Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo užsienio bendrovės PlusPlus Capital, AS ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir Risk Management Services OU.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

5. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš išperkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis, 6.503 straipsnis, 6.870 straipsnis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19, 24 straipsniai).

6. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo T. G. ir pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ 2015 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė automobilį iš pradinės kreditorės, jį valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas – po 174,95 Eur kas mėnesį.

7. Sutartyje numatyta, kad lizingo (finansavimo) suma sudaro 5 785,50 Eur, į kurią įskaičiuotas 85,50 Eur Sutarties mokestis (Sutarties 1 ir 6 punktas); transporto priemonės pirkimo kaina – 5 700 Eur; sutarties terminas – nuo 2015 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. gegužės 9 d.; metinė palūkanų norma – 30,24 procentai (Sutarties 5 punktas); bendrosios sutarties išlaidos – 12 596,40 Eur.

8. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, 2017 m. spalio 17 d. Sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra skolos suma sudarė 5 908,91 Eur: 5 591,98 Eur pagrindinė skola, 312,28 Eur palūkanos, 4,65 Eur delspinigiai.

9. Tarp UAB „mogo LT“ ir Risk Management Services OU 2017 m. vasario 28 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartis Nr. 2017/02/28, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis 2017 m. kovo 1 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 – ieškovui. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2018 m. kovo 1 d. pranešimu.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas padengė 1 024,28 Eur pagrindinę skolą (kreditą), 3 501,38 Eur palūkanas, 79 Eur delspinigius, 389,82 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 144,19 Eur laiškų siuntimo išlaidas, iš viso – 5 369,94 Eur.

13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1857-467/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, neatskleidė jos esmės. Pažymėjo, kad vertinant palūkanų, paskaičiuotų po vartojimo kredito sutarties nutraukimo priteisimo aspektą, iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aiškūs ieškovo reikalavimai, todėl nėra aišku ir tai, ką sprendė pirmosios instancijos teismas ir kas buvo priteista ieškovui iš atsakovo – ar negautos pajamos, ar materialiosios (pelno) palūkanos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo materialiąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o, neišsprendus ieškovo reikalavimų dėl ieškinio dalyko ir/ar pagrindo pakeitimo, negalėjo būti sprendžiama ir dėl negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovui iš atsakovo priteisiant 4 478,62 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, nebuvo išnagrinėta ir atsižvelgta į atsakovo argumentus dėl į skolos sumą įtrauktų 26,59 Eur delspinigių bei 389,82 Eur PVM neapmokestinamų skolos išieškojimo išlaidų pagrįstumo.

14. Bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo naujam nagrinėjimui, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 13 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys (šioje byloje reiškiami reikalavimai), kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 174,30 Eur dydžio negrąžintą finansavimo sumą, 2 158,03 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo, 30,24 procentų metines palūkanas (kompensacines palūkanas), skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 4 174,30 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki paskutinės įmokos datos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas

17. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo buvo patenkinta ieškovo ieškinio dalis dėl 2 158,03 Eur pelno palūkanų, 30,24 procento metinių palūkanų už 4 089,30 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamą nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. priteisimo iš atsakovo ir atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo sprendimu priteistų sumų kvalifikavimo

20. Teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 174,30 Eur dydžio negrąžintą finansavimo sumą, 2 158,03 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos, 30,24 procentų metines palūkanas (kompensacines palūkanas), skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 4 174,30 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki paskutinės įmokos datos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus, sutinka su atsakovu, kad šie reikalavimai galėjo būti aiškiau ir konkrečiau suformuluoti. Tačiau, susipažinus su patikslintame ieškinyje dėstomu faktiniu pagrindu, argumentais, teisiniu reglamentavimu, kuriuo ieškovas remiasi, teismų praktika, matyti, kad visgi ieškovas 2 158,03 Eur sumą ir 30,24 procentų metines palūkanas patikslintame ieškinyje įvardijo ir prašė jas priteisti ne kaip mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, tačiau kaip savo negautas pajamas, išreikštas tiek absoliučia skaičių suma (2 158,03 Eur), tiek procentine išraiška (30,24 procentai). Tai, kad ieškovas savo negautomis pajamomis laiko mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo, remiasi jų dydžiu kaip orientaciniu negautoms pajamoms apskaičiuoti, nereiškia, kad jis prašo priteisti būtent pelno palūkanas.

23. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovui iš atsakovo priteisia 2 158,03 Eur pelno palūkanas ir 30,24 procentų metines palūkanas už 4 089,30 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d., t.y. iš esmės žodine išraiška priteistas sumas įvardijo kaip palūkanas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai esminės reikšmės neturi. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas ieškovo prašomas priteisti sumas kvalifikavo kaip negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) ir savo motyvus dėl šių sumų priteisimo ieškovui iš atsakovo dėstė būtent šiuo aspektu. Pelno palūkanų dydį teismas vertino tik kaip orientacinį dydį apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, t.y. sprendė, kad ieškovo negautas pajamas sudaro pelno palūkanos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

24. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti negautas pajamas, tiek pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo būtent negautas pajamas, o ne pelno palūkanas, todėl toliau pasisakytina dėl šių reikalavimų pagrįstumo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

25. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo negautas pajamas tiek absoliučia skaičių suma, tiek procentine išraiška, nurodė, kad ieškovas negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 30,24 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Sprendė, kad ieškovas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikęs atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs sutartį ir iki šiol neatgavęs nei suteikto kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t.y. negavęs to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, turi teisę reiklauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą mokėjimo grafiką, t.y. tai, kad ieškovas negautomis pajamomis laiko Sutartyje sulygto dydžio 30,24 procentų metines palūkanas, kurios gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma, konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog ieškovas įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

26. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 2 158,03 Eur negautas pajamas ir 30,24 procentų negautas pajamas, skaičiuotinas nuo 4 089,30 Eur nesumokėtos sumos nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (sutarties termino pabaigos).

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad kreditorius, reikalaudamas negautų pajamų, gali jų reikalauti tik tiek, kiek jų tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Nurodo, kad ieškovas pagal sutartį galėjo tikėtis gauti 6 810,90 Eur pelno palūkanas, o kadangi atsakovas jau yra sumokėjęs 3 501,38 Eur pelno palūkanų, ieškovas faktiškai galėjo gauti tik 3 309,52 Eur sumą (6 810,90 Eur – 3 501,38 Eur). Teigia, kad pagal ieškovo skaičiavimą, ieškovas prašo priteisti 2 158,03 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki pradinio ieškinio pateikimo ir 2 337,86 Eur už laikotarpį nuo pradinio ieškinio pateikimo iki 2021 m. gegužės 9 d. (paskutinės įmokos datos) (4 174,30 Eur x 30,24 proc. / 365 x 676 d. nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gegužės 9 d.). Tokiu būdu, ieškovas reikalauja net 4 495,89 Eur (2 158,03 Eur + 2 337,86 Eur) negautų pajamų. Pažymi, kad toks reikalavimas ydingas, kadangi negautas pajamas prašoma priteisti nuo fiksuotos sumos (kuri gali ir sumažėti), be to, negautos pajamos išreikštos ne nurodant konkrečią sumą, o procentine išraiška. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo būdo ir dydžio, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

28. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

29. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2017 m. spalio 17 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

30. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t.y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės neginčija to fakto, kad ieškovas, nutraukęs sutartį, turi teisę gauti negautas pajamas pelno palūkanų forma, tačiau nesutinka su jų apskaičiavimo būdu, dydžiu.

35. Iš ieškovo patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas 2 158,03 Eur negautas pajamas, kurias teismas priteisė jam iš atsakovo, apskaičiavo tokiu būdu – 4 174,30 Eur (negrąžinta finansavimo suma) x 30,24 proc. (pelno palūkanų dydis)/365 d. x 624 d. (nuo 2017 m. spalio 17 d. (sutarties nutraukimo) iki 2019 m. liepos 3 d. (ieškinio parengimo). Likusias negautas pajamas ieškovas prašė priteisti procentine išraiška – 30,24 proc., skaičiuojamas nuo 4 174,30 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. Teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies, sumažindamas negrąžinto finansavimo sumą nuo kurios skaičiuojamos 30,24 procentų negautos pajamos, t.y. nuo 4 174,30 Eur iki 4 089,30 Eur.

36. Teisėjų kolegija, vertindama 2 158,03 Eur ir 30,24 procentų negautų pajamų, skaičiuotinų nuo 4 089,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d., pažymi, kad nagrinėjamu atveju šių negautų pajamų apskaičiavimo būdas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu realiai ieškovo nurodomu laikotarpiu galimą gauti negautų pajamų dydį (pelno palūkanų forma) pagal Sutarties mokėjimo grafike esančias atitinkamu laikotarpiu mokėtinas palūkanų sumas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 30,24 procentų), nuo visos negrąžintos finansavimo sumos (ieškovo nurodoma 4 174,30 Eur, teismo sumažinta iki 4 089,30 Eur) negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovui iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

38. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos negrąžintos kredito sumos, ieškovas iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovo veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

39. Atsižvelgiant į ieškovo nurodomus laikotarpius, už kuriuos jis prašo priteisti negautas pajamas, matyti, kad nuo pirmosios įmokos pagal grafiką mokėjimo dienos (2015 m. birželio 9 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2017 m. spalio 17 d.) atsakovas būtų padengęs 3 880,17 Eur dydžio pelno palūkanas; nuo sutarties nutraukimo dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki 2019 m. liepos 3 d. (ieškinio parengimo dienos) – 1 994,12 Eur, ir nuo 2019 m. liepos 3 d. iki paskutinės įmokos mokėjimo datos (2021 m. gegužės 9 d.) – 936,61 Eur. Taigi iš viso atsakovas, tinkamai vykdęs sutartį, ieškovui pagal Sutartį būtų sumokėjęs 6 810,90 Eur pelno palūkanas.

40. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 158,30 Eur negautas pajamas (pelno palūkanų forma) nuo 2017 m. spalio 17 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2019 m. liepos 3 d. (ieškinio parengimo dienos) ir tokį ieškovo reikalavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino visa apimtimi.

41. Visų pirma, pažymėtina, kad vertinant ieškovo prašomas priteisti 2 158,30 Eur negautas pajamas pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą nuo negrąžintos finansavimo sumos (4 174,30 Eur), tokio dydžio palūkanos negalėjo būti priteistos jau vien atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo teismo priteista negrąžinta finansavimo suma sudaro 4 089,30 Eur, o ne 4 174,30 Eur sumą. Antra, kaip jau buvo minėta, toks negautų pajamų apskaičiavimo būdas nuo visos negrąžintos sumos sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi nėra atsižvelgiama į tai, kad negautos pajamos palūkanų forma skaičiuotinos nuo kiekvieną tą mėnesį buvusio kredito likučio, t.y. bet kuriuo momentu atsakovas galėjo grąžinti dalį mokėtinų sumų, kas savaime lemtų, jog atsakovo mokėtina suma mažėtų. Trečia, kaip nurodyta nutarties 69 punkte, pagal mokėjimo grafiką už ieškovo nurodytą laikotarpį palūkanų, išreikštų absoliučia skaičių suma, dydis sudarytų 1 994,12 Eur sumą, t.y. mažesnę nei teismo buvo priteista pagal ieškovo paskaičiavimus (2 158,30 Eur).

42. Tas pats pasakytina ir apie procentiniu dydžiu išreikštas negautas pajamas. Ši negautų pajamų dalis turėtų būti skaičiuojama nuo 2019 m. liepos 3 d. (ieškinio parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 9 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo bendros negrąžintos kredito sumos. Tokiu būdu, ieškovas gautų tik tokio dydžio negautas pajamas, kurias pelno palūkanų forma pagrįstai galėjo tikėtis gauti iki 2021 m. gegužės 9 d. Priešingu atveju, procentiniu dydžiu išreikštas negautas pajamas priteisus taikant 30,24 procentų palūkanų normą nuo visos negrąžintos finansavimo sumos (4 089,30 Eur), esamu pirmosios instancijos teismo sprendimu neabejotinai būtų sudarytos galimybės ieškovui gauti didesnio dydžio negautas pajamas, negu jis būtų gavęs pelno palūkanas atsakovui tinkamai vykdant sutartį, t.y. atsakovęs būtų gavęs 2 290,25 Eur (4 089,30 Eur x 30,24 proc. / 365 x 676 d. (nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gegužės 9 d.)) negautas pajamas, kas su už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2019 m. liepos 3 d. (ieškinio parengimo dienos) priteistomis negautomis pajamomis (2 158,30 Eur), bendrai sudarytų 4 448,55 Eur sumą (2 290,25 Eur + 2 158,30 Eur).

43. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei į tai, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 3 501,38 Eur pelno palūkanas (dėl šių aplinkybių ginčo nėra), bendra mokėtina suma (atsakovo sumokėtų pelno palūkanų ir teismo sprendimu priteistų negautų pajamų) tokiu atveju gautųsi 7 949,93 Eur (3 501,38 Eur + 4 448,55 Eur), kai tuo tarpu ieškovas atsakovui tinkamai vykdant sutartį turėjo gauti tik 6 810,90 Eur pelno palūkanas.

44. Kaip jau minėta, Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. grafike nurodytos bendros palūkanų sumos. Tik tokią sumą ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi.

45. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kai ieškovo kreipimosi į teismą su pradiniu ieškiniu metu (2019 m. liepos 4 d.), paskutinės įmokos mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Šios nutarties priėmimo metu, visų įmokų mokėjimo terminai yra suėję (paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta 2021 m. gegužės 9 d.), todėl ieškovo negautų pajamų suma gali būti aiškiai apskaičiuota ją išreiškiant absoliučia skaičių suma. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs iš viso 3 501,38 Eur pelno palūkanas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas, tinkamai vykdydamas sutartį, iš viso turėjo sumokėti 6 810,90 Eur pelno palūkanas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovo ieškovui nesumokėtų pelno palūkanų dydis sudaro 3 309,52 Eur (6 810,90 Eur – 3 501,38 Eur), todėl ši suma laikytina ieškovo negautomis pajamomis.

46. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai tapatina savo atsakomybės apimtį su suma, kurią pradinis kreditorius būtų gavęs, jei Sutartis būtų tinkamai įvykdyta, tačiau šioje byloje ieškovas neįrodė, kad jis patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas) negu tas dydis, kurį pelno palūkanų forma būtų gavęs atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (CPK 178 straipsnis).

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs sutartį, tačiau iki šiol neatgavęs nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovo negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių sutarties sąlygų matyti tiek palūkanų norma (30,24 procentų), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. Taigi ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2021 m. gegužės 9 d., kurios, įvertinus atsakovo ieškovui jau sumokėtą pelno palūkanų sumą, sudaro 3 309,52 Eur (6 810,90 Eur – 3 501,38 Eur).

50. Taigi bendra ieškovui iš atsakovo pagal patikslintą ieškinį priteistina suma sudaro 7 398,82 Eur: 4 089,30 Eur nesumokėta finansavimo suma ir 3 309,52 Eur negautos pajamos.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

31. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, leidžiant atsakovui mokėti teismo sprendimu priteistas sumas dalimis po 140 Eur per mėnesį.

52. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jo pajamos „į rankas“ sudaro apie 447 Eur), taip pat į jo elgesį: jis pripažino ieškinį iš dalies, nevilkino bylos nagrinėjimo, bandė ne kartą taikiai tartis su ieškovu, jo statusą – atsakovas yra vartotojas, yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą mokant po 150 Eur kas mėnesį. Teigia, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dalimis nesuteiks atsakovui nepagrįsto pranašumo, o ieškovas dėl to nepatirs nepagrįstų nuostolių, be to, ieškovo interesus užtikrins priteistos procesinės palūkanos.

53. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

54. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

55. Atsakovas savo prašymą išdėstyti priimto sprendimo įvykdymą net 49 mėnesių (7 398,82 Eur / 150 Eur) laikotarpiui grindžia savo esą sunkia turtine padėtimi – neturi nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto, o jo draudžiamosios pajamos, neatskaičius mokesčių sudaro 630 Eur. Nurodo, kad dabartinė situacija dėl pandemijos ir taikomų karantino ribojimų taip pat neleido atsakovui sukaupti tiek piniginių lėšų, jog jų pakaktų iš karto įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

56. Teisėjų kolegija, vertindama šį atsakovo prašymą, pažymi, kad nors atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis neturi nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto, ir jo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. 2021 m. sausio 12 d. sudarė 630 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų apie galimai bankuose ar kitose kredito įstaigose turimas pinigines lėšas – išrašus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo iš darbo teisinių santykių gaunamos pajamos yra vienintelės (CPK 178 straipsnis).

57. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmą kartą karantino pradžia Lietuvoje buvo paskelbta nuo 2020 m. kovo 16 d., kai tuo tarpu atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė jau gerokai iki tol (Sutartis nutraukta 2017 m. spalio 17 d.), taip pat atsakovas nemokėjo jokių įmokų net po ieškovo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. liepos 4 d.

58. Atsakovo argumentai, kad jis nemokėjo įmokų, kadangi nesutiko su dalimi ieškovo prašomų priteisti sumų dydžiu, nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma negrąžinta finansavimo suma kreipiantis į teismą su pradiniu ieškiniu sudarė 5 591,98 Eur, patikslinus ieškinį – 4 174,30 Eur. Atsakovas iš esmės neginčijo šios sumos, tik laikė, kad ji turėtų būti mažesnė – 4 062,71 Eur. Be to, atsakovas iš esmės neneigė, kad ieškovas turėjo teisę gauti 6 810,90 Eur pelno palūkanas, o atsakovui padengus 3 501,38 Eur palūkanas, turėjo teisę gauti 3 309,52 Eur negautas pajamas. Taigi, kaip matyti, didžiąja dalimi atsakovas neginčijo ieškovo prašomų priteisti sumų (ypač dėl negrąžinto kredito sumos), tačiau nepaisant to, nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos nesumokėjo nė dalies įmokų. Šios aplinkybės, jog atsakovas beveik dvejus metus savo valia nedengė įmokų ir galiausiai jas priteisus teismo sprendimu, atsakovui ši suma yra didelė, nesudaro pagrindo atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo vertinti kaip pagrįstą.

59. Atsakovo teiginiai, kad jam sumokėjus įmokas, ieškovas jomis galimai būtų padengęs ginčijamas sumas, neatleidžia atsakovo nuo įsipareigojimų vykdymo. Netgi atsakovui nemokant įmokų tiesiogiai ieškovui, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, sutikdamas su tuo, jog dalį sumos jis bet kokiu atveju turėtų vėliau ar anksčiau padengti ieškovui, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę net nuo 2019 metų liepos mėnesio kaupti lėšas (santaupas), dėl ko galimai šiuo metu priteistą sumą atsakovui padengti nebūtų pernelyg didelė našta. Duomenų, kad jis to dėl objektyvių priežasčių nebūtų galėjęs padaryti, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Visos šios aplinkybės rodo paties atsakovo atsainų požiūrį į sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kas nesudaro pagrindo atsakovo interesą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iškelti aukščiau ieškovo teisėto lūkesčio, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Priteistų sumų išdėstymas per tokį ilgą laikotarpį (49 mėnesiams) sąlygotų pernelyg akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies (nagrinėjamu atveju atsakovo) naudai ir neatitiktų ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros.

60. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, kad jis bus pajėgus tinkamai įvykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius.

61. Atsakovo argumentai, kaip jis vykdė sutartinius įsipareigojimus iki Sutarties nutraukimo, priežastis, dėl kurių Sutartis buvo nutraukta ir pan., nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės prašymui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėti, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė sąlygų, būtinų CPK 284 straipsnyje įtvirtintam išimtinio sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį atsakovo prašymą.

Dėl bylos baigties

63. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai sprendė dėl negautų pajamų paskaičiavimo būdo ir dydžio, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 7 398,82 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 142 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis). Atsakovas apie jo patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme duomenų nepateikė.

65. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (patenkinti 99 procentai reikalavimų) paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovui iš atsakovo 141 Eur bylinėjimosi išlaidas.

66. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti sprendimą dalyse dėl 2 158,03 Eur negautų pajamų bei 30,24 procentų metinių palūkanų už 4 089,30 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamų nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. ir šiuos ieškovo reikalavimus atmesti; panaikinti sprendimą dalyje dėl atsisakymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir šį atsakovo prašymą tenkinti.

67. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį, t.y. už ginčijamą reikalavimą dėl 2 158,03 Eur negautų pajamų priteisimo.

68. Vertinant tai, kad atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, o šios visgi buvo priteistos tik kita proporcija – visos negautos pajamos priteistos absoliučia skaičių suma, spręstina, kad atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje iš esmės atmestas, o patenkintas tik toje dalyje, kuria konstatuota, kad negautos pajamos negali būti skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos (o turėtų būti skaičiuojamos taikant 30,24 procentų palūkanų normą nuo tą mėnesį buvusio kredito likučio). Tačiau už šį procentine išraiška išreikštą reikalavimą žyminis mokestis sumokėtas nebuvo, todėl šioje dalyje pakeistas teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui įtakos neturi.

69. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas atmesti ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas patenkintas nebuvo, taip pat atmestas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 49 Eur žyminis mokestis, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo T. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui užsienio bendrovei PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 089,30 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 30 ct) dydžio negrąžintą finansavimo sumą, 3 309,52 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devynių eurų 52 ct) negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 398,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 141 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.