Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. G. (toliau – G. G.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. 2011 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme bei pripažintas pavojingu recidyvistu. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį ir nuteistas 90 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų bausme ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo G. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 60 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti G. G. pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

9. Įvertinus G. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde ir nuteistasis, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo tris naujas specialybes, išėjęs į laisvę taip pat turės darbą, iš gaunamo atlyginimo dengia civilinį ieškinį, neturi galiojančių nuobaudų, šešis kartus yra skatintas už gerą elgesį, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, neturi diskriminacinių nuostatų, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama G. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra sumažėjusi nuo 87 balų iki 60 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog G. G. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad vis dar išskiriami G. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis (teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų modelis) mąstymas ir elgesys (būdingas agresijos naudojimas kitų atžvilgiu, ypatingai pavartojus alkoholio), nuostatos (ne visuomet geba laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų), kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad G. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du skirtingus nuosprendžius - už nužudymą ir vengimą išlaikyti savo vaiką. Nužudymas įvykdytas neblaivaus dėl tarpusavyje kilusio konflikto, savo kaltės nepripažino, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Praeityje jis teistas 7 kartus, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino ir vėl nusikalto. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis negeba, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, G. G. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

13. Nors buvę nuteistojo teistumai ir nusikalstamų veikų sunkumas negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jie jau būna įvertinti asmeniui skiriant bausmę, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, jog ankstesni G. G. nusikalstami veiksmai priskiriami pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, dėl ko jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas.

14. Nors pataisos namuose už gerą elgesį nuteistasis buvo 6 kartus skatintas, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistam asmeniui pataisos namuose skiriami paskatinimai tik patvirtina, jog pastaruoju metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vien paskatinimų skyrimas pagrindo spręsti dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro, juolab, kad nagrinėjamu atveju paskatinimų kiekis, įvertinus bausmės atlikimo laikotarpį, nėra didelis, paskutinį kartą nuteistasis skatintas 2019 m. birželio 28 d. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis – paskutinį kartą 2017 m. birželio 12 d. Nors nuobaudos ir negalioja, ką savo skunde akcentuoja ir nuteistasis, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tai, kad kryptingo pozityvaus elgesio nuteistajam išlaikyti nepavyksta, patvirtina ir 2020 m. kovo 2 d. nuteistojo vėl padarytas pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į G. G. alkoholio vartojimo problemas. G. G. subendrintą laisvės atėmimo bausmę, atlieka ir už nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam būdingas agresijos naudojimas kitų atžvilgiu, tikimybė, jog jis išreikš savo pyktį, ypač padidėja būtent pavartojus alkoholio. Nepaisant to, nuteistasis 2014 m. gruodžio 2 d. drausmine tvarka buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis, net ir įvykdęs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nepadarė. Net ir suvokdamas, jog psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali išprovokuoti jo smurtinį elgesį kitų asmenų atžvilgiu, G. G. alkoholį vartojo net įkalinimo įstaigoje, kurioje konfliktinių situacijų tikimybė, neabejotinai, yra didesnė nei laisvėje. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis yra lankęs Anoniminių alkoholikų programą Keisk požiūrį, Elgesys-pokalbis-pasikeitimas, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nors nuteistasis ir supranta, kad turi sunkumų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo praeityje jau yra buvę situacijų, kai jam nepavyko sėkmingai susidoroti su turimomis problemomis. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negalima daryti išvados, jog G. G., būdamas laisvėje, sugebės savarankiškai sėkmingai spręsti alkoholio vartojimo problemą, kuri gali esmingai įtakoti naujų nusikalstamų veikų, ypatingai nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, darymą.

16. Sutiktina, jog G. G. skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas bei galimybė įsitvirtinti darbo rinkoje, įgytos pataisos namuose specialybės bei gauta darbinė patirtis gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat gyveno su tėvais bei, kaip pats teigia, dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju gyvens su motina ir galimai toliau tęs darbinę veiklą, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.