- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- 1S-53-851/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06031-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- I. L.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti 2023 m. kovo 7 d. gautą dokumentą ir 2023 m. kovo 10 d. gautą apeliacinio skundo papildymą, ir šie dokumentai grąžinti juos padavusiems asmenims – I. L. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu I. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos).
2. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 7 d. gautas I. L. prašymas priimti į bylą jo pateiktus dokumentus. Tarp šių dokumentų I. L. pateikė dokumentą, kurį įvardijo kaip „apeliaciją“. Šis dokumentas nepasirašytas, nenurodytas jį teikiančio asmens vardas ir pavardė.
3. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 10 d. gautas nuteistojo I. L. elektroniniu paštu pateiktas dokumentas, kuris įvardytas kaip „pateikto apeliacinio skundo papildymas“. Šis dokumentas nepasirašytas, nurodyta, kad jį teikia I. L..
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas skundžiama 2023 m. kovo 13 d. nutartimi 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 10 d. gautus dokumentus atsisakė priimti ir juos grąžino I. L. ir jo gynėjui advokatui R. Vanagui.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Nuteistasis I. L. skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį; 2) atsižvelgiant į tai, kad jau praėjo nuosprendžio apskundimo terminas, atnaujinti praleistą terminą ir leisti apeliantui pateikti pridedamą, Kauno apygardos teismui teiktą, apeliacinį skundą ir jo papildymą, laikant jį neatsiejama pirminio skundo dalimi.
5.1. Skunde nurodo, kad teismas suprato, kad procesinius dokumentus teikia būtent apeliantas, suprato teikiamų dokumentų turinį, buvo aiški byla, kurioje teikiamas skundas, todėl teismas galėjo iš karto ištaisyti neesminį trūkumą – t. y. parašo nebuvimą. Teismo raštinė, priimdama procesinius dokumentus, galėjo patikrinti, ar jie pasirašyti. Tą įprastai ir atlieka raštinė, priimdama iš asmens procesinius dokumentus. Be to, I. L. skunde pabrėžia, kad ant teikiamų prie skundo kitų dokumentų yra apelianto parašai, todėl tai įrodo jo teikiamų dokumentų autentiškumą.
5.2. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kovo 10 d. apeliantas elektroniniu paštu pateikė teismui procesinius dokumentus, kuriuos gavo iš jam paskirto advokato. Nors šiuos dokumentus jis vėl pamiršo pasirašyti, tačiau juos pateikė iš elektroninio pašto, kuriuo naudojosi pirmosios instancijos teisme – t. y. iš kurio teikė teismui dokumentus ir į kurį pats teismas jam siųsdavo procesinius dokumentus, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti, kad šiuos procesinius dokumentus pateikė I. L.. Teismas galėjo paprašyti pasirašyti teikiamus dokumentus, kadangi vien tik parašo nebuvimas juose, nesudaro pagrindo teismui abejoti, kas ir kokius dokumentus teikia.
5.3. Nurodo, kad apeliantas pamiršo pasirašyti dokumentus dėl savo prastos sveikatos būklės ir didelio susijaudinimo bei streso. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kokį stresą išgyveno apeliantas dėl teisminio proceso, kiek laiko gydėsi psichinę sveikatą, todėl natūralu, kad apeliantas dėl šių priežasčių pamiršo pasirašyti teikiamus procesinius dokumentus. Toks neesminis trūkumas pateikiant teismui dokumentus neturi apriboti galimybės asmeniui pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis.
5.4. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai traktavo kovo 10 d. pateiktą pirminio apeliacinio skundo papildymą kaip atskirą skundą, kadangi tai nebuvo atskiras apeliacinis skundas, o tik pirminio skundo papildymas. Teisės aktai nedraudžia papildyti procesinius dokumentus baudžiamajame procese, taip pat papildyti jau pateiktą apeliacinį skundą. Šia teise ir pasinaudojo apeliantas. Skundo papildymas tik papildo pirminį skundo variantą ir abu dokumentai turi būti laikomi vientisu procesiniu dokumentu. Priešingu atveju, uždraudžiant apeliantui papildyti teikiamus teismui procesiniu dokumentus, nebūt užtikrinamos jo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, teisės.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo I. L. skundas atmetamas.
6. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti 2023 m. kovo 7 d. gautą dokumentą, kurį pateiktame skunde nuteistasis I. L. įvardijo kaip apeliacinį skundą ir 2023 m. kovo 10 d. gautą dokumentą, kurį apeliantas įvardijo kaip apeliacinio skundo papildymą.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 313 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir išdėstyta skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties, dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, prašymai kitais klausimais. Įvertinus nustatytas aplinkybes – t. y. tai, kad 2023 m. kovo 7 d. teismui pateiktame dokumente nėra nurodytas apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, nenurodyti dokumentą teikiančio asmens vardas ir pavardė, pateiktas dokumentas nepasirašytas, taip pat 2023 m. kovo 10 d. gautas dokumentas nepasirašytas jį teikiančio asmens, teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teisme gauti procesiniai dokumentai pateikti nesilaikant BPK 313 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o įstatymų reikalavimų neatitinkantis apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas.
8. Teismas nesutinka su skundo argumentu, kad ant kitų dokumentų, teikiamų prie skundo, esantys nuteistojo parašai įrodo ir jo teikiamo skundo autentiškumą. Nustatyta, kad I. L. 2023 m. kovo 7 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė priimti pateiktus dokumentus – 2022 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, apeliaciją, apklausos protokolus, kvietimo informaciją, gydymo įstaigų pažymas, ambulatorinių apsilankymų aprašymus bei darbingumo lygio pažymas. Taigi, matyti, kad nuteistasis pateiktame prašyme teismo prašė priimti ne tik dokumentą, kurį prašyme įvardijo kaip „apeliaciją“, tačiau ir didelį kiekį įvairių institucijų išduotų dokumentų, todėl priešingai, nei teigiama skunde, nuteistojo parašas ant prašymo dėl dokumentų priėmimo, nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog dokumentas, kurį nuteistasis įvardijo kaip „apeliaciją“, yra paduodamas jo vardu.
9. Nuteistasis skunde nurodo, kad kovo 10 d. apeliantas elektroniniu paštu pateikė teismui procesinius dokumentus, kuriuos gavo iš jam paskirto advokato, ir nors juos vėl pamiršo pasirašyti, tačiau juos pateikė iš elektroninio pašto, kuriuo naudojosi pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti, kad šiuos procesinius dokumentus pateikė I. L.. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9¹ punktu, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 13P-145-(7.1.2) „Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1 dalyje nurodytos vien elektronine forma tvarkomos bylos. Šios dalies 1.5 punkte nustatyta, kad vien elektronine forma tvarkomos baudžiamosios bylos apylinkių ir apygardų teismuose pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui yra pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Kauno apygardos teisme nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-61-593/2022 nepriskiriama kategorijai tų bylų, kurios tvarkomos elektronine forma, ir yra vedama rašytine forma. Kita vertus, Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 13P-155-(7.1.2) nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašo 14 punkte numatyta, jog faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gauti procesiniai dokumentai ar jų skaitmeninės kopijos, kuriuose yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, teismo pirmininko įgalioto teismo darbuotojo registruojami ir priskiriami popierinei ar elektroninei bylai. Pažymėta, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tais atvejais, kai elektroniniu paštu pateiktas ir elektroniniu parašu pasirašytas skundas atsiunčiamas iš aiškiai identifikuojamo ir žinomo asmens, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė savo asmens duomenis ir išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo ir pateikė skundą teismui, konstatuojama, jog skundas paduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taigi, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir pateikiama praktika, teismas sutinka su skundo argumentu, kad skundo pateikimas įprastai teismui iki to laiko forma – t. y. elektroniniu paštu, neturi apriboti galimybės asmeniui pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, bei pažymi, kad apelianto skundas būtų laikomas pateiktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jeigu būtų atsiųstas iš aiškiai identifikuojamo ir žinomo nuteistojo elektroninio pašto adreso bei pasirašytas elektroniniu parašu. Visgi, nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą nuteistasis pateikė nepasirašytą elektroniniu parašu, todėl vien tai, kad jis skundą pateikė iš elektroninio pašto, kuriuo naudojosi pirmosios instancijos teisme ir į kurį pirmosios instancijos teismas jam siųsdavo procesinius dokumentus, priešingai, nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo neabejotinai manyti, jog tokį skundą pateikė I. L., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
10. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai traktavo 2023 m. kovo 10 d. pateiktą pirminio apeliacinio skundo papildymą kaip atskirą skundą, kadangi tai nebuvo atskiras apeliacinis skundas, o tik pirminio skundo papildymas. Visgi, teismas pažymi, kad priešingai, nei teigia nuteistasis, subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2011, 2K-162-303/2017). Pagal BPK 316 straipsnio nuostatas apeliantai gali tik atšaukti paduotus skundus ir po to, esant tam tikroms sąlygoms, pateikti naują apeliacinį skundą, tačiau neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų. Taigi, kiti to paties apelianto teikiami skundai, t. y. antrasis, trečiasis ir t. t., vertinami kaip apeliacinio skundo papildymai (ar pakeitimai) ir grąžinami apeliantui. Vadovaujantis tuo, apygardos teismas pagrįstai 2023 m. kovo 10 d. gautą dokumentą, kurį nuteistasis įvardijo kaip „pateikto pirminio apeliacinio skundo papildymą“, vertino kaip atskirą apeliacinį skundą bei nustatęs, jog 2023 m. kovo 7 d. teisme gautas dokumentas neatitiko BPK 313 straipsnyje numatytų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, 2023 m. kovo 10 d. gautą skundą vertino kaip pirminį apeliacinį skundą ir kurį, atsižvelgiant į tai, jog jis taip pat neatitiko BPK 313 straipsnyje keliamų reikalavimų, pagrįstai atsisakė priimti.
11. Apeliantas skunde nurodo priežastis, kodėl nepasirašė pateiktų dokumentų, tačiau šiuo atveju skundo nepasirašymo priežastys esminės įtakos, sprendžiant skundo priėmimo kausimą, neturi. Taip pat apeliantui dar kartą išaiškintina, jog atsisakymas priimti skundą neatima iš jo teisės prašyti atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei pateikti BPK 313 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą (vadovaujantis BPK 314 straipsnio nuostatomis). Nors pateiktame skunde I. L. prašo Lietuvos apeliacinio teismo atnaujinti praleistą terminą ir leisti apeliantui pateikti apeliacinį skundą ir jo papildymą, tačiau nuteistajam išaiškintina, jog Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia tik Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties pagrįstumo klausimą, o prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą I. L. turi teikti nuosprendį priėmusiam – t. y. Kauno apygardos teismui (vadovaujantis BPK 314 straipsnio 1 dalimi).
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartį naikinti ar keisti nuteistojo I. L. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. L. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.