginčo patalpų įkainojimo. Papildomai nurodė, kad pasibaigus varžytynėms ginčo turtas gali būti parduotas brangiau nei paskelbta jo pradinė pardavimo kaina, be to, ne kiekvienos paskelbtos varžytynės užbaigiamos turto realizavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Primestus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė; grąžino pareiškėjai sumokėtą 38 Eur dydžio žyminį mokestį.
10. Teismas nurodė, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina įvertinti, ar pareiškėja tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skolininkei UAB „Emilė“ priklausantis ginčo turtas galimai realizuojamas per maža kaina, kuri buvo nustatyta prieš beveik vienerius metus ir šiuo metu, anot pareiškėjos, yra neaktuali, nes kitas antstolis nustatė didesnę ginčo turto vertę.
11. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymėjo, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti realizuojamo įkeisto UAB „Emilė“ ginčo nekilnojamo turto pardavimą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Teismo vertinimu, vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad yra vykdomos skolininkei priklausančio turto varžytynės, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog varžytynių dalyviai yra pasiūlę kainą, jog varžytynės būtų įvykusios, jog būtų įvykdytos kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant turtas perleidžiamas iš varžytynių. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog skolininkei UAB „Emilė“ priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka, nes net ir esant varžytynių laimėtojui, savaime nereiškia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtą iš karto pereis jų laimėtojui – varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 715, 716, 717 straipsniai). Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
13. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan.
Šalies argumentai
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl naujo ginčo nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir antstolis jos prašymo netenkino – šiuo atveju pareiškėja iš karto kreipėsi į teismą/antstolį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti ginčo turto pardavimą) ir skundu dėl antstolio veiksmų. Taigi, nėra duomenų, kad pati pareiškėja atliko aktyvius veiksmus sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. Priešingai, skundo padavimas dėl varžytynių atšaukimo, nesant duomenų, kad buvo dėl turto vertės kreiptasi į antstolį, teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl jos tikrųjų ketinimų vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog antstolis A. B. CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka yra/buvo prisijungęs prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo, todėl darė išvadą, kad antstolis A. B. neturėjo teisės atlikti savarankiškų išieškojimo veiksmų ginčo turto atžvilgiu, t. y. paskirti atlikti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tuo labiau be hipotekos kreditorės sutikimo, dėl to laikė, kad pareiškėjos skundo pagrindas negali būti laikomas pagrįstu. Antra, teismas nustatė, dėl antstolio A. B., be kita ko, 2021 m. sausio 27 d. patvarkymo, kuriame nustatyta ginčo turto vertė (630 000 Eur), įstatyme nustatyta tvarka pateiktas skundas, todėl sprendė, kad teikti prioritetą šio antstolio turto įkainojimui, kurio teisėtumas nėra patikrintas, nėra jokio pagrindo.
16. Teismas pažymėjo, kad visi pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. skundo reikalavimai grindžiami tuo pačiu argumentu – per žemu parduodamo turto įkainojimu antstolio D. K. vykdomojoje byloje. Teismas nurodė, kad skundžiamu antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu nebuvo atlikti jokie turto įkainojimo ir/ar turto rinkos vertės nustatymo veiksmai, o antstolio patvarkymas priimtas dėl pakartotinių turto varžytynių paskelbimo. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 719 ir 718 straipsniais, šiame patvarkyme nustatyta pradinė turto pardavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių kaina, o pradinės kainos nustatymas atliktas ankstesniu antstolio patvarkymu, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas pareiškėjos skunde nėra keliamas. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu, kad ginčo turtas būtų pardavinėjamas už antstolio A. B. eksperto nustatytą kainą (ar paskirta pakartotinė ekspertizė), ir šiuo atžvilgiu nebuvo tikėtinai nepagrįstas.
17. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (dėl antstolio nustatytos turto vertės, dėl turto vertės, nustatytos pareiškėjos pateiktame ekspertizės akte, kt.) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jų nevertino.
18. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčo turto pardavimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų/prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo; taip pat teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Pareiškėja UAB „Primestus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė prašymo antstoliui D. K. paskirti skolininkės UAB „Emilė“ turto vertės nustatymo ekspertizę, kadangi tokį prašymą pareiškėja pateikė antstoliui kartu su skundu.
19.2. Teismo argumentai bei reikalavimai ginčyti pareiškėjui antstolio D. K. prieš daugiau nei metus priimtą patvarkymą dėl patalpų rinkos vertės nustatymo ne tik užkertą kelią pareiškėjai į teisminę gynybą, bet ir nepagrįstai apriboja kitų išieškotųjų teises reikalauti antstolio pervertinti patalpas, reikalauti, kad skolininko patalpos vykdymo procese būtų pardavinėjamos už kainą, nustatytą nuo tikrosios patalpų rinkos vertės. Kadangi kilęs ginčas dėl turto rinkos vertės, teismas privalėjo įvertinti visus byloje, esančius įrodymus, kurie gali pagrįsti realią turto rinkos vertę, nepaisant to ar pareiškėja ginčija ankstesnius antstolio patvarkymus dėl rinkos vertės nustatymo, ar jų neginčija.
19.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis A. B. neturėjo teisės atlikti savarankiškų išieškojimo veiksmų patalpų atžvilgiu, paskirti, atlikti naują patalpų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismas turėjo nagrinėti tik antstolio D. K. veiksmų teisėtumo klausimą ir negalėjo spręsti, ar antstolio A. B. veiksmai, įkainojant skolininko UAB „Emilė“ patalpas, yra teisėti ar neteisėti.
19.4. Antstolis A. B. vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Emilė“ turto išieškotojos UAB „Primestus“ naudai, todėl antstolis A. B. teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkei UAB „Emilė“ priklausantį turtą. Antstolis A. B., kaip to reikalauja CPK 681 straipsnis, atsižvelgdamas į tai, kad areštuoto objekto vertinimas reikalauja specialių žinių, pagrįstai paskyrė ekspertizę skolininkės nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Antstolis A. B., areštuodamas skolininkės turtą ir jį įvertindamas ekspertizės pagalba, veikė teisėtai, tinkamai vykdė jam pavestas pareigas, nepažeidė CPK 675, 681 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto nuostatų.
19.5. Pirmosios instancijos teismas buvo neaktyvus ir nevertino bei nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos į bylą pateiktų padidintos įrodomosios galios prima facie įrodymų (antstolio A. B. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymas Nr. S-21-42-1163 vykdomojoje byloje, UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktas), pagrindžiančių, kad patalpų rinkos vertė yra daugiau nei 35 procentų didesnė nei antstolio D. K. prieš daugiau nei metus nustatyta turto rinkos vertė.
19.6. Šiuo atveju teisinga skolininkės UAB „Emilė“ turto rinkos verte turi būti laikoma ne antstolio D. K. beveik prieš daugiau nei metus nustatyta turto rinkos vertė, o antstolio A. B. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymu nustatyta turto rinkos vertė.
19.7. Antstoliui D. K. pardavus turtą už kainą, nustatytą nuo nebegaliojančios ir pasenusios turto rinkos vertės, turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažįstamas negaliojančiu.
Atsiliepimas
20. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo tikėtinai pagrįstas bei pareiškėja neįrodė, jog konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
Šalies argumentai
20.2. Pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tik antstolio D. K. veiksmų teisėtumo klausimą ir negalėjo spręsti, ar antstolio A. B. veiksmai, įkainojant skolininko UAB „Emilė“ patalpas, yra teisėti ar neteisėti, nepagrįsti, kadangi pačios pareiškėjos skundo dėl antstolio D. K. veiksmų teisėtumo pagrindą sudaro neteisėtas antstolio A. B. patvarkymas. Nutartimi teismui įvertinus paties pareiškėjos pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, teismas neišėjo už skundo ribų, išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku.
20.3. Antstolio A. B. veiksmai įkainojant įkeistas patalpas yra neteisėti, nes atlikti be hipotekos kreditorės sutikimo, esant anksčiau pradėtam ir vykdomam priverstiniam išieškojimui hipotekos kreditorės UAB „EDS INVEST“ naudai antstolio D. K. vykdomojoje byloje 0174/16/01223. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021 antstoliui A. B. jau yra išaiškinęs, jog atitinkami antstolio A. B. veiksmai pradedant alternatyvų išieškojimo iš to paties UAB „EDS INVEST“ naudai įkeisto turto procesą yra neteisėti, jog išieškojimą vykdantis antstolis A. B. turi teisę tik prisijungti prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo, jog nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui (A. B.) teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertės, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio (D. K.) atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas.
20.4. Antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu nebuvo nustatyta patalpų rinkos vertė, kas yra pareiškėjos skundo pagrindas. Minėtas patvarkymas priimtas dėl pakartotinių patalpų varžytynių paskelbimo dėl to, kad prieš tai įvykusių varžytynių laimėtojai nesumokėjo varžytynėse pasiūlytų kainų. Pareiškėja skunde nenurodo nė vieno 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo trūkumo, nėra nurodyti CPK arba Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų dėl pakartotinų patalpų varžytynių skelbimo pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme reiškia skundo prima facie nepagrįstumą.
20.5. Pareiškėja nurodo, kad yra UAB „Emilė“ kreditorė ir išieškotoja antstolio A. B. vykdomoje byloje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka yra prisijungusi prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo iš patalpų hipotekos kreditorės naudai. Pareiškėja, kaip UAB „Emilė“ kreditorė, neprisijungusi prie išieškojimo prie antstolio D. K. vykdomojoje byloje, neturėjo teisinio pagrindo ginčyti vykdomosiose bylose 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu atlikto patalpų įkainojimo.
20.6. Pareiškėjos teiginiai, jog prašymą paskirti skolininkės UAB „Emilė“ patalpų rinkos vertės nustatymo ekspertizę ji pateikė antstoliui D. K. su savo skundu, yra nepagrįsti. Pareiškėja nepagrįstai sutapatina skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu vykdymo procese paskirti skolininkės UAB „Emilė“ patalpų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja nesikreipė į antstolį D. K. dėl naujo patalpų vertinimo atlikimo, o iš karto kreipėsi į teismą/antstolį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundu dėl antstolio D. K. patvarkymo. Kadangi pareiškėja nėra pateikusi antstoliui prašymo paskirti skolininkės patalpų vertės nustatymo ekspertizę, perkainoti patalpas ir atšaukti varžytynes, pareiškėja negalėjo skųsti antstolio D. K. veiksmų. Tokią procesinę teisę į skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja įgytų tik gavusi antstolio sprendimą atsisakyti tenkinti tokį prašymą arba antstoliui nepriėmus atitinkamo sprendimo.
20.7. Papildomai pareiškėjo skundo prima facie nepagrįstumą patvirtina antstolio D. K. 2021 m. vasario 8 d. patvarkymas, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos bei kitų susijusių asmenų (UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Belonesa“, UAB „Idea in“, UAB „Emilė“, UAB KARDOS) skundų, kurie yra vienodo turinio ir tuo pačiu pagrindu.
20.8. Pareiškėjos nurodyti grėsmės motyvai yra tik samprotavimai ir spėjimai. Vien faktas, kad yra vykdomos patalpų varžytynės savaime nereiškia, kad patalpos bus tikrai parduotos, kad bus parduotos už pradinę varžytynių kainą, kad varžytynėms pasibaigus apskritai bus jų laimėtojas, kad varžytynėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, kuris pasiūlė pareiškėjui nepriimtiną kainą, bus sumokėta patalpų įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti patalpų pardavimo iš aktą, t.y. bus realios sąlygos patalpų savininko pasikeitimui pareiškėjo teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Pradinė patalpų pardavimo kaina nustatyta pagal CPK reikalavimus bei nereiškia, kad patalpos bus parduotos būtent tokia kaina.
20.9. Pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Jos neegzistavimą objektyviai pagrindžia ir ta aplinkybė, jog įvykusiose varžytynėse didžiausia pasiūlyta kaina – 890 000 Eur, kuri yra gerokai didesnė, nei paties pareiškėjos skunde nurodoma patalpų rinkos vertė.
20.10. Išieškojimo sustabdymas butų neproporcinga priemonė hipotekos kreditorės UAB „EDS INVEST“ atžvilgiu. Siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis yra privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama.
20.11. Pareiškėja yra artimai susijusi su patalpų savininke UAB „Emilė“ ir kita skolininke UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurie bendrais suderintais veiksmais sistemingai trukdo UAB „EDS INVEST“ vykdomą išieškojimą iš įkeistų patalpų. Nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikta daugiau nei 40 prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keturiose vykdomosiose bylose, kuriose buvo paskelbtos UAB „EDS INVEST“ naudai įkeisto UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto varžytynės. Visi prašymai ir skundai dėl antstolio veiksmų yra vienodo turinio, pateikti tuo pačiu pagrindu – antstolio A. B. alternatyvaus, konkuruojančio ir revizuojančio išieškojimo proceso metu, nustatyta kita išvaržomo turto verte. Skirtingų pareiškėjų prašoma tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių galimai tikintis, kad bent vienas iš prašymų teismo bus patenkintas. Vykdomosiose bylose taip pat naudojamas išieškojimo vilkinimo būdas, kai teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vienas iš susijusių asmenų pasiūlydamas gerokai didesnes kainas laimi varžytynes, tačiau nesumoka pasiūlytos kainos, dėl to turtas yra ne tik neparduodamas, bet varžytynės skelbiamos neįvykusiomis tik po 30 dienų nuo jų pabaigos. Šis metodas taikytas ir vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223.
20.12. Pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra akivaizdus ir matomas iš pareiškėjos pateikto skundo akivaizdaus nepagrįstumo, kurio atžvilgiu prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat kitų proceso dalyvių skundų dėl patalpų ir kito turto įkainojimo gausos ir jų rezultatų (varžytynes laimi susiję asmenys, kurie net neketina pirkti turto, o siekia tik vilkinti išieškojimo procesą). Atitinkamas skolos išieškojimo vilkinimas yra atliekamas tik tarpusavyje susijusių asmenų.
20.13. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ prašo apeliacinio teismo įvertinti šiuos duomenis apie sistemingus susijusių asmenų grupės bandymus vilkinti išieškojimą, ir, sutikus su suinteresuoto asmens vertinimu dėl ilgalaikio sistemingo piktnaudžiavimo procesu, prašo UAB „Primestus“ vadovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Emilė“ nekilnojamojo turto, esančio Kalvarijų g. 135, Vilnius, pardavimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio D. K. 2021 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-3919, kuriuo buvo netenkinti pareiškėjų, tarp jų ir pareiškėjos UAB „Primestus“ 2021 m. sausio 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų, 2021 m. vasario 8 d. pranešimą apie varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigą, antstolio D. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-20-174-303431 ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S-20-174-35978; UAB „Emilė“ vadovo paskyrimo dokumentus, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkų sprendimo kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
25. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
26. Suinteresuoto asmens pateikti antstolio 2021 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. S-21-174-3919 ir pranešimas apie varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigą yra susiję su nagrinėjamu klausimu, šių įrodymų datos patvirtina, kad jie negalėjo būti pateikti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be to, jų pateikimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, todėl jie priimtini.
27. Tuo tarpu suinteresuoto asmens pateikti antstolio 2020 m. rugsėjo 28 d. patvarkymas Nr. S-20-174-303431 ir 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymas Nr. S-20-174-35978 ne tik galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nėra teisiškai reikšmingi atskirojo skundo nagrinėjimui ir yra pertekliniai, todėl juos atsisakytina priimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir UAB „Emilė“ vadovo paskyrimo dokumentus bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkų sprendimo kopiją, kadangi šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, jie nei patvirtina, nei paneigia klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
28. Byloje nustatyta, kad antstolis D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. gegužės 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4476 dėl įsiskolinimo užtikrinto hipoteka išieškojimo iš subsidiariai atsakingo asmens UAB „Emilė“ įkeistų patalpų ir kito turto hipotekos kreditorės UAB „EDS INVEST“ naudai.
29. Antstolis D. K. 2021 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-787, kuriuo, be kita ko, nutarė parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių UAB „Emilė“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas–administracines patalpas su bendro naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 570,67 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – 288 000 Eur).
30. Pareiškėja UAB „Primestus“ 2021 m. sausio 28 d. pateikė antstoliui D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-787; atšaukti skolininkės UAB „Emilė“ turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti pakartotinę skolininkės UAB „Emilė“ turto – negyvenamųjų patalpų–administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 570,67 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
31. Antstolis 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-21-174-3919 pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir kartu su kitų pareiškėjų pateiktais skundais persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šios nutarties priėmimo dieną pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų dar nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. e2YT-8817-819/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Pareiškėja, teikdama antstoliui D. K. 2021 m. sausio 28 d. skundą dėl antstolio veiksmų, 2021 m. sausio 29 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti minėto UAB „Emilė“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų nėra prima facie pagrįstas, taip pat neegzistuoja ir grėsmė galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymui, todėl pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji kreipėsi į antstolį dėl naujo turto vertinimo atlikimo ir antstolis jos prašymo netenkino, be to, ginčijamu patvarkymu nebuvo atlikti jokie turto įkainojimo ir/ar turto rinkos vertės nustatymo veiksmai, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu, kad ginčo turtas būtų pardavinėjamas už antstolio A. B. eksperto nustatytą kainą (ar paskirta pakartotinė ekspertizė), nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog antstolis A. B., kuris vykdo išieškojimą pareiškėjos UAB „Primestus“ naudai, yra prisijungęs prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo, todėl darė išvadą, kad antstolis A. B. neturėjo teisės atlikti savarankiškų išieškojimo veiksmų ginčo turto atžvilgiu, t. y. paskirti atlikti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tuo labiau be hipotekos kreditorės sutikimo.
34. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prima facie pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nėra pateikusi prašymo antstoliui D. K. paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kadangi tą padarė savo skunde. Pasak pareiškėjos, teismo argumentai ginčyti pareiškėjai prieš daugiau nei metus priimtą patvarkymą dėl turto rinkos vertės nustatymo, užkerta jai kelią į teisminę gynybą, reikalauti, jog turtas būtų parduodamas už realią rinkos vertę. Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo nagrinėti tik antstolio D. K. veiksmų teisėtumo klausimą ir negalėjo spręsti, ar antstolio A. B. veiksmai, įkainojant skolininkės UAB „Emilė“ patalpas, yra teisėti ar neteisėti, t. y. ar antstolis A. B. turėjo teisę atlikti savarankiškus išieškojimo veiksmus – paskirti, atlikti naują patalpų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismas buvo neaktyvus ir nevertino bei nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos į bylą pateiktų padidintos įrodomosios galios įrodymų, patvirtinančių, kad patalpų rinkos vertė yra daugiau nei 35 procentų didesnė nei prieš daugiau nei metus nustatyta antstolio D. K..
35. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
36. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
37. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
38. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).
39. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų prima facie pagrįstumo, taip pat to, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl žemiau nurodomų motyvų.
41. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas nesprendžia ginčo iš esmės, tačiau turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Teismų praktikoje pažymima, jog pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų formulavo reikalavimus (jų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones), prašydama panaikinti antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-787, kuriuo buvo paskelbtos UAB „Emilė“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), antrosios pakartotinės varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė per maža nustatyta turto rinkos verte, t. y. teigė, kad antstolio D. K. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12-03A nustatyta turto rinkos vertė 480 000 Eur (2019 m. lapkričio 13 d. duomenys) yra per maža, kadangi antstolis A. B. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymu minėto turto vertę nustatė 630 000 Eur, vadovaudamasis UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktu.
43. Nors pareiškėja, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą iš esmės remiasi teiginiais, susijusiais su per maža nustatyta turto rinkos verte, tačiau skunde dėl antstolio veiksmų jokių argumentų, kurie būtų susiję būtent su minėto patvarkymo teisėtumu ir pagrįstumu pareiškėja nenurodo. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo perkainotas, o tik nutarta skelbti jo antrąsias pakartotines varžytynes, numatant, kad jose parduodamo turto pradinė kaina 288 000 Eur, t. y. 60 procentų 2019 metų ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės (480 000 Eur) (CPK 722 straipsnio 1, 4 dalys). Pareiškėja nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams duomenų, kad iki skundžiamo 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo, kuriuo turtas nebuvo perkainotas, priėmimo, ji prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainojimą (CPK 681 straipsnis).
44. Pareiškėjos teiginiai, kad ji prašymą perkainoti turtą antstoliui D. K. visgi pateikė savo 2021 m. sausio 28 d. skunde dėl antstolio veiksmų nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas dėl antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo, kuriuo nebuvo išspręstas joks pareiškėjos pateiktas prašymas nei dėl turto vertės, nei dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Tik antstoliui priėmus patvarkymą dėl pareiškėjos atitinkamo prašymo dėl turto vertės nustatymo, pareiškėjai šiuo aspektu atsirastų procesinė teisė teikti skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau ne kelti naujus reikalavimus (prašymus) 2021 m. sausio 28 d. skunde dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžiamas kitas antstolio procesinis veiksmas – patvarkymas skelbti UAB „Emilė“ priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), antrąsias pakartotines varžytynes.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminariai įvertinus pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. skundo reikalavimus, spręstina, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie nepagrįstas, nes pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės siekia ginčo turto perkainojimo, nors tokio prašymo CPK nustatyta tvarka antstoliui nebuvo pateikusi, turtas įvertintas 2019 metais, skundžiamu antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu ginčo turtas nebuvo perkainotas, o tik paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės, atsižvelgiant į nenuginčytą turto kainą.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalių nurodomi argumentai, susiję su antstolio A. B. atliekamais veiksmais, jų teisėtumu ir pagrįstumu, tarp jų ir ekspertizės skyrimu UAB „Emilė“ priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti antstolio A. B. vykdomoje vykdomojoje byloje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini.
47. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėja grindžia, jos įsitikinimu, netinkamai nustatyta turto kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (dėl antstolio D. K. paskirtos ekspertizės ir antstolio A. B. paskirtos ekspertizės išvadų santykio, antstolio A. B. (ne)prisijungimo prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo aplinkybės ir pan.) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti apeliantės argumentai dėl netinkamos turto vertės nustatymo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
48. Tuo pačiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminarus skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas, nėra skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimas iš esmės. Skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, kuomet bus įvertintos tiek pareiškėjos, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai. Be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
49. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).
50. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad antstolio D. K. nustatyta UAB „Emilė“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 480 000 Eur yra per maža (palyginus su antstolio A. B. nustatyta 630 000 Eur turto rinkos verte), todėl pardavus turtą iš varžytynių, galimai vėliau kiltų poreikis turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
51. Pažymėtina, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Pareiškėjos argumentai, kad pardavus turtą iš varžytynių už antstolio nustatytą kainą, kuri 35 procentais mažesnė nei nustatyta antstolio A. B. vykdomojoje byloje, vėliau dėl to varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu yra deklaratyvaus pobūdžio. Tokiai išvadai daryti nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi šie pareiškėjos argumentai pagrįsti tik spėjimais apie galimą varžytynių akto ginčijamą ir bylos, kurioje būtų sprendžiamas jo teisėtumo klausimas, teigiamą rezultatą asmens, prašančio jį pripažinti negaliojančiu, atžvilgiu. Taigi šie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad sustabdant vykdymo veiksmus, turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
52. Paminėtina ir tai, kad netgi papildomos/pakartotinės ekspertizės atlikimas negarantuoja to, jog būtų nustatyta ta turto rinkos vertė, kurios siekia pareiškėja. Nustačius turto rinkos vertę ir vėliau iš varžytynių parduodant turtą potencialūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų, t. y. tiek, kiek jie laiko turtą esant vertą. Taigi bet kokiu atveju parduodamo iš varžytynių turto kaina atitiktų realią turto rinkos vertę, t. y. tą, kurią pasirengę mokėti turtą siekiantys įsigyti fiziniai ar juridiniai asmenys. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad 2021 m. vasario 8 d. turtas iš antrųjų pakartotinių varžytynių buvo parduotas už 890 000 Eur, t. y. kur kas didesnę sumą negu įvertinta antstolio D. K. (480 000 Eur) ar net antstolio A. B. (630 000 Eur), bei atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad turtas iš antrųjų pakartotinių varžytynių apskritai buvo pardavinėjamas už 288 000 Eur sumą (60 procentų nuo 480 000 Eur sumos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai susiję su grėsme galimai palankaus jai teismo sprendimo įvykdymu, yra nepagrįsti.
53. Pabrėžtina, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis – privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Todėl konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB „EDS INVEST“, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti įsiskolinimą.
54. Vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas.
55. Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – skundo dėl antstolio veiksmų prima facie pagrįstumo ir grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
58. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti pareiškėjos UAB „Primestus“ vadovei baudą. Prašymą grindžia tuo, jog pareiškėja kartu su kitais susijusiais asmenimis, tarp jų ir patalpų savininke UAB „Emilė“, sistemingai vilkina išieškojimą, teikdama skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra akivaizdus ir matomas iš pareiškėjos pateikto skundo akivaizdaus nepagrįstumo, taip pat kitų proceso dalyvių skundų dėl patalpų ir kito turto įkainojimo gausos ir jų rezultatų (varžytynes laimi susiję asmenys, kurie net neketina pirkti turto, o siekia tik vilkinti išieškojimo procesą).
59. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens prašymo skirti baudą argumentus, nagrinėjamu atveju šioje konkrečioje byloje pagal prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Emilė“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Kalvarijų g. 135, Vilnius, pardavimą, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodomo turto atžvilgiu pateikė vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, t.y. kartu antstoliui pateikdama ir 2021 m. sausio 28 skundą dėl antstolio veiksmų, kuris šiuo metu teisme dar nėra išnagrinėtas, taigi pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumas dar nėra įvertintas. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla nėra nagrinėjama iš esmės ir skundo pagrįstumas vertinamas tik preliminariai, todėl šioje stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, jog pareiškėjos šioje byloje pateiktas prašymas yra nukreiptas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ prašymas skirti pareiškėjai UAB „Primestus“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.