Utenos apylinkės teismo įsakymas

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Mamertas Misiūnas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 74-1-00246-12 (teismo Nr. 1 –31 – 99/2013), kurioje

G. G., a/k (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas, paskutinį kartą – 2011-05-20 Vilniaus apygardos teismo už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent: jis, laikotarpiuose nuo 2004 m. vasario 5 d. iki 2007 m. balandžio 26 d., nuo 2007 m. gegužės 11 d. iki 2007 m. spalio 3 d., nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 14 d. ir nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2009 m. birželio 26 d., vengė pareigos pagal 2004 m. vasario 5 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymą išlaikyti savo nepilnametį vaiką K. G., gim. , mokant J. B. sūnaus išlaikymui 150 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, ir iki 2011 m. lapkričio 30 d. J. B. įsiskolino 5 887,43 Lt, bei nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiskolino 1 763,75 Lt, šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinimas G. G. padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., grindžiamas:

Kaltinamasis G. G. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo nevykdė, nes nedirbo bei neturėjo jokių kitų pajamų, net pats sunkiai pragyvendavo. Kai įsidarbindavo, pinigus vaiko išlaikymui pervesdavo (b.l.85);

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad G. G. yra sūnaus K. G. tėvas, kad jam teismo sprendimu priteistas vaiko išlaikymas. Tačiau vaiko išlaikymu jis nesirūpina, jokių pirkinių nepirko. Tik kaltinamojo motina kartais nuperka kažkokių dovanų. G. G. teismo sprendimu buvo priteista nuo 2004 02 05 mokėti po 150 litų kas mėnesį iki sūnaus Karolio pilnametystės, tačiau, jam nevykdant šio sprendimo, kreipėsi į antstolį, o vėliau į Garantinį vaiko išlaikymo fondą ir nuo 2008 02 20 ji pradėjusi gauti iš šio fondo išmokas. 2011 metais iš kaltinamojo motinos sužinojo, kad G. G., atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (b.l.23-24);

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM rašto matyti, kad 2008 01 17 J. B. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl sūnaus K. G. išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo ir nuo minėtos dienos pradėjo mokėti po 150 litų kiekvieną mėnesį (b.l. 1-8);

Iš 2004 02 05 teismo įsakymo matyti, kad G. G. privalo mokėti kas mėnesį vaiko K. G. išlaikymui po 150 litų iki jo pilnametystės (b.l.13);

Iš antstolės patvarkymų matyti laikotarpiai, už kuriuos buvo išskaičiuoti vaikui pinigai (b.l.18-21)

Išvardinti duomenys patvirtina tai, kad G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį - padarytas trunkamasis nusikaltimas, pasireiškiantis neveikimu, jis priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kad visos bylos aplinkybės aiškios, kaltinamasis kaltę pilnai pripažįsta, taip pat į tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. padarymą (b. l. 44-50), ir į tai, kad G. G. neprieštaravo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro pareiškimo pagrindu surašytinas teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p.) ir kaltinamajam skirtina arešto bausmė (Lietuvos Respublikos BK 49 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir skirti jam areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylika) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį.

Išaiškinti G. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.