- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-735-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01134-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RAD“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelių tiesimo centras“
- Kategorijos
- 2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelių tiesimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RAD“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelių tiesimo centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RAD“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ 30 350,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 438 Eur delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovė ir ieškovė pasirašė paslaugų sutartį Nr. S(GTC)-0372/19 (toliau – Sutartis). Prie Sutarties buvo pateikta ir pačios atsakovės parengta Techninė specifikacija (toliau – TS), pagal kurią ieškovė teikė Sutartyje bei TS numatytas ir aptartas projektavimo paslaugas.
1.2. Ieškovė išpildė techninį projektą 2020 m. vasario mėnesį ir suderino jį su AB „LTG Infra“ 2020 m. kovo mėnesį.
1.3. Darbo projekto rengimo stadijos metu atsakovė pradėjo teikti keitimus bei papildymus į projektavimo TS, kurie nebuvo numatyti Sutartimi, o būtent, vietoj TS 5.32.17 punkto vykdymo išleido naują papildomą specifikaciją, kurioje anksčiau minėto punkto nebuvo: t. y. vietoj blok-postų informacijos automatizuoto perdavimo tiesiai į Eismo Valdymo Centrą (toliau – EVC) Vilniuje, informacija reikia retransliuoti į gretimas stotis, kuriose tam tikslui reikėjo įdarbinti eismą aptarnaujantį personalą (darbuotojas telefonu perduoda blok-posto informaciją į EVC Vilniuje). Esant tokiems naujiems įvadiniams duomenims reikėjo daryti kitą projektą. Ieškovė pateikė atsakovei iš anksto tarp ieškovės ir atsakovės suderintą komercinį pasiūlymą dėl papildomų projektavimo darbų sumai – 15 000 Eur. Ieškovė įvykdė projektą 2021 m. rugsėjo mėnesį (Laida A) ir perdavė projektą atsakovei.
1.4. Ieškovės darbo rezultatai tiek pagal Sutartį, tiek ir pagal papildomą susitarimą buvo ne tik perduoti atsakovei, tačiau ir pradėti naudoti. Tai patvirtina 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. spalio 8 d. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ komisijos pirmininko pasirašyti naujų įrenginių paleidimo į eksploataciją aktai, kuriuose pažymima, kad blokuojami L. ir B. postai yra įjungiami bei apie tai instruktuojami traukinių mašinistai.
1.5. Ieškovė perdavė, o atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė darbus numatytus Darbų atliktų apimčių akte Nr. 1, aktą pasirašė atsakovės atstovas, tačiau apmokėjo ne pilnai pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. AR0000084 o dalį. Sąskaitos suma 37 752 Eur, o apmokėta 30 201,60 Eur. Mokėjimas atliktas 2020 m. rugsėjo 29 d.
1.6. Atsakovė yra skolinga ieškovei pagal Sutartį 15 350,40 Eur bei už papildomai suteiktas paslaugas/atliktus darbus 15 000 Eur, viso 30 350,40 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 30 350,40 Eur skolą, 9 438 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 461 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė:
3.1. Nepaisant to, kad bendra Sutarties kaina – 47 190 Eur, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovei Darbų atliktų apimčių aktą Nr. 1 pagal Sutartį 37 752 Eur sumai, t. y. 80 proc. Sutarties sumai. Atsakovė priėmė darbus 37 752 Eur sumai, tačiau atsižvelgdama į ieškovės vėlavimą atlikti paslaugas pagal Sutartį, laikinai sustabdė 20 proc. pateiktos sąskaitos Nr. AR 0000084 dalies likusį apmokėjimą ir sumokėjo ieškovei 30 201,60 Eur.
3.2. Ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nepateikė laiku pilnos komplektacijos išpildomosios dokumentacijos, kokybiškai projektinių sprendinių. Tuo tarpu, atsakovė projekto įgyvendinimo eigoje periodiškai ragino ieškovę pateikti trūkstamą informaciją ir dokumentus, kurie tiesiogiai susiję su ieškovės paslaugomis pagal Sutartį, teikė detalią techninę informaciją apie neatitikimus ir neatitikimų sprendinių derinimus su AB „LTG Infra“. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė patyrė 174 406 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į tai, atsakovė atliko įskaitymą iš ieškovei mokėtinų sumų, todėl ieškovė neteko teisės reikalauti 14 040 Eur skolos pagal Sutartį priteisimo (ieškovė neteisingai nurodo 15 350,40 Eur sumą pagal Sutartį).
3.3. Ieškovės reikalavimas dėl papildomų darbų apmokėjimo priteisimo (15 000 Eur) yra nepagrįstas, nes jie nebuvo suderinti su atsakove.
3.4. Kadangi ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taip pat yra nepagrįstas ir todėl taip pat atmestinas. Net jei laikant, kad delspinigiai galėtų būti priteisiami, tačiau jiems taikoma ieškinio senatis (6 mėn.).
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė juos atmesti ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė:
4.1. Nors atsakovė prieštaravimuose ir ginčija papildomų paslaugų/funkcionalumo užsakymo faktą, tačiau atsakovė patvirtina, kad šiuos darbus perdavė ieškovė ir juos atsakovė perdavė ir jie pradėti naudoti AB „Lietuvos Geležinkeliai“.
4.2. Sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 3 d., nes ieškovė informavo atsakovę, kad bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai” komisijos sprendimu G. stotis buvo pripažinta netinkama blokuojamųjų postų įrengimui, dėl ko buvo parengta bei pateikta nauja techninė dokumentacija ieškovei.
4.3. Atsakovė juridiniam asmeniui AB „LTG Infra“ įsipareigojo atlikti ne tik projektavimo darbus, kuriuos atliko ieškovė, tačiau ir pačios įrangos nupirkimo, jos sumontavimo, suderinimo, paleidimo bei kitus darbus, kurių ieškovė neatliko ir neturėjo atlikti pagal pasirašytą Sutartį su atsakove.
4.4. Jei ieškovė nebūtų suderinusi atliktų darbų pagal Sutartį bei papildomą susitarimą, atsakovė apskritai nebūtų galėjusi tęsti projekto įgyvendinimo. Tačiau, kaip nurodo pati atsakovė, projektą AB „LTG Infra“ ji įvykdė, todėl ieškovė tinkamai atliko darbus pagal Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. gruodžio 2 d. galutiniu sprendimu 2024 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
6. Teismas nustatė, jog ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalys buvo sutariusios pratęsti Sutarties įvykdymo terminą patvirtina byloje esantis Susitarimas dėl paslaugų sutarties Nr. S(GTC)-0372/19 termino pratęsimo Nr. S(GTC)-0372/1 9-P-1, pagal kurį šalys sutarė darbų terminą pratęsti iki 2020 m. spalio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsirado poreikis atliktų paslaugų koregavimui pagal faktą arba pastebėtų klaidų taisymui. Tai, kad Sutartyje sutarti projektavimo darbai, susitarimu partęsus terminą, buvo atlikti bei perduoti atsakovei bei ieškovės parengtų ir perduotų projektų pagrindu buvo sumontuota atitinkamai įranga patvirtina AB „Lietuvos Geležinkeliai“ komisijos pirmininko pasirašyti 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. spalio 8 d. naujų įrenginių paleidimo į eksploataciją aktai. Taip pat pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti projektavimo darbus, todėl nagrinėjamu ginčo atveju neturi teisinės reikšmės pačios atsakovės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, šiuo atveju AB „LTG Infra“. Aptarti rašytiniai įrodymai ir liudytojo parodymai patvirtina, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atliko tinkamai ir laiku. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 30 350,40 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Tuo tarpu delspinigių dydis atitinka šalių sudarytą Sutartį, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 9 438 Eur delspinigių taip pat teismo buvo tenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
7.1. Teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateikta niekuo nepagrįsta pozicija, neįsigilino į bylos esmę bei faktines jos aplinkybes, dėl ko liko visiškai neįvertintos ieškovei nepalankios aplinkybės bei atsakovės pagrįsti argumentai. Toks teismo sprendimas nemotyvuotas ir tai sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.
7.2. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovei Darbų atliktų apimčių aktą Nr. 1 pagal Sutartį 37 752 Eur sumai, t. y. 80 proc. Sutarties sumai. Atsakovė priėmė darbus 37 752 Eur sumai, tačiau atsižvelgdama į ieškovės vėlavimą atlikti paslaugas pagal Sutartį, laikinai sustabdė 20 proc. pateiktos sąskaitos Nr. AR 0000084 dalies likusį apmokėjimą ir sumokėjo ieškovei 30 201,60 Eur. Ieškovė raštiško atsakymo, argumentų dėl vėlavimo ar nesutikimo su taikytinu sprendimu iki 2020 m. rugsėjo 23 d. nepateikė, dėl to laikytina, kad ieškovė sutiko dėl neįvykdytų paslaugų pagal Sutartį.
7.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės pateiktas 2021 m. rugsėjo 28 d. komercinis pasiūlymas Nr. 7 dėl papildomų projektavimo darbų sumai – 15 000 Eur nebuvo suderintas su atsakove.
7.4. Ieškovės darbo rezultatai nebuvo pilnai naudojami iki 2022 m. gruodžio 6 d., kai tarp AB „LTG Infra“ ir atsakovės buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo perdavimo aktas. Iki šios datos visi darbų priėmimai buvo tik daliniai, kuriuos lydėjo trūkumai.
7.5. Statinio paprastojo remonto aprašo ruošimo metu atsakovė neteikė keitimų ir papildymų projektavimo TS (TS 5.32.17 punktas), todėl tai neturėjo jokios įtakos ieškovės darbų atlikimo apimčiai.
7.6. Dėl ieškovės sutartinių prievolių įvykdymo vėlavimų atsakovė patyrė 174 406 Eur nuostolių. Atsakovė dėl 14 040 Eur sumos atliko įskaitymą iš ieškovei mokėtinų sumų, o tokio įskaitymo ieškovė neginčijo, vadinasi, jį pripažino. Dėl to ieškovė neteko teisės reikalauti 14 040 Eur skolos pagal Sutartį priteisimo.
7.7. Ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėjo būti atmestas praleidus ieškinio senatį.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
8.1. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pati atsakovė parengė ir pateikė susitarimą prie Sutarties, kuriuo buvo keičiami keli Sutarties punktai. Tame tarpe buvo susitarta pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2020 m. spalio 3 d.
8.2. Ieškovė elektroniniu paštu Sutartyje ir techninėje dokumentacijoje numatytu formatu išsiuntė projektą atsakovei, kuri priėmė darbus, pasirašydama atliktų darbų apimčių aktą. Šių faktinių aplinkybių atsakovė nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovės argumentai dėl ne laiku atliktų ar neatliktų ieškovės darbų yra visiškai nepagrįsti.
8.3. Tai, kad ieškovė atliko papildomus projektavimo darbus, patvirtina rašytiniai įrodymai – atsakovės pateikta papildoma techninė specifikacija, el. paštu atsakovės atsiųstas susitarimas, 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. spalio 8 d. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ komisijos pirmininko pasirašyti naujų įrenginių paleidimo į eksploataciją aktai, liudytojo parodymai.
8.4. TS 5.32.17 punktas apskritai buvo panaikintas, o darbo projekto rengimo stadijos metu atsakovė pradėjo teikti keitimus bei papildymus į projektavimo TS, kurie nebuvo numatyti šia sutartimi. Esant naujiems įvadiniams duomenims reikėjo daryti kitą projektą, kuris ir buvo padarytas.
8.5. Atsakovė buvo atsakinga už projekto pilna apimti įvykdymą trečiajam asmeniui AB „LTG Infra“, t. y. projektas apėmė ne tik projektavimo darbus, tačiau ir reikiamos įrangos pirkimo, jos sumontavimo, reguliavimo, suderinimo, paleidimo, pridavimo ir kitus darbus, už kurių įgyvendinimą ieškovė nebuvo atsakinga.
8.6. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei delspinigius.
8.7. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas glausta forma išdėstė nustatytas aplinkybes bei argumentus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas nebuvo pakeistas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
12. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ignoravo atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, neargumentavo dėl kokių priežasčių juos atmetė. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateikta pozicija, neįsigilino į bylos esmę, netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą.
13. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis apeliacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bylos esmės atskleidimą bei teismo sprendimo motyvavimą.
14. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta tokia esminių faktinių aplinkybių seka:
14.1. 2019 m. lapkričio 21 d. ginčo šalys sudarė paslaugų sutartį Nr. S(GTC)-0372/19 (Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje (TS) numatytas ir aptartas projektavimo paslaugas (Sutarties 4.2. p.). Sutarties objektas – GTC perkamos Blokuojamų postų įrengimo B. ir G. geležinkelio stotyse projektavimo paslaugos (Sutarties 4.1 punktas). Paslaugos turi būti suteiktos iki 2020 m. sausio 31 d. (Sutarties 2.1 punktas). Bendra Sutarties kaina – 47 190 Eur su PVM (Sutarties 5.1 punktas).
14.2. 2020 m. birželio 16 d. atsakovė el. paštu išsiuntė ieškovei susitarimą Sutarties pratęsimui Nr. S(GTC)-0372/19-P-1 (Susitarimas), prašė jį pasirašyti ir persiųsti atgal atsakovei. Susitarimo 1 punktu šalys susitarė pakeisti Sutarties 2.2 punktą dėl Sutarties galiojimo ir jo dalį išdėstyti nauja redakcija: „<...> Sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimo įvykdymo, bet ne ilgiau nei 2020 m. spalio 3 d.“.
14.3. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė pateikė atsakovei Darbų atliktų apimčių aktą Nr. 1 pagal Sutartį 37 752 Eur su PVM sumai ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. AR 0000084 tai pačiai sumai.
14.4. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovė sumokėjo pagal sąskaitą Nr. AR 0000084 ieškovei 30 201,60 Eur (80 proc. visos Sutarties sumos).
14.5. 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei 2021 m. rugsėjo 28 d. komercinį pasiūlymą (papildinį) (toliau – Komercinis pasiūlymas). Jame nurodyta, jog projektas, remiantis atnaujinta AB „LTG Infra“ užduotimi iš tam tikrų elementų, o šios dalies projektavimo kaina 15 000 Eur (be PVM); apmokėjimas: 3 000 Eur po sutarties pasirašymo, 12 000 Eur – po visų darbų baigimo ir dokumentacijos pateikimo.
14.6. 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ darbuotojas pasirašė naujų įrenginių paleidimo į eksploataciją aktus.
14.7. 2022 m. gruodžio 6 d. galutiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovė ir AB „LTG Infra“ patvirtino, jog visi sutartyje numatyti darbai atlikti pagal projektą ir techninės specifikacijos reikalavimus.
14.8. 2023 m. gegužės 4 d. atsakovė raštu Nr. 2-99/23 informavo ieškovę apie patirtus nuostolius, nuostolių įskaitymą iš ieškovei mokėtinų sumų.
15. Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 30 350,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 438 Eur delspinigius. Ieškovė nurodė, jog prašoma priteisti skola susidaro iš: 1) 15 350,40 Eur neapmokėtų darbų pagal Sutartį (7 550,40 Eur likutis nuo sąskaitos Nr. AR 0000084 ir 7 800 Eur pagal 2022 m. spalio 21 d. sąskaitą Nr. 000097) bei 2) 15 000 Eur už papildomai suteiktas paslaugas/darbus (2022 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. 0000092). Taigi, ieškinys grindžiamas atsakovės visišku neatsiskaitymu pagal Sutartį bei neatsiskaitymu už papildomus darbus pagal Komercinį pasiūlymą. Ieškovė laiko, jog atitinkami darbai ir paslaugos perduoti atsakovei naudoti, ką patvirtina Darbų atliktų apimčiai aktas Nr. 1 (priimtas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 19 d.), iš dalies apmokėta sąskaita Nr. AR 0000084 bei 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ darbuotojo pasirašyti naujų įrenginių paleidimo į eksploataciją aktai. Kadangi atsakovė neatsiskaito su ieškove, atsakovei pagal Sutartį kyla pareiga mokėti delspinigius.
16. Tuo tarpu atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodydama, jog atsakovė priėmė darbus pagal Sutartį 37 752 Eur su PVM sumai, tačiau, atsižvelgdama į ieškovės vėlavimus, sustabdė 20 proc. pateiktos sąskaitos Nr. AR 0000084 dalies likusį apmokėjimą ir sumokėjo ieškovui 30 201,60 Eur su PVM. Ieškovė prieštaravimų dėl šio sulaikymo nepateikė, dėl to atsakovė laikė, kad ieškovė sutinka dėl neįvykdytų paslaugų pagal Sutartį. Be to, atsakovė 2023 m. gegužės 4 d. raštu taikė atsakovės neapmokėtos sumos ieškovei pagal Sutartį įskaitymą į atsakovės patirtus nuostolius, susidariusius dėl ieškovės darbų vėlavimų. Ieškovė atlikto įskaitymo neginčijo, dėl to ieškovė neteko teisės reikalauti skolos pagal Sutartį priteisimo. Atsakovė taip pat ginčijo Komercinio pasiūlymo sudarymo faktą, pagal kurį ieškovė atlikto papildomus darbus. Atsakovės teigimu, toks susitarimas nebuvo sudarytas ir atsakovė nesumokėjo ieškovei pasiūlyme nurodyto avanso. Be to, ieškovė nepagrįstai darbų atlikimą sieja su 2021 m. rugsėjo mėn., kai ieškovės darbo rezultatai nebuvo pilnai naudojami iki 2022 m. gruodžio 6 d. Atsakovė nesutiko ir su ieškovės skaičiuojamas delspinigiais, nes atsakovė nėra skoloje ieškovei. Taip pat prašė šiam ieškinio reikalavimui taikyti senatį.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, jog ieškovė atliko darbus pagal Sutartį tinkamai ir laiku. Teismo vertinimu, Sutartis Susitarimu buvo pratęsta iki 2020 m. spalio 3 d. Tuo tarpu ieškovės atliktų darbų atlikimą ir perdavimą patvirtina AB „Lietuvos Geležinkeliai“ komisijos pirmininko S. Č. pasirašyti 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. spalio 8 d. naujų įrenginių paleidimo į eksploataciją aktai, liudytojo D. P. parodymai. Pasisakant dėl darbų rezultatų naudojimo, teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti projektavimo darbus, todėl neturi teisinės reikšmės pačios atsakovės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai AB „LTG Infra“. Kadangi ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma neviršija Sutartyje nurodytos 20 proc. Sutarties kainos, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių visumos, skundžiamame sprendime aptarė tik vienos šalies – ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir įrodymus, tinkamai nemotyvavo šios savo pozicijos bei paties skundžiamo sprendimo, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
19. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
21. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019).
22. Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Kitais žodžiais tariant, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
23. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
24. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamų materialiųjų reikalavimų turinį ir teismo sprendimo motyvus, visų pirma pažymi, kad vienas iš ginčui išspręsti aktualių aspektų buvo nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo ir iš kokių teisinių santykių jis kildinamas. Pasisakydamas šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pakartojo ieškovės paaiškinimus apie Sutarties galiojimo pratęsimą bei atliktų darbų perdavimą atsakovei 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. gruodžio 9 d. Tuo tarpu, kaip jau nurodyta anksčiau, atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog iš Sutarties kylančius darbus ieškovė vėlavo atlikti, dėl ko atsakovė apmokėjo tik dalį Sutarties kainos, o ieškovė tam neprieštaravo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė iš esmės ginčijo ieškovės atliktų papildomų darbų teisinį pagrindą, kylantį iš Komercinio pasiūlymo, nes, atsakovės teigimu, ji nesudarė Komercinio pasiūlymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl nurodytų atsakovės argumentų nepasisakė, netyrė dalinio Sutarties apmokėjimo aplinkybių, visiškai nepasisakė dėl Komercinio pasiūlymo sudarymo fakto, iš kurio kildinama 15 000 Eur skola atsakovei ir savo išvadas grindė iš esmės ieškovės nurodomomis aplinkybėmis apie perduotus darbus atsakovei 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. gruodžio 9 d.
26. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovė įrodinėjo, jog ieškovės darbo rezultatai nebuvo pilnai naudojami iki 2022 m. gruodžio 6 d., o iki šios datos visi darbų priėmimai buvo tik daliniai, kuriuos lydėjo trūkumai. Dėl tokių netinkamų ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atsakovė teigė patyrusi 174 406 Eur nuostolių, todėl į šią sumą įskaitė ieškovei mokėtiną 14 040 Eur sumą už Sutartimi suteiktas paslaugas. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovės nurodomų teiginių apskritai nepasisakė. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl atsakovės pateiktų atitinkamų įrodymų ir paaiškinimų pagrįstumo bei realumo, nevertino to ieškovės pateiktų argumentų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovės nesutikimo su ieškovės pozicija motyvai yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui ir gali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo.
27. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai AB „LTG Infra“ neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė iš Sutarties kylančius projektavimo darbus atliko laiku. Tuo tarpu iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog gana ilgą laiką po 2021 m. gruodžio mėn. atsakovė siuntė el. laiškus ir raštus ieškovei dėl nustatytų trūkumų ir atliktinų korekcijų. Į šias aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė bei nevertino atsakovės prisiimtų įsipareigojimų AB „LTG Infra“ turinio.
28. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašė, be kita ko, priteisti 9 438 Eur delspinigius. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą remdamasis tuo, jog jie nustatyti Sutartimi ir neviršija 20 proc. Sutarties kainos (Sutarties 13.11 punktas). Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
29. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 5 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023).
30. Ieškovė nurodė, kad jos prašomi priteisti delspinigiai skaičiuojami taip: nuo neapmokėtos 7 550,40 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. kovo 20 d.; nuo neapmokėtos 15 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d. bei nuo 7 800 Eur nepamokėtos sumos už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gegužės 21 d.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus dėl delspinigių priteisimo bei vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, pažymi, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės prašomos senaties termino (ne)taikymo. Antra, kadangi ieškovė delspinigius apskaičiavo ne iki ieškinio pareiškimo (2024 m. balandžio 23 d.), o iki 2021 m. kovo 20 d., 2022 m. liepos 31 d. bei 2023 m. gegužės 23 d., nors ir neviršydama senatimi ribojamo jų skaičiavimo laikotarpio (6 mėnesių), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar tokiu būdu (ne)buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
32. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ne tik turi patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir ex officio (pagal pareigas) turi įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 27 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 46 punktas). Kitaip tariant, ar yra pareikštas prašymas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, ar tokio prašymo nėra, teismas, nustatęs ieškinio senaties praleidimo faktą, kartu turi įvertinti ir jo praleidimo priežasčių svarbą, jeigu byloje yra tokia informacija arba jeigu tokius duomenis pateikia termino atnaujinimo siekianti šalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-727-464/2023).
33. Nagrinėjamu klausimu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės prašomą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ir savo išvadas padarė remdamasis vien ieškovės paaiškinimais.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, ar ieškovės reiškiami reikalavimai pagrįsti, teismas turi nuspręsti įvertinęs tokių reikalavimų pagrindą – teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovės darbų/paslaugų suteikimo faktą, tinkamumą ir rezultato perdavimo momentą atsakovei. Kilus ginčui dėl atliktų darbų suteikimo ir atsiskaitymo už juos, byloje neištirtos esminės aplinkybės dėl Sutarties galiojimo, Komercinio pasiūlymo sudarymo ir faktinio darbų suteikimo, taip pat nevertinta suteiktų darbų apimtis (rezultatas), atlyginimo ieškovei proporcingumas suteiktiems darbams, atsakovės deklaruojami nuostoliai dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo, atlikto įskaitymo teisėtumas ir pagrįstumas.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad didžioji dalis skundžiamo sprendimo motyvų pagal turinį yra pažodinis arba beveik pažodinis ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų ir argumentų teksto pakartojimas. Tai iš dalies patvirtina apeliantės teiginius, kad teismas neatliko savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo, o išvadas dėl ieškinio pagrįstumo priėmė remdamasis ne savarankiškai atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo pagrindu susiformavusio įsitikinimo, bet tik vienos iš ginčo šalių pateiktų argumentų ir paaiškinimų pagrindu. Konstatuojama, kad skundžiamo sprendimo ydingumą pagrindžia ir esminius teismo išvadų motyvavimo trūkumus patvirtina apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė savarankišku įrodymų ištyrimu grindžiamo ginčo teisinio įvertinimo, tik pasirėmė vienos iš šalių (ieškovės) procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, o tai nelaikytina tinkamu teismo pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą įvykdymu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialines ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
37. Atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bylą išnagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai motyvavo teismo sprendimą, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, turi atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes dėl procesinių pažeidimų įrodinėjimo procese.
39. Nagrinėjant bylą iš naujo, ištyrus visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, spręstina dėl AB „LTG Infra“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, (ne)tikslingumo (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
41. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. galutinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.