Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta arešto bausmės dalimi, ir J. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 6 dienoms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 19 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, J. B. pripažintas recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš J. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį už tai, kad vengė atlikti arešto bausmę, o būtent: būdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1759-1065/2024 nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine arešto bausme 40 parų, įpareigojant iki bausmės vykdymo pradžios neišvykti už gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), esant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 6 d. patvarkymui pateikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui vykdyti minėtą įsiteisėjusį nuosprendį dėl arešto bausmės, žinodamas apie jam Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę bei jos nevykdymo pasekmes, 2025 m. sausio 3 d. teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir 2025 m. sausio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui išsiuntus pranešimą dėl arešto bausmės atlikimo, per septynias dienas, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 22 d., nenuvyko atlikti arešto bausmės, pranešime nustatytomis ryšio priemonėmis atvykimo datos nesuderino, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir, piktybiškai vengdamas atlikti arešto bausmę, slapstėsi nuo jo ieškančių policijos pareigūnų, kol 2025 m. balandžio 30 d. 14.05 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.2. Nurodo, kad šiuo metu J. B. yra laisvėje, neatliktos bausmės dalis yra labai maža, t. y. apie 2 mėnesius. Būdamas laisvėje nuteistasis gyvena dorą gyvenimo būdą ir ateityje nusikalstamų veikų nedarys. Prašo nuteistajam suteikti šansą ir pakartotinai į laisvės atėmimo įstaigą jo nesiųsti. Nuteistasis ieškosi darbo, siekia dirbti ir išlaikyti savo šeimą, prieš priimant skundžiamą teismo nuosprendį taip pat buvo dirbantis.

3. Atsiliepimų į nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Laimonas Ramanauskas prašė nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajam J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam J. B. už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. B. recidyvistu (BK 27 straipsnis) ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskyręs sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu bei, vadovaudamasis BK 64 straipsnio dalimi, šią bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta bausmės dalimi, ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams 6 dienoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

8. BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagrindo taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. B. atžvilgiu nėra, tačiau išsamių motyvų dėl tokio sprendimo nenurodė. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas prieiti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

10. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. J. B. yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų – 4 mėnesiai 6 dienos. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. B. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinę baigtą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis, 242 straipsnis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus už iš viso 2019-2024 m. laikotarpiui net 11 padarytų nusikalstamų veikų, dar 5 teistumai jo atžvilgiu yra išnykę (2 t., b. l. 19-33). Šie duomenys patvirtina, kad J. B. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, naują nusikalstamą veiką J. B. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 10-17), nedirbantis (2 t., b. l. 35-36), nuo 2025 m. vasario 23 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 38). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13. Apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybė motyvuojama tuo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra labai pavojinga ir žalos kitiems asmenims nesukėlė, nuteistasis nuo pareigūnų nesislapstė užsienyje ir pan., o likusios neatliktos bausmės dalis yra nedidelė. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nemenkina nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir jo atsakomybės išskirtinai nešvelnina. Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės – siekis dirbti ir išlaikyti šeimą – nuteistajam buvo žinomos iki įvykdant naują nusikalstamą veiką, tačiau jos nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jau buvo įvertinta nuteistajam skiriant bausmę bei nesudaro papildomo pagrindo švelninti jo teisinės padėties. Tuo tarpu teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi, kaip minėta, naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 4 kartus (dar 5 teistumai yra išnykę). Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau akivaizdu, kad tai J. B. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – vengimas atlikti paskirtą arešto bausmę, byloje buvo paskelbta nuteistojo paieška, kas leidžia teismui abejoti, ar nuteistajam paskirtos probacijos vykdymas būtų pavyzdingas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad J. B. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės). Šios išvados nekeičia ir po apeliacinio skundo padavimo apeliacinės instancijos teismui pateikta 2025 m. lapkričio 9 d. darbo sutarties pirmo lapo kopija, iš kurios matyti, kad J. B. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu darbininku (2 t., b. l. 179), kadangi nuteistojo darbinė patirtis patvirtina, jog jis nėra linkęs naujoje darbo vietoje išdirbti ilgiau, nei kelis mėnesius (2 t., b. l. 36-37). Be to, kaip minėta, bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo pagrindais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 5 d. pažymą APD-2025-12404, kurioje prašoma iš J. B. priteisti valstybei 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Jutos Kareivės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 186).

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

18. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį apskundė nuteistojo J. B. gynėja advokatė Juta Kareivė. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi (2 t., b. l. 175) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Juta Kareivė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. B. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo J. B. 125 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinio skundo netenkinti.

Iš nuteistojo J. B. valstybės naudai išieškoti 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.