Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. ir tretiesiems asmenims G. V. ir E. M. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1.1. Nutraukti ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį;

1.2. Priteisti iš atsakovo A. V. 23881,65 Eur nuostolių atlyginimo, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas G. B. ir jo atstovas advokatas V. M. palaikė ne kartą tikslintą ieškinį (2020 m. DOK-94145; 2021 m. DOK-57680 ir DOK-107600) ir prašė jį tenkinti.

III. Ieškovo argumentai

5.1. Ieškovas G. B. užsakė pas atsakovą A. V., verslininką, užsiimantį individualia veikla kartu su trečiaisiais asmenimis G. V. ir E. M., įvairius statybos darbus gyvenamajame name ( ), kurie nuo 2016 m. buvo atlikti, tačiau neužbaigti. Ieškovas dėl gyvenamojo namo apipavidalinimo/ statybos darbų atlikimo tarėsi, susitarė ir už atliktus darbus atsiskaitė tik su atsakovu, t. y. ieškovas G. B. tik su atsakovu A. V. sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį. Kiti asmenys, teismo iniciatyva į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis G. V. ir E. M., ieškovo gyvenamajame name dirbo atsakovo A. V. pavedimu/ nurodymu. Sudarius žodinę vartojimo rangos sutartį, neatsiranda pareiga pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą turėti statybos darbų vadovą ir (ar) techninį prižiūrėtoją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma mažesniems nei 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamiesiems namams, kurie statomi ūkio būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Atsakovo atsikirtimai

V. Trečiųjų asmenų, dalyvavusių atsakovo pusėje, argumentai

VI. Liudytojai

Teismas konstatuoja:

Ieškinys iš dalies tenkintinas

VII. Faktinės aplinkybės

13.1. Ieškovas G. B. pateikė teismui 2015 m. UAB „AV projektavimo studija“ (architekto ir projekto vadovo V. S.) parengtą techninį vieno buto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) naujos statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. DOK-114850 priedas; kompaktinė plokštelė yra teisminio proceso popierinėje byloje, voke), iš kurio matyti, kad projektuojamas vieno aukšto neypatingas statinys, statytojas – ieškovas G. B.. Bendras gyvenamojo namo plotas – 173,00 m²; gyvenamasis plotas – 96,70 m²; pastato aukštis – 6,63 m. Statinio projektą sudaro bendrieji duomenys, sklypo sutvarkymas, statinio architektūra–konstrukcijos, išorės vandentiekio ir nuotėkų tinklai. Pamatai – juostiniai, monolitiniai; sienos – mūrinės iš silikatinių blokelių; sienos apšiltinamos putų polistirolu ir apmūrijamos apdailinėmis plytomis; stogas – šlaitinis, konstrukcijos medinės, stogo danga – profiliuotos skardos danga; kaminai projektuojami iš surenkamų kaminų sistemų, apskardinami profiliuota skarda; lauko sienos – tinkuojamos dekoratyviniu tinku. Projekte nurodyta, kad statinio projekto ekspertizė nebūtina. Statybos darbai gali būti atliekami pagal techninio projekto brėžinius arba rangovo ar statytojo užsakymu parengtą darbo projekto dokumentaciją. Rengiant darbo projektą, vadovautis suderintu techniniu projektu ir pagrindiniais normatyviniais dokumentais. Statybos kokybės kontrolei užtikrinti statytojas organizuoja techninę priežiūrą. Gyvenamojo namo projektą keisti leidžiama tik gavus projekto autoriaus sutikimą. Projekto pakeitimai turi būti suderinti nustatyta tvarka. Pagal statinio brėžinius gyvenamojo namo stogas daugiašlaitis (brėžinys „Stogo planas“), stogo danga – čerpių imitacijos profiliuotos skardos danga (brėžinys „Šlaitinio stogo karnizo su difuzine plėvele esant šaltai palėpei šiltinimo detalė „E“); išorės apdaila – dekoratyvinis tinkas arba 10,00 mm storio plytų imitacijos apdailinės plytelės pagal brėžinyje nurodytą tinkuojamųjų sistemų sienos šiltinimo detalę „C“.

13.2. Antstolis S. U., dalyvaujant ieškovui G. B., 2020 m. liepos 14 d. apžiūrėjo ir fotonuotraukose užfiksavo ieškovo statomą gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)) (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 65 su fotografijomis; 2020 m. DOK-94145 priedai ir DOK-94143 priedai). Antstolis konstatavo, kad: atšokinėja klinkerio plytelės, storas klijų sluoksnis (nuo 1,5 cm iki 3 cm); ant matomos suarmuotos sienos nėra tvirtinimo smeigių per/ ant tinklo; ne visose palangėse iš lauko pusės padarytas armavimas ar sudėtas armavimo tinklelis; garažo vartuose iš vidaus nėra apdailos, matyti puta, nėra armavimo, klinkerio plytelių; tarp garažo vartų ir klinkerio plytelių paliktas didelis tarpas; prie langų per arti priklijuotos klinkerinės apdailos plytelės (nepalikta vietos konpensacinei juostai); kompensacinė juosta neužklijuota; klijais išteptos klinkerio plytelės; klinkerio plytelių siūlės vietomis neišvalytos, pilnos; kreivos kolonos; kreivos, banguotos, įdaužtos stogo įlajos; ties įlaja čerpės nupjautos ir sudėtos kreivai; nekokybiškai sudėtos gegnės; kreivai sudėtos kraigo čerpės; kreivai uždėtas stogo čerpių kraigų jungimosi apdangalas; vietomis atšokusi kraigo juosta arba jos visai nėra; kaminai nebaigti skardinti, nėra kamino sijonėlių, kepurių, ant vieno iš jų nėra kampų; kaminų skardos nupjautos kreivai, apgadinta skarda; medinė pakalimo konstrukcija padaryta kreivai, vietomis įleista į apšiltinimo sluoksnį.

13.3. Ieškovas G. B. pateikė teismui kvalifikuoto ir individualia veikla besiverčiančio statybos specialisto Ž. P. 2020 m. liepos 14 d. Techninio tikrinimo ir analizės dokumentą/ būsto remonto/ atstatymo darbų sąmatą (2020 m. DOK-94145 priedai), iš kurios matyti, kad ieškovo gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) trūkumų šalinimas kainuotų 14674,90 Eur (su PVM) – tai atliktinų trūkumų ištaisymo darbų kaina, be reikiamų medžiagų įsigijimo kainos. Specialistas nurodė, jog šalinant nurodytus statybos darbų trūkumus reikės: ardyti, valyti ir permontuoti klinkerio plytelių apdailą – dangą; užtaisyti klinkerio plytelių siūles; atlikti angokraščių apdailą plytelėmis, užtaisant siūles; klijuoti langų kompensacinę juostą; išlyginti apšiltinimo juostą; smeigiuoti apšiltinimo sluoksnį, dėti tinklą ir armuoti; permontuoti stogo kaminus, skaičiuojant skardos lankstinius, montuoti kitus metalinius lankstinius; permontuoti stogo įlajas, išlyginant pagrindą; permontuoti paviršius, suvedant čerpių ir kraigo čerpių suvedimus technologiškai tinkamu kampu; remontuoti stogo pakalimus, šalinti rastus defektus ir iš naujo atlikti darbus; permontuoti stogo kraigo juostą ir kraigus, kad šie technologiškai atitiktų statybos taisyklių reikalavimus; lyginti ir tiesinti kolonas; valyti statybvietę ir šalinti statybos šiukšles.

13.4. Ieškovas G. B. pateikė teismui visą eilę jo gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) fotografijų ir video medžiagą (2020 m. DOK-114760 priedai; 2021 DOK-80368, DOK-108710 ir DOK-108722 priedai), kuriose ieškovas užfiksavo atsakovo A. V. atliktų statybos darbų trūkumus, t. y. defektus ar neužbaigimus: klinkerio plytelės krenta; nuimant klinkerio plyteles nusiplėšia stambus sluoksnis polistirolo; polistirolo plokščių sujungimų tarpai nėra supurkšti putomis, kaip ir tarpai prie langų; polistirolo plokštuma nebuvo pašiaušta, išlyginta; klinkerio plytelių klijų sluoksnis sienos viršuje 2,5 cm ir 3,00 m storio; plytelių klijuose buvo įklijuota nuorūkų, vinių ir kitų šiukšlių; trumposios smeigės, kurios laiko polistirolo plokštes, nėra pritvirtintos, jos tiesiog įkištos, jas lengvai galima ištraukti pirštais, be jokių įrankių; trumposios smeigės sukištos kreivai, vietomis smarkiai sulenktos; vietomis yra įdėtas smeigių kamštis, po kuriuo smeigės nėra; smeigių putos kamščiai nepriklijuoti, vos prilietus nukrenta; kampuose trumposios smeigės sudėtos kas 50,00 cm, nors turėtų būti kas 30,00 cm; smeigės yra sudėtos ne tokios, kokios nurodomos techniniame projekte; armavimo skiedinys yra padarytas ant statybinių šiukšlių, nesilaiko prie polistirolo; armavimo paviršiaus yra per plonas, virš pakalimo susidarę skiedinio guzai; pamato apšiltinimo polistirolo storis yra 15,00 cm, o pagal projektą turėtų būti 20,00 cm; pagal projektą, iki pakalimo, ten, kur turi būti klinkerio plytelės, nurodyta 2,7 m, tačiau nagrinėjamu atveju padaryta 3,1 m; stogo garo plėvelė apgadinta, nubrėžta, pradurta vinimis; stogo mediena sutepta, drėksta ir kita, kas nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismui.

13.7.2. UAB „Statau Pats“ 2017 m. balandžio 19 d. išrašė K. J. B. PVM sąskaitą faktūrą KNS Nr. 02829 už 191,00 m² plytelių R739LDF14 #0217. Mokėtina suma – 4202,00 Eur. Teismui pateikti du UAB „Statau Pats“ pinigų iš K. J. B. priėmimo kvitai pagal nurodytą sąskaitą: 2017 m. kovo 8 d. sumokėtas 1400,00 Eur avansas, o 2017 m. balandžio 19 d. – 2802,00 Eur.

13.7.3. UAB „BAUEN“ K. J. B. išrašė šias PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos: 2017 m. kovo 10 d. BAU Nr. 079684 – už gruntą, giluminį gruntą, klijus polistirolui, kampinius profilius, smeiges su vinimis ir cementinį tinką, iš viso 55,89 Eur; 2017 m. kovo 14 d. BAU Nr. 079879 – už klijus polistirolui ir smeiges su vinimis, iš viso 42,90 Eur; 2017 m. kovo 21 d. BAU Nr. 080529 – už klijus polistirolui ir armavimo mišinį, iš viso 57,00 Eur; 2017 m. kovo 27 d. BAU Nr. 080953 – už cikolio aliuminį profilį, giluminį gruntą, klijus polistirolui, polistirolo tabletes, smeiges su vinimis, iš viso 443,21 Eur; 2017 m. kovo 27 d. BAU Nr. 080984 – už polistirolo tabletes ir smeiges su vinimis, iš viso 96,00 Eur; 2017 m. kovo 29 d. BAU Nr. 081276 – už klijus klinkerio plytelėms, klijus polistirolui ir armavimo mišinį, iš viso 452,75 Eur; 2017 m. balandžio 10 d. BAU Nr. 082303 – už armavimo tinkliuką, giluminį gruntą, klijus polistirolui, kaiščius, kampinius ir deformacinius profilius, smeiges su vinimis, iš viso 351,58 Eur; 2017 m. balandžio 18 d. BAU Nr. 083010 – už armavimo tinkliuką, kaiščius, armavimo mišinį, kampinius profilius, iš viso 65,00 Eur sumai, tačiau sumokėta 54,00 Eur; 2017 m. birželio 27 d. BAU Nr. 091950 – už klijus klinkerio plytelėms 107,10 Eur; 2017 m. birželio 30 d. BAU Nr. 092443 – už klijus klinkerio plytelėms 107,06 Eur; 2017 m. spalio 2 d. BAU Nr. 104255 – už cementą, armavimo mišinį, profilius, klijus klinkerio plytelėms, iš viso 143,45 Eur; 2017 m. spalio 13 d. BAU Nr. 105910 – už cementą, klijus klinkerio plytelėms ir drenažinę membraną, iš viso 76,30 Eur sumai; 2018 m. gegužės 3 d. BAU Nr. 124036 – už klijus klinkerio plytelėms 92,49 Eur; 2018 m. liepos 10 d. BAU Nr. 132367 – už klijus klinkerio plytelėms 92,40 Eur; 2018 m. liepos 23 d. BAU Nr. 04085817 – už klijus klinkerio plytelėms 92,40 Eur; 2018 m. rugpjūčio 27 d. BAU Nr. 138556 – už armavimo mišinį ir betonavimo juostą, iš viso 60,80 Eur. UAB „BAUEN“ G. B. išrašė PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 077298 – už kopetėles, kaminų ir kraigo sandarinimo juostas, čerpes, sniego užtvarą ir įvairius ventiliacinius elementus, iš viso 4742,40 Eur. Duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą ar šių prekių perdavimą ieškovui nėra. Sudėjus visas nurodytas pinigų sumas, gauna 6975,33 Eur.

13.8. Ieškovas G. B. pateikė teismui UAB „STATAU PATS“ 2021 m. birželio 18 d. jam išrašytą išankstinę PVM sąskaitą faktūrą (2021 m. DOK-107600 priedas), pagal kurią 191,00 m² klinkerio plytelių kaina – 7620,90 Eur. Duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą ar šių prekių perdavimą ieškovui nėra.

13.9. Ieškovas G. B. pateikė teismui dalį 2019–2020 m. susirašinėjimo su atsakovu A. V. trumposiomis žinutėmis (2020 m. CBP-15297 priedai, DOK-94145, ir 2021 m. DOK-109503 priedai), iš kurio matyti, kad:

13.9.1. 2019 m. birželį ieškovas piktinosi krentančiomis plytelėmis, o liepos 6 d. atsakovui rašė: „nu ir dirbat jus, kaip ner taip ner, nuo terasos puses dar plyteliu pririnkau... tavo daiktus sudejau i budele“. Po savaites atsakovas parašė, kad jis jau ligoninėje. Liepos 22 d. ieškovas rašė: „gal jau dirbti pradesit, kiek cia galima zaisti tai nesuprantu“. Atsakovas teigė vakar dirbęs, o ieškovas tvirtino, kad nematė, kas daryta ir rašė: „na dabar paziurejau, ten puse plyteliu kur perklijuota nuo terasos tai issoke is bendros linijos, matyti blogai isdauzyti klijai ar kas ten, sniura temkit ar su liniuote o ne belekaip dekit, kam cia kelis kartus perdaryt“. Atsakovas atsakė: „ten galeciau daryt kaip nori tau vis tiek visur viskas negerai ismurita blogai istinkuota blogai langai blogi pamatai blogi nu ryt paziuresiu bet as su reika ziuriu bendra“. Į ką ieškovas sureagavo: „<...> ten reik konkreciai isdauzyti ir su plyteliu klijais det, juk matau kur silikono užtepliota, daryk kaip priklauso ne halturinkit“. Atsakovas parašė: „ziurejau viskas ten norm. G. iki rugpj 1 sake plyteles su langais dabaigs“. Ieškovas piktinosi: „jau 24 d. bet kaip nedirba nieks taip nedirba <…> iki rugpjucio vidurio turi buti plyteles su fuga padarytos <…>“. Atsakovas atsakė: „<...> o sienos jau kitai žiemai tikrai neliks“. Ieškovas atsakovą paprašė kurią dieną nupirkti klijų ir dar: „dar paklausk del siuliu valymo chemijos gal jie geriau zinos su kuo nuvalyti kaip ten tuos klijus nuo plyteliu nuvalyti“. Atsakovas atsakė: „viskas valosi as kelias vietas valiau <...> nuvalysiu“. Po kelių dienų ieškovas ir vėl priekaištavo atsakovui, kad niekas nedirbama: „<...> lb jau ilgai, kantriai laukiu bet reik zmogiskumo tureti... dideli pinigai investuoti o nei plyteles nei stogas neuzbaigti... nenoriu as cia pyktis, tiesiog uzbaigiam viska ir atsisveikinam“.

13.9.2. 2019 m. rugpjūtį ieškovas ir vėl piktinosi atsakovui, kad niekas nedirba arba dirba po pusę dienos, kad ir vėl plytelių prikritę, kad nuo kamino bėga vanduo, kad reikia kaminus tvarkyti.

13.9.3. 2019 m. rugsėjį ieškovas tebesipiktino plytelių kritimu ir kaminais, pakalimu, kolonomis, nekokybišku darbų atlikimu, ragina baigti darbus iki šalnų. Be to, ieškovas atsakovui rašė: „dar juk valymo ir fugavimo daug“; „sakei iki rugsejo viskas bus uzbaigta o dar plyteles net nesudetos... laika stumi kol salnos bus negalesime fuguoti, o plyteles toliau krenta... ok lauksiu!“ „ir kaminus reik daryt“; „tai kur tas G.???“; „kokias ten G. nesąmones sneka, kad as tau uz stoga nesumokėjau, as tau jau pries 3 metus uz stoga sumokėjau, ir dar kaminai net neuzbaigti skardinti, uz plyteliu dejima sumoketa 5500 eur. ir plyteles reik valyt ir fuguot, nes vel liks ant žiemos“.

13.9.4. 2019 m. spalį ieškovas atsakovui rašė: „buvom ant stogo uzlipe, abieju kaminu juostos atsokusios uztat ir bega lietus, ten viska perdaryt reikes... ventiliacijos saktuose po 1–2 cm skiedinio snargliai, net neina duju ventiliacinio vamzdzo ideti, atvaziuok ir pats pamatysi“; „jau gi slaciai prasidejo, reik greiciau tas bent plyteles uzbaigti det...“; „ir dar miegamojo lango sonai nuo puses nubludinti belekaip“; „dar reikia nuimti nuo kaikuriu langu sonu kelias plyteles kur atremta i lango rema, nes neuzsiteps nei silikonas nei juostele uzsides ir plyteles bent nuvalyti reik siemet“; „o kada kaminus tvarkysit? nes viskas ten bega per tuos plysius...“; „kaminus butinai reik tvarkyt <... > pribegs lietaus tai bus bedu“; „tai kada tas skardininkas bus“. Atsakovas atrašė: „uzlipsiu diena ant stogo“. Ieškovas ir vėl rašė atsakovui: „kada kaminus tvarkysit? plyteles valyt reik...kiek cia zaisti galima“. Atsakovas vis žadėjo.

13.9.5. 2019 m. lapkritį ieškovas atsakovui rašė: „o kada G. pasirodys? reiketu damusti tas plyteles, galima juk ir valyti kol minuso nera“; „kada kaminus tvarkys?“, „nu tai kaip ten reikalai su tais darbais? reik daryt greiciau o ne sniego laukti“, „kaip ten su kaminu sijonais, kada padarysit? dabar pliusas bus tai reiketu daryt“; „kada kaminus apskardinsi? kiek cia zaisi tuos zaidimus, uzbaik darba uz kuri sumoketa“.

13.9.6. 2020 m. balandį ieškovas atsakovui rašė: „ryt gali atvaziuoti pamatysi po pirminio patikrinimo kiek plyteliu nusieme, nuostoliai didziuliai, sake nuo terasos puses kogero visa puse reiks perdaryti, paskaicuosiu kiek cia gausis visa broka istaisyti“. Atsakovas paklausė: „tai kiek ten mazdaug gali buti“. Ieškovas atsakė: „medziagos kur buvo panaudotos ir susigadino mazdaug 2000 turetu buti dar iki galo nepaskaiciavau, cia be plyteliu, jos tiekto jau, tik plyteliu sake dapirkt reikes apie 30 kv tai situ reiktu, plius darbas atsiminusuos, nu zdz daug gausis, suskaiciuot viska reik“. Atsakovas atsakė: „supratau galima virves ieškotis“, „o tai polistirola ir nuiminės“. Į ką ieškovas parašė: „to tai ne, su tinklu nuimdines ir sveis, lygins perarmuos, o kitur isimdines plyteles tarpais, isvalys iki tinklo ir grez smeiges, smeige turi laikyti tinkla. smeige sake maziausiai turi būti 10 cm ilgesnes nei sienos storis, tu 5 cm ilgesnes dejai, plius klijai buvo ant putos tai rezervas apie 3 cm tai sake <…> perdarys visus kampus, langus, garazo vartus, prie duru viska lups perdarys iki polistirolo. isvalys visus klijus iskritusiu plyteliu, suklijuos kompensacines juostas, visas plyteles isvalys su rugstimi speciale, na cia belekiek darbo bus“.

13.9.7. 2020 m. gegužės pradžioje ieškovas atsakovui rašė: „plyteliu broko tvarkymo darbai 1900, smeigiu dejimas suplyteliu isemimu, nukritusiu plyteliu ispjaustymas ir iklijavimas, namo kampu perdarymas, langu atkosu nuardymas ir perdarymas, kaminai apskardinimas 2 vnt 300 eur, ilajos sutvarkymas 250 eur, kolonu islyginimas 180 eur su medziagomis, kamino zidinio dureli <…>. Atsakovas paklausė: „o jei pavedimu ar geriau grynais“, į ką ieškovas: „klijai 616,80, armavimo 143,55, fuga papildomai 398,20, tinklas 45,98, smeiges 198,79, tabletes 118,04, kampai 29,98, kryziukai 13,60, grumtas 14,60, plyteles papildomai 875, kaminu juosta 46,90“. Atsakovas klausė: „butu gerai zinoti kiek man uz kiekviena pozicija musu atliktu darbu paskaiciavai“; „As dabar ir bandau viska susideliot kad po to viskas butu saziningai“. Ieškovas atsakė: „viskas ok, na as viska saziningai skaiciavau, pakalimas 410 (beginis metras ir kvadratura), pamatu apsiltinimas ir su uz pakalimo apsiltiminas 460, plyteles 1260 atminusavus fugavima su valymu ir nukritusias plyteles“. Atsakovas rašė: „tai po kiek pamatu siltinimas kv ir pakalimo metras“, „o uz kolonas tai mokėjai uz isbetonavima bet apdailos teigi mes nedarem, nes man per kelias dienas kol bus pinigai reikia viska sirasyti“. Ieškovas atsakė: „tai kaip visur visi tada iemei, su armavimu 10 eur buvo, pakalimo karkaso metras ir kv 6 eur, su skarda ima 12 eur. tai taip kolonas betonavot ir kreivos sleivos, saket išlyginsit bet nelyginot, plius uz kolonas sumokėjau 2 kartus ir saket virs kolonu skersinis turi būti metalinis o ne medinis“. Atsakovas atsakė: „gerai siandien uzteks ryt kas neaisku bus parasysiu“. Po kelių dienų atsakovas parašė ieškovui: „nors rudeni kai viska buvau suklijaves pretenziju lyg nebuvo, dabar vel negerai, bet as del kitko, sakykim del nuostoliu nors ten dar reiktu viska patikslint, per kiek laiko as tureciau atlyginti vistiek mazdaug terminus svarstai, cia neskaitant penktadienio, dekui kad netingejai sk <...>“. Ieškovas atsakė: „tau pretenzijos jau 4 metai, krenta uzklijuojat nukrenta po metu vel klijuojat, kas 4 metus plyteles gali isvis deti...visi eina ir juokiasi is tokio darbo ir taip tampyti nervus tiek metu kzn... pasiskaityk zinutes rasiau o tu tylėjai, skambindavau buvo nr užblokuotas... as tikrai cia nezadu zaisti“. Atsakovas neigė slapstymąsi ir nurodė, kad ir jam atsiuntė skaičiavimus, bet ten kitokie skaičiai nei ieškovo, todėl dar jiems reiktų pasitarti. Be to, atsakovas parašė: „o rudeni ant kaminu gi uzdejau papildoma juosta pats buvai, nu bet tiek to yra kaip yra ziurim kaip cia viska greiciau isspresti“.

13.9.8. Atsakovas A. V. parašė ieškovui G. B. (susirašinėjimo data nežinoma): „klinkeris pernai spalio pradzioje buvo suklijuotas pats nuo ryto iki vakaro tikrinai viskas tiko, o kodel atsisakiai kad uzglaistyt siules tik tu zinai, stogas ir, baigtas nors ir rinkom is slapios kreivos medienos, kainos darbu gerokai mezesnes nei rinkos, plyteles siemet pats nuo sienu lup <...>. Į ką ieškovas atsakė: „paskaityk sms jus dingot, nei valet nei glaistet tas plyteles, uzblokavai nr mano, saket baigsit o dingot kaip i vandeni, protu nesuvokiama kai 4 metus galima deti plyteles, stogas nebaigtas 5 metai, nuo kiauru kaminu i poliuritana prisigere vandens, vel nuostolis! tu mane santazavai istisai ir sakei moke <...>“; „tai kaip supratau uz sugadintas medziagas ir padaryta broka nezadi grazinti pinigu? tuomet as kvieciuosi ekspertus kad ivertintu padaryta zala ir duodu tave i teisma“. Atsakovas atsakė: „niekur mes nedingom tu pats sakei neglaistyt nes tipo per vesus oras nors oras buvo geras o stogas ir <...>“.

13.11. Be to, atsakovas A. V. pateikė teismui fotonuotraukų (2020 m. DOK-123254), darytų 2020 m. rugpjūčio 25 d., iš kurių matyti, jog ieškovo gyvenamojo namo fasadai visiškai apklijuoti klinkerio plytelėmis, taip pat ir prie langų bei garažo vartų. Iš kitų fotonuotraukų (2021 m. DOK-69948), darytų 2021 m. gegužės 17–21 d., pasak atsakovo matyti, kad prieš klijuojant klinkerio plyteles, laikantis statybos darbų technologijos, buvo panaudoti armavimo tvirtinimo elementai (tinklas ir smeigės). Iš šių fotonuotraukų aiškiai matyti ant sienų esantis tinklas ir smeigės, taip pat apie gyvenamąjį namą besimėtantys nuplėšto tinklo elementai.

14. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi šioje civilinėje byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertei Z. B.. Teismo ekspertė pateikė teismui 2021 m. balandžio 21 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės aktą (2021 m. DOK-53917; popierinis originalas ir jo priedai saugomi šios civilinės bylos teisminio proceso popierinėje byloje), iš kurio matyti, kad:

14.1. Tyrimo objektas – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) rangovo atliktų darbų apimtys, kokybė ir galimai nekokybiškai atliktų darbų šalinimo kainos. Nurodytą gyvenamąjį namą teismo ekspertė Z. B., dalyvaujant ieškovui G. B. ir atsakovui A. V., apžiūrėjo 2021 m. balandžio 7 d. (apžiūros aktas): fasadus, kaminus, stogo konstrukcijas ir stogo dangą (atlikta šių konstrukcijų fotofiksacija); pamatų apžiūra atlikta vizualiai; paprašytų nukritusių fasado plytelių statytojas nepateikė (vieną pateikė); dalis fasado plytelių sutepta skiediniu; pirmo aukšto patalpose jokių lietaus nubėgimų nenustatyta; klijų sluoksnio storis – nuo 10 mm iki 15 mm; plytelių storis – 13 mm, 13 mm, 14 mm, 16 mm. Teismo ekspertizės akte (3 lapas) nurodyta, kad buvo apžiūrėti fasadai, cokolinė fasado dalis, du kaminai, stogo konstrukcijos, stogo dangos įrengimas, įlajos, lietaus nuvedimo sistema, vidaus patalpos ir nustatyta nukritusių nuo fasado klinkerio plytelių apimtis, klijų (skiedinio) storis, plytelių (klinkerio) storis, atlikta fotofiksacija (47 nuotraukos; teismo ekspertizės akto priedas). Teismo ekspertė vadovavosi šios civilinės bylos medžiaga, papildomai gauta medžiaga, objekte nustatytais rezultatais, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techniniu reglamentu (toliau – STR) 1.04.04:2017 „Statinio darbai. Statinio statybos priežiūra“, STR 1.01.04:2013 „Statybos produktai. Atitikties ir „CE“ ženklinimas“, STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Atliekant ekspertizę buvo analizuojama ir įvertinama civilinės bylos medžiaga, papildomai gauta medžiaga ir objekte nustatyti rezultatai.

14.2. Pagal civilinėje byloje esantį UAB „AV projektavimo studija“ parengtą techninį gyvenamojo namo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (pjūvis A-A, pastato brėžinyje pateikiama tinkuojamų sistemų sienos šiltinimo detalė „C“) apdailinės plytelės storis – 10 mm, klijų storis – 10 mm ir 6-oje pozicijoje nurodytas tvirtinimo elementas, kuris klinkerio plytelių surišimo siūlėje tvirtinamas per fasado putų polistirolo sluoksnį 250 mm į mūro sieną:

14.2.1. Šio tvirtinimo elemento objekto/ gyvenamojo namo fasado apdailoje po klinkerio plytelėmis nėra. Pažeista statybos darbų technologija, dėl ko įvyksta plytelių kritimas. Šiuo atveju tai vadinama nearmuota konstrukcija. Tuo įsitikinta objekte pabeldus fasadą ir nukritus eilinei klinkerio plytelei.

14.2.2. Fasadų paviršius reikia nuardyti visu paviršiumi ir juos atlikti pagal projektą. Jau į sustengusį skiedinį sumontuoti tvirtinimo elementą nėra prasmės, nes statybos darbų technologinis procesas vyksta darbų metu – suarmuojama sienos apdaila.

14.2.3. Skiedinio storiai fasade viršija leistinus 10 mm, todėl atplėšti klinkerio plyteles saugiai, nepažeidus apšiltinimo sluoksnio, nėra galimybės, nesant armavimo periodiškai krinta pačios.

14.2.4. Fasado plytelių–klinkerio storis pagal projektą – 10 mm, objekte yra mažiausias 13 mm, didžiausias – 16 mm. Tai būtų jas montuojant dar intensyvesnis armavimas ko objekte išvis nėra.

14.2.5. Maža dalis cokolio fasado dalyje padengta apdailos elementais.

14.2.6. Vienas kaminas apskardintas, kitas ne.

14.2.7. Kaminų sandūros su stogu neužbaigtos.

14.2.8. Stogo mediena netinkamos kokybės, padengta antiseptiniu skiediniu.

14.2.9. Viena įlaja įrengta netinkamai.

14.2.10. Lietaus nuvedimo sistema neįrengta.

14.2.11. Vėjalentės neįrengtos;

14.2.12. Viena kolona įrengta netinkamai.

14.3. Civilinėje byloje yra pateikta 2017 ir 2018 m. įsigytų medžiagų pirkimo dokumentai. Kopijuojant pirkimo čekį, uždengiama dalis PVM sąskaitose nurodytų medžiagų kiekių. Pagal civilinės bylos medžiagą rangovas teigia, kad sienų mūrijimo darbai buvo atlikti 2016 m. kovą–birželį, stogo ir kaminų darbai – 2016 m. birželį–2017 m. vasarį, bet 2016 m. pirkimo dokumentai nepateikti. Pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodytas naujų medžiagų pirkimas, atitikties dokumentai nepateikti, medžiagas perka statytojo G. B. galimai atstovas K. J. B.. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad medžiagos antrarūšės. Kitas svarbus aspektas, ar statytojas G. B. ir rangovas A. V. tinkamai sugeba įvertinti projekto nurodymus: vienas – pirkdamas per tarpininką medžiagas, kitas – tinkamai jas naudodamas pagal projektą ir statybos darbų technologiją. Tai apima: fasado dengimą klinkerio plytelėmis (teismo ekspertizės akto priedas Nr. 3; UAB „AV projektavimo studija“ architekto paaiškinimą dėl klinkerio plytelių armavimo).

14.4. Pagal objekto apžiūros rezultatus, projekto sprendinius, buvo paskaičiuoti darbų kiekiai nekokybiškai atliktiems darbams, nepabaigtiems darbams pagal žodinę sutartį (teismo ekspertizės akto priedas Nr. 1).

14.5 Pagal teismo ekspertizės akto priedą Nr. 1 paskaičiuota defektų ir nebaigtų darbų išlaidų sąmata ekspertizės atlikimo dienai yra 17471,19 Eur (teismo ekspertizės akto priedas Nr. 2).

14.6.1. Gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) rangovo A. V. atlikti darbai: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų; dalies cokolio neužbaigti apdailos darbai; įlaja stogo dalyje sumontuota netinkamai; langų zonoje nėra kompensacinės juostos; 1-as kaminas neapskardintas; abiejų kaminų sandūra su stogu neužbaigta; stogo lietaus nuvedimo sistema nepadaryta; vėjalentės neužkaltos. 2021 m. kainomis tai yra 17471,19 Eur.

14.6.2.1. Klausimas: ar galima teigti, jog gyvenamojo namo fasado dengimas klinkerio plytelėmis atliktas kokybiškai? Kas galėjo įtakoti klinkerio plytelių kritimą? Ar tai galėjo būti nekokybiškai atliktų darbų pasekmė? Atsakymas: gyvenamojo namo fasado dengimas klinkerio plytelėmis atliktas nekokybiškai. Klinkerio plytelių esamą ir būsimą kritimą įtakojo nekokybiškai atliktų darbų pasekmė, t. y. nesilaikymas projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos: armavimo-tvirtinimo elementų nepanaudojimas.

14.6.2.2. Klausimas: ar tinkamai paruoštas gyvenamojo namo fasado apšiltinimo sluoksnis prieš dedant klinkerio plyteles – suarmuotas, susmeigiuotas? Atsakymas: nustatyti, ar tinkamai paruoštas gyvenamo namo fasado sluoksnis prieš dedant klinkerio plyteles – suarmuotas, susmeigiuotas, – neįmanoma, nes tai dengti darbai, statybos darbų žurnalas nebuvo pildytas.

14.6.2.3. Klausimas: jeigu fasado apšiltinimo, armavimo, smeigiavimo darbai ir klinkerio plytelių klijavimo darbai atlikti nekokybiškai, ar turi tam tikrų trūkumų (defektų), tuomet kokia apimtimi atlikti darbai galėtų būti perdaryti. Ar įmanoma ištaisyti klinkerio plytelių broką neardant visos sienos, ar reikia viską perdaryti iš naujo? Ir kokia būtų darbų ištaisymo kaina ekspertizės atlikimo dieną? Kiek procentų darbų kaina galėjo pabrangti nuo 2020 m. gegužės? Atsakymas: patikrinti fasado apšiltinimo, armavimo, smeigiavimo darbų negalima – nėra statybos darbų žurnalo. Fasado klinkerio plytelių apdailos darbai atlikti ne pagal projektą, jie turi būti atlikti iš naujo. Sienos mūro darbai išlieka, bet apšiltinimo darbai gali būti pažeisti nuardant klinkerio plyteles su skiediniu, todėl jie įskaičiuoti į defektų šalinimą. Darbų kainos statistikos departamento duomenimis keičiasi kas pusmetį, tai būtų iki 3 procentų.

14.6.2.4. Klausimas: kokias medžiagas reikia demontuoti tam, kad ištaisyti klinkerio plytelių kritimo defektą? Atsakymas: reikia demontuoti likusias klinkerio plyteles, jas rišusį skiedinį ir apšiltinimo sluoksnį, kuris bus sugadintas šalinant skiedinį.

14.6.2.5. Klausimas: ar klinkerio plytelių klijų storis apie 3 cm atitinka normas ir ar tai turėjo įtakos plytelių kritimui? Atsakymas: klinkerio plytelių klijų storis pagal projektą yra 10 mm, palyginus su 3 cm tai būtų 30 mm. Klinkerio plytelių klijų storis objekte rastas 10 mm, 15 mm. Norma – 10 mm.

14.6.2.6. Klausimas: ar dėl neužbaigtų darbų tokių kaip siūlių neužtaisymas (fugavimas), kompensacinės juostos nesuklijavimas galėjo turėti įtakos plytelių kritimui? Atsakymas: dėl neužbaigtų darbų, kaip siūlių užtaisymas (fugavimas) įtakos plytelių kritimui nebuvo pagrindas. Kompensacinės juostas nesuklijavimas yra prie langų montavimo.

14.6.2.7. Klausimas: kiek laiko turėtų laikyti plytelės nuo jų sudėjimo dienos? Atsakymas: Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą garantinis laikotarpis plytelių sudėjimui yra 5 metai.

14.6.2.8. Klausimas: ar gyvenamojo namo stogo darbai, tokie kaip čerpinių kraigų sudėjimas, kaminų apskardinimas, įlajos montavimas, pakalimo montavimas atlikti kokybiškai? Atsakymas: gyvenamojo namo stogo darbai, tokie kaip čerpinių kraigų sudėjimas atlikti kokybiškai; 1-as kaminas neapskardintas;1-a įlaja atlikta nekokybiškai; vėjalenčių pakalimas neatliktas.

14.6.2.9. Klausimas: kas galėjo įtakoti įlajų braškėjimą, varvantį stogą ties kaminais ir įlaja, ar tai yra nekokybiškai atliktų darbų pasekmė? Atsakymas: nesandarumai ties abiem kaminais nustatyti, įlajos permontavimas nustatytas, tai nekokybiškų darbų pasekmė.

14.6.2.10. Klausimas: ar gyvenamojo namo kolonos sumontuotos kokybiškai, tiesiai? Jei nekokybiškai, tai kas galėjo įtakoti kolonų kreivumą ir skylinėjimą? Jeigu kolonos yra sumontuotos nekokybiškai, ar turi tam tikrų trūkumų defektų, tuomet kokia apimtimi jos galėtų būti ištaisytos, kiek kainuotų defektų ištaisymas. Atsakymas: Viena kolona apatinėje ir viršutinėje dalyje kreivoka. Skylinėjimų nenustatyta. Glaistymo skiedinių pagalba galima pataisyti.

14.6.2.11. Klausimas: ar visų 1–10 klausime (šio teismo sprendimo 14.6.2.1–14.6.2.10 punktuose nurodytuose klausimuose) nurodytų atliktų darbų statybinės medžiagos yra laikytinos antrarūšėmis? Atsakymas: pirkimo dokumentuose, esančiuose civilinėje byloje, nepateikta, kad medžiagos antrarūšės.

14.6.2.12. Klausimas: ar panaudotos medžiagos tokios kaip klinkerio plytelės, armavimo mišinys, armavimo tinklas, smeigės, klinkerio plytelių klijai, tarpų kryžiukai, gruntas, kaminų skarda, kaminų sandarinimo juosta, įlajos skarda, sandarinimo putos, kolonų betonavimo armatūra su betoniniais mišiniais ir kitos statybinės medžiagos skirtos prieš tai įvardintiems darbams yra sugadintos? Atsakymas: panaudotos medžiagos tokios, kaip klinkerio plytelės, armavimo mišinys, armavimo tinklas, klinkerio plytelių klijai, tarpų kryžiukai, gruntas, kaminų skarda, kaminų sandarinimo juosta, įlajos skarda, sandarinimo putos, kolonų betonavimo armatūra su betoniniais mišiniais ir kitos statybinės medžiagos, skirtos prieš tai įvardintiems darbams nėra sugadintos. Ne visiems šiems darbams ir jiems priskiriamoms medžiagoms pateikti pirkimo dokumentai. Medžiagos nėra sugadintos.

14.6.2.13. Klausimas: ar užsakovas galėjo priimti visus darbus nesant darbų perdavimo aktui ir neturint sąskaitos faktūros? Jeigu nebuvo pateikti paminėti dokumentai ar galima teigti, jog darbai buvo priimti be pretenzijų? Atsakymas: civilinėje byloje nėra pateikta dokumentų, kurie liudytų darbų priėmimą, pasirašant šalių priėmimo–perdavimo aktą. Nėra dokumentų, jog darbams turėjo ar neturėjo pretenzijų.

14.6.2.14. Klausimas: ar tinkamas gyvenamojo namo pamatų įrengimas, savalaikis drenažo įregimas turi įtakos gyvenamojo namo fasado deformacijai? Jeigu taip, kokią įtaką fasado deformacija turi suklijuotų fasado klinkerio plytelių, stogo konstrukcijų patvarumui ateityje, ar dėl to gali pradėti kristi plytelės, braškėti įlajos, atsirasti plyšiai stogo konstrukcijoje? Atsakymas: nėra dokumento (statybos darbų žurnalo), kada buvo įrengti namo pamatai, pamatų drenažas. Fasado klinkerio plytelių įrengimui tai neturėjo įtakos. Stogo konstrukcijoms tai neturėjo įtakos ir negali turėti ateityje ar plyšių atsiradimui stogo konstrukcijoje.

14.6.2.15. Klausimas: ar esamos gyvenamojo namo klinkerio plytelės ant sienų yra priklijuotos kokybiškai? Atsakymas: klinkerio plytelės yra pritvirtintos nesilaikant projekto ir statybos darbų technologijos.

14.6.2.16. Klausimas: kokia dalį (m²) suklijuoto ploto sudaro esamos plytelės? Atsakymas: fasade 1-4 ašyse yra 10 procentų esamų plytelių, fasade A-D – 8 procentai, fasade 4-1 – 40 procentų, fasade D-A – 40 procentų.

14.6.2.17. Klausimas: ar mechaniniu būdu nuo sienos nuplėšta plytelė laikytina, kaip užklijuota nekokybiškai? Jeigu taip, koks kiekis (m²) plytelių yra nuplėšta mechaniniu būdu objekte? Atsakymas: nėra duomenų, kad mechaniniu būdu būtų nuplėšta plytelė. Objekto apžiūros metu, pabaladojus fasadą, nukrito plytelė.

14.6.2.18. Klausimas: ar objekte angokraščiams ir vidiniams kampams klijuoti buvo naudotos specialiai tam skirtos plytelės? Kokią įtaką plytelių savaiminiam kritimui turi angokraščiams ir vidiniams kampams klijuoti naudotos ne specialiai tam skirtos plytelės? Koks kiekis (m²) plytelių nukrito dėl šios priežasties? Atsakymas: objekte angokraščiams ir vidiniams kampams nebuvo naudotos specialiai tam skirtos plytelės. Ne specialiai tam skirtos plytelės neturėjo įtakos plytelių savaiminiam kritimui. Kritimą sąlygojo tvirtinimo elemento nepanaudojimas.

14.6.2.19. Klausimas: kokios kokybės ir rūšies klinkerio plytelės buvo naudojamos objekte? Ar atsižvelgiant į panaudotų klinkerio plytelių rūšis, storių skirtumus, buvo panaudotas tinkamas klijų storis? Atsakymas: Objekte buvo panaudotos 13 mm, 14 mm, 16 mm storio plytelės, projekte jų storis nurodytas 10 mm. Skiedinio storis pagal projektą 10 mm, natūroje – 10 mm, 15 mm. Pirkimo dokumente nurodytos R739 LDF14 plytelės.

14.6.2.20. Klausimas: kokia dalis kokybiškai priklijuotų plytelių (m²) yra nukritusi savaime ir kokios yra plytelių kritimo savaime priežastys? Atsakymas: plytelių kritimo priežastys: projekto reikalavimų pažeidimai, kokia dalis, atsakyta 16 klausime (šio teismo sprendimo 14.6.2.16 punkte).

14.6.2.21. Klausimas: kokios kokybės, rūšies medžiagos buvo naudojamos gyvenamojo namo stogo konstrukcijai įrengti, stogui uždengti? Ar stogo konstrukcijai įrengti panaudota nedžiovinta, šakota, su įplyšimais mediena turėjo įtakos ar stogo detalių (kraigo, čerpių, įlajų, apskardinimo, difuzinės plėvelės) deformacijai ir išsikraipymui? Atsakymas: stogo konstrukcijai panaudota mediena: nedžiovinta, bet padengta antiseptiku. Ji neturėjo įtakos kraigo, čerpių, įlajų, apskardinimo, difuzinės plėvelės deformacijai ir išsikraipymui.

14.6.2.22. Klausimas: kada buvo įmontuoti gyvenamojo namo kaminų įdėklai, įrengta stogo lietaus sistema? Ar netinkamas stogo eksploatavimas – kaminų įdėklų montavimas be specialios laipiojimo įrangos, stogo lietaus sistemos įrengimas po čerpių uždėjimo, turi įtakos vandens nuvedimo detalių nuo kaminų patvarumui? Atsakymas: nėra duomenų, kada buvo sumontuoti kaminų įdėklai, stogo lietaus sistema neįrengta. Nėra ryšio dėl stogo eksploatavimo, čerpių uždėjimo, vandens nuvedimo detalių, kurios neatliktos su kaminų patvarumu.

14.6.2.23. Klausimas: ar turėjo įtakos gyvenamojo namo kolonų kokybei (paviršiaus lygumui) darbams naudotos kolonų betonavimui skirtos tūtos? Ar turėjo įtakos kolonų kokybei aplinkybė, kad kolonos buvo liejamos per kelis kartus, taip padidinant kolonos diametrą? Ar kolonų defektai, jei tokie bus nustatyti, laikytini esminiais, atsižvelgiant į tai, kad kolonos buvo išlietos 2016 birželio mėnesį, ar tai laikytina natūraliu nusidėvėjimu? Ar kolonos yra tinkamos eksploatacijai? Atsakymas: kolonų kokybei (paviršiaus lygumui) negalėjo turėti įtakos naudotos kolonų betonavimui skirtos tūtos. Tik vienos kolonos paviršiuje apačioje ir viršuje stebimi nežymūs paviršiniai netolygumai. Tai nesusiję su 2016 m birželio iki šios dienos nusidėvėjimu.

14.7. Teismo ekspertizės akto priedas Nr. 3 – teismo ekspertės Z. B. ir gyvenamojo namo projektą parengusio liudytojo V. S. (UAB „AV projektavimo studija“ architekto) susirašymas el. paštu. Teismo ekspertė paklausė projektuotojo apie parengtą techninį gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) projektą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodė, kad projekte pateikiama tinkuojamų sistemų sienos šiltinimo detalė „C“, kurios 6-oje pozicijoje nurodytas tvirtinimo elementas, sujungiantis išorės apdailą – apdailinę plytelę, storis 10 mm per fasadinį putų polistirolą į mūro sieną. Kadangi techninių specifikacijų dalyje nėra nuorodų šiai darbų grupei, teismo ekspertė paprašė pateikti tvirtinimo elementą ir savo aprašymą bei atsakyti, kas kelinta eilė jis tvirtinimas. Liudytojas V. S. atsakė, kad nurodytame techniniame projekte numatyta pastato fasadą apšiltinti putų polistirolu TERMOPORAS EPS 70 d=250. Ant putų polistirolo numatytas dekoratyvinis tinkas arba apdailinės plytelės. Tinkuojamų sistemų sienos šiltinimo detalėje numatytos tvirtinimo detalės. Statytojas turėjo galimybę, rengiant darbo projektą, pasirinkti konkrečią šiltinimo sistemą ir darbus atlikti pagal technologinę kortelę. Pagal sistemų gamintojų rekomendacijas, kai šiltinimo sistemos apdailai naudojamos klinkerio plytelės, tai smeigių (įsukama smeigė su metaline vinimi) instaliavimas atliekamas per armavimo tinkliuką. Tai daroma armavimo mišiniui dar nesukietėjus. Smeigės galvutė turi nuskęsti armavimo mišinyje ir prispausti tinkliuką. Smeigės įsukamos kas 40 cm horizontalia ir vertikalia kryptimi. Prie pastato fasado krašto 1,5 m nuo fasado krašto smeigės įsukamos kas 30 cm horizontalia kryptimi ir kas 40 cm vertikalia kryptimi.

14.8. Teismo ekspertizės akto priede Nr. 1 nurodyti nekokybiškai atliktų ir nebaigtų darbų kiekiai: 1) fasadų paviršiaus nuardymas – 131 m²; 2) fasadų paviršiaus padengimas klinkerio plytelėmis su armavimu – 131 m²; 3) įlajos montavimas – 29 m; 4) lietvamzdių montavimas – 68 m; 5) stovų montavimas – 20 m, 6) kolonų glaistymas (2 kartsu) – 3 m²; 7) langų kompensacinės juostos montavimas – 41 m; 8) cokolio apdaila – 51 m; 9) vėjalenčių montavimas – 68 m²; 10) kaminų apskardinimas – 2,8 m²; 11) kaminų užtaisymas – 29 m.

14.9. Pagal teismo ekspertizės akto priedą Nr. 2 – nekokybiškai atliktų ir nebaigtų darbų sąmatą – nurodytų darbų vertė pagal 2021 m. kainas yra 17471,19 Eur (su PVM). Į šią pinigų sumą įskaičiuotos medžiagos, darbo jėga, pagalbinės medžiagos, papildomos darbo užduotys, įrengimai/ mechanizmai ir kita.

15. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė Z. B. nurodė, kad palaiko teismui pateiktas atliktos statybos techninės veiklos ekspertizės išvadas, o atsakydama į klausimus dėl teismo ekspertizės atlikimo ir teismui pateikto teismo ekspertizės akto išvadų, paaiškino kad:

15.1. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės įstatymą teismo ekspertui galima naudotis pavežančių, palaikančių ir fotografuojančių asmenų pagalba, kurie vykdo tik teismo eksperto nurodymus. Tądien, apžiūrint ieškovo G. B. gyvenamąjį namą, teismo ekspertė į antrą aukštą nebuvo užlipusi, nes dėl sveikatos būklės (pakilusio kraujospūdžio) pabijojo – į antrą aukštą pakilti skirtos kopėčios neatrodė labai patikimos (laiptų dar nebuvo – nebaigta statyba). Objekto apžiūroje dalyvavę statytojas ir rangovas sutiko, kad į gyvenamojo namo antrą aukštą pakils teismo ekspertės asistentė ir nufotografuos. Asistentei grįžus, teismo ekspertė peržiūrėjo jos darytas fotonuotraukas ir pamatė, kad juose užfiksuota per mažai informacijos, dėl ko teismo ekspertė paprašė asistentės dar kartą pakilti į antrą aukštą ir nufotografuoti statramsčius, gegnes, murlotą, medienos gaminių būklę (kad matytųsi: ar ji šerpetuota, ar drėgna, ar antiseptikuota), kas ir buvo padaryta. Fotofiksacija buvo atlikta gerai – fotografijose viskas gerai matėsi, taip pat ir spalvos. Pavyzdžiui, buvo matyti, kad mediena nėra supuvusi, bet nedžiovinta. Teismo ekspertės nuomone antrojo aukšto apžiūrą ji atliko – iš jos nurodymu asistentės padarytų fotonuotraukų.

15.2. Įlaja/ sąlaja yra stogo lietaus nuvedimo latakas, kuri puikiai matosi fotografijoje Nr. 13 – ji padaryta, bet nesandariai, kreivai, dėl ko prasiskverbia vanduo, tas puikiai matosi vizualiai, iš lauko, gyvenamasis namas nėra toks aukštas, t. y. nagrinėjamu atveju neteisingai suklota įlaja iš atskirų jos elementų. Vandens prabėgimų objekte neužfiksavo. Stogą teismo ekspertė taip pat apžiūrėjo, nuo murloto, vizualiai ir iš asistentės padarytų fotonuotraukų. Be to, teismo ekspertei buvo pateiktas gyvenamojo namo techninis projektas, kuriam yra visi reikiami duomenys, t. y. kokios stogo konstrukcijos šiuo konkrečiu atveju turėjo būti. Teismo ekspertės nuomone, jei šalys žodžiu susitarė dėl stogo įrengimo – tai susitarė dėl visiško stogo įrengimo, t. y. dėl stogo su visomis stogo konstrukcijomis. Žiūrint į fotografiją Nr. 11, matosi neapskardintas kaminas – viršuje nėra kepurėlės (apskardinimo), nėra kamino angos apsaugos, dėl ko į kamino vidų patenka krituliai. Gyvenamojo namo techniniame dokumente tiek detalia nėra nurodyta, tačiau kiekviename name tai turi būti pagal statybos techninį reglamentą „Šlaitiniai stogai. Stogų konstrukcijos“. Fotografijose Nr. 9, 11, 12 ir 13 matosi, kad nėra vėjalenčių ir lietaus nuvedimo sistemos (lietaus latakų ir iš jų išeinančių lietaus stovų), kas turi būti. Teismo ekspertės nuomone pagal gyvenamojo namo techninį projektą turi būti vėjalentės – reikia žiūrėti į brėžinį, pjūvis A-A, pakalimo altitudė (linija, pažymėta 2,54), būtent vėjalentės pakalimo altitudė. Vėjalentės yra būtinos pagal statybos reikalavimus, jos gali būti medinės, plastmasinės. Stogo konstrukcijai naudojamos medienos kokybė turi reikšmės stogo konstrukcijos patvarumui. Nagrinėjamu atveju naudota mediena nėra įpuvusi, nėra pelėsio, yra padengta antiseptiku ir antipirenais. Apžiūros metu buvo nustatyta kažkiek medienos įtrūkimų, šakų (fotonuotraukos Nr. 29, 32, 38), bet tai nėra reikšmingi įtrūkimai, jie negilės ir nedidės. Tai kaip ir tai, kad panaudota mediena mažiau obliuota ir nebuvo išdžiuvusi (dabar jau turbūt išdžiuvusi), neturi reikšmės stogo konstrukcijos stabilumui/ patvarumui. Fotonuotraukoje Nr. 38 matomos juodos dėmės, kurios atsiranda neobliuotoje medienoje, susirenkant statybiniams nešvarumams/ statybinėms dulkėms, – tai ne pelėsis. Pelėsio dėmės yra visai kitokios konstrukcijos.

15.3. Teismo ekspertė nustatė, kad viena kolona yra kreiva (fotografija Nr. 2) – šiek tiek, maždaug 1,20 m nuo žemės paviršiaus, nelygi, aptrupėjusiu paviršiumi, turi du pilvukus, – kas matyti vizualiai, net be gulsčiuko, ir ką reikia pataisyti. Šis defektas nėra esminis – tai apdailinis ir labai lengvai ištaisomas defektas. Pagal projektą kolonos turėjo būti keturkampės, bet yra apvalios. Kadangi statybos darbų žurnalo, kuriame fiksuojama statybos darbų eiga, nėra, teismo ekspertė negali pasakyti, kokios tūtos buvo naudotos kolonoms.

15.4. Gyvenamojo namo fasado dengimas klinkerio plytelėmis atliktas nekokybiškai. Klinkerio plytelių esamą ir būsimą kritimą įtakojo nekokybiškai atlikti darbai, t. y. nesilaikymas projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos: armavimo–tvirtinimo elementų nepanaudojimas. Pagal teismo ekspertę klinkerio plytelių klijavimas yra mūro darbai, o atliekant mūro darbus kas ketvirta eilė reikia sieną armuoti. Atsižvelgusi į gyvenamojo namo techninį projektą ir į projektą rengusio asmens paaiškinimą, atsakant į užduotą klausimą (e. laiškas), teismo ekspertė, vykdama apžiūrėti objekto, turėjo tikslą pažiūrėti/ išsiaiškinti, ar yra įgręžtos armavimo smeigės apie 30 cm per apšiltinamąjį sluoksnį iki blokelių sienos. Nė vienos smeigės galvutės, nė viename fasade nebuvo galima matyti, nes jų nebuvo, kas reiškia, kad siena ne armuota ir kas yra pagrindinė klinkerio plytelių kritimo priežastis. Yra klinkerio klijingas mišinys, cemento skiedinys, bet ne klijai. Kas 40 cm, o kampuose kas 30 cm, turėjo būti smeigė ir ta smeigė skandinama į cemento skiedinį. Pažiūrėjus į fotografiją Nr. 19, matosi, kad nėra jokių smeigių žymių. Matosi gilios ir neužsandarintos fasado siūlių vietos. Mūro darbas baigiamas, kai siena yra užarmuojama ir užtaisomos visos siūlės. Šios siūlės užtaisomos tuo pačiu metu, kai vyksta klinkerio plytelių mūras, nes klinkerio klijingas mišinys labai greitai stingsta. Gyvenamojo namo techniniame projekte/ brėžinyje pateikiama tinkuojamų sistemų sienos šiltinimo detalė „C“ (pagal projektą gali būti ir klinkerio plytelės), kurios 6-oje pozicijoje nurodytas tvirtinimo elementas, sujungiantis išorės apdailą – apdailinę plytelę per fasadinį putų polistirolą į mūro sieną. Jei armavimas būtų buvęs padarytas, klinkerio plytelės nekristų. Dengiant skiediniu, į kurį guldoma klinkerio plytelė, tuo pačiu metu įsriegiama ilgoji smeigė. Paprašius pakomentuoti vieną iš ieškovo G. B. pateiktų fotonuotraukų (2021 DOK-80368 priedas 20210616_075230), teismo ekspertė nurodė, kad fotonuotraukoje užfiksuoti „rutuliukai“ yra putų polistirolo smeigės, bet ar ši fotonuotrauka yra tirto objekto, nežinia. Putų polistirolo ir klinkerio plytelių smeigės yra ne tos pačios. Nagrinėjamu atveju reikėjo dar vienų smeigių. Putų polistirolo smeigių pagal civilinėje byloje esančius dokumentus buvo nupirkta šimtai – tai apšiltinimo medžiagos smeigė. Taip pat buvo nupirkta ir tinklelio, tačiau nėra tinklelio charakteristikos dokumentų/ specifikacijos – nežinoma, koks tai tinklelis ir kur jis galėjo būti panaudotas. Kadangi statybos darbų žurnalo, kuriame fiksuojama statybos darbų eiga, nėra, nustatyti, ar tinkamai paruoštas gyvenamo namo fasado sluoksnis prieš dedant klinkerio plyteles – suarmuotas ir susmeigiuotas apšiltinimo medžiagos smeigėmis, – neįmanoma, nes tai dengti darbai. Patikrinti fasado apšiltinimo, armavimo, smeigiavimo darbų negalima – nėra statybos darbų žurnalo. Fasado klinkerio plytelių apdailos darbai atlikti ne pagal projektą, jie turi būti atlikti iš naujo. Sienos mūro darbai išlieka, bet apšiltinimo darbai gali būti pažeisti nuardant klinkerio plyteles su skiediniu, t. y. labai tikėtina, kad bus pažeistas apšiltinimo darbų sluoksnis ir jį teks perdaryti, todėl šie darbai taip pat įskaičiuoti į defektų šalinimą. Nagrinėjamu atveju reikia demontuoti visas likusias klinkerio plyteles, jas rišusį skiedinį ir apšiltinimo sluoksnį, kuris bus sugadintas šalinant skiedinį. Visas klinkerio plyteles reikia demontuoti, nes nėra padarytas armavimas ir užbaigtas mūrijimo procesas, o visas procesas yra tarpusavyje susijęs, t y. plytelės prispaudimas prie skiedinio, sukibimas su skiediniu ir siūlių užtaisymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo užbaigtas mūrijimo procesas – nebuvo ne tik klinkerio plytelių smeigių, bet ir siūlės nebuvo užtaisytos, t. y. buvo panaudota neteisinga technologija. Klinkerio plytelių stabilumui/ laikymuisi ant fasado 90 procentų reikšmės turi armavimas, siūlių užtaisymas – tik 10 procentų. Senas klinkerio plytelių skiedinys nebetarnaus, jis negrįžtamai yra sustingęs – reikia kloti naują.

15.5. Nuo gyvenamojo namo fasadų nukritusių klinkerio plytelių plotą teismo ekspertė paskaičiavo vizualiai ir projekto brėžiniuose (teismo ekspertizės akto priedas) užrašė procentus: 8, 10, 40 ir 40 procentų. Objekto apžiūroje dalyvavę statytojas ir rangos sutiko su tokias skaičiavimas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra svarbu – kad ir kiek klinkerio plytelių liko, jas visas reikia domentuoti. Paklausus teismo ekspertės dėl fotonuotraukos Nr. 22, kuri pagal gyvenamojo namo techninio projekto brėžinius būtų fasadas 1-4, teismo ekspertė pripažino klaidą, ir nurodė, kad teismo eksperto išvadoje, atsakant į 16 klausimą (šio teismo sprendimo 14.6.2.16. punktas), nurodyti ne likusių, o nukritusių klinkerio plytelių procentai, t. y. vietoje žodžio „yra“ turi būti žodis „nėra“.

15.6. Dėl gyvenamojo namo apžiūros metu nukritusios klinkerio plytelės (šio teismo sprendimo 14.6.2.17. punktas), teismo ekspertė nurodė, kad statytojas savo iniciatyva, ne teismo ekspertės nurodymu, kumščiu trinktelėjo per klinkerio plytelę ir ši nukrito. Statytojas trinktelėjo tik į tą vietą.

15.7. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad objekte buvo panaudotos 13 mm, 14 mm, 16 mm storio plytelės, nors projekte jų storis nurodytas 10 mm. Skiedinio/ klijų storis pagal projektą 10 mm, natūroje – 10 mm, 15 mm (šio teismo sprendimo 14.6.2.19. ir 14.6.2.5 punktai). Vizualiai žiūrint į plyteles, nėra toks jau akivaizdus ir didelis jų storių skirtumas. Norint lygumo, jas klijuojant, pakaktų storesnes plyteles labiau įspausti į skiedinį/ klijus, išlaikant nurodytą skiedinio/ klijų storį projekte, t. y. didesnio klijų storio nereikia.

15.8. Paklausta apie teismui pateiktus paskaičiuotus darbų kiekius (teismo ekspertizės akto priedas Nr. 1), teismo ekspertė atsakė, kad juos paskaičiavo pagal jai pateikto gyvenamojo namo techninio projekto brėžinius. Stovų (lietvamzdžių, lietaus nuvedimo stovų, einančių nuo stogo krašto iki grunto) montavimo darbų kiekis (eilės Nr. 5) – 20 m. Kaminų užtaisymo darbų kiekį (eilės Nr. 11) teismo ekspertė nurodė 29 m, nes neužtaisyta abiejų kaminų sandūra su stogu, o naudojamą medžiagą reikia dėti dviem sluoksniais, padarant užleidimus. Šis skaičiavimas atliktas pagal normą, ne iš akies. Dėl teismui pateiktos defektų ir nebaigtų darbų išlaidų sąmatos (teismo ekspertizės akto priedas Nr. 2) teismo ekspertė paaiškino, kad į ją įtraukti tik taisytini ir nepadaryti darbai, t. y. tai, kas padaryta, į sąmatą neįtraukta. Sudarant sąmatą, naudojo specialią daug metų visų specialistų ir teismo ekspertų naudojamą programą, kurioje tokių dydžių, kaip darbo jėgos kaina, ji pati nekoreguoja/ nekeičia. Programoje kas pusmetį yra pakeičiamos vidutinės rinkos kainos. Programa pagal konkrečius statybos darbus nurodo, kokie darbai, medžiagos, įrenginiai ir darbo jėga yra reikalingi. Teismo ekspertė į programą įrašo konkrečių statybos darbų kodą ir nurodo m². Paklausta dėl sąmatos eilutėje Nr. 2 nurodyto pavadinimo „plytelės grindims keraminės“, teismo ekspertė atsakė, kad programoje labai sunku, o kartais ir neįmanoma visų pavadinimų pritaikyti konkrečiam objektui. Nagrinėjamu atveju statytojas pirko klinkerio plyteles, kurių kiekį ji nurodė ir jų kainą paskaičiavo programa pagal to meto vidutinius rinkos įkainius prie pavadinimo „plytelės grindims keraminės“. Pavadinimas „glaistas plytelių tarpams užtaisyti“ įtrauktas į eilutę Nr. 2, nes klinkerio plytelių danga laikoma užbaigta, t. y. darbas laikomas visiškai atliktu, kai užtaisomos siūlės. Eilutėje Nr. 3 nurodyti įlajos taisymo ir lietaus sistemos įrengimo darbai – reikia įrengti latakus. Įlajos ilgis yra nurodytas sąmatos eilutėje Nr. 9 – 29 m, nes jos yra dvi: viena yra iš gatvės, o kita iš kiemo pusės. Eilutėje Nr. 5 nurodyti pastoliai, nes, jei dirbi prie fasado mūro, apdailos ir stogo virš 3 m, jau reikia pastolių – tokie techniniai reikalavimai. Eilutėje Nr. 6 nurodytas armavimas – tai 169 kg ilgų (30 cm) smeigių, kurių nagrinėjamu atveju nėra, sudėjimas. Metalinės smeigės – metalas skaičiuojamas tonomis/ kilogramais. Šioje eilutėje pavadinimas „armatūra“ nurodytas todėl, nes programoje nebuvo būtent reikiamo pavadinimo „metalinė smeigė“, o paskaičiuoti įkainius tai reikia. Be to armatūra yra ne tik metalas, bet ir visos reikiamos metalinės detalės. Eilutėje Nr. 7 numatyti 131 m² sienų apšiltinimo darbai, kurie bus reikalingi demontavus visas klinkerio plyteles ir nuvalius jų skiedinį, nes bus pažeisti jau atlikti fasado šiltinimo darbai, t. y. reikės dėti naują šiltinimo sluoksnį, kadangi gabaliukais to padaryti neįmanoma – turi būti vieninga sistema. Eilutėje Nr. 8 numatyti nebaigti cokolio apdailos darbai, 51 m, paskaičiuota iš natūros pagal esamą apdailą, pagal objekto brėžinius, be liniuotės, – trūksta dalies kampukų, patinkavimo. Eilutėje Nr. 9 nurodyti įlajos montavimo darbai, kuriems reikia sulankstytų elementų ir juos teismo ekspertė pavadino skardos lenktais kraiginiais profiliais. Eilutėje Nr. 10 numatyti kamino apskardinimo darbai – kepurėlės uždėjimas, 3 m², nes kaminas yra platus ir vidų reikia skardinti. Be to, pjaustant skardą šiek tiek jos susigadina. Eilutėje Nr. 11 nurodytas bituminis profilis vėjalentėms, nes nėra programoje tinkamo pavadinimo, t. y. plastmasinių vėjalenčių, bet įkainis tinka pagal pavadinimo kodą. Kranas yra nurodytas kaip reikalingas mechanizmas, juk nepakelt vėjalenčių paprastai be priemonių. Eilutėse Nr. 12–13 paskaičiuoti vienos kolonos darbai – reikia du kartus glaistyti, nes kolonos paviršius pasišiaušęs.

VIII. Ginčo esmė

16. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. žodžiu sudarytos statybos rangos sutarties/ sutarčių, atliktų statybos darbų kokybės, jų perdavimo–priėmimo, pretenzijų dėl statybos darbų reiškimo, nuostolių ir jų dydžio bei teisės reikšti ieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas G. B. teigia, kad su atsakovu A. V. sudarė vieną statybos rangos sutartį, kuri iki šiol nėra pasibaigusi, statybos darbai yra nebaigti ir neperduoti užsakovui teisės aktuose nustatyta tvarka. Ieškovas nuolat reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliktų statybos darbų trūkumų ir reikalavo juos taisyti, atsakovas taisė, bet per protingą laiką iki šiol nepataisė, dėl ko statybos rangos sutartis nutrauktina ir iš atsakovo priteistini nuostoliai (statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos) bei ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas (šio teismo sprendimo 5–6 punktai). Atsakovas A. V. tvirtina, jog su ieškovu G. B. buvo sudaręs kelias statybos rangos sutartis ir visos jos yra pasibaigusios, visi sutarti statybos darbai yra baigti ir perduoti užsakovui. Priimdamas atliktus darbus, ieškovas atsakovui pretenzijų nereiškė. Klijuojant klinkerio plyteles, t. y. atliekant paskutinį sutartą darbą, ieškovas ėmė reikšti pretenzijas, į kurias buvo atsižvelgta – darbų trūkumai ištaisyti, – atliktas darbas perduotas užsakovui. Ieškovui pareiškus pretenzijas po klinkerio plytelių klijavimo darbų defektų pašalinimo, atsakovas atlygino ieškovui patirtus nuostolius – 2000,00 Eur, – dėl ko ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas (šio teismo sprendimo 7–8 punktai).

IX. Teisinis vertinimas

17. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Pažymėtina, kad, esant ginčui dėl statybos darbų trūkumų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra netaikomos. Statybos darbų užsakovas privalo įrodyti tik statybos darbų defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. tai, kad statybos darbų trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018, 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2019 ir kitos).

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas G. B. turėjo įrodyti šalių sudarytos statybos rangos sutarties faktą, atsakovo A. V. atliktų statybos darbų trūkumų faktą ir prašomų priteisti nuostolių dydį, taip pat neturtinę žalą, o atsakovas A. V. turėjo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes.

18. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas G. B., ketindamas statyti naują gyvenamąjį namą, turėjo 2015 m. UAB „AV projektavimo studija“ (architekto ir projekto vadovo V. S.) parengtą techninį vieno buto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) naujos statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu šiam statybos objektui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Darbo projekto, parengto pagal techninį projektą, nebuvo. Gyvenamojo namo pamatus paklojo su šia civiline byla nesusiję asmenys. Drenažas su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu nebuvo padarytas. Pirmiausia, 2016 m. pavasarį, ieškovas G. B. su ilgametę statybos darbų patirtį turinčiu ir tuo besiverčiančiu atsakovu A. V. žodžiu susitarė dėl sienų ir kaminų mūrijimo darbų. Atsakovui buvo pateiktas nurodytas gyvenamojo namo techninis projektas. Sienų ir kaminų mūrijimo darbai buvo atlikti ir perduoti užsakovui/ ieškovui 2016 m. birželį – statybos darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas. Pretenzijų dėl šių darbų ieškovas atsakovui nereiškė ir nereiškia. Pamatęs, kad mūrijimo darbai atlikti gerai, ieškovas nusprendė su atsakovu A. V. tartis ir dėl kitų gyvenamojo namo statybos darbų. Dėl kiekvieno statybos darbų paketo/ etapo šalys tarėsi atskirai. Iš karto po mūrijimo darbų ieškovas pas atsakovą užsakė pilną stogo įrengimą su kaminais ir įlajų montavimu bei stogo pakalimu, kas buvo atlikta 2016 m. birželį–2017 m. vasarį, stogo pakalimo medinės konstrukcijos darbai buvo atlikti 2017 m. kovą–balandį. Dar neatlikus visų stogo darbų, t. y. neuždėjus čerpių ir nepadarius stogo pakalimo, ieškovas pas atsakovą užsakė dviejų kolonų montavimo darbus, kurie buvo atlikti 2016 m. rugsėjį. Kolonos buvo sumontuotos apvalios, o ne kvadratinės kaip tai numatyta gyvenamojo namo techniniame projekte, su nelygumais. Stogo lietaus sistema nebuvo įrengta. Baigus stogo darbus, ieškovas pas atsakovą užsakė drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu darbus, kurie buvo atlikti 2017 m. vasarį–kovą. Pavasarį/ vasarą šalys susitarė dėl pamatų ir fasado apšiltinimo, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis. Darbai buvo pradėti 2017 m. pavasarį/ birželį ir daromi iki 2019 m. pabaigos. Priklijuotos klinkerio plytelės nuo fasado jau krito klinkerio plytelių klijavimo metu. Šis darbų defektas ieškovo prašymu buvo šalinamas viso proceso metu, taip pat ir 2020 m. pavasarį. Tarpai tarp prie fasado priklijuotų klinkerio plytelių/ siūlės nebuvo užglaistytos. Langų kompensacinė juosta nebuvo priklijuota. Po ieškovo pretenzijų žodžiu, atsakovas ieškovui 2020 m. gegužės 9 d. sumokėjo 2000,00 Eur. Pretenziją raštu dėl statybos darbų trūkumų ir nuostolių atlyginimo ieškovas G. B. atsakovui A. V. pareiškė 2020 m. gegužės 21 d. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad sutarti statybos darbai buvo atliekami iš užsakovo/ ieškovo medžiagų. Ieškovas G. B. neprieštaravo, kad atsakovui A. V. talkintų teismo iniciatyva į bylą įtraukti tretieji asmenys G. V. ir E. M., tačiau dėl konkrečių darbų, jų apimčių, kainų ir terminų ieškovas tarėsi tik su atsakovu, taip pat tik atsakovui mokėjo pinigus. Techninio darbų prižiūrėtojo nebuvo (šio teismo sprendimo 13.1, 12.3, 5.1, 6, 7.3–7.4, 13.6 ir 13.5 punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

19. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (Lietuvos Respublikos CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos CK nėra nurodyta privaloma statybos rangos sutarčių forma, todėl šioms sutartims taikytinos bendrosios sandorių formą reglamentuojančios nuostatos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 1.64, 1.71–1.74 straipsniuose. Statybos rangos sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų.

20. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo G. B., atsakovo A. V., trečiųjų asmenų G. V. ir E. M., teismo ekspertės Z. B. ir liudytojų E. V., Ž. B., V. S. ir L. G. paaiškinimus bei ištirtus įrodymus, teismas daro šias išvadas:

20.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pirmiausia šalys – ieškovas G. B. (užsakovas) ir atsakovas A. V. (rangovas) – susitarė dėl gyvenamojo namo sienų ir kaminų mūrijimo darbų ir tik juos atlikus, juos priėmus ir už juos atsiskaičius, ieškovas apsisprendė pas atsakovą užsakyti ir kitus statybos darbus. Taip pat nustatyta, kad nors šalys dėl tolimesnių statybos darbų, t. y. kiekvieno statybos darbų paketo/ etapo tarėsi atskirai, kai kuriuos darbus atsakovas darė neužbaigęs anksčiau sutartų darbų, pavyzdžiui, neužbaigus visų stogo darbų, ėmėsi kolonų montavimo, o, planuojant pamatų ir fasadų apšiltinimą, pirmiausia darė drenažą su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu (šio teismo sprendimo 18 punktas). Pažymėtina, kad nors abi šalys nurodė skirtingą sutartų statybos darbų kainą (ieškovas – 16350,00 Eur, atsakovas – 13120,00 Eur), tačiau jos abi neišskyrė ir nenurodė konkrečios kiekvieno sutarto statybos darbų paketo/ etapo kainos ir atlikimo terminų. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalys žodžiu sudarė ne vieną, o dvi statybos rangos sutartis. Antra sutartis, turinti akivaizdžių aukščiau nurodytų tęstinės sutarties požymių, buvo sudaryta 2016 m. birželį, pasibaigus šalių 2016 m. pavasarį sudarytai statybos rangos sutarčiai dėl gyvenamojo namo sienų ir kaminų mūrijimo darbų.

20.2. Kadangi pagal šalių 2016 m. birželį sudarytą rangos sutartį statybos darbai buvo atliekami fizinio asmens/ ieškovo G. B. asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, ši sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojo (ieškovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovo, kaip vartotojo) naudai.

20.3. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Jis neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (Lietuvos Respublikos CK 6.695 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 4 dalis), t. y. rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas, veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014 ir kitos).

Ieškovas G. B. (vartotojas) ir atsakovas A. V. (verslininkas) nesutaria dėl antrosios statybos rangos sutarties. Ieškovas teigia, kad šalys susitarė dėl pilno stogo įrengimo su kaminais ir įlajų montavimu bei stogo medinės konstrukcijos pakalimu; kolonų montavimo; drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu; pamatų ir fasado apšiltinimo, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis bei minėtų plytelių siūlių (tarpų) glaistymo ir langų kompensacinės juostos montavimo. Statybos darbai yra nebaigti ir neperduoti užsakovui teisės aktuose nustatyta tvarka. Ieškovas nuolat reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliktų statybos darbų trūkumų ir reikalavo juos taisyti, atsakovas taisė, bet per protingą laiką iki šiol nepataisė, pripažino padarytus nuostolius ir dalį jų atlygino – 2000,00 Eur (šio teismo sprendimo 5.1.2–5.1.3 ir 6 punktai). Atsakovas tvirtina, jog su ieškovu susitarė dėl pilno stogo įrengimo su kaminais ir įlajų montavimu bei stogo medinės konstrukcijos pakalimu; kolonų montavimo; drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu; pamatų ir fasado apšiltinimo, įskaitant smeigiavimą, armavimą ir fasado dengimą klinkerio plytelėmis, bet nebuvo sutarę dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo ir langų kompensacinės juostos montavimo. Visi sutarti darbai buvo atlikti, perduoti ir priimti be pretenzijų bei iš dalies apmokėti. Atsakovo teigimu ieškovas jam liko skolingas 3770,00 Eur. Dėl atsakovo atliktų statybos darbų ieškovas pretenziją pareiškė tik 2020 m. gegužės 21 d. (šio teismo sprendimo 7.4 ir 8 punktai). Atsakovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino kartu su atsakovu dirbę tretieji asmenys G. V. ir E. M. (šio teismo sprendimo 10–11 punktas).

20.3.1. Pažymėtina, kad statyba yra griežtai reglamentuota, tiksli ir organizuota veikla. Statybos darbai nėra ir negali būti spontaniški ir chaotiški, o yra ir turi būti detaliai planuoti ir atlikti pagal moksliškai/ technologiškai pagristą eiliškumą bei atitikti nustatytus kokybės reikalavimus.

Atsakovas A. V. neigia su ieškovu G. B. sutaręs dėl klinkerio plytelių siūlių glaistymo ir langų kompensacinės juostos klijavimo. Kartu su atsakovo dirbę tretieji asmenys G. V. ir E. M. patvirtino atsakovo teiginius, tačiau šie asmenys su atsakovu yra susijęs glaudžiais giminystės ir draugystės/ verslo ryšiais, o šios bylos baigtis gali turėti reikšmės ir jų turtinėms teisėms, todėl nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teismo ekspertė Z. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog statinio fasado dengimas klinkerio plytelėmis yra mūro darbai, o mūro darbas baigiamas, kai siena yra užarmuojama ir užtaisomos visos siūlės. Šios siūlės užtaisomos tuo pačiu metu, kai vyksta klinkerio plytelių mūras, nes klinkerio klijingas mišinys labai greitai stingsta. Visas procesas yra tarpusavyje susijęs, t y. plytelės prispaudimas prie skiedinio, sukibimas su skiediniu ir siūlių užtaisymas (šio teismo sprendimo 15.4 punktas). Objektyvių priežasčių netikėti teismo eksperte nėra. Vien tai, kad teismo ekspertės paaiškinimai neatitinka statybos išsilavinimo neturinčio atsakovo lūkesčių, nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas teismui netikėti ir nesivadovauti teismo ekspertės paaiškinimais. Pažymėtina, kad langų kompensacinė juosta yra sandarinimo juosta, o nagrinėjamu atveju klinkerio plytelės dėtos ir prie langų. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys buvo sutarę ir dėl klinkerio plytelių siūlių (tarpų) glaistymo, ir dėl langų kompensacinės juostos montavimo. Nagrinėjamu atveju technologiškai nelogiška dėl šių darbų nesitarti ir jų neatlikti reikiamu laiku. Toks šalių sudarytos vartojimo statybos rangos sutarties aiškinimas atitinka ir vartotojo/ ieškovo interesus.

20.3.2. Įvertinęs teismui pateiktus įrodymus: statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus; gyvenamojo namo techninį projektą, antstolio S. U. 2020 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą – tik fotonuotraukas (antstolis, dalyvaujant ieškovui, apžiūrėjo ir fotonuotraukose užfiksavo ieškovo statomą gyvenamąjį namą; didžioji dalis antstolio protokole konstatuotų aplinkybių reikalauja specialių statybos žinių, tačiau ieškovo gyvenamojo namo apžiūroje statybos specialistas nedalyvavo. Atsižvelgus į tai, labai tikėtina, kad visos antstolio konstatuotos aplinkybės, reikalaujančios specialių žinių, pavyzdžiui, dėl smeigių nebuvimo, armavimo tinklelio, dėl per arti prie langų priklijuotos klinkerinės apdailos (nepaliktos vietos kompensacinei juostai), dėl nekokybiškai sudėtos gegnės; dėl kreivai padarytos medinės pakalimo konstrukcijos, vietomis įleistos į apšiltinimo sluoksnį, ir panašiai, yra surašytos iš šios bylos baigtimi suinteresuoto ieškovo žodžių), kvalifikuoto ir individualia veikla besiverčiančio statybos specialisto Ž. P. 2020 m. liepos 14 d. Techninio tikrinimo ir analizės dokumentą/ būsto remonto/ atstatymo darbų sąmatą, ieškovo pateiktas gyvenamojo namo fotonuotraukas ir video medžiagą (atsakovas šių įrodymų neginčijo), ieškovo pateiktą dalį 2019–2020 m. šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis (atsakovas šių įrodymų taip pat neneigė) ir 2021 m. balandžio 21 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės aktą (šio teismo sprendimo 13.1–13.4, 13.7, 13.9 ir 14 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovas G. B. nagrinėjamu atveju įrodė atsakovo A. V. atliktų statybos darbų defektus ir neatliktus darbus: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos; viena kolona kreivoka, neužbaigti dalies cokolio apdailos darbai; įlaja stogo dalyje sumontuota netinkamai; langų zonoje nėra kompensacinės juostos; vienas kaminas neapskardintas; abiejų kaminų sandūra su stogu neužbaigta; stogo lietaus nuvedimo sistema nepadaryta. Teismo ekspertė nurodė, jog objektyvių duomenų apie statybos darbams naudotas nekokybiškas medžiagas nėra, taip pat nėra duomenų apie statybinių medžiagų sugadinimą, nustatyti statybos darbų defektai nėra susiję su nusidėvėjimu.

Teismo ekspertizė yra tik vienas iš įrodymų šioje byloje. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės akte yra klaidų, t. y. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog nagrinėjau atveju nėra prikaltų vėjalenčių, tačiau ieškovo G. B. gyvenamojo namo techninį projektą rengęs liudytojas V. S. paaiškino, kad projekte vėjalentės nenumatytos, o fasado 1-4 ašyse ne yra, o nėra 10,00 procentų esamų plytelių, fasade A-D – 8,00 procentų, fasade 4-1 – 40,00 procentų, fasade D-A – 40,00 procentų (šio teismo sprendimo 15.2, 12.3 ir 15.5 punktai).

20.3.3. Atsakovas A. V. teigė, kad dėl jo atliktų darbų trūkumų iš esmės yra kaltas ieškovas G. B. (šio teismo sprendimo 7.3 ir 8 punktai):

- neturėjo ir nepateikė gyvenamojo namo statybos darbų projekto, detalizuojančio techninį projektą, kas yra tiesa (šio teismo sprendimo 18 punktas), tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas atsakovui nesiimti ieškovo užsakomų darbų, todėl darytina išvada, jog atsakovas prisiėmė riziką atlikti sutartus statybos darbus kokybiškai be gyvenamojo namo statybos darbų projekto. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo būti pasirengęs darbo projektą – statinio techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (statybos darbų atlikimo metu (2016–2019 m.) galioję statybos techniniai reglamentai STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“);

- tiekė netinkamos kokybės medžiagas, tačiau tai nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, t. y. neįrodyta. Be to, jei jau ieškovo teikiamo statybinės medžiagos buvo nekokybiškos ir jų naudojimas atsakovo nuomone galėjo turėti atliekamų statybos darbų kokybei, atsakovas turėjo ne tik įspėti ieškovą, bet ir stabdyti darbus ar net jų atsisakyti, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta – atsakovas dirbo, todėl darytina išvada, kad prisiėmė riziką dėl atliekamų darbų kokybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismo ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad statybinių medžiagų kokybė turėjo įtakos nustatytiems atsakovo atliktų darbų trūkumams;

- atsisakė įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kuria yra užbaigiami stogo dengimo darbai, klijuoti langų kompensacinę juostą ir po klinkerio plytelių priklijavimo užglaistyti siūles, kas taip pat neįrodyta. Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, labiau tikėtina, kad šių darbų ieškovas ne atsisakė, o ketino daryti vėliau nei to reikalauja statybos darbų eiliškumas ir technologijos. Tai, kad atsakovui nebuvo pateiktos šiems darbams reikiamos medžiagos, nereiškia, jog šie darbai neturėjo būti atlikti laiku pagal stogo įrengimo darbų eiliškumą ir fasado armavimo ir klinkerio plytelių klijavimo technologijas. Šiuo atveju atsakovas nesustabdė darbų ir jų neatsisakė, bet tęsė darbus, todėl darytina išvada, kad prisiėmė riziką dėl atliekamų darbų kokybės;

- nuolat keitė darbų eiliškumą, nurodė praleisti kai kurios darbus, kuriuos ketino atlikti vėliau, ir reikalavo darbus atlikti taip, kaip jis nori, pavyzdžiui, nusprendė montuoti ne gyvenamojo namo techniniame projekte numatytas kvadratines, bet apvalias kolonas; atsisakė klijuoti langų kompensacinę juostą ir po klinkerio plytelių priklijavimo užglaistyti siūles; liepė į stogą montuoti netinkamos kokybės medieną ir stogą dengti nekokybiškomis čerpėmis; reikalavo kitaip klijuoti klinkerio plyteles nei reikalavo jų klijavimo technologija; nuolat tikrino priklijuotas klinkerio plyteles ir taip jas išjudindavo, neleisdavo prilipti. Bylos nagrinėjimo teisme nustatyta, kad iš tiesų ieškovas, nepakeitęs techninio projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, nusprendė montuoti kitokias nei projekte numatytas kolonas, kad statybos darbai ne visada buvo atliekami pagal eiliškumą, pavyzdžiui, kolonos buvo montuotos prieš stogo dengimą čerpėmis; užbaigiant stogą, lietaus nuvedimo sistema neįrengta; pradedant fasado šiltinimo darbus, langų kompensacinė juosta nepriklijuota. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad ieškovo tiektos statybines medžiagos buvo nekokybiškos. Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, labai tikėtina, kad ieškovas, nuolat būdamas statybvietėje ir stebėjęs atliekamus darbus, ką teisme paliudijo apklaustos liudytojos E. V. ir Ž. B. (šio teismo sprendimo 12.1 ir 12.2 punktai), keitė darbų eiliškumą, net ir atsakovui suabejojus jo pateiktų statybinių medžiagų tinkamumu, reikalavo jas naudoti ir klinkerio plyteles klijuoti pagal jo nurodymus. Tačiau atsakovas nesustabdė darbų ir jų neatsisakė, bet tęsė darbus, todėl darytina išvada, kad taip prisiėmė riziką dėl atliekamų darbų kokybės;

- nebuvo pasamdęs techninio darbų prižiūrėtojo, kas yra tiesa (šio teismo sprendimo 18 punktas). Ieškovas teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi (taikytina statybos darbų atlikimo metu (2016–2019 m.) galiojusios redakcijos), statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma mažesniems nei 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamiesiems namams, kurie statomi ūkio būdu. Tačiau pagal šio įstatymo 2 straipsnio 86 dalį statyba ūkio būdu – tai statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo, t. y. ieškovo, darbo jėgą. Lietuvos Respublikos CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo privalu organizuoti statybos techninę priežiūrą, o ne imtis jos pačiam.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.689 straipsnio 3 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti ieškovo G. B. nurodymai atsakovui A. V. dėl statybos darbų eiliškumo keitimo, kai kurių darbų atidėjimo vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimo ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, prieštaravo normatyviam statybos dokumentui (techniniam projektui) ir buvo kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą.

20.3.4. Šalys nesutaria dėl statybos rangos sutarties pabaigos. Ieškovas G. B. teigia, kad statybos darbai iki šiol yra nebaigti ir neperduoti užsakovui teisės aktuose nustatyta tvarka. Ieškovas nuolat reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliktų statybos darbų trūkumų ir reikalavo juos taisyti, atsakovas taisė, bet per protingą laiką iki šiol nepataisė, pripažino padarytus nuostolius ir dalį jų atlygino – 2000,00 Eur (šio teismo sprendimo 5.1.2–5.1.3 ir 6 punktai). Atsakovas A. V. tvirtina, jog visi sutarti darbai buvo atlikti, perduoti ir priimti be pretenzijų bei iš dalies apmokėti. Ieškovas atsakovui net liko skolingas 3770,00 Eur. Dėl atsakovo atliktų statybos darbų ieškovas pretenziją pareiškė tik 2020 m. gegužės 21 d. (šio teismo sprendimo 7.4 ir 8 punktai).

Lietuvos Respublikos CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog atliktų statybos darbų rezultatai ar jų dalis/ įvykdytas statybos darbų etapas yra rangovo perduodamas ir užsakovo priimamas, abiems šalims pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Nagrinėju atveju tokių statybos darbų perdavimo–priėmimo aktų ar akto nėra, kaip ir nėra šalių rašytinės rangos sutarties, tačiau tai, kad nėra statybos darbų perdavimo–priėmimo aktų ar akto, nereiškia, kad atliktų darbų rezultatai negali būti priimti kitu būdu, pavyzdžiui, žodžiu, juk šalis siejo žodinis susitarimas.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. 2016 m. birželį sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ir visos ieškovo pretenzijos atsakovui buvo pareikštos per protingą terminą (iš karto) ir yra reiškiamos iki šiol, todėl nagrinėju atveju neaktualūs Lietuvos Respublikos CK 6.666, 6.667 ir 6.698 straipsniuose nustatyti garantiniai, trūkumų šalinimo ir senaties terminai, nes jie nepažeisti.

20.4. Teismui padarius išvadą, kad ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. 2016 m. birželį žodine vartojimo statybos rangos sutartimi sutarti darbai, išskyrus drenažo su lietaus nubėgimo vamzdžiais ir vandentiekio paklojimu darbus, buvo atlikti su trūkumais ar visai neatlikti, rangovo neperduoti ir užsakovo nepriimti, atsakovo taisyti, bet iki šiol nepataisyti ir neatlikti, t. y. konstatavus, jog šalių sutartis nėra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu, esant tokiai situacijai, kai atsakovas A. V. nuo 2017 m. iki šiol, t. y. per daugiau negu protingą terminą, neatliktų darbų neatliko ir nepašalino atliktų darbų trūkumų, laikytina, jog atsakovas A. V. pažeidė sutartį ir šis pažeidimas yra esminis, dėl ko ieškovo G. B. reikalavimai nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius yra visiškai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimas visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, yra proporcinga ieškovo (vartotojo) teisių ginimo priemonė, taip pat proporcinga atsakovo (rangovo) prievolės pažeidimo mastui, nepažeidžia šalių interesų pusiausviros ir nesukels atsakovui (rangovui) neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Respublikos CK 6.680, 6.678, 6.334, 6.363, 6.350–6.370, 6.672, 6.217, 6.189 ir 6.665 straipsniai).

20.5. Nagrinėjau atveju teismas visiškai sutinka su ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. procesiniuose dokumentuose išsamiai nurodyta teisine argumentacija, susijusia su užsakovo (vartotojo) teisių gynimu, taip pat su civiline atsakomybe, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimu (šio teismo sprendimo 5.2.1, 5.3–5.4 ir 7.2 punktai), dėl ko nebekartoja.

20.6. Statybos techninės veiklos ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovo A. V. atlikti statybos darbai turi trūkumų arba visai neatlikti darbus: fasadų padengimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos; viena kolona kreivoka, dalies cokolio apdailos darbai neužbaigti; įlaja stogo dalyje sumontuota netinkamai; langų zonoje nėra kompensacinės juostos; vienas kaminas neapskardintas; abiejų kaminų sandūra su stogu neužbaigta; stogo lietaus nuvedimo sistema nepadaryta; vėjalentės neužkaltos. 2021 m. vidutinės rinkos kainomis tai yra 17471,19 Eur (šio teismo sprendimo 14 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad teismo ekspertizės akte yra klaidų dėl vėjanlenčių, teismas vėjalenčių neužkalimo nepripažino atsakovo neatliktu darbu (šio teismo sprendimo 20.3.2, 15.2, 12.3 ir 15.5 punktai).

Pagrindinis ginčas – klinkerio plytelių klijavimo darbai. Teismo ekspertizės akte nurodyta ir teismo ekspertės paaiškinta (šio teismo sprendimo 14–15 punktai), kad gyvenamojo namo fasado dengimas klinkerio plytelėmis atliktas ne pagal projektą, nekokybiškai, todėl turi būti atlikti iš naujo. Sienos mūro darbai išlieka, bet apšiltinimo darbai gali būti pažeisti nuardant klinkerio plyteles su skiediniu, todėl jie įskaičiuoti į defektų šalinimą. Reikia demontuoti likusias klinkerio plyteles, jas rišusį skiedinį ir apšiltinimo sluoksnį, kuris bus sugadintas šalinant skiedinį. Klinkerio plytelių esamą ir būsimą kritimą įtakojo nekokybiškai atliktų darbų pasekmė, t. y. nesilaikymas projekto reikalavimų ir statybos darbų technologijos: armavimo-tvirtinimo elementų (ilgųjų smeigių/ įsukamų smeigių su metaline vinimi) nepanaudojimas. Nustatyti, ar tinkamai paruoštas gyvenamo namo fasado sluoksnis prieš dedant klinkerio plyteles – suarmuotas, susmeigiuotas, – neįmanoma, nes tai dengti darbai, statybos darbų žurnalas nebuvo pildytas. Pagal sistemų gamintojų rekomendacijas, kai šiltinimo sistemos apdailai naudojamos klinkerio plytelės, tai smeigių instaliavimas atliekamas per armavimo tinkliuką. Tai daroma armavimo mišiniui dar nesukietėjus. Smeigės galvutė turi nuskęsti armavimo mišinyje ir prispausti tinkliuką. Smeigės įsukamos kas 40,00 cm horizontalia ir vertikalia kryptimi. Prie pastato fasado krašto 1,5 m nuo fasado krašto smeigės įsukamos kas 30,00 cm horizontalia kryptimi ir kas 40,00 cm vertikalia kryptimi. Atsižvelgusi į gyvenamojo namo techninį projektą ir į projektą rengusio asmens paaiškinimą, atsakant į užduotą klausimą (e. laiškas), teismo ekspertė, vykdama apžiūrėti ieškovo gyvenamojo namo, turėjo tikslą pažiūrėti/ išsiaiškinti, ar yra įgręžtos armavimo smeigės apie 30,00 cm per apšiltinamąjį sluoksnį iki blokelių sienos. Nė vienos smeigės galvutės, nė viename fasade nebuvo galima matyti, nes jų nebuvo, kas reiškia, kad siena ne armuota ir kas yra pagrindinė klinkerio plytelių kritimo priežastis. Jei armavimas būtų buvęs padarytas, klinkerio plytelės nekristų. Klinkerio plytelių stabilumui/ laikymuisi ant fasado 90,00 procentų reikšmės turi armavimas, siūlių užtaisymas – tik 10,00 procentų. Senas klinkerio plytelių skiedinys nebetarnaus, jis negrįžtamai yra sustingęs – reikia kloti naują.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukrito ne visos klinkerio plytelės. Teismo ekspertė nustatė, kad fasado 1-4 ašyse nėra 10,00 procentų esamų plytelių, fasade A-D – 8,00 procentų, fasade 4-1 – 40,00 procentų, fasade D-A – 40,00 procentų.

Atsakovas A. V. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad, klijuojant klinkerio plyteles, naudojo ir polistirolo smeiges, ir pasak ekspertės ilgąsias smeiges (šio teismo sprendimo 7.3 punktas). Teismo ekspertė, 2021 m. balandžio 7 d. apžiūrėjusi ieškovo gyvenamojo namo fasadą, ypač nukritusių klinkerio plytelių vietas, smeigių nerado, ką patvirtina teismui pateiktos fotonuotraukos. Ypatingas dėmesys atkeiptinas į prie teismo ekspertizės akto pridėtą fotonuotrauką Nr. 22, kur matyti, kad nukritusių klinkerio plytelių vietoje matosi klijai arba lipnus skiedinys. Pažymėtina, kad atsakovas A. V. neprašė skirti papildomos teismo ekspertizės ir leisti teismo ekspertei atidengti bet kurią pasirinktą fasado vietą, tačiau atsakovas pateikė teismui fotonuotraukų (šio teismo sprendimo 13.11 punktas; 2021 m. DOK-69948), darytų 2021 m. gegužės 17–21 d., t. y. po teismo ekspertės atliktos ieškovo gyvenamojo namo apžiūros (ieškovas šių įrodymų neneigė ir neginčijo), kur užfiksuota ta pati gyvenamojo namo fasado pusė, kuri užfiksuota ir prie teismo ekspertizės akto pridėtoje fotonuotraukoje Nr. 22. Matyti, kad tose pačiose nukritusių plytelių vietose klijai arba lipnus skiedinys pašalintas ir matosi armavimo tinklelis ir per jį įsmeigtų/ įsuktų smeigių galvutės. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo pateiktos dalies 2019–2020 m. šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis (šio teismo sprendimo 13.9.6 punktas) matyti, kad 2020 m. balandį ieškovas, atsakydamas atsakovui į klausimą apie klinkerio plytelių klijavimo darbų trūkumų šalimą, rašė, kad polistirolo nenuims, kad „su tinklu nuimdines ir sveis, lygins perarmuos, o kitur isimdines plyteles tarpais, isvalys iki tinklo ir grez smeiges, smeige turi laikyti tinkla. smeige sake maziausiai turi būti 10 cm ilgesnes nei sienos storis, tu 5 cm ilgesnes dejai, plius klijai buvo ant putos tai rezervas apie 3 cm tai sake <…> perdarys visus kampus, langus, garazo vartus, prie duru viska lups perdarys iki polistirolo. isvalys visus klijus iskritusiu plyteliu, suklijuos kompensacines juostas, visas plyteles isvalys su rugstimi speciale, na cia belekiek darbo bus“.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas A. V., atlikdamas klinkerio plytelių klijavimo darbus, panaudojo gyvenamojo namo techniniame projekte numatytas ir teismo ekspertės nurodytas smeiges, tačiau labai tikėtina, kad ne reikiamo ilgio ir ne taip, kaip reikėjo pagal šios bylos nagrinėjimo teisme metu teismo ekspertės ir techninį projektą parengusio specialisto nurodytą technologiją, t. y. iš esmės tinklelis, smeigė ir klinkerio plytelė tuo pat metu nardinami į lipnų skiedinį, dėl ko klinkerio plyteles vis tik reikės perklijuoti. Duomenų, kad galima panaudoti esamas plyteles, teismui nepateikta.

Be to, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog labai tikėtina, kad ieškovas G. B. yra sumokėjęs atsakovui A. V. tik už atliktus darbus, t. y. už neatliktus darbus: langų kompensacinės juostos montavimą, stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimą ir klinkerio plytelių siūlių glaistymą – pinigai nemokėti, – tačiau siūlių glaistymas iš esmės yra neatskiriamas nuo klinkerio plytelių klijavimo ir šio darbo nepadarymas laikytinas klinkerio klijavimo darbų trūkumu.

Dėl visų šių priežasčių koreguotinas teismo ekspertės defektų ir nebaigtų darbų išlaidų sąmatoje (teismo ekspertizės akto priede Nr. 2) paskaičiuotas nuostolių dydžis, t. y. iš 17471,19 Eur atimant stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimą (sąmatoje nurodytas eil. Nr. 3–4, t. y. 801,92 Eur ir 210,44 Eur), vėjalenčių pakalimą (sąmatoje nurodytas eil. Nr. 11, t. y. 291,60 Eur) ir langų kompensacinės juostos montavimą (sąmatoje nurodytas eil. Nr. 14, t. y. 113,78 Eur), t. y. iš viso atimant 996,86 Eur (be PVM), o su 21,00 procento PVM – 1206,20 Eur. Gaunama nuostolių suma yra 16264,99 Eur (17471,19 Eur ? 1206,20 Eur).

Nors atsakovas A. V. visiškai nesutiko su teismo ekspertės atliktais nuostolių skaičiavimas, tačiau nepateikė teismui kitų, juo nuomone realių, skaičiavimų. Ieškovas G. B. pateikė teismui UAB „STATAU PATS“ 2021 m. birželio 18 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą (2021 m. DOK-107600 priedas), pagal kurią klinkerio plytelių kaina – 7620,90 Eur, ir prašė ja vadovautis, patikslinant teismo ekspertizės akte nurodytą per mažą klinkerio plytelių kainą ? 1210,44 Eur (šio teismo sprendimo 5.1.3 ir 13.8 punktai). Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akto priede Nr. 2 (statybos darbų defektų ir nebaigtų darbų išlaidų sąmatoje) nurodytos vidutinės rinkos kainos, o ieškovo pateikta vieno prekybininko išankstinė sąskaita neatspindi visos rinkos pokyčių, todėl ja nesivadovautina.

20.7. Įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, dėl nustatytų atsakovo A. V. atliktų statybos darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo, kaltas ne tik atsakovas, bet ir pats ieškovas G. B.: nors buvo privalu, ieškovas neparengė gyvenamojo namo statybos darbų projekto ir nesuorganizavo statybos techninės priežiūros; nepakeitęs gyvenamojo namo techninio projekto, nusprendė montuoti ne projekte numatytas kvadratines, bet apvalias kolonas; ieškovo nurodymu statybos darbai ne visada buvo atliekami pagal eiliškumą, pavyzdžiui, kolonos buvo montuotos prieš stogo dengimą čerpėmis; užbaigiant stogą, lietaus nuvedimo sistema neįrengta, planuojant ją įrengti vėliau; pradedant fasado šiltinimo darbus, langų kompensacinė juosta nepriklijuota, taip pat planuojant ją priklijuoti vėliau; reikalavo klinkerio plyteles klijuoti pagal jo nurodymus, t.y. ieškovo G. B. nurodymai atsakovui A. V. dėl statybos darbų eiliškumo keitimo, kai kurių darbų atidėjimo vėlesniam laikui, tam tikrų darbų atlikimo ne pagal projektą ir ne pagal technologijas, prieštaravo normatyviam statybos dokumentui (techniniam projektui) ir buvo kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (šio teismo sprendimo 20.3.3 punktas), kas turėjo įtakos atsakovo atliekamų statybos darbų rezultatui ar net kai kurių darbų neatlikimui. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo G. B. kaltė 40,00 procentų, o atsakovo A. V. – 60,00 procentų.

20.8. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo G. B. patikslintas ieškinys iš dalies tenkintinas, t. y. šalių 2016 m. birželį sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis nutrauktina ir iš atsakovo A. V. ieškovui priteistina 9758,99 Eur (16264,99 Eur × 60,00 procentų).

Tačiau šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad po ieškovo G. B. pretenzijų žodžiu, atsakovas A. V. ieškovui 2020 m. gegužės 9 d. sumokėjo 2000,00 Eur, kas nagrinėjamu atveju laikytina dalies nuostolių atlyginimu. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 9758,99 Eur nuostolių atlyginimo suma mažintina 2000,00 Eur, t. y. galutinai iš atsakovo ieškovui priteistina 7758,99 Eur nuostolių atlyginimo.

20.9. Įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas G. B. įrodė, kad dėl užsitęsusio statybos proceso, atsakovo A. V. atliktų statybos darbų trūkumų, jų šalinimo ir nepašalinimo, taip pat kai kurių darbų neatlikimo, ieškovas patyrė nepatogumų, jaudinosi, nebuvo tikras dėl ateities, kas visiškai natūralu esant tokiai situacijai ir ką patvirtino teismo posėdžio metu liudytojos E. V. ir Ž. B. (šio teismo sprendimo 12.1 ir 12.2 punktai). Objektyvių duomenų, kad ieškovas neteko svorio, yra irzlus ir jį kankina nemiga, nenustatyta. Atsižvelgus į tai ir į tai, kad dėl nurodytų darbų trūkumų ir kai kurių darbų neatlikimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir pats ieškovas, iš atsakovo A. V. ieškovui priteistina 100,00 Eur neturtinės žalos, kas nagrinėjau atveju visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nepažeidžia šalių interesų pusiausviros.

20.10. Iš dalies patenkinus ieškovo G. B. turtinius reikalavimus, iš atsakovo A. V. taip pat priteistina ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.), bet ne nuo ieškinio pateikimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

X. Bylinėjimosi išlaidos

21. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, teismo ekspertizė ir panašiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6, 9–10 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai, o jei ieškinys patenkinamas tik iš dalies, proceso išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniai), – tačiau teismas gali nukrypti nuo šios įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas G. B. yra sumokėjęs: 605,00 Eur žyminio mokesčio (371,00 Eur + 144,00 Eur + 90,00 Eur); 110,00 Eur statybos defektų šalinimo sąmatos išlaidų; 229,00 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų; 2420,00 Eur teismo ekspertizės išlaidų ir 2500,00 Eur (300,00 Eur + 300,00 Eur + 300,00 Eur + 300,00 Eur + 500,00 Eur + 800,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. CBP-15297 priedai; 2020 DOK-114760, DOK-154157; 2021 m. DOK-9560, DOK-10760, DOK-57680, DOK-60906, DOK-81328 priedai). Visos šios išlaidos – 5864,00 Eur – pripažintinos būtinomis ir yra pagrįstos.

Pažymėtina, kad teismui pateikti ieškovo teisinės pagalbos išlaidas patvirtinantys dokumentai (2021 m. DOK-160860 ir DOK-161282 – advokato mokėjimai padėjėjai) nėra papildomos ieškovo išlaidos.

Atsakovas A. V. yra sumokėjęs 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. DOK-5899).

Šios civilinės bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 28,97 Eur.

23. Ieškovo G. B. patikslintą ieškinį iš dalies patenkinus (patenkintų reikalavimų dalis – 47,00 procentai), bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip:

23.1. Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovui 47,00 procentus jo turėtų 5864,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2756,08 Eur.

23.2. Priteisti iš ieškovo G. B. atsakovui A. V. 53,00 procentus jo turėtų 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 530,00 Eur.

23.3. Valstybei iš ieškovo G. B. priteistina 53,00 procentai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 28,97 Eur sumos, t. y. 15,35 Eur, o iš atsakovo A. V. 47,00 procentus – 13,62 Eur.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į šalių atstovų advokatų atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokatų pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo G. B. patikslintą ieškinį iš dalies tenkinti.

Nutraukti ieškovo G. B. ir atsakovo A. V. 2016 m. birželį sudarytą žodinę vartojimo statybos rangos sutartį.

Priteisti iš atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 7758,99 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 99 ct) nuostolių atlyginimo, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2756,08 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 530,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 15,35 Eur (penkiolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 13,62 Eur (trylika eurų 62 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.