Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-288-579/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-29
Bylos Nr.: 1A-288-579/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06031-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: I. L.
Advokatai: Rimantas Prėskienis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-579/2023

Teismo proceso Nr. 1-01-1-06031-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.6.2.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistajam I. L. (I. L.),jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,vertėjaujant Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 222 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,V.“ turto pasisavinimo) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies dėl UAB ,,V.“ dokumentų suklastojimo) – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,V.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – 200 MGL, t. y. 10 000 Eur, bauda;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,M.“ turto pasisavinimo) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies dėl UAB ,,M.“ dokumentų suklastojimo) – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,M.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – 200 MGL, t. y. 10 000 Eur, bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,L. “ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – 200 MGL, t. y. 10 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,V.“) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,M.“) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,L. “) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), subendrintos dalinai bausmes sudedant (vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, bauda.

Iš I. L. išieškota 80 176,85 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių šimtas septyniasdešimt šeši eurai aštuoniasdešimt penki centai) valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. L. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. bendrais su UAB ,,V.“ direktore M. L. veiksmais vadovaudamas UAB ,,V.“, t. y. pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas kartu su M. L. būdamas atsakingas už UAB ,,V.“ veiklos organizavimą ir jo bei M. L. žinioje buvusias bendrovės pinigines lėšas – 64 920 Eur (13 540 Eur, kuriuos buvęs UAB ,,V.“ direktorius B. V. (B. V.) 2016 m. gruodžio 14 d. įnešė į bendrovės kasą, ir 51 380 Eur, kuriuos M. L. gavo savo vadovavimo laikotarpiu už suteiktas automobilių registracijos bendrovės vardu paslaugas), dalį jų, t. y. 12 654,23 Eur panaudojo bendrovės reikmėms, o likusius, t. y. 52 265,67 Eur, kartu su M. L. (kuri dėl šios veikos pripažinta kalta 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dalimis panaudojo savo ir M. L. asmeninėms reikmės. Taip bendrininkų grupėje su M. L. pasisavino jo ir M. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrovei priklausantį turtą – 52 265,67 Eur, tuo padarydamas UAB ,,V.“ didelę 52 265,67 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

2. Taip pat I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 12 d., veikdamas bendrininkų grupėje su UAB ,,V.“ direktoriumi (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), žinodamas, kad pinigų nesiskolina, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. VR-17/05/12, kurioje I. L. ir UAB ,,V.“ direktorius savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė suteikia jam (I. L.) 50 000 Eur paskolą, kurią jis turi grąžinti iki 2022 m. gegužės 31 d., bei žinodamas, kad pinigų negavo, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00006, kuriame jis (I. L.) ir UAB ,,V.“ direktorius savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš bendrovės kasos jam (I. L.) išmokėti 50 000 Eur, o jis juos gavo. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, I. L. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. kartu su UAB ,,V.“ direktoriumi (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio nuostatas buvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį – už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, šiam asmeniui pažeidus BAĮ 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 16 straipsnio 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), kur nurodoma, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 redakcija) 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“; 14 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą”, siekdamas pateisinti bendrovės piniginių lėšų trūkumą (pasisavinimą) 2017 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 00006 kartu su asmeniu (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau minėto BPK straipsnio pagrindu), įformino žinomai neįvykusią ūkinę operaciją – 50 000 Eur išmokėjimą jam (I. L.) pagal netikrą 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. VR-17/05/12, po ko buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei I. Z., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kasos išlaidų orderį įtraukus į kasos knygą ir 50 000 Eur sumai sumažinus bendrovės grynųjų pinigų likutį, taip kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau minėtu BPK pagrindu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V.“ finansinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,V.“ veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės. Šiais savo veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

4. Taip pat I. L. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB ,,M.“ direktore M. L. (kuri dėl šios veikos nuteista 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) bendrais veiksmais vadovaudamas UAB ,,M.“, t. y. pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas kartu su M. L. būdamas atsakingas už UAB ,,M.“ veiklos organizavimą ir jo bei M. L. žinioje buvusias UAB ,,M.“ pinigines lėšas – 109 270 Eur (2 500 Eur gauti pagal 2017 m. kovo 24 d. perdavimo-priėmimo aktą ir 2017 m. kovo 20 d. kasos pajamų orderį MOL Nr. 1 iš buvusio bendrovės vadovo L. Č., 106 770 Eur gauti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. už suteiktas automobilių registracijos UAB ,,M.“ vardu paslaugas), dalį jų, t. y. 1 181, 96 Eur panaudojo UAB ,,M.“ reikmėms, o likusius, t. y. 108 088,04 Eur, kartu su M. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dalimis panaudojo savo ir M. L. asmeninėms reikmėms. Taip bendrininkų grupėje su M. L. pasisavino jo ir M. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,M.“ priklausantį turtą – 108 088, 04 Eur, tuo padarydamas bendrovei didelę 108 088,04 Eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

5. Taip pat I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 6 d., veikdamas bendrininkų grupėje su UAB ,,M.“ direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), žinodamas, kad pinigų nesiskolina, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartį MLD 2017-1, kurioje jis (I. L.) ir UAB ,,M.“ direktorius (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau minėtu BPK straipsnio pagrindu) savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,M.“ bendrovei UAB ,,L. “, atstovaujamai direktoriaus I. L., suteikia 68 000 Eur paskolą, kurią UAB ,,L. “ turi grąžinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei, žinodamas, kad pinigų negavo, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00010, kuriame jis (I. L.) ir UAB ,,M.“ direktorius savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš UAB ,,M.“ kasos išmokėta 68 000 E. I. L., o I. L. juos gavo. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, I. L. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. bendrininkų grupėje kartu su UAB „M.“ direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), kuris vadovaudamas bendrovei ir pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatas buvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį – už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, pastarajam pažeidus BAĮ 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”; 16 straipsnio 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), kur nurodoma, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu”; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 redakcija) 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus”; 14 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą”, siekdamas pateisinti bendrovės piniginių lėšų trūkumą (pasisavinimą) 2017 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 00010 kartu su UAB ,,M.” direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau nurodytu BPK pagrindu), įformino žinomai neįvykusią ūkinę operaciją – 68 000 Eur išmokėjimą jo (I. L.) atstovaujamai UAB ,,L. ” pagal netikrą 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartį Nr. MLD 2017-1. Po ko buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei I. Z., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, šį kasos išlaidų orderį įtraukus į kasos knygą ir 68 000 Eur sumai sumažinus bendrovės grynųjų pinigų likutį, taip kartu su UAB ,,M.” direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau nurodytu pagrindu) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „M.” finansinę buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,M.” veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

7. Be to, I. L. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d., būdamas UAB „L. “ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, pažeidė BAĮ 4 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalis nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu”, nes 1) 2017 m. lapkričio 6 d. išrašė kasos pajamų orderį Nr. VER 0002, kuriame įformino 68 000 Eur vertės neįvykusią ūkinę operaciją – paskolos gavimą iš UAB „M.“. Šį kasos orderį pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei I. Z., kuri jį įtraukė į bendrovės 2017 m. lapkričio mėn. kasos knygą ir į apyvartos žiniaraštį „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis”; 2) po ko 2017 m. lapkričio 23 d. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 00001, kuriame įformino 68 000 Eur vertės neįvykusią ūkinę operaciją – skolos grąžinimą UAB „M.“, šį kasos orderį pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei I. Z., kuri jį įtraukė į 2017 m. lapkričio mėn. kasos knygą ir į apyvartos žiniaraštį „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis“. Taip apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „L. “ veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai

8. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį: I. L. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „V.“ 52 265,67 Eur piniginių lėšų pasisavinimas) padarymą, paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „M.“ 108 088,04 Eur piniginių lėšų pasisavinimas) padarymą, paskirti 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“, UAB „M.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „L. “ apgaulingo apskaitos tvarkymo), subendrinti dalinai bausmes sudedant (vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 100 MGL dydžio baudą.

8.1. Apeliantės teigimu, Kauno apygardos teismas skundžiamame 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam I. L., todėl nuosprendis yra keistinas.

Šalies argumentai

8.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos padarytos prieš penkerius metus, ikiteisminis tyrimas truko nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., bylos nagrinėjimas – nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo du įtariamieji, iš kurių vienas (nuteistojo sutuoktinė M. L.) nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 3 d. slapstėsi ir tai apsunkino tyrimo eigą. Tyrimas buvo sudėtingas, nes buvo tiriama keturių bendrovių ūkinė-finansinė veikla, surinkti didelės apimties dokumentai, atlikta daug proceso veiksmų, tyrimo apimtis plėtėsi, nusikalstamų veikų skaičius didėjo (2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. spalio 29 d., 2021 m. kovo 23 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl naujų nusikalstamų veikų), viso proceso metu buvo organizuojamas vertimas į I. L. suprantamą kalbą. Prokurorė pažymi, kad nusikalstamos veikos, už kurias I. L. buvo nuteistas, paaiškėjo tik 2019 m. liepos 17 d. Teisminio nagrinėjimo trukmę, anot apeliacinio skundo autorės, nuteistojo liga, ekspertinis jo psichinės būklės tyrimas, I. L. teikiamų prašymų (dėl teismo, teisėjo, prokuroro, gynėjo nušalinimo, papildomų įrodymų teikimo) gausa bei apimtis. Aplinkybę, kad tyrimo metu nebuvo pažeista nuteistojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, o proceso trukmė atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimus, prokurorės teigimu, konstatuota 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo, 2019 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo, 2020 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimuose, kuriais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo trukmė yra visiškai pateisinama jos sudėtingumu ir apimtimi, ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimas, byloje vilkinimo požymių, duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad I. L. teisės būtų varžomos neproporcingai ilgai, nėra. Šią aplinkybę, anot prokurorės, pripažino ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, konstatavęs, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ėmėsi priemonių, jog procesas vyktų kuo trumpiau, ir nors byloje buvo tik du įtariamieji, tyrimo apimtis buvo gana plati, proceso trukmę sąlygojo pateisinamos objektyvios priežastys: vertimų į kaltinamajam suprantamą kalbą organizavimas, kaltinamojo liga ir ekspertinis jo psichinės sveikatos tyrimas.

8.3. I. L. padarė septynias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 183 straipsnio 2 dalis) pagal rūšinį pavojingumą yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, trys (BK 222 straipsnio 1 dalis) – apysunkiams nusikaltimams, dvi (BK 300 straipsnio 1 dalis) – nesunkiems nusikaltimams. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors I. L. anksčiau nėra teistas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1401-240/2018 buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad I. L. veikė bendrininkų grupėje; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

8.4. Apeliantė atkreipia apeliacinio teismo dėmesį, kad I. L. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkė M. L. kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-290-593/2022 to paties teisėjo priimtu 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu už tų pačių nusikalstamų veikų (dvi veikos) padarymą buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, nors jos vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis (ji vykdė I. L. nurodymus), taip pat buvo nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu nuteistasis I. L., prokurorės teigimu, buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, kuris vadovavo bendrininkei ir valdė (skirstė) bei naudojo pasisavintas pinigines lėšas. Taigi, apeliantės manymu, teismas netinkamai atsižvelgė į nuteistojo I. L. indėlį darant nusikalstamas veikas, kuris buvo ženkliai didesnis ir reikšmingesnis nei jo bendrininkės. Nuteistojo nekritiškas požiūris į jo nusikalstamais pripažintus veiksmus, anot prokurorės, rodo, kad iš jo (I. L.) nei šiuo metu, nei ateityje negalima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio, o aptariamos aplinkybės nerodo nuteistojo mažesnio pavojingumo visuomenei ar noro gyventi laikantis įstatymų reikalavimų.

8.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistajam yra nustatyta liga, 50 proc. darbingumo lygis, I. L. nusikalstamais veiksmais žala padaryta jo paties bendrovėms, apeliacinio skundo autorės teigimu, neleidžia spręsti apie daug mažesnį nuteistojo ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atsižvelgus į tai, bendrosios bausmės skyrimo taisyklės yra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

8.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatyta aplinkybe, kad nuteistajam I. L. baudžiamojo proceso metu galiojo trys kardomosios priemonės, ribojusios jo (nuteistojo) laisvę ir sukūrusios netikrumo būseną dėl baudžiamojo proceso baigties. Pažymima, kad 2018 m. vasario 20 d. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas. Prokurorės teigimu, kardomųjų priemonių paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymus ir tam tikrus nepatogumus, tačiau jos yra skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Anot prokurorės, ikiteisminio tyrimo metu I. L. buvo leista išvykti iš Lietuvos, laikinai grąžintas paimtas asmens dokumentas, o pasislėpus nuteistojo sutuoktinei M. L., nuteistajam I. L. buvo sudarytos sąlygos įforminti prašomus leisti atlikti notarinius sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikiant notarui I. L. asmens dokumentą. Taigi, kardomųjų priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje, apeliantės vertinimu, nelaikytinas išimtimi, dėl kurios nuteistajam turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

8.7. Apibendrinus apeliacinio skundo argumentus, prieinama prie išvados, kad atsižvelgiant į tyrimo veiksmų pobūdį, trukmę, sudėtingumą, kiekį ir laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, bendrininkės slapstymąsi, bylos apimtį, nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, į nuteistojo ligą bei elgesį bylos nagrinėjimo metu ir I. L. gynėjo užimtumą kitose bylose, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme esmingai nepažeidė nuteistojo teisės į kiek įmanomą trumpesnį baudžiamąjį procesą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai). Anot prokurorės, nagrinėjamu atveju pripažinti nepateisinamai ilgai užtrukusį baudžiamąjį procesą, taikytas kardomąsias priemones ir kaltinamojo sveikatos būklę, kaip išimtines aplinkybes, leidžiančias taikyti nuteistajam I. L. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, nebuvo teisinio pagrindo. Apeliantės vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nesant tam reikiamų pagrindų paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, nuteistajam I. L. buvo neteisingai paskirta bausmė.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti I. L. prokurorės apeliaciniame skunde nurodomą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

10. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – dėl I. L. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės svarbu įvertinti ir baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo.

11. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu klausimai sprendžiami vadovaujantis BK 3 straipsnyje įtvirtintais baudžiamojo įstatymo galiojimo principais. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtis – švelnesnio baudžiamojo įstatymo atgalinio veikimo atvejai, tai yra, kai naujasis baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus, kurie nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs) (BK 3 straipsnio 3 dalis).

12. BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią buvo kvalifikuotos I. L. nusikalstamos veikos, buvo numatyta atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Už šio nusikaltimo padarymą buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. I. L. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitė didelės vertės turto sąvoką – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Įstatyme taip pat įtvirtinta labai didelės vertės turto sąvoka – turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Atitinkamai pakeistas ir BK 183 straipsnis – šio straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, o 3 dalyje – už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

13. Nagrinėjamu atveju I. L. pasisavino 52 265,67 Eur vertės uždarajai akcinei bendrovei ,,V.“ priklausantį turtą (1 pastraipoje aprašyta veika) ir 108 088, 04 Eur vertės uždarajai akcinei bendrovei ,,M.“ priklausantį turtą. Abiem atvejais neteisėtai pasisavinto turto vertė viršija 900 MGL dydžio ribą, taigi nuteistojo I. L. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Šio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą ir laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Palyginus tokią sankciją su anksčiau galiojusia BK 183 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuomet vienintelė bausmės rūšis už tokį nusikaltimą buvo laisvės atėmimas, kurios terminas, beje, taip pat buvo ilgesnis, šiuo metu galiojanti BK redakcija yra palankesnė nuteistajam. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, I. L. veiksmai pasisavinant UAB ,,V.“ ir UAB ,,M.“ priklausantį turtą perkvalifikuojami į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos).

14. Perkvalifikavus nuteistojo veiksmus, jam iš naujo skirtina bausmė už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytus nusikaltimus. Parinkdama bausmės rūšį ir nustatydama jos dydį teisėjų kolegija kartu įvertins ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl konkrečios bausmės rūšies nuteistajam, taip pat prokuroro apeliacinės instancijos teisme išsakytą poziciją, jog net ir perkvalifikavus I. L. veiksmus, jam vis tiek turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.

15. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

17. I. L. padarė du nesunkius (BK 300 straipsnio 1 dalis), tris apysunkius (BK 222 straipsnio 1 dalis, 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir du sunkius nusikaltimus (BK 183 straipsnio 3 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Visi nusikaltimai tyčiniai, baigti (padaryti esant tiek idealiai, tiek realiai nusikaltimų sutaptims). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyti nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, I. L. anksčiau neteistas, visi padaryti nusikaltimai buvo ekonominio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. L. skirtinos bausmės, taip pat įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes – bendrą baudžiamojo proceso trukmę, I. L. taikytas kardomąsias priemones, varžiusias jo laisvę, taip pat nuteistojo sveikatos būklę. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė I. L. švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

18. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu situacija, kaip jau minėta, yra pasikeitusi. 2023 m. birželio 1 d. įsiteisėjo BK redakcija, numatanti galimybę paskirti nuteistajam alternatyvią bausmės rūšį – baudą. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, tai yra turi įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (žr. 16 pastraipą). Visos pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, padėjusios individualizuoti I. L. skiriamą bausmės rūšį, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje leidžia parinkti nuteistajam šiuo metu galiojančioje BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – baudą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo I. L. padarytų nusikalstamų veikų praėjo daugiau nei penkeri metai. Aktyvūs veiksmai, neteisėtai pasisavinant dviejų uždarųjų akcinių bendrovių turtą bei klastojant atitinkamus dokumentus buvo atlikti 2017 m. Šio nuosprendžio priėmimo metu, tai yra, praėjus beveik šešeriems metams, naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu pradėta nėra. Prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendis, kuriuo I. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal laidavimą, tačiau ir šiuo atveju nuteistojo veiksmai buvo atlikti pakankamai seniai – 2015, 2016 m. Taigi pagrindo vertinti nuteistojo asmenybę kaip itin pavojingą, sudarančią pagrindą skirti jam būtent laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti jį nuo visuomenės, šiuo atveju nėra. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtinta ir nuteistojo sveikatos būklė. Jau po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis buvo kelis kartus gydytas dėl psichikos sutrikimų (5 t., b. l. 81, 6 t., b. l. 74–76), atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nuteistajam konstatuotas (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 160–165). Nuteistajam iki senatvės pensijos sukakties dienos taip pat nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini) ligų (6 t., b. l. 181). Nors nuteistojo sveikatos būklė pati savaime nėra tokia, jog jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, turimos sveikatos problemos, visų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju patvirtina, jog teisingumo principo įgyvendinimas būtų užtikrintas nuteistajam paskyrus baudą, o ne vieną griežčiausių BK įtvirtintų bausmės rūšių – laisvės atėmimą.

19. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja ir padarytų nusikaltimų pobūdį – visos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio (ne tik neteisėtas turto pasisavinimas, bet ir kitos – dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas). Įstatymų leidėjas, už neteisėtą labai didelės vertės turto pasisavinimą kaip alternatyvią įtvirtindamas baudos bausmę, sumažindamas maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo dešimties iki aštuonerių metų, teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikra prasme taip pat pateikė savo poziciją dėl tokių nusikalstamų veikų mažesnio pavojingumo. Įtvirtindamas alternatyvią laisvės atėmimui bausmės rūšį įstatymų leidėjas iš esmės pripažino, jog tam tikrais atvejais, įvertinus ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir faktiškai atlikus veiksmus, gali susidaryti situacija, kuomet konkreti nusikalstama veika negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, jog ją padaręs asmuo turėtų būti izoliuojamas nuo visuomenės (tai yra, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė). Tiek I. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, tiek jo atlikti veiksmai šioje situacijoje būtent ir patvirtina, jog paskirta ekonominė sankcija ne tik nubaus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir turės prevencinę paskirtį, taip pat bus ekonomiškai naudinga valstybei. Kadangi teisėjų kolegija pripažįsta, jog tinkama bausmės rūšis nuteistajam šioje situacijoje yra bauda, nebelieka pagrindo atsakinėti į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrįstu/nepagrįstu taikymu.

20. Kartu pažymėtina, jog aplinkybė, kad I. L. bendrininkei, sutuoktinei M. L., kitoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismo išvadų dėl I. L. skirtinos bausmės rūšies nepaneigia. Visų pirma, kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė parenkama individualizuotai, įvertinant būtent to asmens pavojingumą. Antra, nuosprendis M. L. atžvilgiu priimtas dar prieš įsigaliojant šiame nuosprendyje aptartiems BK pakeitimams, taigi situacija yra iš esmės pasikeitusi.

21. Nustatydama skirtinos baudos dydį teisėjų kolegija pažymi, jog BK 47 straipsnis, be kita ko, įtvirtinantis ir už atskirų kategorijų nusikaltimus galimus skirti baudų dydžius, buvo ne kartą keistas. 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo šio straipsnio redakcija, pagal kurią už sunkų nusikaltimą gali būti nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Tuo tarpu iki šio įstatymo pakeitimo už sunkius nusikaltimus galėjo būti skiriama bauda iki 1 500 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

22. Nusikalstama veika, aprašyta 1 pastraipoje (neteisėtas UAB „V.“ turto pasisavinimas), buvo padaryta laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 15 d., taigi už šį nusikaltimą skirtinos baudos dydis nustatytinas vadovaujantis BK 47 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu, pagal kurią už sunkų nusikaltimą galėjo būti skiriama bauda iki 1 500 MGL. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, taip pat įvertinus neteisėtai pasisavinto turto vertę (daugiau kaip 50 000 Eur), už šį nusikaltimą skirtina 250 MGL dydžio bauda.

23. Nusikalstama veika, aprašyta 4 pastraipoje (neteisėtas UAB „M.“ turto pasisavinimas), buvo padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., taigi už šį nusikaltimą skirtinos baudos dydis nustatytinas vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 47 straipsnio redakcija, pagal kurią už sunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, taip pat įvertinus neteisėtai pasisavinto turto vertę (daugiau kaip 100 000 Eur), už šį nusikaltimą skirtina 300 MGL dydžio bauda.

24. Pažymėtina, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (kaip ir BK nurodytas MGL), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, nuo nusikalstamų veikų padarymo taip pat keitėsi. I. L. nusikalstamų veikų padarymo metu šis dydis buvo 37,66 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – 50 Eur. MGL dydis – tai ekonominis rodiklis ir jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms netaikytinos ir baudžiamosiose bylose MGL dydis taikomas toks, koks buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-188/2008, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019, 2K-88-303/2020, 2K-140-788/2022). Taigi apskaičiuojant I. L. paskirtų baudų dydžius, taikytinas rodiklis, galiojęs šių nusikalstamų veikų padarymo metu – 37,66 Eur.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nuteistajam už dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą skiriamus baudų dydžius pritaikė rodiklį, kuris šių nusikalstamų veikų padarymo metu dar negaliojo (50 Eur). Nors šis klausimas apeliaciniame skunde ir nekeliamas, ši klaida privalo būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo, perskaičiuojant I. L. už BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtų baudų dydžius ir atitinkamai juos sumažinant, kadangi tik tokiu atveju galimas teisingas bausmių subendrinimas ir galutinės bausmės paskyrimas. 100 MGL dydžio bauda šiuo atveju atitinka 3 766 Eur sumą, o 200 MGL dydžio bauda – 7 532 Eur sumą. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

26. Bendrindama už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes (baudas), teisėjų kolegija vadovaujasi tokiomis pačiomis taisyklėmis kaip ir pirmosios instancijos teismas – bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, atskirai dėl veikų, susijusių su bendrove ,,V.“ ir atskirai dėl veikų, susijusių su bendrove ,,M.“, bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir, paskyrus subendrintas bausmes, jos bendrinamos tarpusavyje bei su bausme paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, susijusios su bendrove ,,L. “), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. 1–3 pastraipose aprašytų nusikalstamų veikų padarymo metu minimalus baudos dydis buvo 1 MGL (BK 47 straipsnio 2 dalis, 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), tuo tarpu 4–6, 7 pastraipose aprašytų nusikalstamų veikų padarymo metu minimalus baudos dydis už apysunkius nusikaltimus buvo 100 MGL, o už sunkius nusikaltimus – 150 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Atsižvelgiant į tai, už UAB „M.“ atžvilgiu padarytas veikas subendrinta bausmė (300 MGL dydžio bauda) bendrinama su bausme, paskirta už UAB „V.“ atžvilgiu padarytas veikas paskirta subendrinta bausme (250 MGL dydžio bauda), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (30 MGL) švelnesnės bausmės (toks pridedamos bausmės dydis nustatytinas įvertinus tas pačias aplinkybes, kaip ir parenkant nuteistajam konkrečią bausmės rūšį). Prie šios subendrintos bausmės (330 MGL dydžio baudos), pridedama dalis bausmės (100 MGL), paskirtos už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką UAB „L. “ atžvilgiu (toks pridedamos bausmės dydis, vėlgi, nustatomas įvertinus tas pačias aplinkybes, kaip ir parenkant nuteistajam konkrečią bausmės rūšį).

27. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis informacinės sistemos LITEKO duomenimis niekur nedirba, taip pat įvertinus jo sveikatos sutrikimus, nustatytinas dvejų metų laikotarpis paskirtai baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir nustatyti, jog:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,V.“ dokumentų suklastojimo) paskirta 100 MGL dydžio bauda yra lygi 3 766 Eur sumai;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,V.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) paskirta 200 MGL dydžio bauda yra lygi 7 532 Eur sumai;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,M.“ dokumentų suklastojimo) paskirta 100 MGL dydžio bauda yra lygi 3 766 Eur sumai;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,M.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) paskirta 200 MGL dydžio bauda yra lygi 7 532 Eur sumai;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,L. “ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) paskirta 200 MGL dydžio bauda yra lygi 7 532 Eur sumai.

I. L. (I. L. ) padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „V.“ turto pasisavinimas), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

I. L. (I. L. ) padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „M.“ turto pasisavinimas), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „V.“ turto pasisavinimas), 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „V.“) subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB „M.“ turto pasisavinimas), 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB ,,M.“) subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,L. “), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 430 MGL (16 193,80 Eur) dydžio baudą, paskirtą baudą įpareigojant sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis