Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-934-657/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-28
Bylos Nr.: e2A-934-657/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14340-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė
Atsakovas: Č. N.

Civilinė byla Nr. e2A-934-657/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14340-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.1.; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transdera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transdera“ ieškinį atsakovui Č. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, priteisiant ekvivalentą pinigais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Trandera“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Simpatija“, kreipėsi į teismą ir, 2021 m. kovo 10 d. patikslinusi ieškinį, prašė pripažinti negaliojančia negaliojančia 2019 m. vasario 19 d. tarp UAB „Transdera“ ir Č. N. sudarytą Transporto priemonės BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovo ekvivalentą pinigais – 10 530 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Transdera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“. Administratorė nustatė, kad UAB „Transdera“ 2019 m. vasario 19 d. su Č. N. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Transdera“ už 10 000 Eur Č. N. pardavė transporto priemonę BMW X5. Ši transporto priemonė buvo parduota už akivaizdžiai per mažą kainą. Šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, jos bankroto byloje bendra teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 121 066,87 Eur, todėl administratorė, gindama tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, turi teisę reikšti šį ieškinį. Pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės rinkos vertė 2019 m. vasario 19 d. buvo 22 630 Eur, kas reiškia, jog automobilio pardavimo kaina buvo ženkliai mažesnė, nei šios transporto priemonės rinkos vertė sutarties sudarymo dienai. Transporto priemonės pardavimas ženkliai mažesne kaina, nei buvo jos rinkos vertė, pažeidė UAB „Transdera“ ir jos kreditorių teises. Ši transporto priemonė buvo parduota, kai UAB „Transdera“ buvo nemoki įmonė, jai grėsė bankroto bylos iškėlimas, todėl transporto priemonės pardavimas dar labiau sumažino įmonės turto vertę bei galimybę jos kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą iš šio turto. Įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Transdera“ pareigą sudaryti šią sutartį, nėra, todėl UAB „Transdera“ sutarties sudaryti neprivalėjo. Atsakovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę už ženkliai mažesnę kainą, nei tuo metu buvo jos rinkos vertė, todėl laikytina, kad tiek UAB „Transdera“, tiek atsakovas, sudarydami sutartį, buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog sutarties sudarymas tokiomis UAB „Transdera“ nepalankiomis sąlygomis pažeis jos ir jos kreditorių teises. Byloje taikytina restitucija piniginiu ekvivalentu, kadangi ginčo transporto priemonė yra perleista trečiajam asmeniui ir restitucijos taikymas natūra negalimas. Iš atsakovo priteistinas skirtumas tarp rinkos vertės ir transporto priemonės pardavimo kainos.

3. Atsakovas Č. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad automobilį pirko už 12 100 Eur. Transporto priemonė jos įsigijimo metu buvo sugedusi ir nevažiuojanti. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sandorio sudarymo momentu, t. y. 2019 m. vasario 19 d., UAB „Transdera“ buvo nemoki. Vienintelis informacijos šaltinis apie įmonės finansinę padėtį VĮ Registrų centrui buvo pateiktas tik po sutarties sudarymo. Atsakovas nėra susijęs su šia bendrove, iki tol nepažinojo nei bendrovės vadovo, nei akcininkų, tiesiog iš dukters sužinojo, kad parduodamas automobilis su variklio defektu už priimtiną kainą. Jam buvo nurodyta, kad šis automobilis parduodamas tik todėl, kad nebuvo galima jį eksploatuoti, buvo būtinas nemažų finansinių išteklių reikalaujantis remontas. Įsigyto automobilio nesuremontavo, kadangi buvo per brangu, todėl nusprendė jį parduoti.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 510 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „Transdera“ kreditorių reikalavimus bendrai 79 589,74 Eur sumai. Iš nemokumo administratorės pateiktų dokumentų matyti, kad absoliuti dauguma šia nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų atsirado jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašyme patvirtinti jos 23 717,05 Eur finansinį reikalavimą nurodė, kad pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. kovo 15 d., pateikus pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus, todėl administratorė turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį, nes ginčijamo sandorio sudarymo dieną – 2019 m. vasario 19 d., įmonė turėjo iki sandorio sudarymo atsiradusį bent vieną kreditorinį reikalavimą. Iš 2018 m. balanso matyti, kad UAB „Transdera“ įsipareigojimai kreditoriams (144 902 Eur) viršijo pusę (60 061 Eur) į balansą įrašyto turto vertės. Vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki.

7. Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija 2018 m. rugsėjo 12 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatė neapgadintos ginčo transporto priemonės rinkos vertę vertinimo dienai – 39 810 Eur. Ieškovė pateikė 2020 m. kovo 24 d. turto vertintojo E. L. konsultaciją dėl transporto priemonės vertės Nr. L200308-1, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės BMW X5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatymo dienai (2019 m. vasario 19 d.) buvo 22 630 Eur. Tokia automobilio vertė apskaičiuota, įvertinus, kad transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo 39 810 Eur, draudimo išmoką dėl įvykio – 14 794,64 Eur, pritaikius pataisą dėl vertinimo datos skirtumo 0,94. Galutinis vertės apskaičiavimas: 39 810 x 0,94 – 14 794,64 = 22 626,76 Eur. Atsakovas sumokėjo už automobilį 12 100 Eur, ieškovė prašo priteisti skirtumą – 10 530 Eur. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad joje pateikta automobilio vertė neatitinka tikrovės. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau įsigydamas šią transporto priemonę UAB „Transdera“ vardu žinojo apie jos variklio gedimą – būtent ši aplinkybė lėmė ženkliai mažesnę kainą. Liudytoja L. L. paaiškino, kad automobilis buvo važiuojantis, tinkamas eksploatuoti, tačiau kartais netikėtai sustodavo, neužsivesdavo. Po eismo įvykio 2018 m. rugsėjo mėnesį, už kurį buvo išmokėta draudimo išmoka, automobilis buvo eksploatuotinas. Transporto priemonės techninės apžiūros 2018 m. rugsėjo 11 d. protokole nurodyti su variklio gedimu nesusiję sugadinimai. Tai, kad variklio gedimą sąlygojo būtent šis eismo įvykis, duomenų nėra. UAB „Siginta“ 2019 m. sausio 23 d. variklio defektiniame akte, kuris konsultacijoje kritikuojamas, nurodyta, kad po šio automobilio variklio techninės patikros nustatyta nutrūkusi paskirstymo grandinė. Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas darė išvadą, kad ginčo automobilis jau nuo pat jo įsigijimo Vokietijoje turėjo variklio defektą, tad jo rinkos kaina buvo ženkliai mažesnė, negu nurodyta konsultacijoje.

8. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad po 2018 m. rugsėjo mėnesį įvykusio eismo įvykio bendrovei buvo paskaičiuota 14 794,64 Eur draudimo išmoka. Įrodymų, kad šie pinigai buvo panaudoti automobilio remontui, ieškovė nepateikė. Iškart po įvykio automobilį vairavusi L. L. nurodė šiuos transporto priemonės sugadinimus: subraižytas buferis, sulenktas kapotas, iškrito grotelės, neveikia automatinis stabdymas, naktinis matymas. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas Č. N., tiek liudytojai L. L., A. B. patvirtino, kad automobiliui po minėto eismo įvykio reikėjo nežymaus remonto, ir jis, tikėtina, buvo atliktas jau po 2019 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, prieš atliekant automobilio techninę apžiūrą. Ginčijamu sandoriu ieškovės turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nesumažėjo. Priešingai – bendrovė automobilį įsigijo už 20 000 Eur, sudėjus draudimo išmokos ir pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gautas sumas (14 794,64 + 12 100 = 26 894,64 Eur), matyti, kad bendrovė gavo 6 894,64 Eur pelno. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

9. Nustatyta, kad L. L. ir UAB „Transdera“ sudarė transporto priemonės preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis šalių susitarimu buvo sudaryta ne iki 2019 m. pradžios, kaip susitarta, o 2019 metų pradžioje ir viena iš sutarties šalių pasikeitė – L. L. valia pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė jos tėvas Č. N.. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys buvo įsipareigojusios sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės buvusio direktoriaus A. B. paaiškinimai patvirtina, jog ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, kokį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, todėl ieškovė privalėjo jį sudaryti su atsakovu CK 6.66 straipsnio prasme tiek pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, tiek dėl susidariusių faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir šios actio Pauliana sąlygos.

10. Iš byloje pateiktos Gyventojų registro pažymos matyti, kad L. L. yra atsakovo Č. N. dukra, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad L. L. ar jos sutuoktinis, UAB „Transdera“ direktoriaus A. B. bičiulis, S. L., žinojo / galėjo žinoti apie įmonės sunkią finansinę padėtį. Liudytoja L. L. pažymėjo, kad su A. B. nepalaikė jokių ryšių, šeimomis nebendravo. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad apie įmonės finansinę situaciją su S. L. ar L. L. nekalbėjo. Nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo ir liudytojų tarpusavio ryšiais ir bendravimo pobūdžiu, ieškovės prielaidą, kad atsakovas buvo informuotas apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, daro mažai tikėtiną.

11. Viešai prieinami finansinės atskaitomybės dokumentai (2018 m. Finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas) VĮ Registrų centre buvo įkelti tik 2019 m. gegužės 24 d. Atsakovas sandorio metu objektyviai nebūtų galėjęs rasti viešai prieinamos informacijos apie įmonės nemokumą. Be to, atsakovas yra fizinis asmuo, nesusijęs su automobilių pirkimo – pardavimo ar pervežimo verslu, nevykdantis profesinės ūkinės ir komercinės veiklos, todėl jam keliami mažesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai.

12. Byloje pateiktoje 2019 m. vasario 22 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta išvada, jog transporto priemonė BMW/X5 XDrive 30 D atitinka techninius reikalavimus. Iš techninių reikalavimų įvertinimo lentelės matyti, kad nuodugni automobilio variklio apžiūra atliekama nebuvo, o kaip nustatyta iš atsakovo ir liudytojų paaiškinimų, transporto priemonė buvo važiuojanti, su kartais pasireiškiančiomis automobilio variklio gedimo pasekmėmis. Tiek atsakovui, tiek liudytojams apie variklio gedimą buvo žinoma nuo pat automobilio įsigijimo/įgijimo teisės juo naudotis momento. Be to, transporto priemonės pirkimo kainą, kaip patvirtino liudytojas A. B., nurodė ieškovės atstovas – pats atsakovas nesiderėjo, kainos nesiūlė, tiesiog ji buvo jam priimtina. Atsakovas ir liudytoja L. L. patvirtino, kad sprendimą parduoti automobilį 2019 m. birželio mėnesį lėmė tai, kad jie neįvertino galimos automobilio remonto kainos, be to, atsirado papildomų automobilio gedimų. Teismas sprendė, kad negalima pripažinti, jog atsakovas buvo nesąžininga sandorio šalis. Teismo posėdyje liudytojas A. B. nurodė, kad UAB „Transdera“ veiklos sritis buvo automobilių pervežimas, pirkimas – pardavimas. Tai, kad UAB „Transdera“ užsiėmė automobilių transportu ir su tuo susijusiomis paslaugomis patvirtina ir vieši duomenys apie įmonę. Kita sandorio šalis (ieškovė), parduodama automobilį už didesnę kainą negu jį įsigijo, iš esmės pagal sudarytą perliminarią automobilio pirkimo – pardavimo sutartį elgėsi kaip įprasta tokio verslo praktikoje, tokie bendrovės veiksmai tai pat negali būti laikomi nesąžiningais. Ieškovės direktorius A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo pat automobilio įsigijimo siekė, kad sandoris būtų įmonei pelningas. Galutinę pardavimo kainą (žemesnę) nustatė, atsižvelgęs, kad bendrovei buvo išmokėta draudimo išmoka, kuri nebuvo panaudota automobilio remontui. Įrodymų, kurie paneigtų šiuos liudytojo paaiškinimus, nepateikta. Byloje nėra įrodyta ir actio Pauliana taikymo sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas.

13. Nenustačius visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsižvelgus, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė BUAB „Trandera“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė irodymų vertinimo taisykles, kadangi prioritetą teikė bylos baigtimi suinteresuoto asmens – atsakovo, jo dukters L. L. ir buvusio ieškovės vadovo A. B. paaiškinimams, o ne byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas neįvertino šių paaiškinimų patikimumo bei, ar šių asmenų teikti paaiškinimai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo padaryta akivaizdi įrodymų vertinimo klaida lėmė, jog buvo padarytos neteisingos išvados dėl to, jog ieškovė neįrodė sąlygų actio Pauliana institutui taikyti.

1.2. Teismas netinkamai vertino pardavimo dienai buvusią ginčo transporto priemonės rinkos vertę. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai dėl transporto priemonės rinkos vertės, buvusios sutarties sudarymo metu, nebuvo paneigti byloje esančiais įrodymais. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, jog transporto priemonė turėjo esminį trūkumą – variklio defektą, kuris sąlygojo jos kainą, ir neturėjo pagrindo atsisakyti remtis tiek konsultacijoje, tiek ataskaitoje nurodyta transporto priemonės rinkos verte. Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių specialistų pateiktus skaičiavimus ir išvadas. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, kadangi techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. vasario 22 d., t. y. dvi dienos po sutarties sudarymo dienos, ir ją atlikus buvo konstatuota, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonės 2019 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat yra nurodyta, jog transporto priemonė neturi jokių trūkumų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė melagingus ir tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Teismo išvados, kad nuo pat įsigijimo Vokietijoje automobilis turėjo variklio defektą, todėl jo rinkos kaina buvo ženkliai mažesnė, negu nurodyta konsultacijoje, yra nelogiškos, nemotyvuotos, prieštarauja byloje esantiems rašytiniems įrodymams bei paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas sprendime pats yra nurodęs, jog „<...> automobiliui po minėto eismo įvykio reikėjo nežymaus remonto, ir jis, tikėtina, buvo atliktas jau po 2019 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, prieš atliekant automobilio techninę apžiūrą“. Teismas privalėjo kritiškai vertinti UAB „Siginta“ parengtą variklio defektinį aktą, kuriame pateikti duomenys apie transporto priemonės trūkumus (gedimus) neatitiko kitų byloje esančių įrodymų.

1.3. Teismas nepagrįstai konstatavo sutarties sudarymo privalomumą. Šios teismo išvados neatitinka kasacinio teismo praktikos, prieštarauja logikai. Teismas neįvertino, kad preliminari sutartis įpareigojo ieškovę ir atsakovą sudaryti ieškovei ypatingai nenaudingą sutartį. Be to, ieškovei ir L. L. nesudarius pagrindinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties iki 2019 metų, jų pareiga sudaryti sutartį pasibaigė. Atsakovas su ieškove nebuvo sudarę jokių sandorių, kurių pagrindu būtų kilusi ieškovės pareiga sudaryti sutarti ginčo su atsakovu. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis pažeidė ieškovės kreditorių teises. Neteisėto sandorio šalys negali tokio sandorio įteisinti ar jį legitimizuoti, remiantis aplinkybe, jog jos sudarė preliminarią sutartį, kurioje įtvirtino tokias sąlygas, kuriomis sudarant pagrindinę sutartį, pagrindinė sutartis taptų neteisėta. Ieškovė neturėjo pareigos parduoti transporto priemonę preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis.

1.4. Teismas netinkamai vertino atsakovo nesąžiningumą, nes nebuvo teikiami jokie įrodymai ar neigiamas faktas, jog L. L. bendrauja su savo tėvu Č. N., tai yra atsakovu. Paskutinėje byloje nagrinėjimo stadijoje buvo teigiama, kad transporto priemonę turėjo įsigyti L. L., tačiau dėl kažkokių priežasčių ją įsigijo atsakovas, kas aiškiai rodo artimus atsakovo ir L. L. santykius. Sutartis buvo sudaryta su ieškovės vadovu A. B. asmeniniais santykiais tiesiogiai ar per dukrą (šios sutuoktinį) susijusiu atsakovu. Tiek L. L., tiek jos tėvui Č. N. buvo žinoma transporto priemonės rinkos vertė ir tai, jog transporto priemonės pardavimas už ženkliai mažesnę kainą, nei yra jos rinkos vertė, pažeis ar gali pažeisti ieškovės kreditorių teises. Atsakovas jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje siekė nuslėpti bylai reikšmingas aplinkybes, jog transporto priemone ilgiau, nei 6 mėnesius iki sutarties sudarymo, naudojosi jo dukra ir / ar kada tarp ieškovės ir atsakovo dukros buvo sudaryta preliminari sutartis.

1.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog transporto priemonė sutarties sudarymo metu neturėjo jokių esminių trūkumų (gedimų), kurie iš esmės būtų turėję įtakos jos rinkos vertės mažėjimui. Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti remtis tiek konsultacijoje, tiek ataskaitoje nurodyta transporto priemonės rinkos verte ir daryti išvadą, kad kaina atitiko transporto priemonės rinkos vertę ir nepažeidė ieškovės kreditorių teisių. Ieškovė negavo 10 530 Eur sumos, kuri galėjo būti skirta atsiskaitymui su jos kreditoriais, todėl sutartis pažeidė ieškovės kreditorių teises.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Č. N. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Apeliantė nenurodė, kokiems konkrečiai byloje esantiems įrodymams prieštaravo atsakovo paaiškinimai, nei kokie konkrečiai yra tie prieštaravimai. Teismas visus byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tai, kad teismo įrodymų vertinimai ir išvados neatitinka ieškovės interpretacijų, nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu.

2.2. Byloje pateiktos konsultacija ir išvada nelaikytinos didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais. Teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių ir teismų praktikos šiuo klausimu. Byloje pateikti įrodymai nuosekliai ir logiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad ginčo automobilis turėjo esminį gedimą variklio srityje, dėl ko automobilio vertė nuo pat jo įsigijimo Vokietijoje buvo žymiai mažesnė. Teismas ištyrė visas esmines aplinkybes, susijusias su šio automobilio būkle, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir padarė logiškas, nuoseklias išvadas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu automobilio vertė buvo tokia, kokia buvo sutarta preliminarioje sutartyje. Apeliantė kelia naujus faktinių aplinkybių tyrimo klausimus apeliacinėje instancijoje, nors turėjo teisę, pavyzdžiui, kreiptis dėl automobilio (arba jo variklio) būklės ekspertizės pirmosios instancijos teisme, kas jai buvo pasiūlyta 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pateikti įrodymai nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad ginčo automobilis nuo pat pirmo jo įsigijimo iš pardavėjos Vokietijoje 2018 m. liepos 12 d. jau turėjo variklio defektą.

2.3. Ieškovė iš šio automobilio pardavimo uždirbo 6 894,64 Eur, visiškai neinvestuodama į esminį jo būklės pagerinimą, todėl sandoris ieškovei buvo naudingas. Šioje situacijoje tiesioginis ir netiesioginis ieškovės įsipareigojimas parduoti kitai preliminariosios sutarties šaliai ginčo automobilį geriausiai atitiko ieškovės verslo interesus. Bankroto byla ieškovei iškelta tik praėjus pusmečiui po pagrindinės ginčo automobilio sutarties sudarymo ir daugiau, nei metams, po preliminarios sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šių sutarčių sudarymu buvo pažeisti kreditorių interesai ir teisės.

2.4. Apeliantė kelia klausimą dėl kai kurių įrodymų patikimumo, galimo jų klastojimo, tačiau ji turėjo teisę bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu teikti prašymus skirti dokumentų ar kitų įrodymų ištyrimo ekspertizę, tačiau šia teise nesinaudojo. Todėl tokių klausimų kėlimas apeliacinėje instancijoje vertintinas, kaip nesąžiningas ieškovės elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti teismą, sukelti nepagrįstas abejones. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, ne tik dalyje dėl atsakovo nesąžiningumo, grindžiama tikėtinumo taisykle, kartu su kitais įrodymų ir aplinkybių vertinimo principais ir taisyklėmis, kas aiškiai nurodyta pačiame sprendime. Teismo nustatytos aplinkybės niekaip nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Nors apeliantė mini CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas nesąžiningumo prezumpcijos sąlygas, tačiau apeliaciniame skunde jų neanalizuoja ir neįrodinėja, apsiribojo formaliu jų nurodymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliaciniame skunde yra keliami būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių ir teisinių pagrindų.

18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Transdera“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. (civilinė byla Nr. eB2-151-896/2022).

19. Ieškovė UAB „Transdera“, atstovaujama direktoriaus A. B. 2019 m. vasario 19 d. už 10 000 Eur (taip nurodyta sutartyje) pardavė atsakovui Č. N. transporto priemonę BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti defektai – automobilis po autoįvykio, variklio gedimas. Iš pateiktos 2019 m. vasario 19 d. PVM sąskaitos faktūros TRD Nr. 281 ir 2019 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvito TR Nr.50 nustatyta, kad už perkamą transporto priemonę Č. N. sumokėjo 12 100 Eur (sutartyje nurodyta kaina – 10 000 Eur + 2 100 Eur PVM). Atsakovas 2019 m. birželio 12 d. įsigytą transporto priemonę už 10 000 Eur pardavė (Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis) ir tą pačią dieną ją išregistravo (VĮ Regitra 2020 m. spalio 27 d. Pažyma dėl duomenų apie transporto priemonę Nr. (1.13E)-S-11767).

20. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

21. Nemokumo administratorės teigimu minėta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kadangi automobilis atsakovui buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, kas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, t. y. sumažino ieškovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu.

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles: 1) teismas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – atsakovės ir buvusio ieškovės vadovo paaiškinimams, neįvertino jų patikimumo ir prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams; neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo bei to, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtino ir / ar paneigė; 2) teismas netinkamai vertino actio Pauliana sąlygų (kreditorių teisių pažeidimo, sandorio sudarymo privalomumo, atsakovo (ne)sąžiningumo) egzistavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentams.

23. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

24. Taikant actio Pauliana taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik paties skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.). Sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję tik su netinkamu apeliantės nesąžiningumo fakto nustatymu, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 str. 1 d.), antrosios sandorių šalies, t. y. ieškovės nesąžiningo elgesio nustatymo pagrįstumo nevertina. Sprendžiant dėl apeliantės nesąžiningumo, pažymėtina, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ir ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels arba sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

25. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tai reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

26. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

27. Apeliantės teigimu, pardavus transporto priemonę ženkliai mažesne nei rinkos kaina buvo pažeisti kreditorių interesai. Nemokumo administratorės nuomone, teismas nesirėmė rašytiniais įrodymais – turto vertintojo E. L. Konsultacija dėl transporto priemonės vertės Nr. L200308-1), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė sandorio sudarymo metu (2019 m. vasario 19 d.) buvo 22 630 Eur, ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengta Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2180919, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. (t. y. ir 2019 m. vasario 19 d. sandorio sudarymo metu) buvo 21 708,68 Eur.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai vertintini kritiškai ir jais ginčo atveju negali būti vadovaujamasi, nes UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaita Nr. 2180919 buvo parengta 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. iki ginčijamo sandorio sudarymo, o vertinimo tikslas buvo ne automobilio rinkos vertės sandorio sudarymo metu nustatymas, bet transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo nustatymas, atkūrimo sąnaudų, prekinės vertės netekimo nustatymas nuostolių nustatymo tikslu, kai to pageidauja vertinimo užsakovas; vertinimas atliktas lyginamosios vertės metodu. Vertintojo E. L. 2020 m. kovo 24 d. konsultacija dėl transporto priemonės vertės Nr. L200308-1 parengta realiai neapžiūrėjus transporto priemonės, o vertinant UAB „Siginta“ 2019 m. sausio 23 d. defektinio akto, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtos Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21809019, draudimo bendrovės pranešimo apie išmoką duomenis.

29. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (2018 m. liepos 10 d. sąskaitos) nustatyta, kad UAB „Transdera“ automobilį BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) įsigijo už 20 000 Eur. Nemokumo administratorė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis įmonės finansinės apskaitos dokumentuose buvo apskaitomas didesne verte nei įsigijimo kaina. Iš ieškovės pateiktų finansinių dokumentų (2018–2019 metų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų) nėra galimybės nustatyti, kokia buvo jos likutinė vertė įmonės ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose po eismo įvykio.

30. Taigi aukščiau nurodytuose vertinimo ataskaitose pateikti transporto priemonės vertės skaičiavimai, priešingai nei teigia apeliantė, visiškai neįrodo realios transporto priemonės rinkos vertės ir tos aplinkybės, kad automobilį ieškovė atsakovui pardavė ženkliai žemesne nei rinkos kaina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo transporto priemonę atsakovas įsigijo su defektais (automobilis po autoįvykio, variklio gedimas) už 12 100 Eur, o ieškovė gavo 14 794,64 Eur draudimo išmoką (ADB Compensa Vienna Insurance Group 2018 m. spalio 26 d. pranešimas Nr. 9081510-1/KŽG18/4167 dėl draudimo išmokos mokėjimo. Byloje ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad draudimo išmokos pinigai būtų panaudoti automobilio remontui. Tiek 2017 m. vasario 17 d. Transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 805-0092022, tiek ir 2019 m. vasario 22 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 206-0758503 nurodyti duomenys (stabdžių bandymo rezultatai, bandant stabdžių stendu, išmetamų teršalų kiekis, žibintų šviesos matavimai), tiek ir 2018 m. rugsėjo 11 d. draudimo bendrovės surašytame transporto priemonės techninės apžiūros protokole (žalos bylos Nr. 9081510-1), tiek vertinimo ataskaitoje Nr. 2180919 pateiktas keistinų detalių sąrašas ir nurodyti remonto darbai, nėra susiję su variklio gedimu. Vertintojo E. L. konsultacijoje nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie UAB „Siginta“ akte nurodytus variklio defektus nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir remiasi vien tik E. L. asmenine nuomone. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad variklio defektų nebuvo. Tokiu būdu, ieškovei nepateikus įrodymų, jog ji po eismo įvykio draudimo išmoką (14 794,64 Eur) panaudojo automobilio remontui, ir įvertinus tai, kad automobilis buvo parduotas už 12 100 Eur su variklio gedimu, nėra pagrindo išvadai, jog automobilis buvo parduotas žemesne nei rinkos kaina, dėl ko įmonė patyrė realią žalą, nes gavo didesnę suma (14 794,64 + 12 100), nei ta, už kurią pati įmonė buvo įgijusi automobilį (20 000 Eur). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

31. Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

32. Apeliantės teigimu, teismas turėjo įvertinti ieškovės ir L. L. sudaryta preliminari automobilio pirkimo – pardavimo sutartis įpareigojo ieškovė ir atsakovą sudaryti ieškovei ypatingai nenaudingą sutartį, nes pagrindinės sutarties nesudarymas iki 2019 metų, nutraukė ieškovės ir L. L. pareigą tokią sutartį sudaryti.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Transdera“ ir L. L. (buv. N.) 2018 m. liepos 18 d. sudarė ginčo transporto priemonės preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, jog transporto priemonė parduodama už 24 000 Eur (sutarties 2 p.), o sutarties 3 punkte buvo numatyta, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2019 m. Byloje taip pat nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. (kreipimosi į draudimo bendrovę) vyko žalos sureguliavimo procedūros. Pagrindinė nebuvo sudaryta iki 2019 m., kaip numatyta preliminarioje sutartyje.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 metų pradžioje ir pasikeitė viena iš sutarties šalių – L. L. valia pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė jos tėvas Č. N.. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ieškovės UAB „Transdera“ buvusio direktoriaus A. B. paaiškinimai patvirtina, jog ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, kokį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, todėl ieškovė privalėjo jį sudaryti su atsakovu CK 6.66 straipsnio prasme tiek pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, tiek ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių.

35. Apeliantės nuomone, nesudarius pagrindinės sutarties iki 2019 m., pasibaigė šalių prievolė tokią sutartį sudaryti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pirmiausia pažymėtina, jog toks formalus preliminarios sutarties 3 punkto nuostatos taikymas, neatsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes ir šalių valią, neatitiktų sąžiningo sutarčių aiškinimo taisyklių, tikrųjų šalių ketinimų (CK 6.193 str. 1 d.) bei prieštarautų šalių elgesiui po preliminarios sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.).

36. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo šalių sudaryta 2018 m. liepos 18 d. sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes šioje sutartyje išdėstytos aiškios sąlygos, pagal kurias sutariama iki 2019 m. sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi šalys sutartyje aiškiai išreiškė valią sudaryti ateityje pagrindinę sutartį ir nustatė terminą tokiai pagrindinei sutarčiai sudaryti bei aptarė tam tikras pagrindinės sutarties sąlygas (sutarties dalyką, t. y. automobilį, kainą ir kt.).

38. Šalių ikisutartinių santykių teisiniam kvalifikavimui nedaro įtakos ir tokio kvalifikavimo nenuginčija aplinkybė, kad šalys iki nurodyto termino nesudarė pagrindinės sutarties, ar automobilio pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 str.).

39. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio yra paneigtas pirmosios instancijos teismo pagal bylos įrodymus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vien ieškovės teiginiai, kad pasibaigė preliminarioje sutartyje nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesuteikia pagrindo išvadai, jog pasibaigė šalių susitarimas dėl automobilio pirkimo. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą: pačios ieškovės ir L. L. aktyvius veiksmus žalos sureguliavimo procedūrose, draudimo išmokos išmokėjimą į ieškovės sąskaitą, likusios sutartyje numatytos kainos (12 100 Eur) sumokėjimą ieškovei, darytina išvada, kad tolesnis šalių bendradarbiavimas vyko abiem šalims aiškiomis sąlygomis bei preliminarios sutarties aktualumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo konstatuoti šios actio Pauliana sąlygos.

Dėl atsakovo sąžiningumo

40. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne po fakto – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

41. Sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Taigi, byloje nenustačius fakto, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių (nagrinėjamu atvejų ieškovų) teises, nėra pagrindo spręsti, jog apie šalių žinojimą (sąžiningumo vertinimo pagrindą), nes nėra sandorio šalių žinojimo objekto (kreditoriaus teisių pažeidimo).

42. Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. CK 6.67 straipsnyje nustatytos sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Esant bent vienam šių atvejų, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Sutiktina su ieškove, kad sandoris buvo sudarytas su atsakovu Č. N., kuris yra L. L. tėvas, tačiau tik šios aplinkybės nepakanka tam, jog būtų konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, kaip actio Pauliana sąlyga.

43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčijamas 2019 m. vasario 19 d., t. y. likus vos keliems mėnesiams iki bankroto bylos UAB „Transdera“ iškėlimo (2019 m. rugpjūčio 8 d.), tačiau nėra pateikta įrodymų, jog L. L. ar jos sutuoktinis yra (buvo) UAB „Transdera“ direktoriaus A. B. bičiuliai, kad S. L., L. L., ir juo labiau atsakovas Č. N. žinojo / galėjo žinoti apie įmonės sunkią finansinę padėtį sandorio sudarymo metu, ar apie tai, kad sudarytas sandoris galėtų pažeisti įmonės kreditorių interesus., ar atitiktų kitus CK 6.67 straipsnyje nurodytus kriterijus, kad būtų galima preziumuoti jo, Č. N., kaip sandorio šalies, nesąžiningumą.

44. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodytas sandorio šalies nesąžiningumas.

Dėl įrodymų vertinimo

45. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

47. Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šiuos teiginius grindžia tuo, kad teismas prioritetą suteikė atsakovo nurodytoms aplinkybėms, be pagrindo neigdamas ieškovės pateiktų argumentų svarbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 -178 str., 185 str.). Ieškovės argumentai liudija, kad ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.1 d.). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017) arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais.

50. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 2022 m. gegužės 10 d. sąskaitą Nr. 22/05/10 ir AB SEB banko 2022 m. gegužės 12 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į advokatės G. B. sąskaitą.

51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas galimo priteisti advokatui maksimalus užmokesčio, todėl priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transdera“, juridinio asmens kodas 304392473, atsakovui Č. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas apmokant iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasAlbina Rimdeikaitė