- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-218-177/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00573-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukštas, Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- A. M., A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjos ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimas) – 8 mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (turto priėmimo–perdavimo akto suklastojimas) – 7 mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu N. K. ir A. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo, baudžiamoji byla dėl jų nutraukta, dėl to apeliacinių skundų nepaduota.
Iš A. M. ir A. R., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti lygiomis dalimis 27 502,95 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. R., pasisavino jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:
A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iš faktinės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būstinės – savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 kartus pervedus 27 513,90 Eur kaip sąskaitos papildymus ir apie tai pranešus A. M., po to A. M. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iš (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso per 17 kartų išgryninus 27 502,95 Eur, t. y. pinigus nuėmus grynaisiais (duomenys neskelbtini) kredito unijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvairiomis sumomis nuo 1 437,15 Eur iki 4 344,30 Eur, iš viso nuėmus 27 502,95 Eur, tokiu būdu A. M. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 kartu su A. R. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigus, iš viso 27 502,95 Eur ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27 502,95 Eur turtinės žalos, nes išimtų grynųjų pinigų negrąžino į įmonės kasą, kuri buvo faktinėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpoje – A. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, stalčiuke, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais, juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo kartu su A. R..
2. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. R. ir N. K., pagamino netikrą dokumentą, o būtent:
2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktą, kad A. M. – buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą: įmonės kasą su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sąskaitos dokumentus su sąskaitos likučiu 4,75 Eur; buhalterinės apskaitos dokumentus; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10) kartu su visais iš to kylančiais įsipareigojimais; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10) kartu su visais iš to kylančiais įsipareigojimais, ir A. R. atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., jiems savo parašais patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų bei turto perdavimo–priėmimo aktą žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų A. M. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.
3. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio l dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 4 punkto reikalavimą, kuris numato, kad, „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, pagal 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktą privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. K. perduoti laikotarpio nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, turinčius reikšmės nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tačiau jų neperdavė, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to visiškai negalima nustatyti laikotarpio nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:
A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iš faktinės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būstinės – savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 kartus pervedus 27 513,90 Eur kaip sąskaitos papildymus ir apie tai pranešus A. M., po to A. M. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iš (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso per 17 kartų išgryninus 27 502,95 Eur, t. y. pinigus nuėmus grynaisiais (duomenys neskelbtini) kredito unijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvairiomis sumomis nuo 1 437,15 Eur iki 4 344,30 Eur, iš viso nuėmus 27 502,95 Eur, tokiu būdu A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. M. pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigus, iš viso 27 502,95 Eur ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27 502,95 Eur turtinės žalos, nes išimtų grynųjų pinigų negrąžino į įmonės kasą, kuri buvo faktinėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpoje – A. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, stalčiuke, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais, juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo kartu su A. M..
5. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir N. K., pagamino netikrą dokumentą, o būtent:
2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-02-15 (data tekste) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įsigijo 1 000 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, iš viso už 2 855,65 Eur ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bei atspausdinus minėtą sutartį ir ją 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K., jiems savo parašu patvirtinus 2013-02-15 (data dokumente) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį žinant, kad sutartis fiktyvi, t. y. pasirašyta atgaline data ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K. realiai nemokant pinigų už akcijas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.
6. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. M. ir N. K., pagamino netikrą dokumentą, o būtent:
2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, jam surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktą, kad A. M. – buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą: įmonės kasą su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sąskaitos dokumentus su sąskaitos likučiu 4,75 Eur; buhalterinės apskaitos dokumentus; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10) kartu su visais iš to kylančiais įsipareigojimais; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10) kartu su visais iš to kylančiais įsipareigojimais, ir A. R. atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., jiems savo parašais patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktą žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
7. Nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad A. M. nuteistas nepagrįstai.
7.1. Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teismas neįrodė buvus bendrininkų susitarimą. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog jis tarėsi ir susitarė su A. R. veikti tiesiogine tyčia bei pasisavinti įmonės turtą. Susitarimą su A. R. teismas grindė tik jo darbo sąlygomis. A. M. nuosekliai teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtos lėšos buvo skirtos draudimo įmokoms, tokios įmokos realiai buvo daromos. A. M. pradėjo dirbti įmonėje ir siekė vystyti draudimo veiklą, gauti įmonei naudos manydamas, jog veikia sąžiningai.
7.1.1. Teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, padarė išvadą, kad A. M. perduotus į kasą pinigus faktiniam įmonės vadovui ir savininkui tuos pinigus pagrobė, juos pasisavindamas. A. M. buvo įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) kredito unijoje paimtus pinigus pagrįstai perduoda A. R., nes jis vadovavo, vedė apskaitą, tvarkė įmonės kasą, juo pasitikėjo ir manė, kad veikia įmonės naudai. Iš šių pinigų buvo mokamos draudimo įmokos. A. M. išeinant iš darbo 2013-07-29, kasoje buvo pinigų. Jis pasirašė 2013-07-29 perdavimo–priėmimo aktą, kuriame buvo ir matė esant 42 038 Lt kasos likutį. Byloje nepaneigta, jog toks kasos likutis realiai buvo. N. K., iš A. R. pirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigia jo negavęs, tačiau tai nereiškia, kad įmonėje tų pinigų nebuvo iki A. M. išeinant iš darbo ir A. M. žinojo, jog tų pinigų kasoje nėra (kasos pinigai buvo laikomi A. R. gyvenamojoje vietoje, kur buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė, dokumentai, ir jie nebuvo A. M. laisvai prieinami). Kasos pinigų buvimo pas A. R. faktas byloje įrodytas, tačiau neaišku, kodėl A. M. pripažintas kaltu dėl pasisavinimo pinigų, kurie buvo perduoti faktiniam įmonės vadovui, kaip suprato A. M., į įmonės kasą įmonės reikmėms – klientų draudimo įmokoms mokėti. Šioje dalyje priimtas nepagrįstas nuosprendis.
7.1.2. A. M. kaltė grindžiama tuo, kad jis piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas ir savininkas buvo A. R., kuris ir turėjo pareigą organizuoti apskaitos vedimą bei tai darė, pats ją tvarkydamas. A. M. neturėjo objektyvios galimybės prieiti prie dokumentų ir tvarkyti buhalterinės apskaitos, kitaip ją organizuoti, nei nusprendė A. R.. A. M. matė pas A. R. kompiuterinę apskaitą, kasos dokumentus. A. R. iš esmės nepaneigė tvarkęs apskaitos dokumentus, pildęs kasos dokumentus. Jis paaiškino, kad kasos orderius pildydavo, jų blankai viešai prieinami internete ir jis juos atsispausdindavo. A. M. teigia visus pinigus perdavęs A. R. žinion. Apskaitos dokumentų nesuradimas ikiteisminio tyrimo metu dėl jų netinkamo ieškojimo nėra pagrindas jį kaltinti apskaitos dokumentų netinkamu tvarkymu. Kaltinimas egzistavus susitarimą pagrobti lėšas grįstas vien prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais, kurių byloje nėra.
7.1.3. Be to, nenustatytas būtinas svetimo turto pasisavinimo požymis – žala. Civilinio ieškinio nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija pasisakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų valstybės bei savivaldybės biudžetams neturi. Nėra ir kitų kreditorių, kurių interesai būtų pažeisti. Taigi nenustačius žalos, nėra būtinojo BK 183 straipsnio sudėties požymio. Iš A. M. konfiskuota suma, kuria, remiantis prielaida, „turėjo būti“ padaryta žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet nepareikštas civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio nepareiškimas baudžiamojoje byloje nepašalina galimybės jį reikšti civiline tvarka. Tokia galimybė objektyviai egzistuoja, kol sueis ieškinio senaties terminas. Susidaro situacija, jog valstybė tampa potencialia atsakove civilinėje byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų civilinį ieškinį. Į šią bylą būtų įtrauktas ir prokuroras, kadangi civilinė byla gali turėti reikšmės, išsprendžiant jo teises dėl BPK 117 straipsnio tinkamo vykdymo, numatant valstybės atsakomybę prieš ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objektyviai ir realiai dėl galimo civilinio proceso valstybė turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti ne tik nepagrįstai įgytą sumą, bet ir papildomas sumas, pvz. procesines palūkanas. Kita vertus, pagal BK 72 straipsnį turtinė žala nelaikytina konfiskuotinu turtu, juo labiau kad pagal suformuluotą kaltinimą egzistuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė į civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, kol sueis senaties terminai.
7.1.4. Darytina išvada, jog A. M. nepagrįstai inkriminuota veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje. Neaiškus nusikaltimo dalykas, visiškai nepagrįstas jo dydis, neaiškus atsakomybės subjektas, nenustatytas pats pasisavinimo faktas, kaltė. Nenustatyta, kaip pasireiškė neteisėtas pasisavinimas, kokios tvarkos nebuvo laikomasi, kokios turto buvimo žinioje esminės sąlygos pažeistos, nėra jokių duomenų, kada ir kaip A. M. turtą pavertė savo turtu ir kaip pažeisti savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai.
7.2. A. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinimas suformuluotas būtent už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą N. K. ir jų paslėpimą, tačiau teismas, motyvuodamas šios veikos padarymą, iš esmės nuosprendžiu pakeitė kaltinimą. Teismas apkaltino A. M. ne už pareigos perduoti dokumentus nevykdymą juos paslepiant, kaip kaltinimą suprato A. M., bet už pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitą nevykdymą ir dokumentų neišsaugojimą. A. M. tuo nebuvo apkaltintas ir nuo to net neturėjo pareigos bei galimybės gintis. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas, ir turėti galimybę gintis nuo reiškiamų kaltinimų. A. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagal neaiškų, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių kaltinimą.
7.2.1. Pagal byloje esantį Sodros duomenų bazės išrašą, kuris pridėtas prie specialisto išvados, A. M. atleidžiamas iš pareigų 2013-07-29, tačiau neaišku, kodėl jis turi būti atsakingas už apskaitą iki 2013-08-22 (turi būti ne 22 d., bet 9 d.). Vien dėl šio neapsižiūrėjimo kaltinimas nėra pagrįstas. Teismas remiasi VĮ Registrų centro duomenimis, tačiau ši įstaiga atlieka tik fakto išviešinimo funkciją. Būtent Sodra registruoja konkrečiai darbo santykių pradžią ir pabaigą, t. y. patį juridinį faktą. Neaišku, kodėl teismas nesirėmė Sodros duomenimis, kur užfiksuotas objektyviai egzistavęs A. M. darbo santykių pradžios ir pabaigos faktas.
7.2.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad, būdamas paskirtas bendrovės direktoriumi, A. M. turėjo formalią pareigą tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą direktorius atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne jos tvarkymą. Ši aplinkybė paneigia kaltinime nurodytą pareigą A. M. tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kita vertus, net ir pripažįstant, jog A. M. turėjo pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą, objektyviai jis to negalėjo daryti. A. M. pagal aptartas darbo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteiktos sąlygos organizuoti apskaitą kitaip, kaip ją organizavo A. R.. Nepaisant neturėjimo pareigos organizuoti buhalterinę apskaitą ir objektyviai negalint to daryti, A. M. pagal jam sudarytas darbo sąlygas įsitikino dėl įmonėje vedamos apskaitos, pats matė apskaitos dokumentus A. R. namuose. Laisvo priėjimo prie įmonės dokumentų jam A. R. nesuteikė. Esant aplinkybėms, kad jam net darbo vieta nebuvo suteikta, darbo valanda 1 val., teko prisitaikyti prie įdarbinimo metu aptartų sąlygų ir manyti, jog priemonės dokumentų saugumui užtikrinti yra pakankamos, juos tvarkant ir organizuojant A. R., o jų pakeisti objektyviai jis negalėjo ar net nespėjo, nes išėjo iš darbo. A. M. neslėpė apskaitos dokumentų, slėpimo faktui pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų.
7.2.3. A. M. kaltinamas turėjęs pareigą išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo. Jam išėjus iš darbo (2013-07-29), ataskaitiniai metai dar nebuvo pasibaigę, paskirtas kitas vadovas, todėl jis niekaip negali būti kaltinamas pareigos nevykdymu. A. M. pagrįstai nežinant apie buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietą jo atleidimo laikotarpiu ar sąžiningai klystant dėl jos ir manant, kad jie tinkamai perduoti naujam vadovui, dėl naujų vadovų rūpestingumo trūkumo buvo prarasta galimybė sureaguoti ir ateityje išvengti nepagrįsto kaltinimo, nes naujieji vadovai nepranešė apie apskaitos nebuvimą, neveikė jos ieškant, reikalaujant, atstatant ar kitaip organizuojant apskaitą iki finansinės ataskaitos už 2013 metus patvirtinimo 2014 metais. Jei A. M. būtų buvę žinomi trūkumai, jis būtų galėjęs imtis priemonių ją taisyti, atkurti.
7.2.4. Be to, A. M. nepagrįstai inkriminuota ir pareiga perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus naujam vadovui, nes įstatymas to nenumato.
7.3. A. M. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip suklastojęs turto perdavimo–priėmimo aktą. Vertindamas įrodymus, neaišku, kuriais iš jų remdamasis, teismas padarė neteisingą išvadą, jog A. M. suvokė ar bent privalėjo suvokti, kad šis dokumentas yra netikras. Teismas nustatė, jog A. R. paruošė šį perdavimo–priėmimo aktą, jis ruošė bei organizavo įmonės pardavimą ir tai darė tikslais, kurie A. M. nebuvo atskleisti. A. M. teigė, kad, išeidamas iš darbo, jis gavo iš A. R. šį parengtą dokumentą, jį laikė tikru ir pasirašė, nes jame jau buvo N. K. parašas, todėl buvo įsitikinęs, jog kasos likutį bei buhalterinius dokumentus jam A. R. jau perdavė. A. M. negalėjo žinoti ir įsitikinti, kad N. K. dokumentų negavo.
7.3.1. Byloje nėra nė vieno įrodymo A. M. supratus, jog dokumentas klastojamas, ir norėjus taip veikti. Jis pasirašė šiame dokumente, nes buvo įsitikinęs, kad dokumentai ir turtas jau perduoti, t. y. būdamas tikras dėl dokumento tikrumo.
7.3.2. Dėl to paties dokumento suklastojimo buvo teisiamas ir N. K., kuris pasirašė netikrą dokumentą kaip dokumente nurodytų dalykų gavėjas. Teismas dėl jo konstatavo, kad ši veika atitinka BK 37 straipsnį ir yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Ta pati veika analogiškai turėtų būti vertinama ir dėl A. M..
7.4. Nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniame skunde prašo nuosprendį dėl A. M. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti, taip pat panaikinti turto konfiskavimą.
8. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dėl jo nuteisimo yra nepagrįstas.
8.1. Teismas pakeitė kaltinimą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255, 256 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. nustatė naują faktinę aplinkybę, jog jis buvo faktinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas, vadovas ir pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą. Įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinime nurodyta, kad apeliantas pasisavino A. M. pagal užimamas pareigas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui patikėtą svetimą turtą. Todėl jis ir gynėsi nuo pareikšto kaltinimo įrodinėdamas, jog nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, subjektas gali būti asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamam turtui, tačiau apeliantas neturėjo jokių įgaliojimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kaltinime tai nenurodyta, taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė jo bendrininkavimas, pasisavinant A. M. patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Teismas pakeitė kaltinimą, nurodydamas faktines aplinkybes, kad apeliantas buvo faktinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei savininkas, ir dėl to UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo jo žinioje. Ši teismo nurodyta aplinkybė nėra formali, kadangi ji leidžia kvalifikuoti apelianto veiką pagal BK 183 straipsnį, nurodant bendrininkavimo formą kaip vykdytojo. Iš to galima daryti išvadą, jog teismas, pakeitęs kaltinime išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, jas išplėtė bei nepagrįstai jį nuteisė, nesant BPK 256 straipsnio 1 dalyje išvardintų proceso dalyvių prašymo, ir taip pažeidė šio straipsnio nuostatas. Taip pažeista apelianto teisė į gynybą, nes jam nebuvo pranešta apie naują kaltinimą ir bylos aplinkybių pasikeitimą, kartu pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtinti reikalavimai. Nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.
8.2. Nuteisdamas apeliantą dėl svetimo turto pasisavinimo, teismas nurodė kitas aplinkybes, nei buvo inkriminuotos kaltinime. Teismas konstatavo, kad jis pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą 27 502,95 Eur, kuriuo disponavo kartu su A. M. – apeliantas kaip faktinis bendrovės savininkas ir vadovas, o A. M. kaip nominalus bendrovės direktorius. Sprendžiant, ar apeliantas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, būtina nustatyti: ar jam buvo patikėtos piniginės lėšos, ar jos buvo jo žinioje; ar apeliantas neteisėtai disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu – pinigais, ar juos paimdamas padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką; tyčios turinį (kryptingumą), kokį sumanymą apeliantas turėjo.
8.2.1. Remdamasis A. M. parodymais, teismas padarė klaidingą išvadą, jog apeliantas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Teismas neįvertino, kad A. M. parodymai prieštaringi: vienu atveju jis teigė, jog buvo tik formalus direktorius, kitu atveju nurodė, jog priiminėjo savarankiškus sprendimus. A. M. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo apelianto gyvenamojoje vietoje ir ten buvo laikomi bendrovės dokumentai, bet šią aplinkybę paneigia 2014-04-23 kratos protokolas. Atlikus kratą A. M. namuose, ieškant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, buvo rasta: elektroninių paslaugų teikimo, banko sąskaitos, telefoninio ryšio sutartys, sąskaitos faktūros, prisijungimų kodų kortelės, 2013-07-29 dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akto originalas bei kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentai. Teismas šio įrodymo nevertino. Darydamas išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo, teismas rėmėsi ir N. K. parodymais, tačiau nevertino, jog N. K. davė prieštaringus parodymus apie akcijų pirkimo–pardavimo aplinkybes. To, kad apeliantas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, nepatvirtina ir A. K. parodymai, nes ji niekada neneigė įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Taip pat A. K. patvirtino paskyrusi A. M. direktoriumi ir priėmusi sprendimą parduoti bendrovės akcijas. Vadovaudamasis A. M., N. K. parodymais, teismas nevertino aplinkybės, jog duodami parodymus jie buvo kaltinamieji ir suinteresuoti įvykius bei aplinkybes aiškinti taip, kaip jiems naudinga.
8.2.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad visi mokėjimai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo atliekami iš to paties kompiuterio, kurio savininkas galėjo būti apeliantas. Niekas netyrė apelianto kompiuterio ir nenustatinėjo, kiek kartų buvo jungtasi prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir kokios buvo atliekamos operacijos.
8.2.3. Teismas apelianto kaltę grindė išgrynintų pinigų paėmimo faktu iš bendrovės sąskaitos, tačiau neįrodė, jog būtent apeliantas paėmė iš kasos jam inkriminuotą pinigų sumą. Vien tas faktas, kad jis buvo bendrovės faktinis savininkas ir vadovas, yra nepakankamas pripažinti, jog būtent jis pasisavino bendrovės pinigus. Juo labiau kad teismas nustatė, jog bendrovės lėšomis disponavo ir A. M., kuris ir paėmė iš bendrovės sąskaitos pinigus. Teismas konstatavo, kad nusikaltimas buvo baigtas, paėmus pinigus iš sąskaitos, ir jų tolesnis panaudojimas neturi reikšmės kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui. Nagrinėjamoje byloje nepavykus pašalinti abejonių, jog A. M. iš kredito unijoje esančios sąskaitos paimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas pavertė savo turtu ir padarė žalos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikytina, kad nei A. M., nei apelianto veikoje nenustatyti būtini BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
8.3. Be to, apeliantas buvo kaltinamas suklastojęs tikrą dokumentą, tačiau teismas konstatavo, kad jis netikrą dokumentą pagamino. Iš kaltinimo formuluotės galima suprasti, jog veiksmai klastojant dokumentą – akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra sutarties atspausdinimas. Bet tik pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. tik pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis gali būti vertinama kaip dokumentas. Nepasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nesukelia fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl nelaikytina dokumentu. Pirkimo–pardavimo sutartį gali suklastoti tik ją pasirašydamos sutarties šalys, kai joje nurodyti neteisingi duomenys. Tretysis asmuo gali suklastoti sutartį tik tuo atveju, jei šalys nedalyvauja pasirašant sutartį.
8.3.1. Negalima sutikti su teismo išvada, kad apelianto sukurti dokumentų projektai sukūrė juridinius faktus. Teismas nepagrįstai išplėtė dokumento sąvokos ribas ir nevertino aplinkybės, jog atskiriems dokumentams įstatymas imperatyviai nustato formos reikalavimus.
8.3.2. Be to, akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje neteisingos datos nurodymas negalėjo turėti įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. Sutartis pateikta Registrų centrui rugpjūčio mėnesį, tuo metu įregistruotas akcininkų pasikeitimas.
8.3.3. Byloje nėra jokių duomenų išvadai, kad būtent apeliantas pagamino netikrą dokumentą. Remiantis principu, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamo asmens naudai, išnaudojus visas procesines galimybes nustatyti tikrąsias parašo padėjimo dokumentuose aplinkybes, abejonės turi būti aiškinamos apelianto naudai. Apelianto veiksmuose nenustatytas būtinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Nuosprendžio teiginiai, kad apeliantas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, todėl buvo suinteresuotas „atsikratyti“ bendrove, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais ir vertintini kaip prielaida. Pagrįsdamas teiginį, jog A. K. buvo nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir, esant šiai aplinkybei, suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama fiktyviai, teismas nurodė, jog A. K. nemokėjo pinigų, parduodama akcijas N. K.. Tačiau pardavėjas neprivalo mokėti pinigų pirkėjui. Taip pat teismas teigdamas, kad buvo interesas atsikratyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevertino aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 10 000 Lt PVM įsiskolinimą ir, pardavus šios bendrovės akcijas, PVM įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Iš šios aplinkybės galima daryti išvadą, kad interesą parduoti akcijas galėjo turėti kiti asmenys. Tačiau teismas vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, siekdamas įrodyti apelianto kaltę.
8.3.4. Be to, nesuprantama teismo pozicija, kai dėl vienų bendrininkų ta pati veika vertinama kaip mažareikšmė, o dėl kitų – kaip sukėlusi žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, ir jiems taikytina baudžiamoji atsakomybė.
8.4. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.
9. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. ir A. R. kaltė pasisavinus jų žinioje buvusį didelės vertės – 27 502,95 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei pagaminus netikrus dokumentus, abu šiuos nusikaltimus padarius, veikiant bendrininkų grupe, taip pat A. M. kaltė apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, iš esmės nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamo dydžio bausmes, konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą pasisavintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, tačiau be pagrindo nekonstatavo, kad A. M. pasisavino ne tik jo, bet ir A. R. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, be to, A. R. netinkamai subendrino paskirtas bausmes. Dėl to nuosprendis keičiamas.
Dėl įrodymų vertinimo
11. Nuteistojo A. M. gynėja ir nuteistasis A. R. apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais.
11.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
11.3. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių.
11.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog, šioje baudžiamojoje byloje vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas iš esmės teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.
11.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo vien dėl to, jog apeliantai ir teismas skirtingai vertino įrodymus. Dėl to atmetami apeliacinių skundų teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.
Dėl kaltinimo pakeitimo teisme ir su tuo susijusių nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimų
12. Apeliantai skunduose nurodė argumentus, susijusius su A. M. ir A. R. veikų kvalifikavimo pakeitimu pirmosios instancijos teisme. Apeliantai ginčija teismo galimybę savo iniciatyva pakeisti kaltinimą, jį išplėsti ir nuteisti, nesudarius galimybės nuo tokio kaltinimo apsiginti.
12.1. Pirmiausia būtina aptarti įstatyme apibrėžtas bylos nagrinėjimo teisme ribas bei kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo sąlygas ir nustatytą tvarką. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurias padarę jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės bei jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų bei tvarkos.
12.2. BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką. Šio straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, nedelsdamas praneša apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams, įteikia prašymo nuorašus kaltinamajam bei kitiems proceso dalyviams ir užtikrina kaltinamojo teisę turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Nagrinėjama byla 2017 m. sausio 27 d. perduota Kauno apygardos teismui, A. M. ir A. R. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad A. R., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. M., nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iš faktinės bendrovės būstinės – savo gyvenamosios vietos, iš savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie bendrovės sąskaitos AB „Swedbank“, per 3 kartus pervedė į bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) kredito unijoje 27 513,90 Eur, kurių dalį – 27 502,95 Eur A. M. nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 per 17 kartų išgrynino ir tokiu būdu A. R. kartu su A. M. pasisavino A. M. patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (t. 15, b. l. 24, 28).
12.4. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą. Teismas konstatavo, kad būtent A. R. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, kuris taip pat turėjo savo žinioje bendrovės turtą ir galimybę juo disponuoti; A. R. ir A. M. kiekvienas skirtingais pagrindais turėjo bendrovės turtą savo žinioje, turėjo bendrą nusikalstamą ketinimą pasisavinti bendrovės turtą ir kiekvienas atliko dalį veiksmų, siekdami bendro rezultato. 2013 m. laikotarpiu bendrovės lėšomis disponavo bendrovės paskirtas nominalus direktorius A. M. ir bendrovės faktinis vadovas A. R., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo A. M. ir A. R. žinioje.
12.5. Taigi iš kaltinimo pašalinta aplinkybė – A. M. patikėto didelės vertės turto pasisavinimas nustačius, jog A. R. pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą. Tokiu būdu nustatyta nauja faktinė aplinkybė, kad bendrovės turtas buvo ir A. R. žinioje.
12.6. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu dėl A. M. ir jo (A. R.) žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo, nustatė naują aplinkybę, apie kurią nei jo, nei A. M. neįspėjo ir taip pažeidė jų teisę į gynybą.
12.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje išaiškino, jog kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimą, jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iš anksto turi būti pranešama, teismo proceso metu sudaromos sąlygos dėl to išsakyti argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje taip pat laikomasi nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2008). Taigi sprendžiant iš išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos būtų galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų visada turi pareigą, prieš keisdamas kaltinimą, įspėti kaltinamąjį apie tokią galimybę, o bet koks nukrypimas nuo šio išaiškinimo reikštų kaltinamojo teisės į gynybą neužtikrinimą. Būtent tai apeliaciniuose skunduose nurodo nuteistasis ir gynėja.
12.8. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, neįspėjus kaltinamųjų apie tokią galimybę, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kurio nebuvo galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus ir pakeisto kaltinimo apimtį.
12.9. Baudžiamąją bylą nagrinėdama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir nuteistuosius A. R. bei A. M. įspėjo, kad, teisėjų kolegijai tariantis pasitarimų kambaryje, gali likti skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog pasisavintas turtas buvo abiejų nuteistųjų žinioje, bet bus svarstomas klausimas ir dėl aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, kad bendrovės turtas buvo A. M. žinioje. Tas pat pasakytina ir dėl dokumentų suklastojimo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad suklastoti tikri dokumentai, o nuosprendyje – kad pagaminti netikri dokumentai, todėl bus svarstomos abi aplinkybės.
12.10. Atmetamas nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, susijęs su A. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį ne bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimu ir paslėpimu, bet pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitą nevykdymu ir dokumentų neišsaugojimu. Gynėjos nuomone, A. M. tuo nebuvo kaltinamas, todėl, savo iniciatyva teismui pakeitus inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes iš esmės skirtingomis, A. M. nuo jam pareikšto kaltinimo negalėjo gintis, ir tai pažeidė jo procesines teises.
12.11. Nagrinėjama byla 2017 m. sausio 27 d. perduota Kauno apygardos teismui, A. M. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad A. M., būdamas bendrovės direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties straipsnio 2 dalį – atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nustatančią reikalavimus buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimui ir perdavimui, pasikeitus bendrovės vadovui, pagal 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktą privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. K. perduoti nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, turinčius reikšmės nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą už nurodytą laikotarpį, tačiau jų neperdavė, juos paslėpė, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimo dydžio ir struktūros (t. 15, b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
12.12. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad kaltinimas pasitvirtino ir A. M. pripažįstamas kaltu dėl kaltinime inkriminuotos veikos. Priešingai, nei teigia gynėja, pripažinta įrodyta A. M. padaryta veika, nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje, visiškai atitinka kaltinamąjį aktą, jokių naujų ir iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių teismas nenustatė. Gynėja nurodo, jog teismas nuteisė A. M. už pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitą nevykdymą ir buhalterinių dokumentų neišsaugojimą, kai tokios pareigos A. M. neturėjo, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė, tačiau nepateikė tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Dėl tyrimui nepateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų daroma išvada, jog jie neišsaugoti. Pagal galiojantį įstatymą už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako bendrovės vadovas. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentams nustatytas minimalus 10 metų saugojimo terminas, o šie dokumentai nebuvo tyrimui pateikti, dėl to bendrovės vadovas yra atsakingas už įstatymo reikalavimų pažeidimą ir už tai, kad buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes, nepateikus šių dokumentų, negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši veika atitinka BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes pagal šį straipsnį asmeniui numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o šis nusikaltimas gali būti padaromas viena iš alternatyvių veikų – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu. Taigi teismas nepadarė jokių pažeidimų.
12.13. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyta išvada, kad A. M., būdamas paskirtas bendrovės direktoriumi, turėjo formalią pareigą tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ir šios pareigos nevykdė, yra teisinga ir neturi esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Ši skundžiamo nuosprendžio motyvuose išdėstyta išvada iš esmės konkretizuoja A. M. kaip bendrovės vadovo veiksmus ir tą patį BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymį – buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, kuris jam buvo inkriminuotas. Byloje nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo buhalterio, o nei A. R., nei A. M. bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė. Taigi akivaizdu, jog pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas bendrovės vadovas. Dėl to tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nelaikytini kaltinimo pakeitimu. BPK 256 straipsnio prasme tokios aplinkybės nėra pagrindo laikyti iš esmės skirtinga, nes ji neturi įtakos nuteistojo gynybai, nekeičia nei veikos kvalifikavimo, nei jos apimties, nenulemia griežtesnės bausmės skyrimo ir pan. Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, taip pažeidžiant nuteistojo A. M. teisę į gynybą.
Dėl A. M. ir A. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
13. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai nesutinka su A. R. ir A. M. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliantų teigimu, apygardos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jomis remdamasis nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistiesiems A. M. ir A. R. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, sudėties bei nuteistųjų kaltės pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei iš esmės teisingai įvertintais įrodymais.
13.1. BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas numato ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima bei panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie jų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008). Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012).
13.2. Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais (iš dalies pačių nuteistųjų A. M. ir A. R. parodymais, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir N. K., liudytojų M. S. ir V. K. parodymais bei rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad A. M., nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su buvusiu šios bendrovės direktoriumi A. R., pasisavino jo ir A. R. žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl turto pasisavinimo netiksliai nurodytas A. M. darbo bendrovėje pabaigos laikas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog byloje yra skirtingi duomenys apie A. M. buvimo direktoriumi pabaigos laiką (2013 m. rugpjūčio 8 d., 12 d., 22 d.) ir juos patvirtinantys duomenys yra prieštaringi, o bendrovės dokumentuose nurodytų duomenų nepatvirtina vėliau paskirto bendrovės direktoriaus V. K. parodymai. Dėl to remiamasi Juridinių asmenų registro pateiktais duomenimis apie A. M. vadovavimo bendrovei pabaigos laiką nustatant, kad A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d.
13.3. Nuteistojo A. M. gynėjos teigimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. M., pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, jog jis tarėsi ir susitarė su A. R. pasisavinti bendrovės turtą. A. M. buvo įsitikinęs, kad iš kredito unijos sąskaitos paimtus bendrovės pinigus pagrįstai perduoda A. R., kuris buvo faktinis bendrovės vadovas ir vedė apskaitą, tvarkė įmonės kasą, todėl A. M. manė, jog veikė bendrovės naudai ir interesais. Susitarimą su A. R. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė tik A. M. darbo sąlygomis. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo faktinis bendrovės savininkas ir vadovas. Kadangi jis nėra BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas, jis negali atsakyti už bendrovės turto pasisavinimą.
13.4. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti.
13.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistųjų A. M. ir A. R. veikose nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais. Nors nuteistieji A. M. ir A. R. viso proceso metu neigė padarę BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems bei nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.
13.6. Pagal bylos duomenis 2013 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. su (duomenys neskelbtini) SE (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) sudarė draudimo agento tarpininkavimo sutartį Nr. AGĮ2013/002, kuria (duomenys neskelbtini), veikianti per Lietuvos filialą (draudikas), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M. (draudimo agentas), susitarė, kad draudimo agentas, veikdamas kaip priklausomas draudiko tarpininkas, tarpininkaus sudarant draudimo sutartis tarp draudiko ir draudėjų (juridinių bei fizinių asmenų) ir vykdys kitus draudiko pavedimus, susijusius su šia sutartimi, o draudikas atlygins draudimo agentui už suteiktas pagal minėtą sutartį paslaugas. A. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė šią sutartį (t. 1, b. l. 6–12).
13.7. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 2013 m. liepos 30 d. pareiškime Nr. SE13/03-008 dėl galbūt nusikalstamos tarpininko veikos nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 4 d. sudarė daugiau kaip 100 investicinio gyvybės draudimo sutarčių, iš jų jau 2013 m. rugpjūčio 7 d. 2 sutartys buvo nutrauktos, pagal 91 sutartį draudėjai vėlavo sumokėti draudimo įmoką, numatytą įmokų mokėjimų grafike, pagal 24 sutartis išsiųsti oficialūs priminimai apie įsiskolinimą draudėjams (t. 10, b. l. 35). Pagal draudiko atliktą tyrimą du draudėjai, sudarę draudimo sutartį, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsisakė nuo sudarytų sutarčių nurodydami, kad iš viso nepageidavo sudaryti sutarties su (duomenys neskelbtini), dalyje kitų sutarčių galbūt nurodyti neteisingi telefonų numeriai, nes su klientais susisiekti nepavyko, o dalis klientų, susisiekus su jais telefonu, pateikė netikėtą informaciją apie sutarčių sudarymo aplinkybes nurodydami, jog pagal jų sudarytas sutartis nieko mokėti nereikia arba pats draudėjas nieko nemokėjo, nes jų sudarytai sutarčiai taikoma akcija, t. y. už juos moka draudimo tarpininkas. Siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją, (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė vengė pateikti informaciją apie sutarčių sudarymo aplinkybes, o 2013 m. liepos 24 d. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautame elektroniniame laiške nurodyta, kad A. M. atleistas iš vadovo pareigų (tai patvirtinantis susirašinėjimas yra t. 13, b. l. 16, 17–19, 21, 22). Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. liepos 26 d. išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 216 900 Lt dydžio komisinį atlyginimą už tarpininkautas draudimo sutartis, o (duomenys neskelbtini) kyla abejonių dėl sudarytų draudimo sutarčių tikrumo, pareiškime prašoma įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktoriaus A. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (t. 1, b. l. 1–5; t. 10, b. l. 20–24). Šis pareiškimas ne kartą buvo tikslinamas (t. 1, b. l. 33–36; t. 2, b. l. 25–26, 50; t. 3, b. l. 138–139, 145). Pagal minėtą draudiko pareiškimą 2013 m. rugpjūčio 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00573-13 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) (t. 3, b. l. 111, 112). Atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) gavo informacijos, jog visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surasti klientai įmokas mokėjo tik grynaisiais ir niekaip negalėjo sutvarkyti tiesioginio debeto, kaip buvo įprasta jų versle. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytose gyvybės draudimo sutartyse tik keletas sutarčių buvo su tiesioginiu debetu, tačiau ir tai nelabai veikė. Keletą mėnesių ji prašė šias sutartis sudariusių asmenų pakeisti sutartyse nurodytą mokėjimą į tiesioginį debetą. Visi klientai žadėjo mokėjimo būdą pakeisti, bet to nepadarė, įmokų nemokėjo. Bendrovės praktikoje to nebuvo, kad visi klientai nutrauktų sutartis, dėl to ir kilo įtarimų.
13.8. Galutiniame 2015 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo papildyme Nr. S/15/03-004 nurodyta, jog 114 sutarčių buvo nutrauktos (trys nutrauktos iš karto po pirmos įmokos, likusios nutrauktos iki 2014 m. birželio 9 d.), 1 sutartis liko galioti, o 2 net nebuvo įtrauktos į sąrašą (nesumokėta nė viena įmoka). Avansinius mokėjimus (duomenys neskelbtini) sumokėjo už 65 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis. Tokius parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys dėl civilinio ieškinio patikslinimo (t. 3, b. l. 145, 146–148, 149–151, 152–166).
13.9. 2013 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas tyrimui pateikė tris AB „Danske bank“ mokėjimo nurodymus 216 900 Lt sumai, kurie patvirtina, kad draudikas šiuos pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą banke AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. balandžio 17 d. 6 552 Lt, 2013 m. gegužės 13 d. 56 988 Lt ir 2013 m. birželio 13 d. 153 360 Lt) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas taip pat pateikė minėtas tris sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad jas pasirašė direktorius A. M. (t. 3, b. l. 138–139, 140–142; t. 7, b. l. 180, 181, 184, 187).
13.10. Iš 2014 m. sausio 6 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banke AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. gavo 216 900 Lt iš bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo. Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. atlikti 53 grynųjų pinigų nurašymai už 216 900 Lt, iš kurių grynųjų pinigų nurašymo operacijos vykdytos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. (t. 9, b. l. 138–139).
13.11. Iš 2013 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 10 d. iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į kredito unijos sąskaitą padaryti trys sąskaitos papildymai 95 000 Lt sumai, o būtent: 2013 m. gegužės 13 d. – 20 000 Lt, 2013 m. birželio 13 d. – 60 000 Lt, 2013 m. liepos 3 d. – 15 000 Lt. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš šios sąskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. (pirmas pinigų išgryninimas) iki 2013 m. liepos 10 d. (paskutinis pinigų išgryninimas) atlikta 17 grynųjų pinigų nurašymų (išėmimų) už 94 962,20 Lt, o 40 Lt suma nurašyta kaip lėšų išgryninimo mokestis (iš viso 95 002,20 Lt) (t. 9, b. l. 122–124; t. 12, b. l. 116–118).
13.12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog 27 502,95 Eur (94 962,20 Lt) iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitos išėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) kredito unijos pateikto 2013 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės A. K. prašymo atidaryti banko sąskaitą turinys, kuriame nurodyta, kad atstovauti bendrovę kredito unijoje suteikiama teisė direktoriui A. M., ir pateiktos išgryninimo operacijų lapelių kopijos, iš kurių matyti, jog pinigus išėmė A. M., kuris savo parašu patvirtino atliktos operacijos objektyvumą (t. 12, b. l. 119–136). A. M. neneigė šio fakto, tačiau aiškino, kad tai darė A. R. nurodymu ir, tik pinigus išėmęs, juos perdavė A. R..
13.13. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė 2014 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/123, kurioje nurodyta, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 27 502,95 Eur (94 962,20 Lt), kurių panaudojimą pagrindžiančių dokumentų tyrimui nebuvo pateikta. Šios finansinės operacijos buvo vykdomos laikotarpiu, kai A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (t. 9, b. l. 176–194).
13.14. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis (tyrimo 4 priedas) A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. sausio 29 d., A. M. – nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d., V. K. – nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., Kamerūno Respublikos pilietis Mark A. Z. A. – nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki dabar (2014 m. rugpjūčio 8 d. tyrimo atlikimo data). Vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo A. K.. 2012 m. lapkričio 6 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko A. K. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas A. R., 2013 m. sausio 28 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko A. K. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas A. M.. Pagal 2013 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimų sutartį (tyrimo 35 priedas) A. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (1 000 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įgaliotam asmeniui N. K.) už 9 860 Lt. Vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki dabar (2014 m. rugpjūčio 8 d. tyrimo atlikimo data) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. rugpjūčio 9 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas N. K., o 2013 m. rugpjūčio 29 d. vienintelio visų bendrovės akcijų savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas M. A. Z. A..
13.15. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jis buvo faktinis bendrovės savininkas ir vadovas, nes A. M. realiai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. M. tuo metu, kai buvo priimtas į direktoriaus pareigas, susipažino su vienintelio bendrovės akcininko A. K. sprendimu, pasirašė 2013 m. vasario 25 d. su (duomenys neskelbtini) draudimo agento tarpininkavimo sutartį Nr. AGĮ2013/002 ir daugiau kaip šimtą draudimo sutarčių, kasos išlaidų orderius, kitus buhalterinius dokumentus, suprato savo veiksmus, t. y. suprato ir sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl prisiėmė ir visą atsakomybę. Taigi A. R. apeliaciniame skunde pateikia versiją, jog jis nebuvo realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau tokią versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
13.16. Nuteistasis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. ir A. K. pažinojo iš anksčiau, su A. K. kartu dirbo draudimo bendrovėje. Maždaug 2012 m. A. R. pirmą kartą jam pasiūlė padirbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš pradžių jis atsisakė. Vėliau A. R. dar kelis kartus pasiūlė dirbti gyvybės draudimo srityje. Maždaug 2013 m. pradžioje A. R. dar kartą pasiūlė darbą, ir tada jis sutiko. Jis buvo oficialiai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikinai – bandomajam 3 mėnesių laikotarpiui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. liepos 29 d., tačiau bendrovės veiklai faktiškai nevadovavo, bendrovei vadovavo A. R.. Iš pradžių jis nežinojo, kas yra bendrovės savininkas. Manė, kad A. R., ir tik vėliau sužinojo, jog bendrovės akcininkė yra A. K.. Šiuo laikotarpiu bendrovė savo ofiso neturėjo, bendrovės būstinė buvo A. R. namuose (Kaune, (duomenys neskelbtini)). A. R. jam nurodė sudaryti gyvybės draudimo tarpininkavimo sutartį su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini). Po to, kai tokia sutartis buvo sudaryta, jie pradėjo dirbti, t. y. sudaryti draudimo sutartis su žmonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kiekvienos sutarties sudarymą gaudavo iš draudimo bendrovės užmokestį. Be to, draudimo bendrovė tuo metu vykdė akciją, žadėjo už kiekvienos sutarties sudarymą kuponus, kurių vertė buvo 100 ir 200 Lt. Jis pats taip pat ieškojo žmonių, kurie norėtų sudaryti draudimo sutartis, bet rado jų tik penkis, o didžioji dauguma sutarčių buvo sudaryta, klientus suradus A. R.. Aptariant draudimo tarpininkavimo veiklą, kelis kartus pokalbiuose dalyvavo A. K., kuri vėliau taip pat surado kelis klientus. Jų bendrovėje buvo sugalvota akcija, kad jie sumoka pirmas dvi ar tris įmokas už klientą. Taip buvo siekiama skatinti žmones sudaryti draudimo sutartis. Ši akcija buvo įforminta jo įsakymu. Už sudarytas sutartis draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą komisinius atlyginimus. Jis, A. R. ir A. K. gaudavo savo dalį komisinio atlyginimo už kiekvieną klientą. Iš viso buvo sudaryta 117 sutarčių, iš jų didžiąją dalį sutarčių sudarė A. R., A. K. sudarė apie 20 sutarčių, jis pats sudarė penkias sutartis. Komisinio atlyginimo dalį kiekvienam jų sumokėdavo A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, į šią sąskaitą pinigus pervesdavo A. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“. Pinigus iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitos paimdavo jis ir iš karto atiduodavo šiuos pinigus A. R.. Paprastai šiuos pinigus atiduodavo A. R. jo namuose, kur jie ir buvo saugomi. Vėliau šie pinigai buvo naudojami, sumokant pirmąsias išmokas už klientus pagal bendrovėje vykdytą akciją. Jis pats jokių pinigų nepasisavino, visus pinigus atidavė A. R.. Visa buhalterija ir pinigai buvo saugomi A. R. namuose. Jis matė, kaip A. R. kompiuteryje fiksuodavo pajamų ir išlaidų orderius. A. R. turėjo daugiausia klientų, jis naudojo (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančias bendrovės lėšas įmokų mokėjimui, todėl pildydavo išlaidų orderius. Dalį išlaidų orderių pasirašė ir jis pats, ne tik A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke AB „Swedbank“ rekvizitai taip pat būdavo pas A. R.. Visus reikalingus mokėjimus per banko sąskaitą atlikdavo A. R. iš savo namų kompiuterio. Nuteistasis A. M. nurodė tokią mokėjimų tvarką: A. R. suformuodavo mokėjimo nurodymą, įvesdavo reikalingus skaičius, paskui apie tai telefonu pranešdavo jam, o jis iš savo telefono mobiliuoju parašu patvirtindavo mokėjimą savo vardu. Jokia dokumentacija jam nebuvo pateikta, jo funkcijos apsiribojo tik sudarytų sutarčių peržiūrėjimu, patikrinimu, bendravimu su (duomenys neskelbtini) dėl anketų. Dalį komisinio atlyginimo, gauto iš (duomenys neskelbtini), pasiimdavo A. R. ir A. K.. Komisinius apskaičiuodavo ir išmokėdavo pats A. R.. Maždaug 2013 m. birželio mėn. draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jų klientai pradėjo masiškai atsisakinėti sudarytų sutarčių, dėl to draudimo bendrovė sustabdo bendradarbiavimą su jais. Nusprendė pasitraukti iš darbo savo noru, nes jam kilo įtarimų, suprato, jog nebevaldo bendrovės ir jos kasos. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje A. R. padavė jam pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir tai, kad šis turtas perduodamas N. K.. Jis šį dokumentą pasirašė, nors joks perdavimas realiai neįvyko, N. K. jis nematė. Akte jau buvo N. K. parašas ir, nors jis matė, kad akte nurodyta, jog kasoje yra didelė pinigų suma, tai jam jau nerūpėjo, jis pasirašė ir išėjo iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pats niekada netvarkė, buhalterinius dokumentus tvarkė A. R.. Kai jis išėjo iš darbo, visi buhalteriniai dokumentai liko pas A. R.. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis galvojo, kad A. R. yra bendrovės darbuotojas, ir tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog A. R. bendrovėje nebuvo oficialiai įdarbintas. Pripažįsta, kad išėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, 27 502 Eur, kuriuos perdavė A. R.. Tie pinigai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) ir kurie nebuvo panaudoti, mokant įmokas už klientus, jo manymu, liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje (t. 15, b. l. 80–86, 98, 177).
13.17. Nuteistojo A. M. parodymai dėl A. R. vaidmens bendrovėje yra teisingi ir atitinka kitus bylos įrodymus, juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
13.18. A. M. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo A. R., patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai M. S. ir V. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. K., iš dalies pats nuteistasis A. R. ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinime nurodytu laikotarpiu buvusi vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė A. K..
13.19. N. K. teisiamajame posėdyje paneigė pažinojęs A. M. bei A. K. ir parodė, kad jį su A. R. suvedė M. S., kuris jiems tarpininkavo, sudarant sandorius ir pasirašant sutartį bei perdavimo aktą. N. K. negalėjo nurodyti, kada tiksliai vyko pokalbiai su M. S., tačiau jau buvo šiltas metų laikas. Apie bendrovę, kurios akcijas reikėjo pirkti, jis nieko nežinojo. Iš pradžių apie šios bendrovės pirkimą kalbėjo su M. S., paskui bendravo su A. R.. Su pastaruoju bendravo per „Skype“ programą kompiuteriu, A. R. būdavo M. S. ofise. Tiksliai atsimena, jog su A. R. pradėjo bendrauti dar iki dokumentų pasirašymo. A. R. jam aiškino apie bendrovės pirkimą, tikino, kad viskas tvarkoje, jokių nemalonumų jam nebus. Bendrovės, kurią reikėjo pirkti, pirkimo–pardavimo dokumentus jam atvežė M. S., kokia tai buvo diena, jis neatsimena. Tik tada, kai M. S. atvežė dokumentus, sužinojo, jog perkamos bendrovės pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“, o jos akcininkė yra A. K.. Kiek atsimena, tai buvo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir turto priėmimo–perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta Milašiaus pavardė. Nei A. K., nei A. M. jis tuo metu nepažinojo ir apie bendrovės akcijų bei turto perdavimą su jais nebendravo, apie visus perdavimo reikalus bendravo tik su M. S. ir A. R.. Ar ant šių dokumentų jau buvo A. K. ar A. M. parašai, jis neatsimena. Jis perskaitė atvežtus dokumentus ir pamatė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kita data, t. y. 2013 m. vasario mėn. data. Jis nesidomėjo, kodėl taip buvo padaryta. Be to, jis pamatė, kad priėmimo–perdavimo akte nurodyta, jog bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje yra didelė pinigų suma. Jis „Skype“ programa apie tai paklausė A. R., bet A. R. atsakė, kad taip reikia. Matydamas visus tuos neatitikimus, jis pasirašė pirkimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą. Jokių pinigų už akcijų pirkimą jis nemokėjo, jokio turto iš A. M. ar kito žmogaus nebuvo gavęs. Galbūt gautus iš A. R. dokumentus pasirašinėjo tris atskirus kartus – iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus, paskui abiejų bendrovių pardavimo dokumentus Kamerūno piliečiui, paskui dar dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimu, tačiau tikslių aplinkybių neatsimena. V. K. niekada nematė. Atsimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus Kamerūno piliečiui jam elektroniniu paštu atsiuntė A. R., nes apie tai su juo kalbėjo. A. R. šiuos dokumentus atsiuntė į jo elektroninį paštą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto. Kai A. R. atsiuntė šiuos dokumentus, jis su dokumentais susipažino ir pasirašė, vėliau jo sūnus nuvežė A. R. pasirašyti. Tada jis (N. K.) galėjo įregistruoti sandorius Registrų centre. Visi dokumentai buvo pasirašomi atgaline data (t. 15, b. l. 110–113, 176). Šiems teiginiams pagrįsti N. K. pateikė apygardos teismui savo ir A. R., kuris naudojosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu, susirašinėjimą elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į N. K. asmeninį paštą (adresas nenurodytas) buvo išsiųsti Kamerūno Respublikos piliečio M. A. Z. A. paso nuotrauka ir kiti asmens duomenys, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimu, akcijų pardavimu ir pan. (t. 15, b. l. 154–171, 176).
13.20. Iš esmės tokias pačias aplinkybes parodė teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. S.. Jis patvirtino, kad suvedė N. K. ir A. R. bei vieną kartą buvo nuvežęs N. K. kažkokius dokumentus. Liudytojas parodė, jog teisiamajame posėdyje perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi (t. 15, b. l. 106–107). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. davė išsamius parodymus apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios sutampa su N. K. nurodytomis, jog N. K. su A. R. bendravo pas jį ofise telefonu ar ,,Skype“ programa internetu; A. R. parengė dokumentus, kuriuos jam perdavė, kad paduotų pasirašyti N. K.; po pasirašymo M. S. dokumentus grąžino A. R.; po kaltinime nurodytų dokumentų pasirašymo N. K. jau tiesiogiai bendravo su A. R. dėl abiejų bendrovių akcijų pardavimo (tai liudija ir N. K. pateiktas susirašinėjimas laiškais su A. R.); nei A. M., nei A. R. pažįstamos moters, kurios bendrovę pardavė N. K. (kaip nustatyta – A. K.), liudytojas nepažįsta, jos niekada nematė (t. 4, b. l. 12–14).
13.21. Tokie N. K. ir M. S. parodymai, taip pat teismui N. K. pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais rodo, kad A. R. bendravimas su N. K. apėmė ne tik formalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą N. K., bet ir formalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vadovas buvo N. K., akcijų pardavimą Kamerūno piliečiui. Tai reiškia, jog buvo visiškai įvykdytas abiem pusėms naudingas susitarimas.
13.22. Pažymėtina tai, kad 2014 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime (t. 9, b. l. 146–147) nurodyta, jog pagal Migracijos skyriaus informaciją 2013 metais nėra duomenų apie M. A. Z. A. atvykimą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos, vizų informacinėje sistemoje trejų metų laikotarpiu taip pat nėra duomenų apie minėtam asmeniui išduotą Šengeno vizą. Tai patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. N. K. objektyviai negalėjo perleisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų Kamerūno Respublikos piliečiui M. A. Z. A., o visi jo pasirašyti dokumentai yra fiktyvūs.
13.23. Taigi nors A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji ,,Skype“ programa bendravo su N. K. dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo (t. 15, b. l. 100, 113–115, 173–174), tačiau tokie jos teiginiai neatitinka tikrovės, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad A. K. davė A. R. palankius parodymus, siekdama padėti jam išvengti atsakomybės.
13.24. Pažymėtina ir tai, jog A. R. teisiamajame posėdyje patvirtino N. K. nurodytas aplinkybes dėl jų bendravimo ,,Skype“ programa, dokumentų pasirašymo paaiškindamas, kad neatsimena, ar vyko jųdviejų bendravimas elektroniniais laiškais (t. 15, b. l. 100–106, 115–118, 130–131). A. R. pripažino M. S. perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį ir turto perdavimo aktą, kad M. S. juos duotų pasirašyti N. K.. Kai M. S. grąžino pasirašytus dokumentus, A. R. juos perdavė pasirašyti A. K. (t. 15, b. l. 176).
13.25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes daroma išvada, jog A. R. parodymai dėl N. K. teismui pateiktų dokumentų kopijų, kurias šis gavo elektroniniu paštu ir kurias tariamai galėjo išsiųsti direktorius A. M., neatitinka tikrovės.
13.26. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad su prašymu tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi į jį kreipėsi A. R., o A. M. ir N. K. niekada nematė, su jais nebendravo. Paaiškino, jog anksčiau per A. R. buvo sudaręs draudimo sutartis. A. R. siūlymu tapo laikinu bendrovės direktoriumi. Jis nesidomėjo bendrove, nes sutiko tapti direktoriumi gerai nepagalvojęs. Penktadienį buvo pateikti dokumentai Registrų centrui, o pirmadienį jis jau persigalvojo ir atsisakė nuo pareigų. Prieš susitikimą jis su A. R. bendravo ir susitarė dėl susitikimo. A. R. turėjo jo asmens duomenis, nes anksčiau jį draudė. Į susitikimą A. R. atvyko su paruoštais dokumentais. V. K. pasirašė dokumentus, jų išsamiai neskaitęs. Vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus N. K., 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo atleisti iš direktoriaus pareigų A. M. ir paskirti jį (V. K.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (t. 8, b. l. 71) nematė. Pasirašė 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis (t. 8, b. l. 64–67), tačiau nesupranta, kaip vienintelio akcininko sprendimas galėjo būti priimtas daug anksčiau – 2013 m. rugpjūčio 9 d., nes A. R. nežinojo, kad V. K. sutiks su pasiūlymu. Šis dokumentas buvo surašytas atgaline data (t. 15, b. l. 128–130).
Žemesnės instancijos teismas
13.27. A. K. parodymai taip pat patvirtina, jog už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paruošimą buvo atsakingas A. R., kuris su bendrove nebuvo susijęs jokiais darbo santykiais. A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su A. R. konsultavosi dėl bendrovės įsigijimo, jie kartu surado jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę ir A. R. apsiėmė pakeisti bendrovės statusą iš likviduojamos. Tam ji paskyrė A. R. direktoriumi. Jokio atlygio A. R. negavo, jai padėjo iš draugiškų paskatų. Nupirkus bendrovę paaiškėjo, jog jos verslo sumanymas nepelningas, todėl ji svarstė, ką daryti toliau. Tuo metu susitiko A. M., kuris jai papasakojo apie savo planus vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą. Ji pasiūlė A. M. savo bendrovę vykdyti draudimo veiklą, sutarė, kad A. M. pakeis A. R. direktoriaus pareigose. Ji perleido A. M. visą bendrovės veiklos kontrolę ir atsakomybę už ją. Ji pati bendrovės veikloje nedalyvavo. Vėliau, kai buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis su (duomenys neskelbtini), ji pasiūlė keliems žmonėms sudaryti sutartis per A. M.. Maždaug apie 2013 m. vasarą A. M. pradėjo sakyti apie kilusias problemas su (duomenys neskelbtini). Išeinant iš darbo A. M., ji jam pasakė norinti bendrovę parduoti. Po kelių savaičių atsirado pirkėjas. A. K. nežino, kas jį surado. Akcijų pirkimo–pardavimo N. K. sutartį paruošė ir atspausdino galbūt A. R.. Nurodė, kad A. M. galėjo susitarti su N. K. dėl akcijų pirkimo. Su N. K. bendravo tik vieną kartą per ,,Skype“ programą, kai šis norėjo įsitikinti, ar ji tikrai nutarė parduoti bendrovę. Jokiuose akcininkų pasitarimuose ji nedalyvavo, nes bendrovėje nedirbo, nebent perskaitydavo kokią sutartį. Jos funkcijos apsiribojo tik direktoriaus paskyrimu ir kelių klientų rekomendavimu (t. 15, b. l. 100, 113–115, 173–174).
13.28. Tokie A. K. parodymai rodo, kad A. R. ne tik dalyvavo priimant sprendimą įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jis ir sutvarkė visus dokumentus, susijusius su bendrovės statuso pakeitimu, įregistravo bendrovės būstinę savo gyvenamosios vietos adresu, o po jo atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir toliau rengė bendrovės dokumentus.
13.29. Atkreipiamas dėmesys, jog A. K. parodymus, kad N. K. galbūt surado A. M. ir pastarasis susitarė su N. K. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo, paneigė ne tik pats N. K. ir M. S., kuris atliko tarpininko vaidmenį tarp A. R. ir N. K., bet ir pats A. R. parodęs, jog vykdė ne A. M., o A. K. prašymus (t. 15, b. l. 100–106, 115–118, 130–131). Taigi A. K. versija, kad A. M. buvo perleidusi visą bendrovės kontrolę, neatitinka tikrovės.
13.30. Aptarti nuteistojo A. M., liudytojų V. K., M. S. ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. bei A. K. parodymai įrodo, kad būtent A. R. realiai vadovavo UAB„(duomenys neskelbtini)“, t. y. priimdavo su bendrovės veikla susijusius svarbiausius sprendimus, ir per jį buvo sprendžiami visi iškilę klausimai.
13.31. Nors A. K. teigė, jog ji bendrovės veikloje nedalyvavo ir ja nesidomėjo, tačiau tokius jos parodymus paneigė ne tik A. M. parodydamas, kad A. K. sudarinėjo draudimo sutartis ir gavo komisinį atlyginimą, bet ir rašytinė bylos medžiaga. 2014 m. rugpjūčio 22 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole (t. 9, b. l. 96) užfiksuota, jog A. K. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo darbo, skirtas bendrauti daugiausia tik su draudimo klientais. Šiuo telefonu maždaug tris–keturis kartus per mėnesį A. M. ir A. K. susiskambindavo ir susitardavo susitikti prekybos centre. Taigi šie duomenys patvirtina A. M. teiginius dėl A. K. dalyvavimo bendrovės veikloje.
13.32. Atmetama A. R. versija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis tik konsultavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pats A. R. yra nurodęs, kad pasiūlė A. M. apdrausti kelis klientus, pildė anketas, surašė kasos išlaidų orderius, užpildė ir atspausdino akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei perdavimo aktus, A. M. prašymu atliko pavedimus, sumokėdamas Sodrai įmokas už darbuotojus. Tokie A. R. veiksmai negali būti laikomi tik konsultacinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu A. R. realiai nebūtų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jam nebūtų pagrindo spręsti naujų bendrovės direktorių suradimo ir paskyrimo, bendrovių pardavimo, klientų suradimo ir sutarčių sudarymo bei kitus klausimus. Akivaizdu, kad A. R. surado A. M. ir pasiūlė jam tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis nupirko su A. K., direktoriumi. Tai vėliau A. R. leido per jam parankų asmenį netrukdomai vadovauti bendrovei. A. M. buvo oficialiai paskirtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl, norint bendrovei įforminti sudarytas draudimo sutartis, sandorius ir atlikti kitus veiksmus, A. M. privalėjo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.
13.35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad A. R., veikdamas pagal bendrą susitarimą su A. M., pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris buvo jų abiejų žinioje.
13.36. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo jo žinioje, todėl jis negali būti atsakingas už šio turto pasisavinimą. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad A. M. jam duodavo grynus pinigus, kuriuos jis perduodavo klientams pirmosioms įmokoms atlikti, neleidžia daryti išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo jo žinioje. Taigi nuteistasis A. R. nurodo, kad jis nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas.
13.37. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.
13.38. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš tiesų BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialus, t. y. kaltininkui svetimas turtas ar turtinė teisė turi būti patikėti ar būti jo žinioje.
13.39. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytu laikotarpiu A. M. buvo įformintas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. atsakingas už bendrovėje esantį turtą. Kita vertus, ši aplinkybė nereiškia, jog A. R. nepadarė aptariamame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų nusikalstamų veiksmų.
13.40. Jau minėta, kad A. R. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. jis surado A. M., kuris sutiko tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priimdavo svarbiausius sprendimus dėl bendrovės veiklos ir pan. Akivaizdu, jog pats A. M. suprato nebuvęs tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo kurio priklausytų visa bendrovės veikla. Kadangi A. M. buvo iš dalies formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, A. R. turėjo galimybę per A. M. prieiti prie bendrovei priklausančio turto ir spręsti dėl jo panaudojimo. Šią aplinkybę patvirtina ne tik A. M., bet ir paties A. R. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.
13.41. A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis neturėjo prieigos prie bendrovės buhalterinių dokumentų. Iš pradžių galvojo, jog bendrovės vadovas yra A. R., ir tik vėliau sužinojo, kad bendrovės akcininkė yra A. K.. Apie tai, jog A. R. nebuvo oficialiai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Sudaryti tarpininkavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) jam taip pat nurodė A. R.. Komisinio atlyginimo dalį kiekvienam paskaičiuodavo irgi A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, į kurią pinigus iš bendrovės sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, pervesdavo A. R.. Pinigus, kuriuos A. M. išimdavo iš unijoje esančios bendrovės sąskaitos, jis perduodavo A. R.. Pinigai buvo laikomi A. R. namuose, kur buvo saugomi visi buhalteriniai dokumentai (kasos išlaidų orderiai, klientų sąrašai, ataskaitos ir pan.). Nuteistasis A. M. teisme taip pat paaiškino mokėjimų atlikimo tvarką nurodydamas, kad jis iš savo telefono mobiliuoju parašu patvirtindavo A. R. paruoštą mokėjimą.
13.42. Nuteistojo A. M. parodymus, jog visus mokėjimus per banką atliko A. R. iš savo gyvenamojoje vietoje esančio kompiuterio, objektyviai patvirtina rašytinė bylos medžiaga. AB „Swedbank“ pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad iš šios sąskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki rugpjūčio 12 d. buvo ne kartą apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir atliekamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kartu pateiktame šio banko prisijungimų elektroniniais kanalais sąraše nurodytas IP adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 54–57). Prokuroras pateikė Kauno technologijos universiteto 2017 m. liepos 25 d. atsakymą į prokuroro užklausimą, kuriame nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2013 metais buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) gimnazijos kompiuterių tinklui (t. 15, b. l. 125, 126, 131). 2016 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti A. R. parodymai, jog jis savo gyvenamojoje vietoje (Kaune, (duomenys neskelbtini)) naudojosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos interneto tinklu, prisijungęs prie jų serverio. Taip pat jis parodė, kad yra daręs pavedimus iš savo namų kompiuterio. Negali patvirtinti, jog visi AB „Swedbank“ sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai buvo atlikti jo paties, nes prie serverio galėjo prisijungti bet kas (t. 13, b. l. 63). Šiame posėdyje apklaustas A. M. paneigė, kad, būdamas pas A. R., jis naudojosi A. R. kompiuteriu ar jo belaidžiu internetu savo kompiuteryje (t. 13, b. l. 63). Taigi objektyviai nustatyta, jog iš tiesų bendrovės ofisas buvo A. R. gyvenamojoje vietoje ir pats A. R. atliko nurodytus mokėjimus.
13.43. Tuo pačiu pažymėtina, kad jau minėtame banko išraše nurodytas pavedimas Valstybiniam socialiniam draudimui padarytas 2013 m. rugpjūčio 12 d., t. y. V. K. tariamo paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dieną, nors pats susitikimas su juo įvyko tik rugpjūčio 19 d. ir tą dieną V. K. sutiko tapti direktoriumi. Tai yra nurodę tiek V. K., tiek A. R.. 2017 m. rugsėjo 11 d. teisiamajame posėdyje V. K. paneigė atlikęs šį mokėjimą, nes iki rugpjūčio 19 d. net nežinojo apie tokį pasiūlymą, rugpjūčio 19 d. jokių buhalterinių dokumentų A. R. jam taip pat nepateikė ir jis objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Šiame teismo posėdyje A. R. dėl to iš viso nepasisakė nurodęs, kad surado V. K. A. K. prašymu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik formalus akcininkas, to reikėjo, kadangi A. M. išėjo iš darbo (t. 15, b. l. 130–131). Jau minėta, jog vėliau A. R. pripažino daręs Valstybiniam socialiniam draudimui įmokas už darbuotojus.
13.44. 2014 m. balandžio 23 d. kratos protokole nurodyta, kad, 2014 m. balandžio 23 d. atlikus kratą A. M. namuose, rasta: <...> viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis 6 abonentiniams numeriams su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10) kartu su visais iš to kylančiais įsipareigojimais; 2013-03-01, 2013-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros už įsigytas SIM korteles ir telefonus; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10) kartu su visais iš to kylančiais įsipareigojimais; 2013-03-18 elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) originalas; (duomenys neskelbtini) kredito unijos banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas (t. 8, b. l. 168–169, 171–196; t. 9, b. l. 5–6).
13.45. Nors minėtas paslaugų teikimo sutartis sudarė A. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau jis už paslaugas nemokėjo. Jau minėta, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme A. R. patvirtino elektroninėje bankininkystėje atlikęs mokėjimus už telefono ryšį ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šią aplinkybę taip pat objektyviai patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Nustatyta ir tai, jog abu nuteistieji disponavo A. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios sąskaitos išimtais grynaisiais pinigais.
13.46. Taigi nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus A. R. oficialiai nebuvo suteikti įgaliojimai, tačiau jis, per A. M. ir su pastarojo žinia priimdamas sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, realiai veikė kaip BK 183 straipsnyje numatytas specialus subjektas. Tai atitinka naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
13.47. Nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė buvus bendrininkų susitarimą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišdėstė motyvų, kuo pasireiškė jo bendrininkavimas, pasisavinant A. M. patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
13.48. Tokie apeliantų skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
13.49. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas bendrais nuteistųjų A. M. ir A. R. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas buvus nuteistųjų A. M. bei A. R. susitarimui pasisavinti jiems svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes jie veikė kaip bendravykdytojai. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. ir A. R. veikė bendrininkų grupe, todėl jų nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, yra pagrįsta.
13.50. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Taigi vykdytojas yra asmuo, tiesiogiai realizavęs visus ar bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių.
13.51. Ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog šioje byloje svetimo turto pasisavinimo vykdytojai yra abu nuteistieji, nes jie abu realizavo šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o tuos jų veiksmus ir dėl jų atsiradusius padarinius – padarytą žalą – sieja tiesioginis priežastinis ryšys.
13.52. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. ir A. R. susitarimą pasisavinti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą įrodo jų veiksmų bendrumas, kiekvienas iš jų atliko tam tikrus veiksmus, bendrai realizuodami suderintą planą. A. M. ir A. R. veikė pagal iš anksto suderintą schemą, nes jų veiksmai nuo pat sutarties sudarymo su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) pradžios buvo nukreipti į svetimo turto pasisavinimą, pasinaudojant sukurta įvykių seka, siekiant gauti priėjimą prie pinigų, pervestų iš bendrovės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Draudimo tarpininkavimo sutartis A. M. ir A. R. buvo sudaryta ne turint tikslą gauti pelną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, bet nesąžiningai pasipelnyti iš sudaromų draudimo sutarčių, kurių pagrindinis tikslas buvo ne klientų gyvybės draudimas, o sutarties su kuo didesne įmoka sudarymas, siekiant gauti kuo didesnį komisinį atlyginimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini). Visų, išskyrus vieno, asmenų sudarytos gyvybės draudimo sutartys, A. M. ir A. R. nustojus mokėti įmokas už klientus, buvo nutrauktos klientų pageidavimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmų įmokų už klientus sumokėjimas buvo ne teisėta skatinimo priemonė sudaryti sutartį, bet priemonė sudaryti kuo daugiau ir kuo didesnės vertės sutarčių, turint tikslą gauti komisinį mokėjimą iš draudimo bendrovės už sudarytą sutartį. A. R. surašyti ir atspausdinti bei A. M. kaip bendrovės vadovo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir turto priėmimo–perdavimo aktas yra fiktyvūs. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip priemonė pasisavinti lėšas, gautas iš draudimo bendrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir negalėjo turėti jokios naudos iš tokios veiklos. Dėl to A. M. iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) kredito unijoje išgryninti bendrovei priklausantys pinigai buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, bet perduoti A. R. ir pasidalinti.
13.53. Pervesdamas iš savo asmeninio kompiuterio, turėdamas savo žinioje prisijungimo kodus prie AB „Swedbank“ esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, iš minėtos bendrovės sąskaitos į (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą per 3 kartus 27 513,90 Eur kaip sąskaitos papildymus ir pranešęs apie tai A. M., kuris iš (duomenys neskelbtini) kredito unijoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos per 17 kartų išgrynino 27 502,95 Eur, A. R. suprato, kad jie kartu pasisavina svetimą turtą ir taip pažeidžia turto savininko interesus bei daro jam turtinę žalą, ir to norėjo. A. R. bei A. M. veiksmus sieja priežastinis ryšys su atsiradusiais padariniais – turtine žala, todėl jie abu privalo atsakyti už svetimo turto pasisavinimą.
13.54. Tuo pačiu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadą, jog A. M. pasisavino jo ir A. R. žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje formuluodamas kaltinimą A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. R., pasisavino jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
13.55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų visetą, nustato, jog A. M. skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis pasisavino didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, buvusį jo ir A. R. žinioje.
13.56. Dėl išdėstytų motyvų nuteistųjų A. M. ir A. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
14. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
14.1. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vieną iš nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
14.2. Teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 dalies prasme dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012 ir kt.). Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.
14.3. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. R. ir A. M. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, jog, veikdami bendrininkų grupėmis, pagamino du netikrus dokumentus. Teismas nustatė, kad į netikrą 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį A. R. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1 000 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, iš viso už 2 855,65 Eur, ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. A. R. atspausdino šį dokumentą ir 2013 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, pateikė jį pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelei akcininkei A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui N. K., visiems žinant, kad sutartis fiktyvi, t. y. pasirašyta atgaline data ir N. K. realiai nemokant pinigų už akcijas bei neperkant jokios bendrovės.
Be to, į netikrą 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir pinigų perdavimo–priėmimo aktą A. R. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui N. K. neperdavė, to nedarys ir joks kitas asmuo.
14.4. 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuota, jog 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoda A. K., o akcijas perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo N. K.. Sutartyje yra ir rankraštiniai abiejų parašai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens parašas patvirtintas antspaudu (t. 8, b. l. 147).
2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius A. M. perduoda, o vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą (konkretus turtas buvo nurodytas šio nuosprendžio 2 (ir 6) punkte). Dokumente yra A. M. bei N. K. rankraštiniai parašai (t. 8, b. l. 152).
14.5. Nuteistasis A. R. duodamas parodymus neneigė paruošęs minėtus dokumentus, tačiau, pagal jo žodžius, tai padarė iš draugiškų paskatų, norėdamas padėti A. K. ir A. M.. Galbūt duomenis apie akcijų pardavimo kainą gavo iš A. K., o duomenis apie perduodamą turtą – iš A. M.. Internete jis susirado dokumentų šablonus ir juos užpildė. Galbūt jo paties užpildytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį A. K., o dokumentų ir turto perdavimo aktą A. M. išsiuntė elektroniniu paštu. Jis nieko nežino apie šių dokumentų pasirašymo aplinkybes, jam tai buvo neįdomu. Kiek atsimena, N. K. šiuos dokumentus nuvežė M. S., kokiu būdu tai įvyko ir kaip juose pasirašė N. K., kokia seka šie asmenys pasirašė sutartį bei aktą, jam nerūpėjo. Galbūt pirma akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašė A. K., paskui šį dokumentą turėjo perduoti jam (A. R.), kuris minėtą sutartį turėjo perduoti M. S., o pastarasis turbūt nuvežė dokumentus N. K.. Visko neatsimena, jam tai nerūpėjo. Neteisinga data pirkimo–pardavimo sutartyje turbūt atsirado dėl jo (A. R.) neatidumo. Ši data galbūt buvo nurodyta šablone internete ir jis jos nepakeitė. Kiek atsimena, su N. K. „Skype“ programa bendravo iki sandorio sudarymo, po to su juo nebendravo. Kokiam tikslui N. K. pirko bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, nes buvo neįdomu (t. 15, b. l. 100–106, 115–118, 130–131, 176).
14.6. Tokie nuteistojo A. R. teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
14.7. Jau minėta aptariant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. R. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei kartu su formaliu bendrovės direktoriumi A. M. turėjo savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Byloje objektyviai nustatyta, kad iš tiesų pati bendrovė buvo įsigyta ir naudojama, siekiant pasisavinti lėšas – iš draudimo bendrovės gautą komisinį atlyginimą.
14.8. Atmetami nuteistojo A. R. apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje neįrodyta, jog A. M. bei A. K. veikė A. R. nurodymu ir su jo žinia. Tai, kad bendrovės veiklai iš esmės vadovavo ir sprendimus priėmė pats A. R., patvirtina jau anksčiau išsamiai aptarti įrodymai, todėl jie nekartojami.
14.9. Nuteistasis A. R. neigė žinojęs, jog kaltinime nurodytas akcijų pardavimo sandoris ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bei turto perdavimo aktas buvo fiktyvūs. Tokiu būdu apeliantas bandė įtikinti ginčijamų dokumentų pagrįstumą teigdamas, kad jis neturėjo tikslo pagaminti netikrus dokumentus.
14.10. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, kadangi ši jo versija prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo A. R. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši versija aptarta bei motyvuotai ir pagrįstai atmesta. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
14.11. Nuteistojo A. R. gynybinė versija ir apeliacinis skundas iš esmės grindžiami tuo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais nuteistojo A. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažinus jo padarytą veiką mažareikšme) N. K. parodymais.
14.12. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
14.13. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių asmenų parodymų nepatikimais ir juos atmesti. Nuteistasis A. M. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. K., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes dėl A. R. dalyvavimo pasirašant dokumentus, jų parodymai sutapo tiek tarpusavyje, tiek su kita rašytine bylos medžiaga.
14.14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. M. parodė, kad 2013 m. liepos mėn. pabaigoje A. R. jam padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir tai, jog šis turtas perduodamas N. K.. Jis tokį priėmimo–perdavimo aktą pasirašė, nors turto realiai neperdavinėjo ir N. K. nematė. Akte jau buvo N. K. parašas ir, nors jis matė akte įrašą, kad kasoje yra didelė pinigų suma, tai jam nerūpėjo. Jis pasirašė dokumentą ir išėjo iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pats niekada netvarkė, buhalterinius dokumentus tvarkė A. R.. Kai jis išėjo iš darbo, visi buhalteriniai dokumentai liko pas A. R. (t. 15, b. l. 80–86, 98, 177).
14.15. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jis pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pradavimo sutartį ir šios bendrovės dokumentų bei turto priėmimo–perdavimo aktą A. R. nurodymu, nes taip reikėjo. N. K. parodymai detaliai išdėstyti šio nuosprendžio 13.20 punkte, todėl nekartojami. Parodęs, jog nemokėjo pinigų už akcijas, neperėmė ir nematė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, N. K. iš esmės pripažino, kad kaltinime nurodyti dokumentai yra fiktyvūs.
14.16. Liudytojo M. S. parodymai išdėstyti šio nuosprendžio 13.21 punkte, todėl taip pat nekartojami.
14.17. Teiginiams pagrįsti apygardos teismui N. K. pateikė jau minėtame šio nuosprendžio 13.20 punkte nurodytą savo ir A. R., kuris naudojosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu, susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Toks susirašinėjimas patvirtina liudytojo M. S. parodymus, kad A. R. įgyvendino savo įsipareigojimus N. K., formaliai įforminant bendrovių pardavimą, ir tai, jog po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo N. K. pastarasis su A. R. bendravo asmeniškai, be M. S. tarpininkavimo.
14.18. Taigi liudytojo M. S., nuteistojo A. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. parodymai paneigia nuteistojo A. R. versiją, kad jo vaidmuo buvo epizodiškas, o kaltinime nurodytas sandoris ir dokumentų bei turto perdavimo aktas buvo realūs.
14.19. Ta aplinkybė, jog A. M. ir N. K. davė parodymus apie savo pačių padarytą nusikalstamą veiką, nereiškia, kad jie buvo suinteresuoti apkalbėti A. R.. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl šių asmenų parodymai yra nepatikimi. Be to, negalima daryti išvados, jog A. M. ir N. K. dėl siekio patys išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį yra suinteresuoti duoti A. R. nepalankius parodymus, juo labiau kad jų parodymai apie jau minėtų dokumentų pasirašymą patvirtina jų pačių kaltę.
14.20. Taigi apelianto versija dėl A. M. ir N. K. parodymų neobjektyvumo atmetama kaip nepasitvirtinusi.
14.21. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog A. K. patvirtino priėmusi sprendimą parduoti bendrovės akcijas ir pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie A. K. parodymai nepaneigia A. R. kaltės, nes objektyviai nustatyta, jog būtent jis parengė dokumentus, davė juos pasirašyti A. K., A. M. ir N. K., taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą už atitinkamo dydžio sumą (kuri nebuvo mokama) ir dokumentų bei turto perdavimą (tai nebuvo atlikta) N. K.. Tai nustatyta iš A. M., N. K., M. S. bei iš dalies paties A. R. parodymų. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nustatyta, kad A. K., būdama bendrovės akcininkė, bendrovės veikla visiškai nesidomėjo, nežinojo bendrovės būstinės adreso, bendrovės veiklos ir pajamų, nesidomėjo bendrovės akcijų pardavimu N. K.. A. K. pati bendrovę 2012 metais pirko A. R. patarimu, kuris rūpinosi bendrovės statuso pakeitimu ir A. M. paskyrimu direktoriumi. Taigi A. K. buvo nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, o faktinis bendrovės savininkas buvo A. R..
14.22. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad tik pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis gali būti vertinama kaip dokumentas. Nepasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nesukelia fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl nelaikytina dokumentu. Iš to daro išvadą, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu už netikrų dokumentų pagaminimą.
14.23. Tokie apelianto argumentai atmetami.
14.24. Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. BK 300 straipsnio nusikaltimo dalykas gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.
14.25. Nustatyta, kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas neturi jokių akivaizdžių formalių turinio ir formos trūkumų, dėl kurių jie negalėtų funkcionuoti teisinėje apyvartoje. Jie liudija teisiškai svarbius, tačiau tikrovės neatitinkančius juridinius faktus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bei jos dokumentų ir turto perdavimą kitam juridiniam asmeniui, todėl teisėtai pripažinti dokumentais.
14.26. Skundo argumentai, jog tokie veiksmai kaip dokumentų paruošimas ir jų atspausdinimas, kol jie nepasirašyti, negali sukelti jokių teisinių padarinių, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Jau minėta, kad netikro dokumento pagaminimas apima alternatyvius veiksmus – surašymą, atspausdinimą ar kitokį pagaminimą, todėl nuteistojo A. R., kaip ir A. M., veiksmus dėl netikrų dokumentų pagaminimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip netikro dokumento pagaminimą.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
15. Nuteistojo A. R. ir nuteistojo A. M. gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino A. R. ir A. M. veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, todėl nepagrįstai nevertino jų veikos kaip mažareikšmės (BK 37 straipsnis). Apeliantų nuomone, nesuprantama teismo pozicija, kai dėl vienų bendrininkų ta pati veika vertinama kaip mažareikšmė, o dėl kitų – kaip sukėlusi žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, ir jiems taikoma baudžiamoji atsakomybė.
15.1. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti.
15.2. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto ar netikro dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti tik preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žalos arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar netikri dokumentai sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus.
15.3. Pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas taikyti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai, kurią padarę pripažinti kaltais A. K. ir N. K., BK 37 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie savo parašais patvirtino netikrus dokumentus: bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o N. K. – ir su šia sutartimi susijusį dokumentų bei turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuos paruošė kitas asmuo, t. y. A. R., pats ir buvęs suinteresuotas šių netikrų dokumentų pagaminimu. A. K. bei N. K. aptartus veiksmus atliko A. R. paprašyti, dėl šių veiksmų teismo posėdyje išreiškė savo gailėjimąsi. Teismo vertinimu, A. K. ir N. K. veiksmais baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui nebuvo padaryta pakankamo laipsnio žalos ir dėl to, kad minėtų netikrų dokumentų pagaminimo faktai buvo nustatyti ir nesukūrė neatitaisomų juridinių faktų. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į N. K. ir A. K. asmenybes: jie neteisti, dirba, o jų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje iš esmės yra atsitiktinio pobūdžio, kitiems asmenims siekiant savo tikslų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šių aplinkybių.
15.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. R. ir A. M. nusikaltimų padarymo aplinkybės, jų kiekis, pavojingumo pobūdis ir laipsnis neleidžia jų nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 straipsnio nuostatų.
Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
16. Nuteistojo A. M. gynėja nesutinka su A. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti.
16.1. Šis gynėjos prašymas netenkintinas.
16.2. BK 222 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas <...> paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
16.3. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
16.4. A. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio l dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus.
16.5. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015).
16.6. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2013-01-25 specialisto išvadoje Nr. 5-2/123, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“) 4 punkto („jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“) pažeidimų visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 (t. 9, b. l. 176–194).
16.7. Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.
16.8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. M. kaltės apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagrįstos byloje Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinktų, teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 2 dalyje, 290 ir 301 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ištirtų, patikrintų bei nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Priešingai, nei nurodo nuteistojo A. M. gynėja, A. M. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji.
16.9. Jau minėta, kad byloje nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo mechanizmas. Nuteistojo A. M., kaip ir A. R., atlikti veiksmai nuo pat nusikalstamos veikos pradžios buvo nukreipti, siekiant konkrečių padarinių, t. y. išgryninti pinigines lėšas, gaunamas kaip komisinis atlyginimas už gyvybės draudimo sutarčių sudarymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė, tačiau tyrimui nepateikė buhalterinių dokumentų, iš kurių objektyviai būtų galima nustatyti kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdytų operacijų pagrįstumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šie dokumentai neišsaugoti.
16.10. Byloje surinktais įrodymais, kurie išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl dar kartą neaptariami, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 tyčia neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis įstatymo reikalavimų, pats buhalterinės apskaitos netvarkė (bendrovė neturėjo buhalterio) ir neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai.
16.11. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.
16.12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio neturėjo.
16.13. Taigi pagal įstatymą A. M., būdamas bendrovės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, tačiau šios pareigos nevykdė.
16.14. Nuteistojo A. M. gynėja teigia, jog A. M. veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės. Gynėjos nuomone, A. M. objektyviai negalėjo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes jam pagal aptartas darbo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudarytos galimybės organizuoti apskaitą kitaip, nei ją organizavo A. R.. Kita vertus, A. M. pagal jam sudarytas darbo sąlygas įsitikino dėl įmonėje vedamos apskaitos, pats matė apskaitos dokumentus A. R. namuose.
16.15. Tokie teiginiai nepaneigia A. M. atsakomybės dėl jam pareikšto kaltinimo už dokumentų kaltinime nurodytu laikotarpiu neperdavimą ir dėl to kilusius padarinius.
16.16. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Apie kaltės turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, tiek kiti įrodymai. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.
16.17. Nagrinėjamoje byloje nustatyti objektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai leidžia daryti išvadas ir apie šio nusikaltimo subjektyviuosius požymius.
16.18. Gynėjos teiginiai, kad, A. M. išėjus iš darbo 2013-07-29, ataskaitiniai metai dar nebuvo pasibaigę, buvo paskirtas kitas vadovas, todėl jis niekaip negali būti kaltinamas minėtos pareigos nevykdymu, atmetami kaip nepagrįsti.
16.19. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis (4 priedas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 buvo A. M. (t. 9, b. l. 194; t. 10, b. l. 4–7).
16.20. Gynėjos nuomone, A. M. nežinojo apie buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietą jo atleidimo laikotarpiu arba sąžiningai klydo dėl jos, galvojo, jog šie dokumentai tinkamai perduoti naujam vadovui. Būtent dėl naujų vadovų rūpestingumo trūkumo buvo prarasta galimybė sureaguoti ir ateityje išvengti nepagrįsto kaltinimo, nes naujieji vadovai nepranešė, kad nėra buhalterinės apskaitos, jos neieškojo, nereikalavo perduoti, neorganizavo apskaitos iki finansinės ataskaitos už 2013 metus patvirtinimo 2014 metais. Jei A. M. būtų žinomi trūkumai, jis būtų galėjęs imtis priemonių ją taisyti, atkurti.
16.21. Tokie teiginiai prieštarauja bylos duomenims.
16.22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos atmeta ir vertina kaip gynybinę poziciją, paneigtą iš dalies paties A. M. parodymais, kuriuose jis iš esmės pripažino kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų ir parodė žinojęs apie direktoriaus vaidmenį bendrovėje, bijojęs materialinės atsakomybės, todėl pirmą kartą pagal A. R. siūlymą nesutiko tapti bendrovės direktoriumi (t. 15, b. l. 80–86, 98, 177). Iš A. M. parodymų analizės taip pat matyti, kad jis pats nesidomėjo bendrovės veiklos organizavimu, bendrovėje dirbo apie vieną valandą ir buvo atsakingas už sutarčių pasirašymą bei naujų klientų suradimą, vykdė kitus A. R. nurodymus, sutiko su jam pavestomis funkcijomis. Taip pat A. M. patvirtino, kad, pasirašydamas A. R. jam pateiktą bendrovės dokumentų ir turto perdavimo aktą, N. K. neperdavė jokių dokumentų. Taigi pats A. M. sąmoningai pasirinko tokio elgesio modelį, juo labiau kad byloje pateikti duomenys apie tai, to neginčija ir A. M., jog jis yra buvęs kelių bendrovių direktorius, taigi žino šį darbą ir atsakomybės ribas.
16.23. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. ne tik suvokė savo atsakomybę, bet būtent tokių pasekmių ir norėjo, nes jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas bendrai pagal iš anksto suderintą planą su A. R. savintis bendrovės lėšas.
16.24. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai nustatė A. M. kaltę, kadangi bendrovės veikla jis nesidomėjo ir nežinojo apie A. R. sumanymą pasisavinti bendrovės lėšas. Pastaroji aplinkybė paneigta, aptariant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Byloje objektyviai nustatyta, kad iš tiesų pati bendrovė buvo įsigyta ir naudojama, siekiant pasisavinti lėšas, gautas iš draudimo bendrovės. Aplinkybė, jog, bendrovėje nesant buhalterio, A. M. kaip direktorius neišsaugojo buhalterinių dokumentų, nepaneigia jo atsakomybės.
16.25. Bylos aplinkybės rodo, kad A. M. yra patyręs versle, aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus. Žinodamas pareigą apskaityti visas pinigų sumas, vesti (nesant buhalterio) arba organizuoti buhalterinės apskaitos vedimą, saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, juos priimti pradedant dirbti ir perduoti naujam vadovui, kai nutraukiama darbo sutartis, prireikus juos pateikti valstybinėms institucijoms, sąmoningai to nedarė, atliko veiksmus, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo perduoti, o paslėpti.
16.26. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. baudžiamasis įstatymas (BK 222 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.
Dėl bausmių
17. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams.
17.1. Nuteistojo A. R. ir nuteistojo A. M. gynėjos apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių argumentų dėl A. R. ir A. M. paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų pasisavinimą esant vienintelės numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – sankcijai iki dešimties metų, jiems paskirtos žymiai mažesnės nei vidutinės trukmės bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežtos.
17.2. Tos pačios nuomonės teisėjų kolegija laikosi ir dėl nuteistiesiems už netikrų dokumentų pagaminimą (A. R. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, o A. M. – viena) paskirtų bausmių.
17.3. Nuteistajam A. M. už apgaulingą apskaitos tvarkymą paskirta bausmė taip pat yra teisinga.
17.4. Galutinė subendrina bausmė A. M. negali būti laikoma per griežta, juo labiau kad teismas nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.
17.5. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, A. R. paskyręs teisingas bausmes už atskiras veikas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą.
17.6. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai teismas taiko bausmių apėmimą. Vienas iš tokių atvejų – kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Aptariamos teisės normos 6 dalis numato, kad, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Būtent šios nuostatos teismas nesilaikė.
17.7. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas už trijų baigtų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas sunkių (BK 183 straipsnio 2 dalis), o kiti du – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis) (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Taigi dvi veikos priskiriamos tai pačiai, o viena – skirtingai nusikalstamų veikų kategorijai pagal BK 11 straipsnį, todėl turi būti taikomi abu bausmių subendrinimo būdai (BK 63 straipsnio 6 dalis).
17.8. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. paskirtos dvi bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinamos tarpusavyje, jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius – švelnesnės bausmės. Tokia bausmės dalis pridedama, atsižvelgiant į skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo pasirinktą proporciją, taikant bausmių sudėjimo būdą. Ši subendrinta bausmė bendrinama su bausme, paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Tokiu būdu galutinė bausmė A. R. skiriama laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn. Teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netaikyti šios nuostatos.
Dėl turto konfiskavimo
18. Pirmosios instancijos teismas motyvavo turto konfiskavimą iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis.
18.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais. Nuteistasis A. R. ir nuteistojo A. M. gynėja apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl BK 72 straipsnio taikymo, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl to išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš kaltininkų lygiomis dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. 27 502,95 Eur, nenukrypo nuo teismų praktikos ir nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimo.
19. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti.
Nustatyti, kad A. M. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis pasisavintas didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo jo ir A. R. žinioje.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. paskirta subendrinta bausmė ir atidėtas bausmės vykdymas.
A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo A. M. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.