- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- I-1210-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. su skundu (1 tomo b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Tokiu būdu suvaržyta jo judėjimo laisvė. Kameros avarinės būklės, neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl apšvietimo. Be to, buvo pažeistas jo privatumas, nes sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko patyrė didelius nepatogumus, stresą, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, nepilnavertiškumą, garbės ir orumo pažeminimą, jaučia baimę, apatiją, tapo irzlus, dažnai pasireiškia agresija.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 tomo b. l. 149–158) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2015 m. liepos mėn. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių), pažymėdamas, kad stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes.
Pažymi, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Priešingu atveju, pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.
Dėl kamerų remonto nurodo, kad jis atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės atstovas per 3 metus nepašalino pažeidimų.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (1 tomo, b. l. 109–115) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. Lukiškių TI-K, kai 2015-07-14, 2016-05-04 ir 2017-03-03 atvyko, buvo laikomas kameroje Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m (1– 2 asmenys kameroje). 2015-07-17, 2016-02-15 ir 2016-11-15 vienas laikytas kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m, šioje kameroje laikytas ir 2016-02-16 (3 asmenys kameroje) bei 2016-02-29 (1 asmuo), nuo 2015-07-18 iki 2015-07-20 laikytas kameroje Nr. 397, kurios plotas 20,14 kv. m (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 3). 2015-07-28, 2015-09-15 ir 2015- 11- 12 uždarytas į kamerą Nr. 116, jos plotas 7,49 kv. m (1–2 asmenys kameroje), 2015- 07- 29 perkeltas į kamerą Nr. 315, jos plotas 7,30 kv. m (1 asmuo kameroje). 2015-08-12, 2016-04-29, 2016-06-17, 2016-08-17, 2017-04-14 ir 2017-08-31 vienas laikytas kameroje Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m, nuo 2016-04-30 iki 2016-05-01, nuo 2016-06-18 iki 2016-06-19 ir nuo 2017-04-15 iki 2017-04-17 šioje kameroje laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4. Tokio pat ploto kameroje Nr. 114 buvo laikomas vienas ir 2015-08-20, 2016-04-14 bei 2016-08-09, 2015- 08-20 perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas 7,77 kv. m, 1 asmuo), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m, 1 asmuo). Kameroje Nr. 124 vienas laikytas ir 2016-06-23. 2015-08-21–2015-08-24, 2017-03-11–2017-03-19 laikytas kameroje Nr. 323, kurios plotas 7,75 kv. m (1–2 asmenys kameroje). 2015-09-01 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas 6,48 kv. m (1 asmuo), nuo 2015-09-02 iki 2015-09-07 ir 2016-05-17 laikytas kameroje Nr. 274, kurios plotas 7,84 kv. m (1–2 asmenys kameroje). 2015-09-16 perkeltas į kamerą Nr. 364, jos plotas 7,87 kv. m (1 asmuo kameroje), šioje kameroje taip pat buvo laikomas 2015- 09-17–2015-09-21, 2016-02-26–2016-02-28 laikotarpiais (1–3 asmenys). 2015-09-29, 2015-10-27, 2016-07-26 ir 2017-07-28–2017-2017-07-30 uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas – 7,38 kv. m (1–3 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 375 (plotas 7,37 kv. m, 1–2 asmenys kameroje) ir Nr. 387 (plotas 29,44 kv. m, 1 asmuo kameroje). Nuo 2015-10-01 iki 2015-10-05 laikytas kameroje Nr. 263, plotas 7,83 kv. m (1–2 asmenys). 2015-11-13 perkeltas į kamerą Nr. 314, kurios plotas 7,58 kv. m ir kurioje buvo laikomas iki 2015-11-16 (2 asmenys kameroje). Šioje kameroje taip pat buvo laikytas 2017-04-25–2017-05-01 (1–2 asmenys). 2016- 02-23 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas 6,34 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2016-02-24–2016-02-25 laikytas kameroje Nr. 318 (plotas 7,81 kv. m, 1 asmuo). 2016-03-23 ir 2016-05-20 uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m (1–2 asmenys kameroje), laikotarpiu nuo 2016-03-24 iki 2016-03-28 laikytas kameroje Nr. 267, plotas – 7,63 kv. m (1– 2 asmenys). Nuo 2016-04-14 iki 2016-04-17 laikytas kameroje Nr. 292, kurios plotas 7,80 kv. m – 2 asmenys kameroje. 2016-04-18 perkeltas į kamerą Nr. 378, kurios plotas 6,54 kv.m (2 asmenys). 2016-05-05 perkeltas į kamerą Nr. 357, plotas – 6,52 kv. m (1 asmuo kameroje). 2016-05-17, 2017-04-25 ir 2017-09-28 uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas – 7,38 kv. m (1 asmuo). Toje pačioje kameroje laikytas ir laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2016-10-16 (1–2 asmenys). 2016-05-21–2016-05-22 laikytas kameroje Nr. 284 (plotas 7,15 kv. m, 1–2 asmenys), 2016-05-23 perkeltas į kamerą Nr. 288, kurios plotas 7,68 kv. m (1 asmuo). laikotarpiu nuo 2016-06-23 iki 2016-06-27 laikytas kameroje Nr. 388, kurios plotas 26,96 kv. m (1–7 asmenys kameroje), 2016- 07-27–2016-07-28 –kameroje Nr. 275 (plotas 7,85 kv. m, 2 asmenys). 2016-08-10 ir 2017- 05-24 perkeltas į kamerą Nr. 278, jos plotas 7,92 kv. m (1 asmuo); 2016-08-18 ir 2016- 11- 21 perkeltas į kamerą Nr. 362, jos plotas 7,28 kv. m (1 asmuo). Kameroje Nr. 319, kurios plotas 7,78 kv. m, laikytas nuo 2016-11-15 iki 2016-11-18 (1–2 asmenys kameroje). 2016- 11-19–2016-11-20 laikytas kameroje Nr. 372 (plotas 7,23 kv. m, 1–2 asmenys). 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 115 vienas laikytas 2016-11-25. Nuo 2016-11-26 iki 2016-11-28 laikytas 6,48 kv. m ploto kameroje Nr. 365 (1–2 asmenys kameroje). 2016-12-02 uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 kv. m (1 asmuo). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 277, plotas 7,99 kv. m (1–2 asmenys), iš kurios išvyko 2016-12-05. 2017-01-20, 2017-07-03 ir 2017-09-08–2017-09-10 uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas 7,31 kv. m, 1–2 asmenys), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas 7,74 kv. m, 1–2 asmenys kameroje), iš kurios išvyko 2017-01-23. 2017- 02-24 buvo uždarytas į kamerą Nr. 289, plotas – 7,78 kv. m (1 asmuo), šioje kameroje laikytas ir 2017-02-25–2017-02-27 (2 asmenys). Laikotarpiu 2017-03-03–2017-03-05 ir 2017- 10- 13 perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m (1–2 asmenys). 2017-03-09 ir 2017-10-12 uždarytas į 7,45 kv. m kamerą Nr. 111 (1–2 asmenys), 2017-03-10, 2017-09-01 perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas 7,18 kv. m, 1 asmuo). 2017-05-12 uždarytas į 5,40 kv. m ploto kamerą Nr. 201, kurioje vienas laikytas iki išvykimo (2017-05-15). Kameroje Nr. 400 (plotas 40,40 kv. m) laikytas nuo 2017-05-19 iki 2017-05-23 (1–3 asmenys kameroje). 2017-06-29 uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo), nuo 2017-06-30 iki 2017-07-02 vienas laikytas 8,20 kv. m kameroje Nr. 293. 2017-07-04–2017-07-06 vienas laikytas kameroje Nr. 373, kurios plotas 7,25 kv. m. 2017-09-02–2017-09-04 laikytas 8,03 kv. m ploto kameroje Nr. 298 (1– 2 asmenys kameroje). 2017-09-29–2017-10-01 laikytas kameroje Nr. 282 (plotas 7,82 kv. m, 2 asmenys). 2017-10-05 uždarytas į 7,38 kv. m ploto kamerą Nr. 118 (1 asmuo), kitą dieną perkeltas į 7,84 kv. m ploto kamerą Nr. 344, kurioje buvo laikomas iki 2017-10-09 išvykimo (1– 2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 309, kurios plotas 7,72 kv. m laikytas 2017-10-14–2017- 10-18 (1–2 asmenys kameroje).
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1222/2013).
Reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui, kurio plotas Lukiškių TI-K yra apie 0,56 kv. m.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikytas 177 dienas. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iš jų atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (apie 0,56 kv. m), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 40 dienų (pareiškėjui teko 1,69–3,58 kv. m ploto), iš kurių 8 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, o likusias 32 dienas minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista nuo 3,30 iki 3,58 kv. m.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių.
Dėl privatumo pažeidimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kamerose nuo likusios kameros dalies nėra tinkamai atitverti, todėl jais naudojantis nėra užtikrinamas privatumas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.
Tačiau teismo vertinimu, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Nagrinėjamu atveju aktualūs EŽTT praktikoje pateikti vertinimai, susiję su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma kalinčių nuteistųjų, pareigūnų (žr. EŽTT sprendimą Glotov prieš Rusiją, sprendimą A. M. prieš Rusiją, sprendimą Grishin prieš Rusiją). Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Nors sutiktina su Lukiškių TI-K, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų/ nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta ginčui aktualiu laikotarpiu, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.
Dėl apšvietimo ir kamerų būklės
Pareiškėjas teigia, kad kameros neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl apšvietimo, jų būklė avarinė.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad tikrintų ginčui aktualių kamerų dirbtinis apšvietimas atitiko normas (1 tomo b. l. 34–37, 46–55, 64–74, 81–82, 89–90, 107–108, 120–125, 134–139, 151–159, 162–163, 173–179, 195–196, 2 tomo b. l. 1–34, 37–147). Anksčiau nustatyti nežymus pažeidimai iškart pašalinti – dar iki pareiškėją perkeliant į atitinkamas kameras. Be to, atsakovės atstovas pabrėžė, jog kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontą.
Pažymėtina, kad skunde teismui pareiškėjas nekonkretizavo, kokios kameros yra avarinės būklės ir kaip ta avarinė būklė pasireiškia. Vien pareiškėjo skundo abstrakčių argumentų teismui nepakanka konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, todėl jie laikytini neįrodytais.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Žalą sieja su netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K.
Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto, šio pažeidimo trukmę –40 dienų, iš kurių 8 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, o likusias 32 dienas minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista – nuo 3,30 iki 3,58 kv. m, į tai, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta ginčui aktualiu laikotarpiu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 400 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma, teismo vertinimu, yra per didelė, neatitinka pareiškėjo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų, teisingumo ir protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. B. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.