- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- eA2-6240-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07323-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. R.
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- S. R.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) S. R. prašymą suinteresuotam asmeniui K. R. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1032-907/2018, iškeltoje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei S. R., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvęs pavadinimas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (atsakovė) S. R. prašo atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1032-907/2018 ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėja S. R. (M. Respublika), priteisti iš vaiko tėvo K. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės arba kol mokysis mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki vaikui sueis 24 metai, pinigus sūnaus išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į S. R. sąskaitą, paskiriant S. R. tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti vaiko tėvo K. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. R. tvarką : K. R. savo atostogų M. Respublikoje metu bendrauja su sūnumi V. R. kas antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., apie atvykimo į M. Respubliką laiką ir buvimo laikotarpį K. R. praneša pareiškėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis ar SMS žinute ne vėliau, kaip likus dviem savaitėms iki planuojamo atvykimo į M. Respubliką, K. R. nesant sūnaus gyvenamosios vietos (M.Respublika) šalyje, jis bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis.
2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendime nustatyta, kad S. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (t. y. Lietuvoje, nors bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, jog atsakovės buvimo vieta yra M. Respublikoje). Atsakovei procesinius dokumentus bandyta įteikti per kompetentingas užsienio institucijas ir tiesiogiai, tačiau jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, visi dokumentai grįžo neįteikti. Atsakovės taip pat savo iniciatyva bandė ieškoti ieškovas, tačiau jam nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovei nedalyvaujant ir priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo per 30 dienų. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovei S. R. buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2018 m. kovo 1 d. sprendimas buvo įteiktas M. Respublikos teisme, kuriame iškelta byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, S. R. apie tai, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo iškelta ir nagrinėjama byla sužinojo tik 2018 m. gruodžio 17 d..
3. Prašyme pažymėjo, jog pareiškėja visą laiką bendravo su K. R. elektroniniu paštu, Watts app programėle ir kitomis ryšio priemonėmis, tačiau K. R. nei karto nebuvo paminėjęs ar informavęs apie civilinės bylos iškėlimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Jis sąmoningai neinformavo pareiškėjos dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos bylos, nors turėjo ir privalėjo pareiškėją informuoti, turėdamas su ją ryšį ir bendraudamas. K. R. sąmoningai nepranešė apie vykstantį posėdį, tuo pačiu nuo teismo nuslėpė svarbias aplinkybes. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai nei asmeniškai, nei per kitą asmenį nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, o tai iš pareiškėjos atėmė galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme ir pažeidė jos teisę į tinkamą teismo procesą. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis vertintina, ar pareiškėjai buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir ar nėra pažeista atsakovo teisė būti tinkamai informuotam apie procesą ir gintis teisme nuo pareikšto reikalavimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo kontekste.
4. Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą, prašymą teikdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, jog inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo K. R. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su pareiškėjos S. R. pareiškimu nesutinka, teismo prašo jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos S. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio l dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo neprašoma atnaujinti, todėl jau vien tuo pagrindu jis turi būti netenkinamas ir atmestas. Pareiškėja klaidina teismą, melagingai nurodydama, kad jai nebuvo žinoma apie tai, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kad jai iki 2018 m. gruodžio 17 d. nebuvo įteiktas 2018 metų kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas. Pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 2018 metų liepos 12 d. nusiuntė pareiškėjai S. R. el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2018 metų kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1032-907/2018, po to - dar kartą, t. y. 2018 metų liepos 13 d. pareiškėjos prašymu buvo nusiųstas teismo sprendimas.
6. Be to, pareiškėja S. R. nenurodė jokių esminę reikšmę civilinei bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje. Pareiškėja S. R. prašyme dėl proceso atnaujinimo iš viso nenurodė, kokios esminės bylos aplinkybės naujai paaiškėjo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja pateikė, kaip pati įvardino, susirašinėjimo išklotines, o iš tiesų - epizodinį pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susirašinėjimą, ir jeigu tai yra pareiškėjos laikoma esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tai suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jis pats byloje buvo pateikęs savo ir pareiškėjos susirašinėjimą ir nuo teismo nenuslėpė jokių aplinkybių. Pačios pareiškėjos pateiktas teismui kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo jos rašytas jam 2017 m. spalio 17 d. el. paštu laiškas patvirtina, kad pareiškėja S. R. žinojo apie dokumentų teismui ruošimą, advokato samdymą.
7. Dėl pareiškėjai bandymų įteikti procesinius dokumentus, suinteresuotas asmuo nurodė, jog pats buvo nuvykęs į M., į K. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 24 d. prieš Šv. Kalėdas, nes per pareiškėjos pažįstamus buvo „susitarta” su ja, kad pareiškėja su sūnumi atvyks į K. ir jis galės susitikti su savo sūnumi V.. Planuodamas susitikimą su sūnumi, jis taip pat su savimi turėjo pasiėmęs procesinius dokumentus, skirtus pareiškėjai S. R., norėdamas juos jai perduoti, nes pareiškėja specialiai neėmė jai teismo siųstų dokumentų. Dokumentai buvo siųsti pareiškėjos pažįstamam asmeniui, gyvenančiam netoli pareiškėjos tėvų, V. E., kuris vienintelis sutiko duoti savo adresą ir pažadėjo perduoti pašto siuntą atsakovės tėvams, tačiau nusiuntus dokumentus, V. E. buvo išvykęs į užsienį, o pareiškėja, nors ir buvo informuota apie gautą pašto siuntą ir žinodama, kas yra šioje siuntoje, nenuvyko jos pasiimti. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai procesinius dokumentus bandyta įteikti per kompetentingas užsienio institucijas, tačiau jos gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, dokumentai grįžo neįteikti. Nuvykęs į M., jis bendravo su Lietuvos Respublikos ambasados M. Respublikoje darbuotojais ir M. vaiko teisių apsaugos tarnyba, tačiau ir jiems nepavyko nustatyti pareiškėjos gyvenamosios vietos. Buvo kreiptasi ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto sūnaus išvežimo į užsienį, tačiau ir šiai institucijai nustatyti pareiškėjos S. R. ir judviejų nepilnamečio sūnaus V. R. buvimo vietos nepavyko.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja S. R. dėl jos sąmoningo vengimo nurodyti savo gyvenamąją vietą, sąmoningo siųstų dokumentų nepriėmimo, sąmoningo nebendravimo su juo ir institucijomis ir to pasėkoje negalėjimo jai asmeniškai įteikti procesinius dokumentus, apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai, t. y. vienu iš įstatymo numatytų būdų - procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Taigi, pareiškėja S. R. nesąžiningai, melagingai nurodo, kad, neva, nebuvo informuota apie Lietuvos Respublikoje vykstantį teisminį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir taip, neva, buvo pažeistos jos teisės, kad jis sąmoningai nebuvo paminėjęs ar informavęs pareiškėjos apie civilinės bylos nagrinėjimą, priimtą teismo sprendimą. Pareiškėja S. R., žinodama ir suprasdama, kad neturi teisės pati nuspręsti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem savo tėvais, sąmoningai slapta pagrobė vaiką ir neteisėtai išvežė į užsienį, sąmoningai slėpė ir slepia vaiko gyvenamosios vietos adresą, sąmoningai, puikiai žinodama apie prasidėjusį teisminį procesą Lietuvoje, neėmė teismo siųstų procesinių dokumentų, nesidomėjo bylos eiga, o gavusi sprendimą - nusikalstamai ignoruoja jo vykdymą. Toks pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip teisėtas.
Atsisakytina atnaujinti procesą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) (galiojanti redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d.) 3.174 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Minėta nuostata anksčiau buvo įtvirtinta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (CK redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kuri numatė, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai iš esmės nuostata yra nepakitusi, tik įstatymo leidėjas ją įtvirtino kitame CK straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
11. CK 3.174 straipsnio 4 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant aukščiau nurodytas įstatymo normas, laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad procesą atnaujinti yra galima civilinėje byloje pasibaigusioje teismo sprendimu (nutartimi), įgijusiu res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimu nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu K. R.; atsakovė S. R. (R.) įpareigota pagal teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą perduoti nepilnametį vaiką V. R. tėvui K. R. per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; priteistas iš atsakovės S. R. (R.) išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo vaiko ieškovui grąžinimo dienos iki vaiko pilnametystės, skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas vaiko tėvas K. R.; nustatyta atsakovės S. R. (R.) su nepilnamečiu sūnumi V. R. bendravimo tvarka.
13. Taigi, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų pakeistas teismo sprendimas ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta ne su vaiko tėvu K. R., o su pareiškėja S. R.. Tačiau šiuo atveju jau minėta, kad CK 3.174 straipsnio 4 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms tėvams suteikiama galimybė pakartotinai reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos.
14. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio teismo sprendimai, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kas reiškia, kad tokio pobūdžio bylose negalimas proceso atnaujinimo instituto nuostatų taikymas. Teismo sprendžia, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, teismo procesinis sprendimas byloje nėra įgijęs res judicata galios, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
15. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) S. R. prašo atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad jai tik 2018 m. gruodžio 17 d. M. Respublikos teisme buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimas, todėl apie tai, jog Šiaulių apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama byla, ji sužinojo tik 2018 m. gruodžio 7 d.. Papildomai pareiškėja nurodė, jog jai Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. priimtas sprendimas nei asmeniškai, nei per kitą asmenį nebuvo įteiktas, o tai iš pareiškėjos atėmė galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme ir pažeidė jos teisę į tinkamą teismo procesą.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo pateikė jo ir pareiškėjos (atsakovės) S. R. susirašinėjimo elektroninių ryšio priemonėmis išklotines, iš kurių turinio matyti, kad vis dėl to pareiškėja (atsakovė) S. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą gavo ne 2018 m. gruodžio 17 d., kaip ji pati nurodo, o 2018 m. liepos 12 d., 12.07 val., jai pačiai 2018 m. liepos 11 d., 10.29 val., prašant suinteresuoto asmens „atsiųsk skenuotą teismo sprendimą arba tuos dokumentus, kuriuos man reikia pasirašyti“ (vertimas iš rusų kalbos) (t. 2., b. l. 49-53). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja 2018 m. liepos 16 d., 18.57 val., patvirtino, jog siųstus dokumentus gavo ir už juos K. R. padėkojo (t. 2, 59-61). Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėja (atsakovė) S. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą gavo ne 2018 m. gruodžio 17 d., o 2018 m. liepos 12 d., tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2019 m. vasario 19 d. (t. 1, b. l. 157), t. y. praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Be to, pareiškėja neprašo šio termino atnaujinti. Todėl, esant suinteresuoto asmens K. R. prašymui, tai yra dar vienas pagrindas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
17. Teismas nagrinėtinu atveju nustatė, jog teismo procesinis sprendimas byloje nėra įgijęs res judicata galios bei yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ko pasėkoje prašymas netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti prašomos civilinės bylos procesą. Tačiau teismas sprendžia, jog yra tikslinga pasisakyti ir dėl pareiškėjos nurodomo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, procesui atnaujinti.
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės : 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
19. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) S. R. prašo atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad ji apie pradėtą civilinį procesą teisme nieko nežinojo ir apie nagrinėjamą bylą jai nebuvo pranešta, todėl iš pareiškėjos buvo atimta galimybė savo interesus veiksmingai ginti teisme ir taip buvo pažeistos jos teisės į tinkamą teismo procesą. Teismas šios bylos kontekste pažymi, kad aplinkybių naujumas reiškia ne naujų, formalių įrodymų pateikimą, o užfiksavimą tokių įrodymų turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai.
22. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytas pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriuo ji kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, nagrinėtinu atveju negali būti taikomas, kadangi pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepaaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių ir jų pareiškėja nenurodė, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o apie jas sužinojo tik priėmus sprendimą. Be to, teismas sprendžia, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismas atsižvelgė ir suteikė teisę/galimybę pareiškėjai (atsakovei) S. R. įgyvendinti savo teisę būti išklausytai.
23. Nagrinėjamoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, vertinant ieškovo K. R., valdžios institucijų bei pareiškėjos (atsakovės) S. R. elgesį, informavimo ir sužinojimo apie procesą aplinkybes, matyti, kad teismas dėjo pastangas informuoti atsakovę apie bylos nagrinėjimą – buvo siųsta registruota pašto siunta žinomu atsakovės tėvų adresu, kuri grįžo neįteikta, taip buvo tikrinama atsakovės darbovietė (t. 1., b. l. 60-62, 94), prieš pasirenkant išimtinio pobūdžio, t. y. viešo informavimo būdą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšminga tai, kad iš šalių susirašinėjimo elektroninių ryšių pagalba turinio matyti, jog atsakovė dėjo visas pastangas nuslėpti tiek savo, tiek galimai neteisėtai išvežto šalių vaiko gyvenamosios vietos adresą bei numanė apie galimai planuojamą ar pradėtą teisminį procesą („tu mūsų nesurasi; ir nieko mums nepadarysi; rugpjūčio 8 d. V. tu būtum atėmęs. O mane išvaręs; Teismas būtų nusprendęs, o ne aš; Aš žinau jūsų teismą; Jei nori skirtis, tai reikia sakyti; skyrybos pirmiausia, ir teismas nuspręs“; 2017 m. spalio 17 d. - mane pasiekė informacija, kad tu ruoši dokumentus skyryboms; Tu pasisamdei advokatą ir t. t.; 2017 m. spalio 18 d. ir mano kitas klausimas dėl tavo advokato. Tu iš tikrųjų nori su manimi skirtis ?) (vertimas iš rusų kalbos) (t. 1., b. l. 35, 38, 46, 2 t. b. l. 14, 20). Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės bandyta ieškoti ir per kitas institucijas - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri savo ruožtu dokumentus, susijusius su vaiko išvežimu (dokumentai, kurie įrodo, kad tėvas siekia vaiką susigrąžinti sau) buvo išsiuntusi M. Respublikos centrinei institucijai (t. 1., b. l. 47-48).
24. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog procesiniai dokumentai pareiškėjai (atsakovei) S. R. negalėjo būti įteikti įprasta tvarka dėl jos pačios nerūpestingumo, nenoro atskleisti savo tikrosios gyvenamosios vietos ir pan. ir tokiu būdu ji pati suvaržė savo galimybes dalyvauti procese bei jos elgesys pagrįstai teismo buvo vertintas kaip jos pačios sąmoningas teisės dalyvauti procese atsisakymas. Vertinant tai, kad byloje buvo sprendžiami vaiko teisių klausimai, papildomai pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiami bendravimo su vaiku ar vaiko išlaikymo klausimai. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį.
25. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Taigi, nagrinėtinu atveju, atsakovė slapčia išvežusi vaiką iš Lietuvos ir jį atskyrusi nuo tėvo, turėjo ir galėjo suvokti, jog ieškovas gali kreiptis į teismą. Priešingu atveju, asmeniui išvykus į užsienį ir slepiant bei nenurodant jokio konkretaus savo gyvenamosios ar darbo vietos adreso, ieškovo galimybės apginti savo teises taptų ribotos, o atsakovė tokiu būdu gali išvengti jai kilsiančių galimai nepalankių pasekmių.
26. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos (atsakovės) S. R. teisės į teismo procesą suvaržymą ir šiuo atveju pareiškėja (atsakovė) S. R. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl ir dėl šių aplinkybių prašymas atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1032-907/2018 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1032-907/2018.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.