Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-02-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-4750-1099/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
2YT-4750-1099/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00618-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
S. R.
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-4750-1099/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00618-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Palink“) (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. R. (S. R.) pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriuo prašo grąžinti iš jo neteisėtai nuskaičiuotas lėšas (1 055 Eur).

2. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022 m. gruodžio 22 d. pervedė jam į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 6 500 Eur kompensaciją už žalos atlyginimą. Anot pareiškėjo, antstolis neteisėtai nuskaičiavo 1 055 Eur, todėl šios lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui.

3. Antstolis 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis nurodo, kad laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 ir 736 straipsnių reikalavimų. Be to, pažymi, kad skolininkas skunde nepateikė jokių įrodymų apie gautų lėšų kilmę; nenurodė jokios teisės normos, kuri buvo pažeista.

5. Pažymi, kad CPK 739 straipsnyje nurodomas lėšų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašas ir jis negali būti aiškinamas plečiamai. Nors skolininkas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų apie gautų lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą kilmę, tačiau net ir turint duomenis, jog į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje buvo pervestas žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tokios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje išvardintas pinigines lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. vasario 7 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. sausio 17 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

7. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IKI Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Palink“) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. vykdomąjį raštą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-128-295/2013, dėl 1 931,18 Eur (6 667,98 Lt) žalos atlyginimo iš skolininko S. R. išieškotojai UAB „IKI Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0178/14/00334); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. vykdomąjį raštą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-128-295/2013, dėl 1 721,60 Eur (5 944,33 Lt) žalos atlyginimo iš skolininko S. R. išieškotojai UAB „IKI Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0178/14/00336); 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. vykdomąjį raštą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-128-295/2013, dėl 1 638,09 Eur (5 656 Lt) žalos atlyginimo iš skolininko S. R. išieškotojai UAB „IKI Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0178/14/00335).

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, nurodo, kad pastarasis neteisėtai nuskaičiavo iš laisvės atėmimo įstaigoje esančios jo sąskaitos 1 055 Eur sumą, todėl šios lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui.

11. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

13. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

15. CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S18-54483 priimtas vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko S. R. būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. gruodžio 30 d. buvo išieškota 1 055,56 Eur. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad skolininkui liko didžioji dalis piniginių lėšų, kuriomis jis gali naudotis (anot pareiškėjo, jam buvo pervesta 6 500 Eur, taigi likusi lėšų dalis sudaro 5 444,44 Eur).

17. Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktu 1 055,56 Eur lėšų nuskaičiavimu, nurodo, kad šios lėšos buvo išskaičiuotos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautos 6 500 Eur kompensacijos už žalos atlyginimą.

18. CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, tai yra: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.

19. Pažymėtina, pritariant antstolio pozicijai, kad kitų asmenų į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, pervedamos lėšos (įskaitant ir žalos atlyginimą (nors teismui nepateikti duomenys, kokio pobūdžio žala buvo atlyginta)) į jį nepatenka, todėl antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš šių lėšų. Taigi, pareiškėjo gauta žalos atlyginimo kompensacija (jeigu iš tiesų tokia buvo gauta) nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą lėšų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą ir išieškojimas iš jos galimas. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-131-278/2017; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1075-569/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-280-467/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-393-560/2020).

20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolis iš esmės pagrįstai – laikantis teisės aktų reikalavimų, nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Be to, iš antstolio 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo Nr. S18-54482 matyti, kad yra nustatyta 1 MMA dydžio suma (vienkartinis apribojimas) ir CPK 739 straipsnio 9 dalyje numatytos lėšos, kuria/kuriomis pareiškėjas gali naudotis per vieną kalendorinį mėnesį, taip pat aiškiai nustatyti išskaitų dydžiai, laikantis CPK 736 straipsnio nuostatų, iš pareiškėjo gaunamų pajamų/lėšų.

21. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Dainius Šidlauskas nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. R. (S. R.) skundo dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič