- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1759-1065/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27938-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006 m. balandžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams. 2007 m. balandžio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto;
2) 2007 m. lapkričio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) 2011 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams. 2011 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2011 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė 10 mėn. laisvės apribojimo;
4) 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 4 MGL dydžio bauda. 2013 m. gruodžio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 4 MGL dydžio bauda pakeista į 24 val. viešųjų darbų;
5) 2013 m. gegužės 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėn.;
6) 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 154 straipsnio 2 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 mėn. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
7) 2020 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) galutine bausme - 2 metų laisvės atėmimu; 2021 m. gegužės 14 d. lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos neatlikęs 5 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės;
8) 2022 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2020 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, 2023 m. vasario 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. B. 2024 m. liepos 20 d., apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu, sėdinčiai automobilyje, per atidarytą langą ne mažiau kaip 5 kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajai V. F. į veido sritį bei rankomis suėmė nukentėjusiajai V. F. už plaukų ir tempė lauk iš automobilio, taip nukentėjusiajai V. F. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių paburkimu nosies nugarėlėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke.
Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis impulsyvus žmogus, greitai susinervuoja. 2024 m. liepos 20 d., vėlai vakare, jis atvyko į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su V. F., taip gavosi, kad įvyko konfliktas. Jam atvykus, V. sėdėjo automobilyje, jis išlipo iš automobilio. Kiek sudavė smūgių V., neskaičiavo. Sudaužė automobilio stiklą. Susinervinęs nelabai žiūri, ką daro ir negalvoja. Kaltinimą pripažįsta, kad dėl jo veiksmų V. F. buvo padaryti sužalojimai. Kokie sužalojimai buvo padaryti V., nematė, nes ji išvažiavo mašina. Savo veiksmus vertina blogai. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholio nevartoja. Nukentėjusios atsiprašė, sutvarkė automobilio langą, pakeitė. Vasarą nedirbo, šiuo metu yra įsidarbinęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Spręsdamas problemą dėl to, kad greitai susinervina, lankėsi pas gydytoją, geria paskirtus vaistus apie 2 mėnesius laiko, planuoja vėl vykti vizitui. Kokia jam diagnozė nustatyta, nežino, lankosi pas privatų gydytoją.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
apklaustas įtariamuoju J. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad V. F. nėra jo sugyventinė. Jis neneigia, kad pas ją nuvažiuoja, nes tvarko jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį tvarko pas ją namuose, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Remontuoja jai priklausantį automobilį, nes yra dirbęs prie automobilių remonto. Nuvažiavęs ir besidarbuodamas būna, kad užeina pas V. į kambarį. Užeina atsigerti kavos, pakalbėti. Jie yra pažįstami, tačiau nėra sugyventiniai. Pažįstami yra kažkur tai nuo (duomenys neskelbtini). Jis ir V. bendro ūkio neveda, pinigais nesidalija, maisto, rūbų kartu neperka. Pas V. jis negyvena. Jo jokių daiktų pas V. nėra. Bendrauja vienas su kitu bendru sutarimu. Jeigu V. sako, kad jie yra sugyventiniai, tai negali pasakyti dėl ko ji taip sako. Nors jis ir nuvažiuoja pas ją, su ja bendrauja, remontuoja jos automobilį, tai daro kaip pažįstamas, o ne kaip sugyventinis. Su V. negyveno ir negyvena, nes turi savo namus, kur gyvena. V. pas jį yra buvusi atvažiavusi, bet ne kaip sugyventinė, o kaip pažįstama. 2024 m. liepos 20 d. jis remontavo jos automobilį. V. buvo atėjusi prie remontuojamo automobilio ir jie susiginčijo. Dėl ko susiginčijo pasakyti negali, gal dėl remontuojamo automobilio. Ginčijosi žodžiais. Daugiau jokių asmenų pašalinių nebuvo. Po žodinio ginčo V. pasakė, kad eina nusiraminti ir kažkur išėjo. Kur išėjo pasakyti negali, nes pasiliko prie remontuojamo automobilio. Prie automobilio dirbo dar kažkur tai valandą laiko. V. negrįžo į namus. V. išeidama ant kėdės paliko telefoną. Jam paskambino vyriškis iš paprašė parvežti iš (duomenys neskelbtini) m. To vyriškio vardo ir pavardės nežino, žino, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Jis ėjo važiuoti parvežti to vyriškio ir pamatė, kad yra atidarytos gyvenamojo namo durys. V. nebuvo, nes nematė, kad ji būtų grįžusi. Jis tada, kad nepaliktų atidarytų gyvenamojo namo durų, užrakino duris ir raktus pasiėmė su savimi. Taip pat važiuodamas paėmė ir V. telefoną. Užrakinęs gyvenamo namo duris sėdo į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiavo. Kelis ratus prasuko (duomenys neskelbtini) mstl. tikėdamasis sutikti V. ir paduoti gyvenamojo namo raktus ir telefoną, bet V. nesutiko ir nerado. Važiavo į (duomenys neskelbtini) m., kur paėmė vyriškį ir parvežė į namus. Po to grįžo pas V. į namus, nes galvojo, kad ji bus grįžusi į namus ir jis jai galės atiduoti raktus ir telefoną. Neilgai užtruko išvykęs, gal apie pusvalandį. Grįžęs pas V. į namus jos namuose nerado. Namuose nebuvo ir jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Tada jam pradėjo skambinėti V. iš kito numerio. V. pradėjo jam priekaištauti, kaip pažįstama, dėl to, kad jis užrakino gyvenamojo namo duris ir pasiėmė raktus bei jos telefoną. Jis jai aiškino, kad jam reikėjo išvykti ir nenorėjo palikti atidarytų durų, kad kas nors neapvogtų. Pokalbio metu jie pradėjo ginčytis. Kur yra V. nesisakė skambindama, bet ji jam anksčiau bendraujant buvo sakiusi, kad mėgsta nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Jis prisiminė apie jos tą pasakymą, dėl to ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs rado V.. Daugiau jokių asmenų prie (duomenys neskelbtini) nebuvo. V. sėdėjo automobilyje. Sėdėjo automobilyje už vairo ir buvo atidarytas vairuotojo pusės langas. Jis yra ūmaus būdo. V. taip pat yra ūmaus būdo. Žodinio konflikto metu jis per atidarytą langą sudavė V. F. į veido sritį ir tempė už plaukų. Taip gavosi, kad nebe susivaldė. Pripažįsta, kad suduodamas V. ir patempdamas už plaukų galėjo sukelti fizinį skausmą. Kiek kartų sudavė pasakyti negali. Kur tiksliai sudavė taip pat pasakyti negali. Negali pasakyti, kiek kartų sudavė ir dėl to, kad jis iš kumščio kelis kartus trenkė į V. automobilį susinervinęs ir galėjo per langą pataikyti V.. Neneigia ir pilnai su tuo sutinka. Suduodamų smūgių neskaičiavo. Dėl to, kad sudavė V., tempė jai už plaukų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą labai gailisi. Išmušė automobilio langą viso to konflikto metu. Dėl to, ką padarė V., atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą, t. y. sutvarkė, ką buvo sugadinęs. Po šio įvykio susirinko įrankius, darbinius rūbus ir iš V. namų išvažiavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta visiškai, tik nesutinka su tuo, kad V. yra jo sugyventinė, (b. l. 165-169);
J. B. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad pareikštą įtarimą dėl to, kad suduodamas V. F. iš kumščio ir tempdamas už plaukų jis padarė įtarime minimus sužalojimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą 2024 m. liepos 20 d., apie 22.50 min., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), pripažįsta visiškai. Dėl to ką padarė labai gailisi. Viskas kaip buvo jau yra papasakojęs, prašo jo duotus parodymus laikyti teisingais (b. l. 177-179);
nukentėjusiosios V. F. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad visus parodymus, kas susiję su smurtu prieš ją, papasakojo pirminės apklausos metu. Prašo jos duotus parodymus laikyti teisingais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji apklausiama nurodė, kad J. B. yra jos sugyventinis. Šiuo metu norėtų patikslinti sugyventinio statusą jos ir J. B.. Ji pirminės apklausos metu sakydama, kad J. B. yra jos sugyventinis, suklydo, nes gerai pagalvojus norėtų pasakyti, kad J. B. nėra jos sugyventinis. J. B. pas ją atvažiuodavo, nes remontavo jos mašiną. Jis pas ją buvo pasilikęs nakvoti dvi naktis, tačiau nakvojo ne kaip sugyventinis, o kaip draugas abiejų sutarimu. Pirminės apklausos metu pasakė, kad J. pas ją pastoviai buvo (duomenys neskelbtini) mėn. ir jie vedė bendrą ūkį. Taip pasakė iš susijaudinimo, po įvykusio įvykio būdama šoke, o ne dėl to, kad norėtų pakenkti ar meluoti. J. B., nėra jos sugyventinis, ji su juo kartu negyveno, tik kartas nuo karto susitikdavo, bendraudavo, jis remontavo jos mašiną. Susitikdavo ir bendraudavo kaip draugai. Pas ją jis atvažiuodavo ir išvažiuodavo. Su J. B. bendrai negyveno, pinigais nesidalijo, daiktų bendrai nepirko (b. l. 40-43);
2024 m. liepos 21 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėja V. F. parodė, kad 2024 m. liepos 20 d., apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), jai būnant savo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdint prie vairo, tarp jos ir J. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. B. stovėdamas lauke prie jos, sėdinčios automobilyje, pro atidarytą automobilio langą, abejų rankų kumščiais jai į veido sritį sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, bandydamas ją ištempti iš automobilio tempė už plaukų, taip elgdamasis ją grasino įmesti į (duomenys neskelbtini) ir taip ją prigirdyti. Dėl tokio jo elgesio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jų konfliktas truko maždaug iki 7 min. laiko, konflikto niekas nematė, nes buvo tik dviese (b. l. 11-21);
2024 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus V. F. kūną (asmens apžiūros pagrindas – asmens sutikimas) nustatyta, kad ant kaktos, ties dešinės pusės antakiu, yra nubrozdinimas, virš dešinės akies, ant voko yra paraudimas, ant dešinės pusės skruosto matomas paraudimas, nosis patinusi (b. l. 54-62);
2024 m. liepos 21 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti suskaldytas galinis, kairės pusės, keleivio durelių stiklas. Ant galinių, kairės pusės, keleivio durelių matomas neryškus bato pėdsakas (b. l. 27-39);
2024 m. liepos 20 d. PRĮR įrašu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui 2024 m. liepos 20 d., 23.05 val. buvo pranešta, kad moterį persekioja sugyventinis J. B., su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Dabar yra netoli (duomenys neskelbtini). Prieš 15 min. jis ją sumušė, GMP atsisakė, išdaužė galinį automobilio langą. Šiuo metu persekiotojo nemato. Jis greičiausiai nuvažiavo į jos vienkiemį, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), vienkiemis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. liepos 20 d., 22.58 val. 2024 m. liepos 21 d., 00.25 val. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pranešimas, kad dėl galvos smegenų sukrėtimo ir nosies sumušimo kreipėsi blaivi V. F.. Papildomai apžiūrai išvežta į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. 07.14 val. iš Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 02.46 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) ligoninės atvežta blaivi V. F., kuri dėl nosies paviršinio sužalojimo gydosi ambulatoriškai. Sumušė sugyventinis (b. l. 79-83);
2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, kuris iš Policijos registruojamų įvykių registro perkeltas į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašo pavadinimas – „BPC skambu io ra as ((duomenys neskelbtini))“. Įrašo trukmė – 05:26. Įraše girdime BPC darbuotojos ir moters pokalbį. Paskambinusi moteris pranešė norinti išsikviesti policiją, nes ją užpuolė, o tiksliau sumušė ir dabar persekioją ją su mašina. BPC pasiteirauja ar reikalinga greitoji ir moteris atsako, kad nereikia ir nurodo, kad žiauriai skauda. Pranešėja nurodo važiuojanti link (duomenys neskelbtini) ir esanti už (duomenys neskelbtini). Važiuoja link (duomenys neskelbtini). Sustoti negalinti, nes ją seką iš paskos. Pranešėja nurodo, kad numerio nurodyti negalinti, nes yra pas jį. Ją persekioja J. B., kuris yra jai draugas. BPC darbuotoja pasiteirauja, kas jai jis yra (draugas ar sugyventinis), pranešėja nurodo, kad sugyventinis. Pranešėja taip pat nurodo, kad žiauriai ją sumušė, galvą daužė. BPC darbuotoja pasiteirauja ar reikalingi medikai ir moteris nurodo, kad nereikalinga, nes ji norinti, kad greičiau atvažiuotų policija. Pranešėja nurodo, kad ją persekioja su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio numeriai yra prancūziški. Pranešėja randasi netoli (duomenys neskelbtini). Ji prisistato esanti V. F.. BPC darbuotoja pasiteirauja prieš kiek laiko sumušė. V. F. nurodo, kad sumušė prieš 15 min. prie (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja dar kartą pasiteirauja ar jai nereikia medikų. Pranešėja nurodo, kad jai medikų nereikia, nes nėra praskelta, tačiau matosi, kad yra sumušta. Taip pat pranešėja sako, kad jis išdaužė galinį šoninį automobilio langą. Pranešėja nematanti iš galo važiuojančio ir mano, kad jis bus nuvažiavęs į jos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), susirinkti daiktų. Pranešėja nurodo, kad policijos lauks (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje (b. l. 84-86);
2024 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. F. padaryta odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių paburkimu nosies nugarėlėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. F. nustatyti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius kojomis, kumščiais ar panašiai. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį (b. l. 74-75);
2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų J. J. ir G. K. kūno kameros įrašai, kuriuose užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu (b. l. 87-90).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo J. B. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiosios V. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie J. B. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti V. F. padaryti sužalojimai, bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog J. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. liepos 20 d., apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), tyčia, žodinio konflikto metu, sėdinčiai automobilyje, per atidarytą langą ne mažiau kaip 5 kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajai V. F. į veido sritį bei rankomis suėmė nukentėjusiajai V. F. už plaukų ir tempė lauk iš automobilio, taip nukentėjusiajai V. F. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių paburkimu nosies nugarėlėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Kaltinamojo J. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją V. F. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę J. B. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus, paskutinius tris kartus teistas ir už analogiškos veikos padarymus, kaip ir nagrinėjamos, teistumas neišnykęs, turintis galiojančių jo atžvilgiu administracinių nuobaudų. Apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą – duomenų nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis J. B. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: formalusis – ar asmuo nuteistas arešto bausme pirmą kartą, ir materialusis - ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Formaliai J. B. arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, kas iš esmės sudarytų pagrindą svarstyti taikyti šioje byloje BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo pačiu paminėtina, kad nors jam arešto bausmė teismo nebuvo paskirta, tačiau į arešto bausmę buvo pakeista teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė nuteistajam nesilaikius teismo paskirtų ribojimų ir nevykdant įpareigojimų.
Teismas taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, tik esant baudžiamajame įstatyme suformuluotų sąlygų visumai, gali spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus, už smurtinio pobūdžio veiką teisiamas ketvirtą kartą iš eilės, aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Pastebėtina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos atveju sugadino turtą ir sužalojo nukentėjusiosios sveikatą. Nors, kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusios jis atsiprašė, sutvarkė automobilio langą, tai nepaneigia teismo vertinimo, jog asmuo yra linkęs smurtauti, nusikalsti ir yra pavojingas. Nurodė, kad dėl savo impulsyvumo, psichikos sveikatos lankosi pas gydytoją, vartoja vaistus, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė yra tai, kad jis šiuo metu dirbantis. Tačiau kaip matyti iš jo darbinės veiklos po to, kai 2023 m. vasario 3 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę), nė vienoje darbovietėje J. B. nedirba daugiau dviejų mėnesių, neturi stabilių ilgalaikių darbinių santykių. Taigi, atsižvelgus į J. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, spręstina nesant pagrindo manyti, kad atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtąją arešto bausmę.
Kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 180-183) ir dokumentų paėmimas (b. l. 184-187), – paliktinos galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.
Išaiškinti nuteistajam J. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, jei to prireiktų.
Kaltinamajam J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.