- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-393-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26430-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės N. Š.-S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š.-S., Z. D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti jam 70 procentų išskaičiuotų piniginių lėšų. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjui priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti, kuri turėjo būti pervesta į depozitinę Alytaus pataisos namų sąskaitą. Ši suma nebuvo pervesta į nurodytą depozitinę sąskaitą, nes antstolė areštavo nurodytas pareiškėjui priteistas lėšas.
2. Antstolė N. Š.-S. su pareiškėjo skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad skolininkui priteistos lėšos nėra priskirtos prie piniginių lėšų sąrašo, iš kurių išieškoti negalima, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas praleido civilinio proceso įstatyme nustatytą 20 dienų terminą skundui pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų tenkino ir įpareigojo antstolę grąžinti į pareiškėjo vardu atidarytą sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose, 280 Eur, išmokėtų jam kaip lėšos neturtinei žalai atlyginti pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-1210-821/2018.
2. Teismas nurodė, kad antstolė N. Š.-S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/18/00597 dėl 5 792,40 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos Z. D. G. naudai. Vykdomoji byla užvesta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-518-827/2017, pagrindu. Skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1210-821/2018, pareiškėjui priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Antstolė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu nurašė pareiškėjui priteistą sumą. CPK 739 straipsnis numato sumų rūšis, iš kurių negalima išieškoti. BVK 92 straipsnio 2 dalį, didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad išieškant iš kitų asmenų į laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą pervestų lėšų, yra taikomos CPK 736 straipsnio normos. Pagal CPK 737 straipsnio 4 punktą, prie darbo užmokesčio ir jam priskirtų davinių įstatymų leidėjas prilygino ir lėšas, gautas kaip atlyginimą žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimas priteistos lėšos nepatenka į CPK 736 straipsnio reglamentavimo apimtį. Skolininkui išmokėtos lėšos kaip neturtinės žalos atlyginimas (išskyrus CPK 739 straipsnio 4 punkte nurodytas lėšas) yra priskiriamos prie skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, ir išieškojimui iš jų yra taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos.
3. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 11 d. yra paskirtas į darbą, o laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. jo vardu atidarytoje sąskaitoje, esančioje pataisos namuose, buvo 15,08 Eur. Teismas darė išvadą, kad skundžiamo patvarkymo priėmimo metu didžiausia pinigų suma, už kurią pareiškėjas galėjo per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, siekė trijų bazinių socialinių išmokų dydį, kadangi pareiškėjas tuo metu nedirbo ir buvo priskirtas paprastai nuteistųjų grupei (BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu iš pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje esančių lėšų nebuvo galima išieškoti iš sumos, neviršijančios pusantros bazinės socialinės išmokos dydžio (CPK 739 straipsnio 9 punktas). Iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančių lėšų, neviršijančių 57 Eur (38,00 Eur x 1,5), išieškojimas 2019 m. gegužės mėnesį nebuvo galimas (CPK 739 straipsnio 9 punktas.). Teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 23 d. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 400 Eur, kurie buvo priteisti pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-1210-821/2018. Šios lėšos turėjo būti pervestos į pareiškėjo vardu atidarytą sąskaitą laisvės atėmimo vietoje. Taigi, bendrai skundžiamo patvarkymo priėmimo metu pareiškėjo banko sąskaitoje turėjo būti 415,08 Eur. Iš pareiškėjo sąskaitoje esančios 57 Eur sumos išieškojimas iš viso nebuvo galimas. Iš likusios 358,08 Eur sumos buvo galima išieškoti ne daugiau nei 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. ne daugiau nei 71,62 Eur kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtintas MMA dydis siekia 555,00 Eur. Pareiškėjas skunde prašė grąžinti jam į sąskaitą 70 procentų jam išmokėtų 400 Eur sumos, kas sudaro 280 Eur, todėl, teismas, neperžengdamas skundo ribų, įpareigojo antstolę grąžinti į pareiškėjo sąskaitą Alytaus pataisos namuose būtent nurodytą sumą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 27 d. teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti jam priteistas lėšas, tačiau antstolė 2019 m. birželio 7 d. patvarkymu grąžino skundą pareiškėjui, įpareigodama jį pašalinti skundo trūkumus, nurodžiusi, kad skundas nėra aiškus ir suprantamas. Pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. teikė prašymą dėl lėšų grąžinimo, kurio antstolė netenkino, o 2019 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas pateikė pakartotinį skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kryptingai siekė apginti savo interesus teisme, todėl net ir pripažinus, kad skundą dėl antstolio veiksmų jis pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, egzistuotų pagrindas šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š.-S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti.
6. Antstolė nurodė, kad teismas 400 Eur, kuriuos LR Teisingumo ministerija pervedė į antstolės N. Š.-S. depozitinę sąskaitą prilygino lėšoms, išvardintoms CPK 737 straipsnio 4 punkte, kad tai yra skolininko lėšos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, atėmus maitintojo gyvybę. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad 400 Eur neturtinė žala yra priteista už suluošinimą ir sveikatos sužalojimą. Lėšos - neturtinė žala, pervesta antstoliui iš Teisingumo ministerijos, negali būti prilyginta darbo užmokesčiai ar lėšoms, iš kurių išieškojimą reglamentuoja CPK 736 straipsnis Tai nėra skolininko nuolat periodiškai gaunamos pajamos į jo pataisos namuose atidarytą sąskaitą, kurias būtų galima prilyginti darbo užmokesčiui. Tai yra vienkartinė išmoka. Tai nėra lėšos artimųjų/trečiųjų asmenų nuolat mokamos į skolininko pataisos namuose atidarytą sąskaitą, tai nėra pajamos skirtos apsipirkimui kalėjimo parduotuvėje ir periodiškai mokamos artimųjų. CPK 739 straipsnis numato sąrašą piniginių lėšų iš kurių išieškoti negalima. Šioje normoje nėra pasisakyta apie pinigines lėšas, kurios priteistos skolininkui kaip vienkartinė neturtinė žala iš Teisingumo ministerijos. Antstolis areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Teisingumo ministerijos sąskaitoje, o ne nuteistojo sąskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2019-07-22 lėšų paskirstymo patvarkymu iš Teisingumo ministerijos gautos lėšos buvo paskirstytos bei 303,55 Eur pervesta išieškotojai ir 96,45 Eur vykdymo išlaidų antstolei. Teismas įpareigojo grąžinti 280 Eur, kurių antstolės depozitinėje sąskaitoje nėra. Jei teismas mano, kad lėšos turi būti grąžintos, jis turėjo įpareigoti išieškotoją grąžinti šias lėšas. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, iš esmės sudarė sąlygas naujam teisminiam ginčui tarp antstolės bei išieškotojos.
8. Skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos kada skundą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų. Į antstolės sąskaitą iš Teisingumo ministerijos piniginės lėšos buvo pervestos 2019-05-23, pervesdama lėšas Teisingumo ministerija visada apie tai informuoja nuteistuosius. Skundas antstolių kontoroje gautas 2019-08-23 dieną. Skolininkas praleido 20 dienų terminą antstolio veiksmas apskųsti ir neprašė jo atnaujinti. Anksčiau gauti pareiškėjo skundai neatitiko procesinių dokumentų reikalavimų, todėl buvo grąžinti trūkumams pašalinti. Skolininkas neprašė antstolio atnaujinti terminą skundo padavimui. Skolininkas praleido skundo padavimo terminus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė N. Š.-S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/18/00597 dėl 5 792,40 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos Z. D. G. naudai. Vykdomoji byla užvesta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-518-827/2017, pagrindu. Skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1210-821/2018, pareiškėjui priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Antstolė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Reg. Nr. S-3.5.-19-9799 paskirstė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervestą 400 Eur sumą.
11. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti jam 70 procentų išskaičiuotų piniginių lėšų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
12. Antstolė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo lėšas nepagrįstai priskyrė lėšoms, išvardintoms CPK 737 straipsnio 4 punkte. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka ir pažymi, jog CPK 737 straipsnio 4 punktas numato, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog iš valstybės gautos lėšos, kaip neturtinė žala už netinkamas kalinimo sąlygas, gali būti prilyginamos žalai, padarytai dėl suluošinimo ar sveikatos sužalojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, jog šios lėšos yra priskiriamos prie darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų ir išieškojimui yra taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi pareiškėjo (skolininko) gautos lėšos kaip neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas nėra laikomos darbo užmokesčiu, iš kurių vykdymo proceso metu gali būti išskaitoma tik vadovaujantis CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Skolininko gautas neturtinės žalos atlyginimas iš Teisingumo ministerijos taip pat negali būti pripažįstamas ir darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms, kadangi tai yra vienkartinė išmoka, skiriama kaip neturtinės žalos atlyginimas.
13. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 739 straipsnyje įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Kaip jau nurodyta, iš valstybės gauta neturtinės žalos atlyginimui skirta pinigų suma nepatenka į CPK 739 straipsnyje reglamentuojamą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl antstolė turi teisę vykdyti išieškojimą iš šių lėšų.
14. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į iš valstybės gautą pinigų sumą, skirtą neturtinės žalos atlyginimui, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įpareigojo antstolę šią pinigų sumą grąžinti pareiškėjui.
15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas buvo praleidęs terminą antstolio veiksmams apskųsti. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus, praleisto termino atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas terminą atnaujino savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas kryptingai siekė apginti savo interesus teisme, ir nors ši išvada yra pagrįsta ir ją pagrindžia vykdomojoje byloje esantys pareiškėjo prašymai/skundai, tačiau pareiškėjas vietoj to, kad ištaisytų antstolės nurodytus prašymo/skundo trūkumus, tiesiog iš naujo teikdavo prašymą/skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Tokiu būdu negalima daryti išvados, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą/į antstolę. Aplinkybė, kad pareiškėjas, netaisydamas antstolės nurodytų trūkumų, tiesiog teikdavo jai naują prašymą/skundą, negali būti laikoma pagrindu atnaujinti praleistą terminą, nustačius, jog jis kryptingai siekė ginti savo interesus. Teisės aktai nustato tvarką, reikalavimus, kaip turi būti rengiami procesiniai dokumentai ir šalys šios tvarkos privalo laikytis. Šiuo atveju lėšos iš Teisingumo ministerijos buvo gautos 2019 m. gegužės 23 d., jos paskirstytos 2019 m. liepos 22 d., pareiškėjo skundas gautas 2019 m. rugpjūčio 23 d., tai yra praėjus 92 dienoms nuo lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, tai yra suėjus naikinamajam terminui, todėl net jei ir pareiškėjas būtų pareiškęs prašymą dėl termino atnaujinimo, jis nebegalėtų būti atnaujintas.
16. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Antstolės N. Š.-S.atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.