Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (prieš tai gyvenęs (duomenys neskelbtini)), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

perduotas teismui kaltinant jį pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

I. L. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. bendrais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktore M. L. veiksmais vadovaudamas Bendrovei, t. y. pagal 2013 m. gruodžio 11 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas kartu su M. L. būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo bei M. L. žinioje buvusias Bendrovės pinigines lėšas – 64 920 Eur (13 540 Eur, kuriuos buvęs Bendrovės direktorius B. V. 2016 m. gruodžio 14 d. įnešė į Bendrovės kasą ir 51 380 Eur, kuriuos M. L. gavo savo vadovavimo laikotarpiu už suteiktas automobilių registracijos Bendrovės vardu paslaugas), dalį jų, t. y. 12 654,23 Eur panaudojo bendrovės reikmėms, o likusius, t. y. 52 265,67 Eur kartu su M. L. (kuri dėl šios veikos pripažinta kalta 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dalimis panaudojo savo ir M. L. asmeninėms reikmės. Taip bendrininkų grupėje su M. L. pasisavino jo ir M. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrovei priklausantį turtą – 52 265,67 Eur, tuo padarydamas Bendrovei didelę 52 265,67 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 12 d., veikdamas bendrininkų grupėje su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), žinodamas, kad pinigų nesiskolina, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. VR-17/05/12, kurioje I. L. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ddirektorius savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikia jam (I. L.) 50 000 Eur paskolą, kurią jis turi grąžinti iki 2022 m. gegužės 31 d., bei žinodamas, kad pinigų negavo, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00006, kuriame jis (I. L.) ir Bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš bendrovės kasos jam (I. L.) išmokėti 50 000 Eur, o jis juos gavo.

Šiais veiksmais I. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. L. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), kuris pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas buvo atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį – už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, šiam asmeniui pažeidus BAĮ 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 16 str. (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalį, kur nurodoma, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“; LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“; 14 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą”, siekdamas pateisinti Bendrovės piniginių lėšų trūkumą (pasisavinimą) 2017 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 00006 kartu su asmeniu (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau minėto BPK straipsnio pagrindu), įformino žinomai neįvykusią ūkinę operaciją – 50 000 Eur išmokėjimą jam (I. L.) pagal netikrą 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. VR-17/05/12, po ko buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei I. Z., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kasos išlaidų orderį įtraukus į kasos knygą ir 50 000 Eur sumai sumažinus Bendrovės grynųjų pinigų likutį, taip kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau minėtu BPK pagrindu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės.

Šiais savo veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, I. L. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktore M. L. (kuri dėl šios veikos nuteista 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) bendrais veiksmais vadovaudamas Bendrovei, t. y. pagal 2013 m. gruodžio 11 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas kartu su M. L. būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo bei M. L. žinioje buvusias Bendrovės pinigines lėšas – 109 270 Eur (2500 Eur gauti pagal 2017 m. kovo 24 d. perdavimo-priėmimo aktą ir 2017 m. kovo 20 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) iš buvusio bendrovės vadovo L. Č., 106 770 Eur gauti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. už suteiktas automobilių registracijos Bendrovės vardu paslaugas), dalį jų, t. y. 1 181, 96 Eur panaudojo Bendrovės reikmėms, o likusius, t. y. 108 088,04 Eur kartu su M. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dalimis panaudojo savo ir M. L. asmeninėms reikmėms. Taip bendrininkų grupėje su M. L. pasisavino jo ir M. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą, Bendrovei priklausantį turtą – 108 088, 04 Eur, tuo padarydamas Bendrovei didelę 108 088,04 Eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, I. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 6 d., veikdamas bendrininkų grupėje su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), žinodamas, kad pinigų nesiskolina, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartį MLD 2017-1, kurioje jis (I. L.) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau minėtu BPK straipsnio pagrindu) savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus I. L., suteikia 68 000 Eur paskolą, kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi grąžinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei, žinodamas, kad pinigų negavo, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00010, kuriame jis (I. L.) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo parašais patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš Bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėta 68 000 I. L., o I. L. juos gavo.

Šiais veiksmais I. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. L. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), kuris vadovaudamas Bendrovei ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas buvo atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį – už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, pastarajam pažeidus BAĮ 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”; 16 str. (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalį, kur nurodoma, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu”; LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus”; 14 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą”, siekdamas pateisinti Bendrovės piniginių lėšų trūkumą (pasisavinimą) 2017 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 00010 kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau nurodytu BPK pagrindu), įformino žinomai neįvykusią ūkinę operaciją – 68 000 Eur išmokėjimą jo (I. L.) atstovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pagal netikrą 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartį Nr. MLD 2017-1. Po ko buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei – I. Z., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, šį kasos išlaidų orderį įtraukus į kasos knygą ir 68 000 Eur sumai sumažinus Bendrovės grynųjų pinigų likutį, taip kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas anksčiau nurodytu pagrindu) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinę buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės.

Šiais veiksmais I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. L., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 304645407, reg. adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą, pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, pažeidė BAĮ 4 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalis nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu”, nes 1) 2017 m. lapkričio 6 d. išrašė kasos pajamų orderį Nr. VER 0002, kuriame įformino 68 000 Eur vertės neįvykusią ūkinę operaciją – paskolos gavimą iš Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Šį kasos orderį pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei I. Z., kuri jį įtraukė į Bendrovės 2017 m. lapkričio mėn. kasos knygą ir į apyvartos žiniaraštį „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis”; 2) po ko 2017 m. lapkričio 23 d. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 00001, kuriame įformino 68 000 Eur vertės neįvykusią ūkinę operaciją – skolos grąžinimą Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, šį kasos orderį pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei I. Z., kuri jį įtraukė į 2017 m. lapkričio mėn. kasos knygą ir į apyvartos žiniaraštį „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis“. Taip apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu I. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad buhalterinę apskaitą, kaip ir įmonės įkūrimą 2015 m. vykdė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vardu A.. Konkrečiai buhalterijos ir visų dokumentų įforminimu užsiėmė buhalterė vardu I.. Visos firmos, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įkurtos pagal A. patarimą ir su jo asmenine pagalba. Atitinkamai ir visa buhalterinė apskaita, o taip pat ir būtinos sutartys bei dokumentai buvo surašomi ir įforminami tokiu pačiu būdu. Nei jis (t. y. I. L.), nei jo žmona M., negalėjo žinoti įstatymų, taisyklių, pagal kurias buvo vedama buhalterinė apskaita, nes tuo metu net nemokėjo lietuvių kalbos. M. buvo įmonių direktorė, tačiau faktiškai visoms įmonėms vadovavo jis, t. y. I. L.. Esant reikalui atlikti veiksmus ar pakeitimus apskaitoje, jam skambindavo A. ir kvietė į ofisą. Jis sakė, kad būtina įforminti kažkokias sutartis ar kasos orderius, o jau po to jis su M. atvažiuodavo kartu arba atskirai ir pasirašydavo reikiamus dokumentus. Taip vyko visa apskaita ir piniginių lėšų judėjimas. Iš tiesų, faktiškai tai neatitiko teisybės. Pagal faktą, visi pinigai būdavo pas jį, t. y. I. L. – kiekvieną dieną po darbo M. jam atiduodavo visus pinigus, išskyrus dienas, kai buvo išvykęs. Kaltinimai M., kad ji pasislėpė su pinigais yra tikra nesąmonė. Akistatos su M. metu tai nebuvo užfiksuota byloje. Viso tyrimo metu M. buvo daromas spaudimas. M. nebuvo finansiškai ribojama – ji visada turėjo pinigų – ne vieną ir ne du eurus. Ji už savo pinigus nusipirko automobilį, galėjo nuvykti pailsėti bet kada ir kur norėjo – jis jos finansų neribojo. Nežino kokios sumos inkriminuojamos M., bet pareiškia, jog ji savo gyvenime nematė ir nelaikė tokių pinigų. Iš esmės, kad buhalterija neatitiko tikrovės – kaltę prisiima, teigia, jog kaltas tik tame, kad ant kupiūrų nerašė firmų pavadinimų, o viską sudėdavo į maišą. Taip pat nurodo, jog kaltinimai sufabrikuoti, jie nuolat keitėsi – iš pradžių kaltino dėl neteisėtų veiksmų firmose, po to firmos sukūrimu su tikslu padėti Ukrainos, Moldovos piliečiams apeiti įvežamų automobilių mokesčių įstatymą. Galų gale, supratus, kad tai mažai pagrįsti kaltinimai, pradėjo fabrikuoti kaltinimus pagal kitus straipsnius. Jis buvo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas. Dėl 50 000 eurų paskolos – tai visi pinigai iš įmonių visada buvo pas jį. Negali pasakyti, kodėl pasirašė paskolos sutartį, tai buvo kažkokie buhalteriniai dalykai. A. sakydavo, kad reikia sudaryti sutartis, pasirašyti orderius, todėl pasirašė, tuo metu nemokėjo lietuvių kalbos, kad galėtų gilintis į sutarčių esmę. Ėmėsi veiklos Lietuvoje, nes manė ir mano, kad Lietuva gerai išsivysčiusi europietiška šalis, kur vadovauja įstatymai, o ne asmeniniai norai ar interesai. Dokumentus pasirašinėjo nesuprantama kalba, kadangi A. išaiškindavo jų esmę. Dėl 50 000 eurų A. paaiškino, kad to reikalauja buhalterija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam (I. L.), tačiau jis suprato, kad negali elgtis kaip nori. Kaltę pripažįsta dėl to, kad nerašė kuriai įmonei, kurie pinigai priklausė. Faktiškai visoms firmoms vadovavo jis, nors nebuvo direktoriumi. M. užsiėmė dokumentų forminimu, pasirašydavo įgaliojimus, kvitus, priimdavo pinigus, atliko mechaninį darbą, o jis buvo idėjų organizatoriumi ir įgyvendintoju. Visos firmos teikė paslaugas registruojant automobilius Moldovos ir Ukrainos piliečiams, paslauga buvo mokama, ji kainavo vidutiniškai apie 25 eurus. Nežino, kodėl mokestis su pirkėjais buvo nurodytas 30 eurų. M. gaudavo pinigus, išrašydavo kvitus, o pinigus po darbo atiduodavo jam, nepriklausomai ar tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų įmonių pinigai, visus juos dėdavo į bendrą maišą. Paskutinė firma – UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria dirbo, kai M. išvyko iš Lietuvos, užsiėmė metalinių durų gamyba. Kadangi negalėjo vystytis, nes jam buvo uždrausta išvykti iš Lietuvos, o verslui buvo reikalingi dažai iš Lenkijos, spynos iš Baltarusijos, negalėjo pasirūpinti gamyba, todėl bankrutavo. Pasiskolintus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, kuriai išleido viską, ką turėjo. Neskaičiavo kiek – 100 000 ar 110 000 eurų. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija buvo vedama, bet nuo 2020 m., kai pirmą kartą pateko į psichiatrinę ligoninę, negali pasakyti, kur buvo dokumentai, kokios buvo sumos, pajamos, išlaidos. Kasos išlaidų orderį dėl 50 000 eurų, 2017-05-12 paskolos sutartį davė pasirašyti A. ir jo darbuotojas. Ar tuo metu kartu buvo M. – nežino, nes būdavo taip, kad reikiamus dokumentus pasirašydavo arba kartu, arba atskirai. Su A. nekalbėjo, jog M. jam visus pinigus atiduodavo, nes jo tai nedomino ir neturėjo dominti. Įkurti įmones buvo ne A., o jo, t. y. I. L. idėja ir jas A. įkūrė jo prašymu. Mano, kad turėjo pasirašyti dokumentus dėl 50 000 eurų paskolos dėl teisingos buhalterinės apskaitos. Turėjo ne vieną įmonę, įmonės pinigai yra įmonės, jų sau neimdavo, nemano, kad juos turėjo nešti į banką. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ situacija buvo tokia pati. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovavo jis. Kasos pajamų orderis dėl 68 000 eurų, kurie buvo gauti kaip paskola iš „(duomenys neskelbtini)“ ir įnešti į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, buvo surašytas, kad pinigai atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje, nes tie pinigai įmonės ir juos reikia tinkami įforminti. 68 000 eurai jam buvo išmokėti, bet kadangi pats nevedė buhalterijos, todėl negali pasakyti ar tai atsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose. Juos įnešė į „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Nepamena datos kada tai buvo, bet pagal advokato patarimą, įkalbėjo M., kai ji buvo Maskvoje, kad atbuline data pasirašytų pakvitavimą, kad ji kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, gavo tuos pinigus atgal, nors ji tų pinigų negavo. Pinigai iš kasos buvo išimti ir panaudoti „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, jų neįnešdavo į įmonės kasą, visus pinigus panaudojo verslo vystymui. Nežino, kokiomis aplinkybėmis atsirado 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis ir 2017 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderis, pagal kuriuos pinigai įnešti ir išimti. Apie tuos dokumentus nieko negali paaiškinti, nesupranta apie ką kalbama.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, negali pasakyti kokie jie buvo ir gali tik pareikšti, kad visi pinigai gauti iš visų firmų veiklos, buvo pas jį, t. y. I. L.. M. jokių pinigų negavo ir su jokiais pinigais nepabėgo. Buhalterė buvo I., su ja bendravimas buvo ribotas, nes jis nemokėjo lietuvių kalbos, o I. – rusų. Todėl bendravo su A., kuris rusų kalbą žinojo. Dokumentų neklastojo.

Apklausiamas teisme po kaltinimo pakeitimo, I. L. nurodė, jog 2017-05-12 sutartis, kuria jam suteiktas 50 000 Eur kreditas ir kasos orderis 2017-05-12 nėra nei netikri, nei suklastoti, sutartyje abi pusės pasirašė, be to, byloje yra 2017-05-12 kasos orderis Nr. 00006, pagal kurį matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kasininkas M. L. išmokėjo iš kasos tuos pinigus. Ekspertizės dokumentuose minėti duomenys nepripažįstami nei neteisingais, nei suklastotais, o tiesiog konstatuojamas faktas, kad sutartis ir kasos orderis buvo. Šios kredito sumos panaudojimą įrodo teismui pateiktos sutartys bei sąskaitos faktūros. Be to, nebūdamas nei minėtos įmonės direktoriumi, nei buhalteriu, o tik akcininku, su šitų sutarčių surašymu ir jų turėjimu neturi jokio santykio. Ekspertizės išvadoje yra nurodyta, jog kredito sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė abi šalys, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kasininkas M. L. iš kasos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68 000 Eur. Pinigus pagal ją gavo I. L., yra parašai, kuriuos pasirašė abi pusės. Kasos orderis 2017-11-06, pagal kurį matosi, kad I. L., būdamas vadovu ir kasininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė į kasą 68 000 Eur, kurie buvo gauti kaip kreditas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį. Abiem atvejais ekspertizėje nurodyta, jog šie dokumentai nepripažinti netikrais arba suklastotais, o 68 000 Eur panaudojimą patvirtina jau minėtos teismui pateiktos sutartys ir sąskaitos faktūros. Taigi, būdamas tik minėtos įmonės akcininku, neturėjo prieigos nei prie sutarčių, nei pinigų vartojimo, todėl nepripažįsta kaltės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Dėl apgaulingos apskaitos nurodė, jog buhalterinę apskaitą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas. Jis gi (I. L.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik akcininkas ir apskaitos dokumentų ir teisingo jų užpildymo nereguliavo. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nesudarinėjo, o tik pasirašinėjo tuos, kuriuos užpildydavo buhalteris, o kad teisingai užpildyta, patvirtino pateikdamas sutartis ir sąskaitas. Mano, kad jis nėra atsakingas už pateikimą informacijos ir apie ūkinių operacijų pateikimą buhalteriui ar įmonei, kuri teikia buhalterines paslaugas, už tai atsakingas ūkinio subjekto vadovas. Taip pat ne jis atsakingas už dokumentų saugojimą, už buhalterinę apskaitą ir buhalterinės apskaitos registrą ir pateikimą duomenų, todėl mano, jog ir kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra melagingas, neturintis pagrindo ir nepatvirtintas faktais.

Teisiamojo posėdžio metu balstu perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t. 157–158 b. l., 5 t. 138–139 b. l.), I. L. pareiškė, jog prašo užmiršti visus jo ankstesnius parodymus. Jie buvo tokie, nes tokius parodymus duoti patarė advokatas K. Jonaitis. Pagal jo patarimą, kaltę vertė M.. Dabar visa tai pasikeitė.

Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. gegužės 9 d., I. L. parodė, kad sutartis Nr. MLD-2017-1, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikė 68 000 Eur paskolą bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, lyg ir buvo pasirašyta, tačiau faktinis paskolos perdavimas nei grynais pinigais, nei bankiniu pavedimu paskolos gavėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nebuvo atliktas, tad paskola laikytina nesuteikta. Atitinkamai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos gražinti tai, ko nėra gavęs, nei dabar nei iki paskolos sutartyje nurodytos 2022 m. gruodžio 31 d. (5 t., b. l. 125).

2019 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos metu I. L. parodė, kad pasirašė 2017 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. VR-17/05/12, kurioje nurodyta, kad bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikė jam (I. L.) 50 000 Eur paskolą, kurią jis turi grąžinti iki 2022 m. gegužės 31 d., ir kasos orderį, tačiau pinigai jam realiai nebuvo perduoti. Ši sutartis buvo pasirašyta prieš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimą naujam savininkui. Kiek realiai pinigų buvo įmonės kasoje, nežino. Visa tai buvo padaryta M. L. sumanymu, kaip supranta, įmonė tikrai buvo uždirbusi tokią pinigų sumą, kuri buvo užfiksuota kasoje, tačiau sutarties pasirašymo momentu jis tų pinigų nematė. Pamena, kad po kelių dienų, kai pasirašė sutartį dėl paskolos ir kasos išlaidų orderyje, kad pinigus gavo, buvo suforminti dokumentai dėl tų pačių paskolos pinigų grąžinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atgal. Dokumentų, iš kurių matytųsi, kad jis pinigus grąžino, šiuo metu neranda. Taip pat jis pasirašė 2017 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr. MLD-2017-1 pagal kurią bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama direktorės M. L., paskolino UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamai direktoriaus I. L., 68000 Eur, kuriuos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turi grąžinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir kasos išlaidų orderyje, kad tuos pinigus gavo, tačiau realiai taip nebuvo, kaip ir pirmuoju atveju su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip ir šiuo atveju, pinigai jam perduoti nebuvo, o tik buvo suformintas jų išėmimas iš bendrovės prieš jos pardavimą. Ruošdamasis apklausai seno telefono atminties kortelėje rado M. (jo žmonos) ranka rašytą patvirtinimą, kad pinigai grąžinti jai kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui 2017 m. lapkričio 29 d. Buhalterinių dokumentų, patvirtinančių šios paskolos grąžinimą bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, neturi. Šios ūkinės operacijos įformintos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje dėl buhalterio klaidos, tiesiog nesutvarkyti dokumentai, nes pinigų jis negavo ir į savo įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ neįnešė (5 t. b. l. 138 – 139).

2019 m. rugpjūčio 1 d. įtariamojo apklausos metu I. L. parodė, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (2017-05-12, 2017-11-06 paskolos sutarčių ir kasos išlaidų orderių suklastojimo) prisipažįsta visiškai ir gailisi. Tvirtina, kad pagal 2017-05-12 sutartį Nr. VR-17/05/12, kurioje nurodyta, kad bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)” jam suteikė 50 000 Eur paskolą, jis pinigų negavo, buvo tik pasirašyta sutartis ir kasos orderis. Ši sutartis buvo pasirašyta prieš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimą naujam savininkui. Kiek realiai pinigų buvo įmonės kasoje, nežino. Visa tai buvo padaryta M. L. sumanymu, kaip supranta, įmonė tikrai buvo uždirbusi tokią pinigų sumą, kuri buvo užfiksuota kasoje, tačiau sutarties pasirašymo momentu realiai jis tų pinigų nematė. Pačią paskolos sutartį paruošė (suorganizavo jos atspausdinimą) žmona M. L., o jis šį dokumentą pasirašė. Tą pačią dieną jis pasirašė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. 00006, neva patvirtindamas, kad pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. L. gavo. Pamena, kad po kelių dienų buvo suforminti dokumentai dėl tų pačių paskolos pinigų grąžinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atgal. Tiek paskolos sutartis, tiek ir dokumentas dėl paskolos grąžinimo neatitinka tikrovės, nes jis jokių pinigų nesiskolino ir negrąžino. Pilnai supranta ir pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai ir nerūpestingai, suprato, kad pasirašo tikrovės neatitinkančius dokumentus, tačiau tuo metu tam neteikė didelės reikšmės. Taip pat pagal 2017-11-06 sutartį Nr. MLD-2017-1 kurioje nurodyta, kad bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)” suteikė 68 000 Eur paskolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, jis pinigų negavo, o tik pasirašė sutartyje ir kasos išlaidų orderyje. Kaip ir su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip ir šiuo atveju, tik buvo suformintas pinigų išėmimas iš bendrovės prieš bendrovių pardavimą. Praėjus kelioms dienoms M. L. savo ranka surašė ,,patvirtinimą“, kad jis neva tuos pasiskolintus pinigus grąžino, tačiau realiai jis tų pinigų nei skolinosi, nei grąžino. Kaip jau yra nurodęs, tiesiog pagelbėjo savo žmonai sutvarkyti dokumentus, kad bendrovėje prieš ją parduodant neliktų pinigų. Mano, kad šie pinigai liko jos žinioje (5 t., b. l. 157–159).

Nagrinėjimo teisme metu M. L. (apklausta neįspėjant jos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą) nurodė, jog I. L. buvęs vyras, kuris buvo faktiniu bendrovių, kurių direktore ji buvo, vadovu buvo. Bendrovės teikė tarpininkavimo paslaugas dėl automobilių registracijos užsienio piliečiams. Su buhalterinę apskaitą vedančiais darbuotojais ji nesitarė, tik atvažiuodavo pasirašyti dokumentus ir atveždavo dokumentus. Dažniau bendraudavo su A. T., nes I. Z., kuri tvarkė buhalteriją, nekalbėjo rusiškai. A. T. rekomendavo ką reikia padaryti, kad buhalterijoje viskas gerai būtų. Sutarčių pasirašymas vyko „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kas pasakė atvykti ir pasirašyti – nepamena. A. T. apie buhalterinę apskaitą bendravo su I. L., su ja apie tai nekalbėdavo. Pasirašydama sutartis suprato, kad pagal jas buvo perduoti pinigai iš vienos firmos kitai ir fiziniam asmeniui. Ar buvo aptarta dėl pinigų grąžinimo datos – nežino, mažai suprato tai, ką pasirašinėjo, nes lietuvių kalbos nemoka. Kai bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš klientų surinkdavo pinigus, kiekvieną vakarą po darbo atiduodavo juos I. L., o ką jis darė su pinigais – gerai nežino. Jis juos atidėdavo, duodavo jai išlaidoms. Tiksliai nežino, kokie tai pinigai būdavo, bet jis juos duodavo kaip vyras. Kasos išlaidų orderius surašė ne ji, tai buvo padaryta A. T. „(duomenys neskelbtini)“ biure, juos surašė arba A. T., arba I. Z.. Dėl sutarties ir kasos išlaidų orderio, kuriuo pinigai buvo grąžinti „(duomenys neskelbtini)“, tai realiai nebuvo grąžinta. Surašė raštą, nes buvęs vyras paprašė padėti tuo metu, kai ji buvo Rusijoje. Jis sakė, kad tai jam padės, todėl ji ir parašė. Kas ir kiek turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – nežino, bet faktiniu vadovu buvo I. L., o ji buvo direktore tik ,,ant popieriaus“. Visiškai pasitikėjo I. L., kaip savo sutuoktiniu. Jai net nekilo klausimas, ar ji atsakinga už ką nors įmonėse ar ne. Po darbo dienos pinigus ji perduodavo I. L.. Pamena, jog buvo labai daug darbo ir darbą baigdavo po 21 val., pinigų perdavimo orderių nesurašinėjo, net nekėlė sau klausimo, kad iš viso reikia juos surašyti. Savo rankose vienu metu 118 000 eurų niekada neturėjo, bet dalimis tokia suma per jos rankas galėjo pereiti. „(duomenys neskelbtini)“ veikloje padėjo su dokumentais, bet kokias pareigas užėmė – nepamena. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tai pamena, jog buvęs vyras įgijo kelis nekilnojamojo turto objektus, žinojo, kad ketina užsiimti durų veikla. Nežino iš kokių pinigų buvo pirktas nekilnojamas turtas ir vykdoma veikla. Dėl pinigų, tai gali daryti tik prielaidą, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pinigų buvo įsigytas tas turtas, bet tvirtinti negali. Nemano, jog I. L. neteisėtu būdu įvežė pinigus į Lietuvą ir pirko nekilnojamąjį turtą. Supranta, jog kitų pajamų šaltinių pas I. L. nebuvo, kad surinktus pinigus, kuriuos perduodavo I. L. pastarasis juos kaupė, o kaip su jais tvarkėsi – nežino.

Liudytoja I. Z. nurodė, jog I. L. pažįsta, nes dirbo apskaitos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. I. L. kelios (gal keturios) įmonės buvo jų klientai. Įmonių direktoriai buvo tai M. L., tai I. L.. Įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atnešdavo I. L. arba M. L.. Jokio bendravimo su jais nebuvo, kadangi ji nemoka rusų kalbos. Suvesdavo pirminius dokumentus į programą, skaičiuodavo darbo užmokestį bei teikdavo deklaracijas. Kaip su įmonių vadovu bendravo su I. L., nors vadovė buvo ir M. L., bet su ja visai jokių kontaktų nebuvo dėl kalbos barjero. Ar buvo daugiau įmonėse įdarbintų asmenų – gerai nepamena, gal pabaigoje buvo viena. Su I. L. susirašydavo el. paštu naudojantis „Google vertėju“, bet vėliau rašydavo tiesiog lietuviškai ir viskas. Daugiau niekas nesikišo į apskaitos tvarkymą. Jokių patarimų dėl buhalterijos tvarkymo ji net negalėjo duoti dėl kalbos barjero. Ar buvo įformintos paskolos sutartys – nepamena. Kažkuri iš įmonių vertėsi automobilių pirkimu-pardavimu, vėliau buvo teikiama paslauga – pagalba užsieniečiams įsigyti automobilį ir pan. bei buvo pradėta užsiimti statybos darbais ar statybinių medžiagų prekyba, buvo kelios sąskaitos apie tai. Ar buvo registruotas įgytas įmonių turtas – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (4 t., b. l. 25) yra teisingi. Ar paskola įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta grynaisiais pinigais – pasakyti negali, nes tame nedalyvavo, bet gavo sutartį su parašais. Jeigu būtų paskola pavedimu tai atsispindėtų banko išraše. Jeigu trūkdavo dokumentų parašydavo el. laišką ir atnešdavo, arba prašydavo vadovo – A. T., kad jis skambintų ir prašytų I. L., jog pristatytų dokumentus. A. T. daugiau bendravo su I. L., nes jis moka rusų kalbą, tačiau nurodymų, kaip tvarkyti įmonių apskaitą jis neduodavo.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų, tai į programą dokumentus suvesdavo jie, t. y. buhalterinės apskaitos įmonė, o tvirtindavo I. L.. Apyvartos žiniaraščių kas mėnesį nepildydavo. Nepamena nieko apie 2017 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį, 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, ar buvo pokalbiai tarp jos, A. T. ir I. L., jog reikia parengti šiuos dokumentus, kas pateikė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderį, paskolos sutartį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau ir jas nurodė teisingai. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pateikdavo I. L. arba M. L.. Tikėtina, kad 2017 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį ir lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderį į buhalterinę apskaitą įtraukė ji. Ar realiai pinigai buvo įnešti – nežino. Pačių pinigų realiai niekada nemato, nes gauna tik dokumentus. Nepamena, kas paruošė ir atnešė paskolos sutartis. Nežino, kaip žmonės, nekalbantys lietuviškai galėjo sudaryti sutartis lietuvių kalba.

Liudytojas A. T. nurodė, jog jis buvo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2011 iki 2019 metų, įmonė teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, I. L. buvo klientas. Pamena įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, dėl jų apskaitos bendraudavo su I. L., įmonių vadovas buvo jis arba jo žmona, bendravo su abiem. Jis bendraudavo rusiškai, kartais angliškai, o I. Z. rusiškai nemoka, ji bendraudavo gal lietuviškai, angliškai, o gal bendraudavo per jį. Abu jie kreipdavosi konsultacijų, kaip geriau surašyti dokumentus dėl apskaitos. Pastebėjo, kad I. L. ir M. L. neturi pakankamai žinių dėl apskaitos tvarkymo įmonėse. I. Z. apskaitos dokumentus atveždavo I. L. arba M. L.. Ar kreipėsi kažkuris su klausimu, kaip įforminti dokumentais piniginių lėšų, kurios jau yra panaudotos bendrovių ar asmeninėms reikėmės, įforminimo – nepamena. Jeigu 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartis buvo tarp dokumentų, tai reiškia, kad apie ją žinojo, tačiau nežino, kokiu tikslu ji buvo sudaryta. Ar pats padėjo parengti, ar parengė šią sutartį ir kieno iniciatyva tokia sutartis buvo sudaryta – neprisimena. Įprastai klientai klausia klausimų dėl sutarčių ir pan., o jie tik iš mokesčių pusės pasakydavo, kokios yra rizikos. Sutartis klientai dažniausiai turėdavo patys pasiruošti, nes jų įmonė juridinių paslaugų neteikia. 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutarties nepamena ir nieko negali pakomentuoti, taip pat nepamena ir 2017 m. gegužės 12 d. bei 2017 m. lapkričio 6 d. kasos orderių, bet įprastai orderius paruošdavo jų įmonė, klientai juos pasirašydavo. Kasos išlaidų orderius paruošdavo pagal kliento prašymą arba duodavo pagrindimą tokiam dokumentui, šiuo atveju tai galėjo būti sutartis. Dėl 2017 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderio ir lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderio – nieko nepamena. Ar ,,(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos nėra naudojamos bendrovės veikloje, tai iš dokumentų nesimato. Ar klausdavo konsultacijų kaip parodyti, kad pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, kokių dokumentų reikia, tai gali tik hipotetiškai atsakyti, kad jeigu pinigai išimti iš kasos, sakydavo, kad panaudojimas reiškia, kad išlaidos patirtos: perkama įmonės reikmėms kažkas ir tai patvirtinančių dokumentų reikia, taip pat gali būti dividendų išmokėjimas. Ar to klausė I. L. ir M. L. – nepamena. Galėjo būti, kad I. L. atvyko su jau paruoštomis 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartimis, o ar taip buvo – nepamena. Nepamena, kad I. L. prašymu padėtų sudaryti ar pasiūlytų sudaryti paskolos sutartis, bet klientams pasakydavo, kokios yra galimybės ir kokios mokestinės pasekmės, o klientai arba pasiruošdavo patys, arba duodavo jiems šabloną, kad patys pasirengtų sutartis. Sakydavo, kad jeigu yra pinigai tai galima už juos pirkti prekes, išsimokėti dividendus, galima paskolinti už palūkanas kažkam, gali sau paskolinti. Paskola, kaip opcija tikrai galėjo būti įvardinta, bet nebūdavo sakoma, kad jūs turite sudaryti sutartį ir pan. Su I. L. santykiai buvo dalykiniai, neteko būti tų įmonių ofise ar darbo vietoje. Visi dokumentai buvo lietuvių kalba, todėl I. Z. viską suprasdavo, tik kai kildavo klausimų, reikėdavo kažko paklausti vadovo, tada klausdavo jis. Žinojo, kokia veikla tos įmonės užsiima, matė apyvartą.

Atlikus kratą M. L. gyvenamojoje vietoje, kratos metu rasta ir paimta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (1 t., b. l. 167–174), kurių apžiūra užfiksuota 2018 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 176–178).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (1 t., b. l. 182–185).

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutarties Nr. MLD 2017-1 kopijos matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. L., perduoda UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai I. L., 68 000 Eur paskolą, kurią šis įsipareigoja grąžinti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Sutartyje abiejų šalių parašai (3 t. b. l. 127,131).

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. 0010 kopijos matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir kasininkė M. L. pagal paskolos sutartį Nr. MLD 2017-1 išmokėjo iš kasos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 68 000 Eur. Pinigus gavo I. L.. Yra abiejų asmenų parašai (3 t., b. l. 136).

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad I. L. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kasininkas priėmė į kasą 68 000 Eur, gautus kaip paskolą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini): pagal sutartį (3. t., b. l. 132).

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. 00001 kopijos matyti, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos kasininkas I. L. išmokėjo 68 000 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Yra I. L. parašai (3 t., b. l. 133).

2018 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos matyti, kad atliktas bendrovės veiklos tyrimas nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Nuo 2017 m. kovo 24 d. bendrovės akcininkas yra I. L., direktorė ir kasininkė – M. L.. Pagal bendrovės apskaitos duomenis 2017 m. spalio 16 d. bendrovės kasoje buvo 69 210,24 Eur, gauti atskaitingam asmeniui M. L. įnešus už automobilių registraciją gautas lėšas. Iki 2017 m. lapkričio 6 d. kasoje pajamų/išlaidų nebuvo. 2017 m. lapkričio 6 d. iš kasos išlaiduota 68 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartį Nr. MLD 2017-1, kuria suteikta 68 000 Eur paskola UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai I. L.. 2017 m. lapkričio 6 d. kasoje pagal bendrovės apskaitos duomenis liko 1 210,24 Eur (2 t., b. l. 7–103).

2020 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos matyti, kad atliktas bendrovės tyrimas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Bendrovės akcininkai I. ir M. L.. Nuo 2017 m. spalio 6 d. bendrovės vadovas I. L.. Nustatyta, kad tyrimui pateikta 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis Nr. MLD 2017-1, kurioje įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės M. L. (Paskolos davėjas), perduoda 68000 Eur paskolą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus I. L. (Paskolos gavėjas), perima juos (68 000 Eur) ir įsipareigoja grąžinti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Sutartyje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. L. pavardžių yra parašai. Tyrimui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų lapkričio mėn. kasos knygos pajamų dalyje fiksuoti 68 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį Nr. VER 0002, kuriame kaip gauta paskola iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpajamuoti 68 000 Eur. Kasos pajamų orderyje Nr. VER 0002 įrašyta, kad jį sudarė ir 68000 Eur apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas I. L., prie pavardės yra parašas, pinigai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prie bendrovės pavadinimo yra neįskaitomas parašas. Kasos knygos išlaidų dalyje pagal 2017 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00001 įrašytas 68 000 Eur grąžinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (paskolos pagal sutartį Nr. MLD 2017-1). Kasos išlaidų orderyje Nr. 00001 prie I. L. pavardės (vadovas ir kasininkas) yra parašai, pinigų gavėjo pavardė neparašyta, bet parašas vizualiai panašus kaip ir vadovo bei kasininko. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo M. L.. 68 000 Eur paskolos grąžinimas nepatvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentu, tai yra prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. 00001 nėra pridėto kasos pajamų orderio kvito, išrašyto 68 000 Eur užpajamavimui. 2018 metais atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta 2018 m. liepos 5 d. 05 specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-7322. Tyrimas atliktas už 2017-03-24 – 2017-11-22 laikotarpį, dėl to grynųjų pinigų apskaitos dokumentai už 2017-11-23 nebuvo pateikti ir negalima sutikrinti ar 68 000 Eur buvo užpajamuoti (2017-11-23) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos pajamų dalyje. Pagal įrašus 2017 metų lapkričio mėn. kasos knygoje, laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-23 grynųjų pinigų judėjimo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nebuvo, tai yra 68 000 Eur apskaityti kaip iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta paskola bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nebuvo naudojami. Tyrimui pateiktame 2017 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis buvo įrašyta 68000 Eur paskola pagal 2017-11-06 kasos pajamų orderį Nr. VER 0002 „mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017-11-23 fiksuota, kad pagal 2017-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 00001 68000 Eur paskola grąžinta „gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 68000 Eur piniginių lėšų paskolinimo ir jų grąžinimo ūkinės operacijos faktiškai nevyko, tai pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose tiriamojo 2017-11-06 - 2019-12-18 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavą kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalis nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes surašė ir į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė:

1) 2017-11-06 išrašė kasos pajamų orderį Nr. VER 0002, kuriame buvo įforminta 68 000 Eur vertės neįvykusi ūkinė operacija – paskolos gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ minėtą 2017-11-06 kasos pajamų orderį Nr. VER 0002 įrašė į 2017 m. lapkričio mėn. kasos knygą ir į apyvartos žiniaraštį „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis“, tai yra 68000 Eur įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68 000 Eur vertės faktiškai neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti panaudojo kasos pajamų orderį Nr. VER 0002, kuriame vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės; 2) 2017-11-23 bendrovės išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. 00001 taip pat įformino neįvykusią ūkinę operaciją – 68 000 Eur skolos grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ minėtą 2017-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 00001 įrašė į 2017 m. lapkričio mėn. kasos knygą ir į apyvartos žiniaraštį „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis“, tai yra 68 000 Eur įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68 000 Eur vertės faktiškai neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti panaudojo kasos išlaidų orderį Nr. 00001, kuriame vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ ir 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu (2017-11-06 – 2019-12-18) pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo I. L.(3 t., b. l. 115–120).

Iš specialisto išvados dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad atliktas bendrovės veiklos tyrimas nuo 2016-10-27 iki 2017-12-07. Bendrovės steigėjas ir akcininkas B. V., kuris direktoriaus pareigas ėjo 2016-10-27 iki 2016-12-05, M. L. 2016-12-14 – 2017-05-15, A. M. 2017-05-16 – 2017-12-07. Pagal bendrovės apskaitos duomenis 2017-05-12 bendrovės kasoje buvo 50 552,03 Eur, gauti atskaitingam asmeniui M. L. įnešus už automobilių registraciją gautas lėšas. Tą pačią dieną iš kasos išlaiduota 50 000 Eur pagal 2017-05-12 paskolos sutartį Nr. VR-17/05/12, kuria suteikta 50 000 Eur paskola UAB I. L.. 2017-05-12 dienai kasoje pagal bendrovės apskaitos duomenis liko 2531,57 Eur (3 t., b. l. 10–72).

Specialistė N. D. savo paaiškinimuose nurodė, jog, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, jeigu 68000 Eur paskola UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išmokėta, tačiau bendrovės kasos knygos išlaidų dalyje įrašyta ir 68 000 Eur sumažintas grynųjų pinigų likutis, tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: l)tinkama. objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.", 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalį, kuri nurodo, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo ji sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.lX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principu taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008-06-26 įstatymo Nr.X-l 633 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip. kad tikrai ir teisingai parodytų Įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“ ir 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuris nurodo, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“ Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 68000 Eur grynųjų pinigų panaudojimo, tai yra iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės nuo 2017-11-06 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų dėl paskolų suteikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo įtrauktos į 2017 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, iš dalies nėra galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės nuo 2017-11-06 iki 2017-12-31.

Taip pat pagal atliktą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą matyti, jog, jeigu 50 000 Eur paskola I. L. pagal 2017-05-12 kasos išlaidų orderį ir 2017-05-12 sutartį Nr.VR-17/05/12 nebuvo išmokėta, tačiau bendrovės kasos knygos išlaidų dalyje įrašyta ir 50 000 Eur sumažintas grynųjų pinigų likutis, tai UAB “(duomenys neskelbtini)” nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsniu, 16 straipsnio 3 dalimi, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11- 06 Nr. IX-575) 4 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsniu ir dėl to nebuvo galima nustatyti 50 000 Eur grynųjų pinigų panaudojimo, tai yra iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo dydžio ir turto vertės nuo 2017-05-12 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2017-05-31 (4 t., b. l. 6–9, 11–13).

Iš 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutartie Nr. VR-17/05/12 matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. L., perduoda I. L. 50 000 Eur, kuriuos šis įsipareigoja grąžinti iki 2022 m. gegužės 31 d. Sutartyje abiejų šalių parašai (3 t., b. l. 91–92).

Iš 2017 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 00006 matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir kasininkė M. L. pagal paskolos sutartį Nr. VR-17/05/12 išmokėjo iš kasos I. L. 50 000 Eur. Pinigus gavo I. L.. Yra abiejų asmenų parašai (3 t., b. l. 93).

BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus M. K. rašte nurodyta, jog 2018-08-20 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje eB2-1330-524/2018 iškelta įmonės bankroto bylą, bankroto procedūros yra baigtos, bendrovė išregistruota iš juridinių asmenų registro. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikta 68 000 Eur paskola nėra grąžinta, bendrovės bankroto proceso vykdymo metu su I. L. susisiekti nepavyko (4 t., b. l. 74).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu I. L. pateikė dokumentus, nurodydamas, jog jie patvirtina, kad apyvartoje jis turėjo 236 900,99 eurų sumą, šią sumą sudarė pinigai gauti pagal paskolos sutartį Nr. VR-12-05-17 – 50 000 bei pagal paskolos sutartį MLD-2017-1 – 68 000 eurų, taip pat nepagrįstų išlaidų 40 088,04 eurų sumai, todėl mano, jog tai įrodo, jog pinigų jis nepasisavino, o jie buvo panaudoti įmonių veikloje, todėl kaltinimai nepagrįsti.