- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2-1032-907/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07323-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Diana Oseckienė
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei S. R. (R.), institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu K. R., nustatyti atsakovės S. R. (R.) su nepilnamečiu sūnumi V. R. bendravimo tvarką:
S. R. savo atostogų Lietuvoje metu bendrauja su sūnumi V. R. kas antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir pasiimdama sūnų savaitgaliui nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.
Apie atvykimo į Lietuvą laiką ir buvimo laikotarpį S. R. įsipareigoja informuoti ir suderinti su K. R. telefonu, Skype programa ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki planuojamo atvykimo.
S. R. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu).
Priteisti iš atsakovės S. R. nepilnamečiui vaikui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus sūnaus išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į K. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, paskiriant K. R. tvarkyti nepilnamečio vaiko V. R. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1–7 b. l.).
Ieškovas K. R. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove S. R. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. R.. Vaikas nuo pat gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur nuo pat santuokos įregistravimo gyveno ir atsakovė. Atsakovė nedirbo, juos abu išlaikė ieškovas. Sūnus nuo 2016-09-01 buvo registruotas lankyti meninio ugdymo darželį „M.“, jį turėjo pradėti lankyti nuo 2017-09-01. Vaikas kalba lietuvių kalba, yra LR pilietis, bendravo artimai su artimaisiais giminaičiais – jo motina, seserimi, turėjo draugų, tarp tėvo ir vaiko buvo susiformavęs stiprus emocinis ryšys. 2017-08-05 atsakovė S. R. jam nežinant, slapta, be ieškovo sutikimo išvežė sūnų į Kišiniovą, Moldovos Respubliką, kur vaikas yra iki šiol, tačiau jų tiksli buvimo vieta nežinoma. Vėliau paaiškėjo, kad vaikui ir jai bilietai buvo pirkti iš anksto, prieš mėnesį, ji jau kuris laikas ruošėsi išvykti, pasikeitė, buvo nerami, nenorėjo su vaiku praleisti laiko, skundėsi, jog yra pavargusi, jai reikia nuo vaiko pailsėti, todėl vaikas daugiausia laiko leido su senele ir tėvu. Atsakovei išvykus, taip pat paaiškėjo, kad ji vartojo antidepresantus, kurie buvo rasti bute tvarkant daiktus jai išvykus. Iš pradžių atsakovei neatsiliepiant, ieškovas pagalvojo, kad ją su sūnumi pagrobė, bet vėliau ji parašė, kad jos neieškotų. 2017-08-22 paskutinį kartą su sūnumi internetu bendravo, sūnus verkė, prašė pasiimti. Bandė su sūnumi susitikti prieš Šv. Kalėdas, buvo nuvykęs į Moldovą, nuvežė sūnui šiltų rūbų, pinigų, bet atsakovė į susitikimą neatvyko, savo adreso, kur ją galima rasti, nenurodė. Moldovoje per vieną moterį sužinojo, kad atsakovė gyvena su kitu vyru, kuris dirba pasienyje, todėl galimai jai padėjo susitvarkyti dokumentus. Su sūnumi jam neleidžiama susitikti, jo pamatyti, bendrauti jokiomis priemonėmis. Jis sugeba pasirūpinti sūnumi, dirba g. mokytoju, nuolat dirba su vaikais, nevartoja alkoholio ir nerūko, t. y., neturi žalingų įpročių, jo pajamos apie 900 Eur per mėnesį, turi automobilį, moka gaminti maistą, nes yra dirbęs kavinėje. Jo darbo grafikas laisvas, galėtų prisiderinti prie vaiko dienotvarkės. Kartu su sutuoktine vesdavo vaiką pas gydytojus, žino vaiko šeimos gydytoją, kokį darželį jis lanko. Vaikui konstatuotas neteisingas pėdučių išlinkimas, jis turėjo eiti pas gydytoją, jam turėjo būti atliekami masažai, o dabar neaišku, ar atsakovė tinkamai rūpinasi vaiku. Kol atsakovės tėvai gyveno Kaliningrado srityje, jis yra pas juos lankęsis, o kai išvyko į Moldovą, ten kartą per metus vykdavo tik atsakovė su sūnumi, pabuvusi grįždavo pasikeitusi, sūnus taip pat būdavo pasikeitęs, susimastęs, dūsaudavo. Kodėl atsakovė taip staiga išvyko, priežasties neįvardino. Vaiko poreikius nurodė, mano, jog vaikui gyvenant su juo, jis netrukdys atsakovei bendrauti su sūnumi, taip pat prašys iš jos priteisti vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovo atstovė advokatė Diana Oseckienė palaikė atstovaujamąjį, prašė ieškinį tenkinti, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, siekiant palengvinti sprendimo vykdymą, prašė įpareigoti atsakovę tėvui vaiką perduoti per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsakovė S. R. (R.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai - viešo paskelbimo būdu (95-96 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Atsakovei procesinius dokumentus bandyta įteikti per kompetentingas užsienio institucijas ir tiesiogiai, tačiau jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, visi dokumentai grįžo neįteikti (94 b. l.). Atsakovės taip pat savo iniciatyva bandė ieškoti ieškovas, buvo nuvykęs į Moldovą, bendravo su Lietuvos Respublikos ambasados Moldovos Respublikoje darbuotojais ir Moldovos vaiko teisių apsaugos tarnyba, jiems padėtis žinoma, tačiau atsakovės buvimo vietos nustatyti nepavyko. Todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui teismo iniciatyva bei atsižvelgiant į vaiko interesus atsakovei procesiniai dokumentai įteikti bei jai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį ir teismo posėdį viešo paskelbimo būdu. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovei nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo užsitęsus bylos procesui dėl atsakovės paieškos bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovės dalyvavimo procese (CPK 376 str., 378 str.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (73-76 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, skyriaus duomenimis ieškovo ir atsakovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, skyrius nėra gavęs pranešimo apie vaiko nepriežiūrą. 2017-08-18 buvo gautas pranešimas apie neteisėtą vaiko išvežimą į Moldovos Respubliką. Buvo vertintos ieškovo galimybės pasirūpinti vaiku, patikrintos jo buities, gyvenimo sąlygos, kurios yra geros, tinkamos vaikui augti ir vystytis, tėvas neturi žalingų įpročių, dirba trejose darbovietėse, jo pajamos nemažos, kurios gali patenkinti vaiko poreikius ir ne tik minimalius. Jis dirba su nepilnamečiais vaikais, charakterizuojamas teigimai, gali pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi. Atsakovės elgesys yra netinkamas, ji slapta pabėgo su vaiku iš Lietuvos, su vaiko tėvu nutraukė visus ryšius, neleidžia sūnui bendrauti su tėvu jokiomis priemonėmis, taip naudodama motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir darydama vaikui žalą. Vaikas buvo paimtas staiga, iš jam įprastos, saugios aplinkos, o kur dabar yra, nežinoma, todėl net neaišku, ar jo aplinka yra saugi, ar tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Todėl vaikas turi būti grąžintas į jam įprastą aplinką, į Lietuvą, pas tėvą, tėvas leistų motinai sutikti su vaiku, nes ir prašo nustatyti vaiko su motina bendravimo tvarką. Todėl tikslinga ieškinį tenkinti, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nustatyti jo bendravimo su motina tvarką ir priteisti išlaikymą iš motinos, prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos (10 b. l.) matyti, kad santuoka tarp K. R. ir S. R. (R.) įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimęs vaikas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. k., Šiaulių r., Lietuvoje, LR pilietis, yra nepilnametis (11 b. l.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, nes atsakovė niekada nedirbo, vaiku ir ja rūpinosi ir vaiko poreikius tenkino tik jis. Vaikas nuo pat gimimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur nuo pat santuokos įregistravimo gyveno ir atsakovė. Sūnus nuo 2016-09-01 buvo registruotas lankyti meninio ugdymo darželį „M.“, jį turėjo pradėti lankyti nuo 2017-09-01. Vaikas kalba lietuvių kalba, yra LR pilietis, bendravo su artimaisiais giminaičiais – ieškovo motina ir seserimi, turėjo bendraamžių draugų ne tik darželyje, bet ir tarp ieškovo draugų šeimų, tarp tėvo ir vaiko buvo susiformavęs stiprus emocinis ryšys. 2017-08-05 atsakovė S. R. jam nežinant, slapta, be ieškovo sutikimo išvežė sūnų į Kišiniovą, Moldovos Respubliką, kur vaikas yra iki šiol, tačiau jų tiksli buvimo vieta nežinoma. Vėliau paaiškėjo, kad vaikui ir jai bilietai buvo pirkti iš anksto, prieš mėnesį, ji jau kuris laikas ruošėsi išvykti, pasikeitė, buvo nerami, nenorėjo su vaiku praleisti laiko, skundėsi, jog yra pavargusi, jai reikėjo nuo vaiko pailsėti, todėl vaikas daugiausia laiko leido su senele ir tėvu. Atsakovei išvykus, taip pat paaiškėjo, kad ji vartojo antidepresantus, kurie buvo rasti bute tvarkant daiktus jai išvykus. Iš pradžių atsakovei neatsiliepiant, ieškovas pagalvojo, kad ją su sūnumi pagrobė, bet vėliau ji parašė, kad jos neieškotų. 2017-08-22 paskutinį kartą su sūnumi internetu bendravo, sūnus verkė, prašė pasiimti. Bandė su sūnumi susitikti prieš Šv. Kalėdas, buvo nuvykęs į Moldovą, nuvežė sūnui šiltų rūbų, pinigų, bet atsakovė į susitikimą neatvyko, savo adreso, kur ją galima rasti, nenurodė. Su sūnumi jam neleidžiama susitikti, jo pamatyti, bendrauti jokiomis priemonėmis. Jis sugeba pasirūpinti sūnumi, dirba gitaros mokytoju su nepilnamečiais vaikais, nevartoja alkoholio ir nerūko, t. y., neturi žalingų įpročių, jo pajamos apie 900 Eur per mėnesį, turi automobilį, moka gaminti maistą, o atsakovė vaiku gali nesugebėti pasirūpinti, vaiko gyvenimo sąlygos nežinomos, atsakovė atskiria vaiką nuo tėvo, nesirūpina jo sveikata, jam su motina nėra saugu. Jį su sūnumi sieja tvirti emociniai ryšiai, jis sūnų augina nuo gimimo ir daugiau laiko vaikas stengiasi būti su tėvu, žino vaiko dienos režimą, ką vaikas mėgsta veikti, valgyti, lankėsi pas vaiko gydytojus, darželyje, domėjosi jo ugdymu.
Atsakovė į teismo pranešimus neatsiliepė, ieškovą informavo, jog jos neras ir nesistengtų ieškoti, slapta, be tėvo sutikimo išvežusi šalių nepilnametį sūnų į užsienio valstybę, slapstosi, neleidžia vaikui bendrauti su tėvu ir yra nutraukusi bet kokius ryšius su juo (ištrynė iš socialinių tinklų draugų, pakeitė telefono numerį).
Ieškovo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai R. R., L.B. G. ir V. K.. Liudytoja R. R. parodė, jog ieškovas yra jos sūnus, atsakovė – marti, o V. R. yra jos anūkas. Ji patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog po paskutinio apsilankymo pas savo tėvus atsakovė grįžo pasikeitusi, nenorėjo būti su vaiku, juo rūpintis, prašė palikti ją vieną, kad jai išvykus buvo rasta, jog ji vartojo antidepresantus, kad anūkas po apsilankymo pas atsakovės tėvus grįžo susimastęs, dažnai dūsaudavo, kaip suaugęs, tarsi jo pečius slėgtų kokia sunki našta. Nurodė, jog vaikas su tėvu kalbėjo lietuviškai, o su atsakove – rusiškai, kad mylėjo ją ir ieškovo seserį, labai laukė susitikimų, taip pat be galo buvo prisirišęs prie tėvo, jeigu tėvas ką dirbdavo, tai ir anūkas ten stovėdavo. Patvirtino, jog atsakovė nutraukė visus ryšius su sūnumi ir su jais, ištrynė iš socialinių tinklų draugų, pakeitė telefono numerį, kad anūkas per paskutinį pokalbį su jos sūnumi internetu verkė ir prašė jį pasiimti. Ji mano, jog jos sūnus sugebėtų vienas vaiku pasirūpinti. Liudytoja Laima B. G. parodė, jog atsakovės ir jos vaiko elgesys po paskutinės kelionės į Moldovą pasikeitė, paskutiniu metu ji tapo gal kiek liūdnesnė, labiau išsiblaškiusi. Nežino, kokie ieškovo ir atsakovės, kurie buvo jos draugai, tarpusavio santykiai buvo, tačiau smurto tikrai nebuvo, kodėl atsakovė pabėgo kartu su sūnumi, jai nėra žinoma. Jai pačiai atsakovės pabėgimas su vaiku tapo staigmena, ji jos ieškojo skambindama į ligonines, tačiau jų ten nebuvo. Pamačiusi, kad atsakovės profilis aktyvus socialiniuose tinkluose, bandė susisiekti, paklausti, kas atsitiko, bet atsakovė nieko konkretaus nenurodė, nurodydama, jog „gal kažko ir trūksta, bet yra kaip yra“, dėl to, kad neleidžia vaikui matytis su tėvu, nieko neatsakė, pabėgimo priežasčių nenurodė. Patvirtino, jog ieškovo ir vaiko tarpusavio ryšys buvo stiprus, berniukui buvo reikalingas tėvas, jie ypač gražiai bendravo. Žino, jog ieškovas dirba su vaikais, pagal jo charakterį ir sugebėjimus jis galėtų sūnumi pilnai pasirūpinti. Taip pat ypatingai geras berniuko ryšys buvo su močiute ir ieškovo seserimi, vaikas buvo labai prisirišęs. Taip pat jis turėjo draugų, draugavo ir su jos berniukais, kurie Vasudevo dabar pasigenda, nori su juo susitikti. Liudytojas V. K. parodė, jog yra ieškovo kolega, abu muzikantai, pažįstami gal 7 metai. Kai atsakovė su vaiku dingo, jis ieškovo prašymu ėjo kelis kartus į butą pasižiūrėti, stovėdamas prie durų skambino atsakovės telefono numeriu, klausėsi, gal ji yra viduje, ten pirmas aukštas, tai bandė pasižiūrėti, gal kas atsitiko, bet nieko nerado, atsakovės skambančio telefono viduje negirdėjo. Patvirtino, jog ieškovas dirba su vaikais, žino, kaip su jais elgtis, todėl savo sūnumi galėtų pasirūpinti. Be to, ne kartą yra jį su sūnumi grįžtant į namus matęs, suprato, jog tarp jų yra susiformavęs glaudus ryšys. Kolega neagresyvaus būdo, nėra matęs, jog jis vartotų alkoholį ar rūkytų.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir skyriaus atstovė teismo posėdyje pritarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu, nes vaiko motina naudoja motinos valdžią priešingai vaiko interesams, tuo darydama vaikui žalą, vaikas buvo paimtas staiga, iš jam įprastos, saugios aplinkos, o kur dabar yra, nežinoma, todėl net neaišku, ar jo aplinka yra saugi, ar tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, todėl vaikas turi būti grąžintas į jam įprastą aplinką, į Lietuvą, pas tėvą.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nepilnametis vaikas V. R. nuo 2016-09-01 registruotas meninio ugdymo darželyje „M.“ (12 b. l.), kurį būtų pradėjęs lankyti nuo 2017-09-01, tačiau buvo išvežtas į užsienį. Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicininių dokumentų išrašo (13 b. l.) matyti, kad V. R. VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje šeimos gydytojos yra stebimas nuo pat gimimo, į polikliniką su vaiku ateidavo abu tėvai, paskambinus telefonu, dažniausiai dėl vaiko tardavosi tėvas, paskutinį kartą berniukas poliklinikoje lankėsi 2017-03-31, 2017-08-17 buvo numatytas jo vizitas dėl pėdų iškrypimo, tačiau berniukas jau neatvyko. K. R. dirba g. specialybės mokytoju, darbdavių charakterizuojamas teigiamai (14-16 b. l.). Ieškovas kreipėsi su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo civilinių aspektų (20-24 b. l.), tačiau kol kas jokių rezultatų negauta, atsakovė su vaiku nerasta (47-48 b. l.). Iš šalių susirašinėjimo Facebook paskyroje matyti, kad mažametis V. R. buvo atsakovės slapta, be ieškovo žinios ir sutikimo išvežtas iš Lietuvos, iš vaiko įprastos gyvenamosios vietos į Kišiniovą, Moldovos Respubliką, kad nuo ieškovo yra slepiama tiksli vaiko ir atsakovės gyvenamoji vieta, kad sūnui yra blogai, atsakovė nurodė, jog neleis su sūnumi matytis (35-46, 50, 51 b. l.). Iš 2017-09-04 šeimos aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (81 b. l.) matyti, kad K. R. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kambariai du, apstatyti, švarūs, tvarkingi, vaikui skirta vaikiška lovytė, yra žaislų, šeimos gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos gyventi mažamečiui vaikui, tėvas dirba, gauna nemažas pajamas, duomenų, jog jis negalėtų pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi, negauta (82 b. l.). Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis prieš Šv. Kalėdas vyko į Moldovos Respubliką, ketindamas susitikti su vaiku, tačiau atsakovė visaip vengė susitikimo, patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai (106-117 b. l.). Iš liudytojų apklausos ir byloje esančių dokumentų matyti, kad V. R. reikalingi abu tėvai, bet labiau emociškai yra prisirišęs prie jam įprastos aplinkos, kurioje jis yra nuo gimimo, prie Lietuvos, prie ieškovo, t. y., prie tėvo, kuris juo tinkamai rūpinasi (CPK 185 str.).
Taip pat teismui labai svarbi ir vaiko nuomonė. Tačiau vaikas teisme ar psichologo nebuvo apklaustas, jo apklausti ir išsiaiškinti jo nuomonę nėra galimybės, nes jis slapta motinos buvo išgabentas iš Lietuvos, visi ryšiai su tėvu buvo nutraukti, vaikui neleidžiama bendrauti nei su tėvu, nei su artimaisiais giminaičiais iš Lietuvos. Iš ieškovo pateiktos fotonuotraukos, patalpintos socialiniame tinkle, vaikas yra liūdnas (50, 51 b. l.). Iš vaiko paskutinio pokalbio su tėvu matyti, jog vaikas prašė jį pasiimti, ką patvirtino teismo posėdyje pats ieškovas ir liudytoja R. R..
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, vaiko norą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Taip pat teismas be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
Byloje kilo ginčas dėl V. R. gyvenamosios vietos nustatymo. Nors ginčas tarp tėvų galėjo būti sprendžiamas bendru sutarimu arba šalims nesutarus teisme, tačiau atsakovė pasirinko kitą būdą – ji sūnų be tėvo žinios ir sutikimo išvežė į vaikui svetimą šalį – į užsienio valstybę, nutraukė visus ryšius su jį supančia aplinka, jam gimta kalba, kultūra, artimais žmonėmis ir išvežė į ten, kur viskas svetima. Norint įvertinti, kurios šalies gyvenimo sąlygos priimtinesnės vaikui ir saugesnės, tai padaryti nėra įmanoma, nes nepilnametis vaikas buvo slapta išvežtas, jo buvimo vieta nėra žinoma nei ieškovui, nei kitiems Lietuvoje likusiems artimiesiems giminaičiams, nei institucijoms, nėra galimybės patikrinti jo gyvenimo sąlygų ir paklausti vaiko nuomonės, už jį priėmė sprendimą atsakovė, nutraukdama visus ryšius su vaiko tėvu, jam neleisdama matytis ir bendrauti su sūnumi, taip panaudodama motinos valdžią prieš vaiko interesus ir tokiais savo veiksmais darydama vaikui žalą. Byloje nustatyta, jog atsakovė niekada nedirbo (60-62 b. l.), neturi jokių pajamų, išvyko pasiėmusi ieškovo santaupas. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė įsidarbino, dirba, gauna pajamas, kad gali išlaikyti sūnų, pasirūpinti jo saugumu, sveikata, tinkamu vystymusi. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas V. R. nuo pat gimimo gyveno su ieškovu ir atsakove Lietuvos Respublikoje, Šiauliuose, turi jam priskirtą šeimos gydytoją, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir, ieškovo bei liudytojų teigimu, kalba lietuviškai, Lietuva yra jo gimtoji šalis, čia jo įprastinė saugi aplinka, draugai, giminaičiai. Ieškovas pateikė duomenis, kad yra dirbantis, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų tinkamai rūpintis savo vaiku, jo gyvenamosios vietos sąlygos yra patikrintos kompetetingų institucijų ir įvertintos kaip tinkamai pritaikytos auginti nepilnametį vaiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų nuolatinį darbą ir pajamas, jau pusė metų yra išvykusi į Moldovos Respubliką ir visiškai nutraukusi bet kokį vaiko bendravimą su tėvu. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolat gyveno su ieškovu Šiauliuose, kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, su tėvu yra susiformavę stiprūs emociniai ir dvasiniai ryšiai bei būtent Šiauliuose yra vaikui įprasta, emocinį stabilumą užtikrinanti aplinka. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. R. gyvenimas Lietuvoje, pas tėvą atitinka jo poreikius, užtikrina emocinį saugumą, nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (CPK 178, 185 str.), įpareigojant atsakovei tėvui vaiką perduoti per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y., leisti skubiai vykdyti šią sprendimo dalį, nes dėl aukščiau nurodytų ypatingų aplinkybių delsimas vykdyti šią sprendimo dalį gali padaryti tiek ieškovui, tiek ypač nepilnamečiui šalių sūnui didelę žalą arba, motinai pasislėpus kartu su vaiku, iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (CPK 283 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalių santuoka nėra nutraukta, tačiau nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu K. R., todėl jis turės didesnes galimybes auklėti sūnų, tačiau tai nesumažina vaiko motinos S. R. teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jos nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Ieškovas prašo nustatyti sūnaus su motina bendravimo tvarką, nurodo, jog netrukdys jiems bendrauti, be to, pagal atsakovės norus ir pageidavimus yra pasiruošęs minėtą tvarką keisti. Atsakovė jokios pozicijos šiuo klausimu nepareiškė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos sutinka, ginčo byloje nėra, be to, šalys ateityje ją galės pasikoreguoti, todėl siūlo teismui ją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys šiuo metu gyvena skirtingose valstybėse, yra konfliktuojančios, į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, ieškovas, norėdamas ateityje išvengti dėl to ginčo, prašo nustatyti motinos ir sūnaus bendravimo tvarką, atsakovė dėl to pozicijos neišreiškė, į tai, kad ji gali būti keičiama šalių susitarimu ar teismo sprendimu, todėl motinos bendravimo su sūnumi tvarka turi būti nustatyta. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo, atsakovė pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovo siūloma vaiko bendravimo su motina tvarka vaikui yra priimtina, kita šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovo pasiūlyta motinos su vaiku bendravimo tvarka.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Nustačius vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu K. R., atsakovei S. R. esant nepilnamečio vaiko V. R. motina, jai atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jos priteistinas išlaikymas sūnui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad būtinos išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 450 Eur, jis ketina vaiko išlaikymui skirti 250 Eur per mėnesį, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui per mėnesį po 200 Eur. Siekdamas pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovas nurodė, kad nepilnamečiui sūnui V. R. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 100 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) - 70 Eur, komunaliniams mokesčiams sumokėti – 40 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, sūnus turi sveikatos problemų su kojomis, reikalingas masažas, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms – 60 Eur, mokestis už darželį – 120 Eur (visa suma – 190 Eur, 70 Eur dengia savivaldybė), gali būti ir kitų išlaidų. Ieškovas nuomojasi gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvenimo sąlygos geros. Ieškovas dirba Šiaulių S. S. m.gimnazijoje, Šiaulių (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje ir Kelmės rajono u. Š. r. gimnazijoje mokytoju, pajamos apie 900 Eur (14-19, 63-69 b. l.), neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę (57, 59 b. l.), kitų pajamų ir santaupų neturi.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra sveika, jauno, darbingo amžiaus. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta ir pajamos bei darbo vieta ieškovui nėra žinomos, jo nuomone, ji gyvena Moldovoje, turto neturi, tačiau dirba, nes matė, jog skelbiasi jog daro chna tatuiruotes. Mano, kad atsakovė yra pajėgi teikti prašomo dydžio išlaikymą.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, jos buvimo ir darbo vieta, gaunamų pajamų dydis nėra žinomi, pozicija dėl pareikšto ieškinio taip pat nėra žinoma. Pripažintina, kad atsakovė, būdama jauno amžiaus, sveika, darbinga moteris, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jos elgesys neatitinka vaiko interesų, todėl vaikui išlaikymas iš atsakovės priteistinas teismo sprendimu.
Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra sveika, darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra mažametis, dar nesimoko bendrojo lavinimo mokykloje, todėl jo poreikiai nėra dideli, tačiau lankys meninio ugdymo darželį „M.“, darželis yra specialus, ugdantis tam tikrus vaiko gabumus, todėl už jį mokamas nemažo dydžio mokestis, nors dalį jo ir kompensuoja savivaldybė, turi sveikatos problemų su kojomis, reikalingi masažai, procedūros, kurie taip pat nepigiai kainuoja, todėl būtina skirti lėšas vaiko lavinimui, ugdymui, sveikatai, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovas dirba, per mėnesį jo pajamos sudaro apie 900 Eur, neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę, kitų pajamų ar santaupų neturi, gyvena nuomojamame bute. Apie atsakovės turtinę padėtį teismas neturi žinių. Ieškovo žiniomis, atsakovė gyvena Moldovoje, tiksli gyvenamoji vieta, darbovietė, pajamos nėra žinomos, kitų išlaikytinių neturi. Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalinga didesnė priežiūra, medicininės procedūros, norint jį lavinti lankys meninio ugdymo darželį, taigi jam atitinkamai reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovė nėra pajėgi teikti savo sūnui ieškovo prašomo dydžio išlaikymo. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovo prašoma priteisti sūnui išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti būtinus vaiko poreikius, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovo reikalavimui, jis tenkintinas, priteistinas iš atsakovės S. R. nepilnamečiui vaikui V. R. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, tačiau ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kaip kad prašo ieškovas, o nuo sūnaus ieškovui grąžinimo dienos, nes šiuo metu vaiko nėra kartu su tėvu, šiuo metu vaikas dar yra su motina, kuri sūnų ir išlaiko, išlaikymas priteistinas iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str.).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turės teisę kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.
Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jos nepriteistinos. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui - 200,00 Eur žyminis mokestis už du neturtinius ieškinio reikalavimus, valstybei – 72,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nes ieškovas, paduodamas ieškinį, nuo jo mokėjimo buvo atleistas, ir 3,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 75,52 Eur (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Nuo 2018-03-01 nutrauktinos 2017-10-10 nutartimi (85-87 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina gyvenamoji vieta nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), su tėvu K. R. (CPK 149 str.). 2017-10-10 nutartimi (85-87 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei S. R. (R.) išsivežti sūnų V. R. į užsienį paliktinas galioti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinas (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 283 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu K. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti atsakovę S. R. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) M. Č.-L., pagal teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą perduoti nepilnametį vaiką V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovės S. R. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo vaiko ieškovui grąžinimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečiui vaikui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą K. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovės S. R. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi V. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
S. R. (R.) savo atostogų Lietuvoje metu bendrauja su sūnumi V. R. kas antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir pasiimdama sūnų savaitgaliui nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.Apie atvykimo į Lietuvą laiką ir buvimo laikotarpį S. R. (R.) įsipareigoja informuoti ir suderinti su K. R. telefonu, Skype programa ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki planuojamo atvykimo.S. R. (R.) bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu).
Nuo 2018-03-01 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta laikina gyvenamoji vieta nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), su tėvu K. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovei S. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsivežti sūnų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), į užsienį.
Sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko perdavimo tėvui pagal teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. R. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Priteisti valstybei iš atsakovės S. R. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 75,52 Eur (septyniasdešimt penkių eurų, 52 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.