Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. 2011 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme bei pripažintas pavojingu recidyvistu. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį ir nuteistas 90 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų bausme ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 60 balų, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, G. G. apeliaciniame skunde taip pat nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Tuo labiau, kad, priešingai nei tai savo skunde nurodo nuteistasis, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

8. Nuteistasis G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos –manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. G. G. įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė (60 balų). Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. G. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, 6 kartus skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo suvirintojo elektra, šaltkalvio įrankininko, šaltkalvio remontininko, elektros įrenginių remontininko, metalo tekintojo, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybes. Nuo 2015 m. nuteistasis dirba elektriku VĮ „M. a.“. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, kad pagal „OASys“ metodiką jam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog G. G. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog G. G. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per visą bausmės atlikimo laiką G. G. drausmine tvarka buvo baustas 4 kartus. Pastebėtina, kad nuteistasis nuo 2011 m. gruodžio 15 d. bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis, tačiau net ir po ilgo bausmės atlikimo, t. y. 2020 m. sausio 7 d. nuteistasis pažeidė nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką, už ką jam drausminė nuobauda skirta nebuvo, apsiribojant pokalbiu drausmės komisijoje. Nors kitos skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme, kadangi nuteistasis ir 2020 metais pažeidė nustatytą vidaus tvarką. Teismo vertinimu, toks G. G. paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų dinamika (kai po paskatinimų sekė drausmės pažeidimai) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad G. G., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

11. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia G. G. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų modelis); mąstymas ir elgesys (būdingas agresijos naudojimas kitų atžvilgiu, ypač pavartojus alkoholio padidėja tikimybė, kad išreikš savo pyktį), nuostatos (ne visuomet geba laikytis visų visuomenės normų). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus G. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas G. G. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi G. G. ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia G. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, G. G. ankstesni nusikalstami veiksmai, kaip ir minėta, yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu G. G. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Iš nuteistojo, tenkinant civilinius ieškinius, yra priteistas žalos atlyginimas bei pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 7 042,06 Eur sumai, tačiau šiuo metu atlyginta tik 1 696,86 Eur. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint finansinių įsipareigojimų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, G. G. iš esmės nededa pakankamai pastangų jai atlyginti. Teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę ir susidūręs su finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

14. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, keičiant nuteistojo mąstymą bei elgesį, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. G. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.