Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. bausmę atlieka pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį - 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nusprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2010 m. balandžio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstymo adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, vien šių formalių pagrindų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Atlikus nuteistojo G. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 63 balus, o tai priskiriama vidutinei rizikos grupei, todėl nagrinėjamu atveju nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą bei sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje, todėl nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju Komisijos išvados nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

8. Minėta, kad G. G. rizika pakartotinai nusikalsti priskiriama vidutinei. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu jo rizika įvertinta 63 balai, o tiek pat balų rizika buvo įvertinta ir atlikus paskutiniuosius du nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus (2019 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. liepos 19 d.). Iš šių duomenų matyti, kad nuteistojo G. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika nekinta jau daugiau, nei metus, t. y. nuo 2018 m. liepos 19 d. Be to, iš 63 balų, net 23 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti, siekdamas įrodyti savo akivaizdžią ir abejonių nekeliančią pažangą bausmės atlikimo metu. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šių aplinkybių objektyvus ir visapusiškas įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

9. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija įžvelgia ir teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, kaip teisingai pažymėjo savo skunde, pataisos namuose nuo 2013 m. dirbo, šiuo metu dirba VĮ ,,M. A.“ elektriku, nuo 2011 m. mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo suvirintojo elektra, šaltkalvio įrankininko, šaltkalvio remontininko, elektros įrenginių remontininko, metalo tekintojo, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą programose buvo paskatintas 6 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai apygardos teismui neleidžia ir nuteistojo skundo teiginiai, jog apylinkės teismas rėmėsi BVK 8 straipsnio 1 dalimi, o tai prieštarauja BVK 157 straipsnio 4 daliai. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teisėjų kolegija neįžvelgia nurodytų teisės normų kolizijos, todėl nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas ir vertintinas tik kaip paties nuteistojo samprotavimas.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. G. bausmės atlikimo metu net keturis kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2017 m. birželio 12 d., jos galiojimas panaikintas 2017 m. gruodžio 21 d. Ši aplinkybė, įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2010 m. balandžio 30 d.), leidžia pagrįstai teigti, jog jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme stebima dar pakankamai trumpą laiką, todėl vis dar nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistajam G. G. paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų nuteistasis laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Įvertintina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo (nužudymo), už kurį šiuo metu atlieka bausmę, kaltės nepripažino. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad G. G. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasekoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Be aukščiau aptartų aplinkybių, abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, kad nuteistajam G. G. būdingas agresijos naudojimas kitų atžvilgiu, ypač pavartojus alkoholio padidėja tikimybė, kad išreikš savo pyktį. Nuteistasis turi nesėkmingų pastangų pavyzdžių, sprendžiant problemas, patirtį, pasekmių suvokimas nepakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos namuose taip pat yra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis dar išlieka kriminogeniniai nuteistojo veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.

13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis G. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.