Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovams A. B. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, O. O., V. K., R. V., A. Ž. Ž. ir G. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Neteisėtus griovimo darbus atliko atsakovė A. B. Ž.. Šiai atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu konstatavo, kad ji, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, išardė daugiabučio gyvenamojo namo galinę sieną ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimus. Teismas pripažino, kad atsakovė atliko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159⁴ straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (dėl byloje neįtrauktų dalyvauti asmenų teisėjų kolegija pasisakys šios nutarties 27 – 30 punktuose) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų

28. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje grindžiamas tuo, kad jie, kaip ir ginčo šalys, būdami materialinių teisinių santykių subjektais, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. būsimas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti jų teisinius santykius su ginčo šalimis arba kitaip paveikti jų interesus. Tokiems asmenims turėtų būti sudaromos sąlygos ginti savo teises bei interesus dalyvaujant civiliniame procese. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, savaime nėra pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Besąlyginis (absoliutus) pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra tik tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymus į bylos nagrinėjimą įtraukti A. G., P. S., UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Elektros skirstymo operatorius“ iš esmės grindė tuo, kad šiems asmenims taip pat buvo padaryta žala ieškovės įrodinėjamais neteisėtais atsakovių veiksmais. Tačiau ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai asmeniškai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kitų asmenų galbūt pažeistų teisių ji negynė. Kiti asmenys, kuriems galėjo būti padaryta žala, remiantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), turi teisę savarankiškai spręsti, ar dėl atsakovių veiksmų imtis teisminės gynybos. Nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas kitų asmenų teisės reikalauti deliktu padarytos žalos neriboja, juo nėra tiesiogiai nuspręsta dėl jų materialinių teisių ar pareigų. Vadinasi, šiuo atveju nenustatytas absoliutus pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl atsakovės A. B. Ž.neteisėtų veiksmų apimties

32. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertas D. K., 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūrėjęs pastatą, nustatė, jog lyginant su 2012 m. užfiksuota pastato būkle, pastatas buvo ardomas, kadangi anksčiau sienos buvo apmūrytos iš plytų, kurių dabar toje vietoje nebėra. Teismo ekspertizės akte ekspertas taip pat nurodė, kad pastatas buvo ardomas iš vidaus, kadangi buto Nr. 2 patalpose matosi nupjauta medinė pertvara, grindų aukščių skirtumai, iškastas gruntas, taip pat ardymo darbai buvo atliekami antrame (mansardiniame) aukšte esančiame bute Nr. 7, nes patalpose matosi išardytos perdangos bei stogo konstrukcijos (žr. teismo ekspertizės akto 35, 41 – 43 psl.).

33. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas nustatė, kad po griovimo darbų atlikimo kamino plytos, konstrukcinės kamino dalys sudėtos šalia pastato sienos, taigi, buvo nugriauti pastato kaminai, pastate nėra išlikusi kieto kuro šildymo sistema, kokia buvo įrengta iki matomų griovimo darbų atlikimo, buvo panaikinta galimybė pastatą šildyti iki tol naudotu būdu, gyvenimas pastate sąlygomis, kokių reikalaujama gyvenamosioms patalpoms, nėra įmanomas. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas taip pat nustatė, kad vykdant pastato griovimo darbus buvo nukastas šalia pastato esantis gruntas (apie 94 kub. m), pastato pamatas nėra apsaugotas nuo paviršinio vandens ir šalčio, grunto sluoksnio pasikeitimas gali nulemti žemės sklype įrengtų vandentiekio komunikacijų užšalimą žiemos metu, neigiamą poveikį tokioms komunikacijoms. Be to, papildomos ekspertizės akte detalizuotas neigiamas poveikis pastato laikančiosioms bei stogo konstrukcijoms, elektros įvadui – teismo ekspertas nurodė, kad prieš pradedant pastato griovimo darbus pastato laikančiosios konstrukcijos buvo tinkamai įrengtos, stogas buvo sandarus, neįlinkęs, sudarytas iš asbestinio stogo lakštų, o elektros įvadas buvo tinkamai apsaugotas nuo išorinių kontaktų, tačiau po pastato griovimo darbų vienos pastato laikančiosios konstrukcijos buvo likviduotos, kitos nepataisomai sugadintos, stogo danga skylėta, pro skyles matosi gyvenamieji kambariai, asbestinio stogo lakštai nudraskyti, elektros įvadas, einantis į pastatą, yra atviras išoriniam kontaktui. Eksperto teigimu, šie defektai atsirado vykdant pastato griovimo darbus, kadangi ant laikančiųjų konstrukcijų, stogo dangos ir elektros įvado likučių matosi grubūs ardymo požymiai, dalis laikančiųjų konstrukcijų buvo tiesiog sulaužytos, kita dalis išlaužtos, nelygūs ir nesimetriški stogo dangos ir perdangos defektai leidžia teigti, kad stogo danga buvo ardyta naudojant ardymui skirtas specialias technines priemones. Papildomos ekspertizės akte yra užfiksuota ir tai, kad yra išgriauta kapitalinė siena, skirianti ieškovei priklausantį butą nuo Savivaldybei priklausančio buto Nr. 2.

34. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėl minėtų darbų atlikimo (dėl griaunamų išorinių sienų, draskomų grindų, griaunamų krosnių, šalia namo atliekamų žemės tvarkymo darbų) ieškovė 2013 m. birželio – liepos mėn. rašė ne vieną prašymą Savivaldybės merui, Savivaldybės administracijai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai, 2013 m. liepos 16 d. patikrinę butą Nr. 2, nustatė, jog šis butas visiškai išgriautas, taip pat nugriauta namo fasadinė siena. Patikrinimo metu buvo aptikti darbus vykdę darbininkai V. K., R. V. nurodė dirbantys A. Ž. Ž. (atsakovės A. B. Ž. sūnui). Inspekcijos pareigūnas, 2013 m. liepos 20 d. patikrinęs statybą, nustatė, kad išgriauta buto Nr. 2 išorinė siena, išgriauta buto krosnis, išardyta sienų apdaila, taip pat išgriauta buto Nr. 7 išorinė siena, ardoma buto perdangos izoliacija (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 43–50). 2013 m. rugpjūčio 20 d. Inspekcijos pareigūnas atsakovei A. B. Ž., kaip statytojai (užsakovei), surašė savavališkos statybos aktą dėl savavališkai atliekamų statybos darbų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 151). Be to, 2013 m. lapkričio 11 d. Inspekcijos pareigūnas atsakovės A. B. Ž. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „kaltininkas nuoširdžiai gailisi, nežinojo, kad reikalingas statybos leidimas“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 152–153). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. B. Ž. buvo paskirtas įspėjimas už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

36. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė neigiamą poveikį pastatui ir jame esantiems butams, tačiau nenustatė, kad A. B. Ž. atliko ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus, išskyrus dėl jai priklausančių butų Nr. 1 ir Nr. 7 išorinės sienos nugriovimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka, ji padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami pripažinti, kad atsakovė A. B. Ž.buvo ne tik pastato išorinės sienos ardymo, bet ir kitų, šios nutarties 32 – 33 punktuose nurodytų, statybos darbų statytoja (užsakove), kaip tai buvo suprantama pagal darbų atlikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos (2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 išdėstyta įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 41 dalyje įtvirtintą apibrėžimą. Pagal šį apibrėžimą statytoju (užsakovu) gali būti pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pats asmeniškai vykdė statybos darbus, bet ir asmuo, kurio interesais buvo atlikti statybos darbai, kuris investuoja lėšas į tokius darbus ir pan. Šiuo atveju matyti, kad atsakovė A. B. Ž. turėjo tikslą atnaujinti (rekonstruoti) jai priklausančias patalpas (šią aplinkybę patvirtina jos išduotas įgaliojimas architektui V. P., V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų 2013 m. liepos 16 d. atlikto buto Nr. 2 patikrinimo metu darbus vykdę darbininkai nurodė dirbantys A. Ž. Ž. (atsakovės A. B. Ž. sūnui), o atsakovės sūnus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino suteikęs teisę šiems asmenims gyventi atsakovei priklausančiose patalpose. Būtent atsakovei A. B. Ž., kaip statytojai (užsakovei), buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ji pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, pasireiškusio statybos darbų vykdymu neturint statybą leidžiančio dokumento, ir buvo už šį pažeidimą nubausta administracine tvarka. Atsakovė, būdama buto Nr. 7 savininke, neabejotinai žinojo apie šiame bute vykdomus darbus. Šis butas yra pastato antrame (mansardiniame) aukšte, todėl tik iš jo galėjo būti daromas teismo eksperto nustatytas poveikis pastato stogo konstrukcijoms, kaminui, antro aukšto išorinėms namo sienoms. Kaip patvirtina papildomos ekspertizės aktas, stogo danga buvo ardyta naudojant ardymui skirtas specialias technines priemones, t. y. buvo atliekami sąmoningi ardymo veiksmai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė atsakinga ne tik už bute Nr. 7, bet ir bute Nr. 2 atliktus darbus. Pažymėtina, kad butas Nr. 2 ribojasi su atsakovei priklausančiais butais Nr. 1 ir Nr. 7. Tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2013 m. liepos 16 d. buto Nr. 2 patikrinimo aktas, tiek nustatyta aplinkybė, kad būtent atsakovė, kaip statytoja (užsakovė), yra atsakinga už buto Nr. 2 išorinės sienos ardymo darbus, tiek ta aplinkybė, kad atsakovė sudarė susitarimą su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl butui Nr. 2 padarytos žalos atlyginimo ir faktiškai atlygino dalį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ padarytos žalos, įgalina atsakovę laikyti ne tik bute Nr. 7, bet ir bute Nr. 2 atliktų darbų statytoja (užsakove).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 32 – 33 punktuose nurodyti statybos darbai buvo atlikti aiškiai neteisėtai. Kadangi tokiais statybos darbais buvo daromas poveikis daugiabučio gyvenamojo namo bendroms konstrukcijoms, jiems atlikti buvo būtina parengti atitinkamą projektinį dokumentą, jį suderinti su kitais patalpų savininkais, gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnis ir kitos jo nuostatos), tačiau tai nebuvo atlikta, darbai buvo vykdomi savavališkai. Tokių darbų atlikimu buvo pažeisti ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, bet ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), taip pat butų savininkams nustatyta pareiga naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų tikslinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo suvokti, kad namo išorinių sienų, butų pertvarų, perdangų, stogo konstrukcijų, kamino ardymas, kiti darbai turės neigiamą poveikį seniai statyto, prastos techninės būklės pastato tolesniam eksploatavimui, kitų pastate esančių butų savininkų gyvenimo sąlygoms ir pan., tačiau nesielgė atidžiai ir rūpestingai, jokių numatomų veiksmų su kitų butų savininkais nederino. Dar daugiau, atsakovė 2014 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir UAB „Naujamiesčio būstas“, prašydama stabdyti stogo remonto darbus, kadangi namo būklė yra avarinė (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 1, b. l. 123).

39. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovė A. B. Ž. yra atsakinga tik už namo galinės sienos išardymo darbus.

Dėl turtinės žalos

40. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas, be kita ko, nustatyti ieškovei padarytos turtinės žalos dydį, 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas nustatė, kad pastato ardymo darbai iš išorės nulėmė tai, jog esamos medinių sienų konstrukcijos pasėdo, išsiklaipė, dėl išardytų konstrukcijų vyksta sienų peršalimas, ant atitvarų kaupiasi drėgmė, pelėsis. Ardant išorės sieną buvo galimi konstrukcijų sujudėjimai, vibracijos, dėl to galėjo skilti atitvarai, po griovimo darbų reikėjo permontuoti buto Nr. 3 vandentiekio sistemos vamzdį (teismo ekspertizės akto 36, 37 psl.). Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas apskaičiavo, kad norint atstatyti išorėje nugriautas konstrukcijas reikia išardyti lentų pakalimą mansardoje ir sandariai apkalti lentomis mansardą, apmūryti sienos išorę mūrinėmis plytomis, tai kainuotų 2 591 Eur. Teismo ekspertas nustatė, kad tam, jog būtų atstatytos priimtos gyvenimo sąlygos butuose Nr. 3 ir Nr. 4 dėl vidaus ir išorės darbais padarytų pažeidimų, reikia atlikti darbus, kurių kaina sudaro 2 638 Eur.

41. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad teismo eksperto išvada yra neišsami, paskyrė papildomą ekspertizę. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas nurodė, kad dėl išardytų pastato kamino konstrukcijų siekiant atstatyti priimtinas gyvenimo sąlygas, būtina įrengti naują šildymo sistemą, tai kainuotų 1 618 Eur, dėl grunto nukasimo siekiant sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas ir pašalinti nustatytus pažeidimus, būtina atstatyti grunto lygį, tai kainuotų 1 912,90 Eur. Papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas taip pat nurodė, kad būtina atstatyti išgriautas sienų laikančiąsias konstrukcijas, atstatyti išgriautą mūrinę apdailą, įrengti kokybišką perdangą, įrengti naują elektros įvadą, atstatyti stogo konstrukciją, pakeičiant sugadintus stogo dangos lakštus ir vidines stogo laikančiąsias konstrukcijas, tokių darbų atlikimas kainuotų 10 365,45 Eur. Be to, teismo ekspertas nurodė, kad siekiant sudaryti tinkamas sąlygas gyventi ieškovei priklausančiuose butuose, būtina atlikti lubų gruntavimo, sienų tinkavimo, glaistymo ir perdažymo darbus, pelėsio naikinimo darbus, grindų perklojimo, vandentiekio sistemos remontavimo ir kapitalinės sienos atstatymo darbus, kurie kainuotų 2 832,31 Eur.

42. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 26 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir kaip minimalią jos patirtą turtinę žalą vertino papildomos ekspertizės akte eksperto nurodytų darbų bendrą kainą, t. y. tiek eksperto apskaičiuotą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atstatymo kainą (pastato naujos šildymo sistemos įrengimo, grunto žemės sklype atstatymo, išgriautų pastato sienų laikančiųjų konstrukcijų, pastato mūrinės apdailos ir perdangos, naujo elektros įvado įrengimo, pastato stogo konstrukcijos atstatymo kainą), tiek remonto darbų kainą jai priklausančiuose butuose.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės asmeniškai reikalauti žalos, padarytos bendriems namo objektams, atlyginimo. Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo elektros, šildymo sistemų ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiems objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra paskirtas administratorius (trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“), kuriam tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus administruoti, be kita ko, pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Pagal Nuostatų 7.7 papunktį, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius pagal teisės aktų reikalavimus privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Daugiabučio namo administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jis atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).

45. Taigi, nors namo bendrojo naudojimo objektai ieškovei, kaip ir kitiems butų savininkams, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau ieškovė nėra tas subjektas, kuriam teisės aktais būtų suteikta teisė organizuoti ir atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atstatymo darbus, reikalauti iš statytojo pašalinti savavališkos statybos padarinius ar pan. Nagrinėjamu atveju būtent daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tenka pareiga imtis būtinų priemonių tam, kad būtų atstatyta namo bendrojo naudojimo objektų būklė, spręsti dėl būtinų darbų atlikimo, be to, jam pagal Nuostatų 7.9 papunktį suteikta teisė reikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Taigi, būtent bendrojo naudojimo administratorius yra tas subjektas, kuris turi teisę atstovauti bendrojo naudojimo objektų savininkų interesams ir reikalauti iš statytojo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atlyginti bendrojo naudojimo objektų atstatymo išlaidas ar pan. Tokia šio asmens teisė pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., pagal analogiją su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Ir atvirkščiai, kasacinio teismo praktikoje nepripažįstama vieno iš butų savininko teisė reikalauti priteisti sumas, reikalingas bendrojo naudojimo objektų defektams šalinti (pvz., 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

46. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą dėl papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nurodytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atstatymo darbų (pastato naujos šildymo sistemos įrengimo, grunto žemės sklype atstatymo, išgriautų pastato sienų laikančiųjų konstrukcijų, pastato mūrinės apdailos ir perdangos, naujo elektros įvado įrengimo, pastato stogo konstrukcijos atstatymo).

47. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nurodytas būsimas ieškovei priklausančių butų remonto išlaidas. Tiek teismo ekspertizės akte, tiek papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas nustatė, kad tam, jog būtų atstatytos priimtinos gyvenimo sąlygos ieškovei priklausančiuose butuose dėl vidaus ir išorės darbais padarytų pažeidimų, reikia atlikti tam tikrus remonto darbus. Teismo ekspertas papildomos ekspertizės akte patikslino, kad siekiant sudaryti tinkamas sąlygas gyventi ieškovei priklausančiuose butuose, būtina atlikti lubų gruntavimo, sienų tinkavimo, glaistymo ir perdažymo darbus, pelėsio naikinimo darbus, grindų perklojimo, vandentiekio sistemos remontavimo ir kapitalinės sienos atstatymo darbus, kurie kainuotų 2 832,31 Eur. Iš papildomos ekspertizės akte teismo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos (papildomos ekspertizės akto 14 psl.), taip pat teismo eksperto raštu pateiktų atsakymų (7 t., b. l. 104–107) matyti, kad būtina atlikti, pvz., kapitalinės sienos, skiriančios ieškovei priklausantį butą nuo buto Nr. 2 sutvarkymo darbus (lokalinės sąmatos 10, 12 pozicijos), drėgmės ir pelėsio pažeistų virtuvės lubų, sienų remonto darbus (lokalinės sąmatos 1 – 3 pozicijos), vonios kambario sugadinimų šalinimo darbus (lokalinės sąmatos 4 – 6, 11 pozicijos) ir kt. Šių remonto darbų atlikimo būtinumą teismo ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek papildomos ekspertizės akte susiejo su neteisėtai atliktais statybos darbais. Iš teismo ekspertizės išvadų galima spręsti, kad būtinybę atlikti šiuos darbus lėmė tiek išorinės namo sienos, tiek kapitalinės sienos, skiriančios ieškovei priklausantį butą nuo buto Nr. 2, tiek stogo konstrukcijos išardymo darbai, nes jie sudarė sąlygas įvykti pastato konstrukcijų sujudėjimams, dėl kurių atsirado atitvarų skilimai, inžinerinių tinklų trūkiai (žr. ekspertizės akto 39 psl.), taip pat jie sudarė sąlygas į statinio konstrukcijas tekėti krituliams (žr. papildomos ekspertizės akto 13 psl.).

48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog turtinė žala pasireiškė tik pastato galinės sienos atstatymo išlaidomis. Šiuo atveju dėl neteisėtai atliktų statybos darbų buvo pakenkta ne tik bendrojo naudojimo objektams (kaip minėta, šios žalos atlyginimo ieškovė neturi teisės savarankiškai reikalauti), bet ir ieškovei priklausantiems butams, ieškovė, norėdama atstatyti priimtinas gyvenimo sąlygas, turės atlikti remonto darbus, kurie kainuos 2 832,31 Eur. Šiuo atveju nustačius deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos (CK 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai), yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisiant iš atsakovės nurodytą žalos atlyginimo sumą.

49. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad papildomos ekspertizės akte apskaičiuota būtinų statybos darbų kaina neatspindi realaus griovimo darbais padaryto žalos dydžio, nurodyti statybos darbai nepakankami atsiradusioms pasekmėms pašalinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad šie ieškovės argumentai prieštarauja jos pačios pozicijai ginče. Ieškovė, 2018 m. rugsėjo 26 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, kaip minimalią jos patirtą turtinę žalą vertino būtent papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nurodytų darbų bendrą kainą. Todėl ieškovės argumentai, kad iš tiesų žalai pašalinti yra būtina atlikti ir kitus darbus, neatitinka jos pačios ieškinio pagrindo ir dalyko. Be to, pažymėtina, kad ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 22 d. posėdyje buvo apklaustas teismo ekspertas, ieškovė 2018 m. spalio 23 d. pateikė teismo ekspertui klausimus raštu, į kuriuos teismo ekspertas atsakė rašytiniuose paaiškinimuose ekspertizės aktui (8 t., b. l. 100–106). Nežiūrint į tai, ieškovė savo ieškinio reikalavimų daugiau netikslino, kaip turtinės žalos atlyginimą prašė priteisti papildomos ekspertizės akte apskaičiuotą būtinų statybos darbų kainą, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti teismo eksperto pateiktomis išvadomis (pvz., kitų specialiųjų žinių turinčių asmenų apskaičiavimų, sąmatų ar pan.), nepateikė.

Dėl neturtinės žalos

54. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotų sveikatos sutrikimų tiesiogiai negalima sieti vien tik su atsakovės neteisėtai atliktais statybos darbais. Iš ieškovės į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovei 2013 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 17 d. pasikartojo (duomenys neskelbtini), tuo metu ji buvo nerimastinga, jautė baimę, bijojo išeiti iš namų, 2016 m. balandžio 25 d. ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 4 d. ieškovei pasikartojo galvos skausmai, 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovei pasikartojo (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, ieškovė nepateikė medicininėmis žiniomis pagrįstų duomenų, kad minėtų ieškovei nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi buvo būtent neteisėtai atlikti statybos darbai. Kaip galima spręsti iš medicininių dokumentų, ieškovei ir iki neteisėtų statybos darbų atlikimo būdavo (duomenys neskelbtini) (apie tai galima spręsti iš 2013 m. rugsėjo 17 d. įrašo, kad (duomenys neskelbtini) pasikartojo), be to, (duomenys neskelbtini) pasikartojo ir praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po statybos darbų atlikimo (2017 m. rugsėjo 27 d.). (duomenys neskelbtini) ieškovei diagnozuotas taip pat praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po statybos darbų atlikimo (2016 m. balandžio 25 d.). Ieškovei nustatytų sveikatos sutrikimų priežastys gali būti įvairios, todėl pirmosios instancijos teismui, nesant tai patvirtinančių medicininių duomenų, nebuvo pakankamo pagrindo ieškovės sveikatos būklės tiesiogiai sieti vien tik su neteisėtai atliktais statybos darbais.

55. Vis dėlto, tai, kad neteisėtai vykdyti statybos darbai tiesiogiai negali būti siejami su ieškovės medicininiuose dokumentuose nurodytais sveikatos sutrikimais, taip pat ir tai, kad statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato neturtinės žalos, padarytos neteisėtais statybos darbais, atlyginimo, savaime neeliminuoja ieškovės galimybės reikalauti jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, jog nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėtai atliktais darbais pažeista pagrindinė neturtinė vertybė – ieškovės teisė į būstą. Teisė į būstą bendrąja prasme gali būti suprantama kaip teisė saugiai, ramiai ir oriai gyventi tam tikroje vietoje, o siauresne prasme gali būti suprantama kaip teisė gyventi saugumo, higienos, kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiame būste. Teisės į būstą apsaugą garantuoja tiek Konstitucijos 24 straipsnio, tiek tarptautinių žmogaus teisių apsaugą įtvirtinančių dokumentų (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio ir kt.) nuostatos. Šiuo atveju dėl neteisėtai atliktų daugiabučio gyvenamojo namo ardymo darbų ši ieškovės teisė buvo pažeista, nes ieškovė dėl jų neteko galimybės gyventi saugiomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis gyvenimo sąlygomis.

58. Teisėjų kolegijos nuomone, išvadą dėl pažeistos ieškovės teisės į būstą pagrindžia papildomos ekspertizės akte teismo eksperto nustatytos aplinkybės, kad po griovimo darbų sąlygos gyventi išnyko, pastatas prarado estetines gyvenamosios paskirties pastatui būtinas charakteristikas, tapo avarinės būklės (papildomos ekspertizės akto 19 psl.). Dėl išorinių namo sienų išgriovimo, stogo konstrukcijų, kamino išardymo ieškovei šaltuoju metų laiku buvo sudėtinga užtikrinti tinkamą temperatūrą būste. Nors trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ parinktas rangovas UAB „Mano būstas“ 2013 m. rugsėjo mėn. išgriautas išorines namo sienas užkalė plonomis dailylentėmis, o trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ parinktas rangovas UAB „EMPA LT“ 2014 m. vasario mėn. atliko bendros buto Nr. 2 ir ieškovės buto sienos remonto ir apšiltinimo darbus, tačiau buvusi išorinės namo sienos būklė nebuvo atstatyta, taigi, tokių darbų atlikimas nebuvo pakankamas užtikrinti ieškovei tinkamas gyvenimo sąlygas. Nors Savivaldybė 2017 m. gegužės 5 d. rašte teismui nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ parinktas rangovas UAB „Mano būstas“ atliko medinių konstrukcijų stiprinimo ir stogo remonto darbus, tačiau teismo ekspertas papildomos ekspertizės akte nenustatė tokių darbų atlikimo (papildomos ekspertizės akto 20 psl.). Kaip jau minėta, dėl neteisėtai atliktų pastato ardymo darbų įvyko pastato konstrukcijų sujudėjimai, dėl kurių atsirado atitvarų skilimai, buvo sugadinta vandentiekio sistema. Nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad dėl vandentiekio užšalimo ji su šeima ne vieną parą turėjo gyventi be vandens. Be to, dėl neteisėtų darbų buvo sudarytos sąlygos peršalti statinio konstrukcijoms, į jas tekėti krituliams ir pan., tuo buvo padarytas ne tik neigiamas estetinis poveikis ieškovės būstui, bet ir patalpų oro sąlygoms, nes, kaip patvirtina teismo eksperto nustatytos aplinkybės ir ieškovės paaiškinimai, patalpos buvo drėgnos, jose formavosi pelėsis.

59. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad ji negalėjo ramiai ir saugiai gyventi turimame būste. Iki tol, kol namo išorinė siena nebuvo užkalta dailylentėmis, buvo laisvas patekimas į besiribojantį su ieškovės būstu butą Nr. 2, ir, kaip nurodė ieškovė, jame nuolat lankėsi asocialūs asmenys, kurie netinkamai elgėsi. Be to, ir pats statybos darbų atlikimas (pvz., mūrinių sienų ardymas), kurį faktiškai vykdė kvalifikacijos neturintys asmenys, neturėdami projektinių, statybą leidžiančių dokumentų, taip pat nebuvo saugus. Antai, ieškovės 2013 m. birželio 15 d. prašyme Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui minima, kad „iš antro aukšto žemyn lekia išardytų sienų bei lubų nuolaužos, plytos, baldai“.

60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovė neabejotinai patyrė pakankamai intensyvius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės kreipimaisi į Savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto suteikimo (2013 m. liepos 15 d. prašymas), dėl nesaugios vaikui aplinkos (2013 m. birželio 15 d. prašymas) patvirtina, kad ieškovės šeima kitos gyvenamosios vietos neturėjo, buvo priversta gyventi nepriimtinomis gyvenimo sąlygomis. Nors, kaip minėta, negalima teigti, kad ieškovei nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi buvo būtent neteisėtai atlikti statybos darbai, tačiau akivaizdu, jog ieškovės pergyvenimai, stresas, dvasinė būsena neigiamai prisidėjo prie jos psichinės būklės. Be to, patalpose susidariusi drėgmė, pelėsis taip pat laikytini veiksniais, neigiamai veikiančiais sveikatą. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovės šeima aptariamame būste gyvena iki šiol (atsakovė Savivaldybė pateikė duomenis, kad ieškovė 2017 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas), tačiau ieškovės patirti neigiami išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti atlyginami, siekiant tinkamai apginti pažeistas ieškovės teises.

61. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008, kt.).

62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nustatydama teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertina tai, kad neteisėtais veiksmais buvo pažeista ieškovės teisė į būstą, kuri yra svarbi ir kitų asmens teisių įgyvendinimui. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovė su šeima neteko galimybės gyventi saugiomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o ieškovės patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai buvo pakankamai intensyvūs, juos stiprino tai, jog ieškovė reikalavimų neatitinkančiame būste turėjo gyventi kartu su nepilnamete dukra. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atlikti veiksmai buvo padaryti pažeidžiant elementarius bendro gyvenimo principus ir yra netoleruotini. Nėra duomenų, kad atsakovė siektų pašalinti ar sušvelninti padarytų pažeidimų pasekmes (išskyrus minėtą mokėjimą SĮ „Vilniaus miesto būstas“), priešingai, kaip minėta, atsakovė 2014 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir UAB „Naujamiesčio būstas“, prašydama stabdyti stogo remonto darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgusi į neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, sprendžia, kad ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio praradimus teisingai atlygins 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo ieškovei priteisti jos apeliaciniu skundu prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą (10 000 Eur) šiuo atveju nėra, nes panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos paprastai priteisiamos esant pažeistoms santykinai svarbesnėms vertybėms, pvz., sužalojus sveikatą.

63. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepagrįstai rėmėsi tik ta aplinkybe, kad neteisėti veiksmai tiesiogiai negali būti siejami su ieškovės medicininiuose dokumentuose nurodytais sveikatos sutrikimais, ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog neteisėtais veiksmais buvo padaryta neigiama įtaka ieškovės teisei į būstą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės A. B. Ž. priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės

64. Ieškovė Savivaldybės civilinę atsakomybę grindė tuo, kad ji turėjo pareigą prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 2, užtikrinti, kad butas dėl jo sugriuvimo ar kitokių trūkumų nesukeltų kitiems asmenims ar jų valdomam turtui žalos (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), imtis veiksmų, kad į jį nepatektų pašaliniai asmenys, nedelsiant pašalinti apgadinimus, dėl kurių būtų pakenkta namo bendrosioms konstrukcijoms, užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą, tačiau buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti turto priežiūrą, nesirūpino tinkama jo būkle. Be to, ieškovė teigė, kad Savivaldybė, kaip buto Nr. 2 savininkė, nepašalino nustatytų pastato defektų, nesiėmė pastato atstatymo darbų. Galiausiai, ieškovė teigė, kad Savivaldybė, atsiradus žalai, nesiėmė veiksmų, kad minimalizuotų ieškovei ir jos vaikams atsiradusius neigiamus padarinius. Taigi, ieškovės reikalavimas Savivaldybės atžvilgiu iš esmės buvo grindžiamas tiek bendrosiomis deliktinės civilinės atsakomybės normomis, tiek CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu griežtosios civilinės atsakomybės reglamentavimu.

66. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

67. Civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį subjektas – trūkumų turinčių objektų savininkas (valdytojas). Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 14 punktas).

68. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė Savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. tarybos sprendimu Nr. 1-474 visas nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas perdavė valdyti patikėjimo teise trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip tai suprantama pagal minėtą kasacinio teismo praktiką. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.266 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog būtent nukentėjusiam asmeniui priklauso pasirinkimo teisė, ar reikalauti žalos atlyginimo iš turto savininko, ar iš valdytojo. Tačiau tokie ieškovės argumentai prieštarauja minėtai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią nekilnojamojo turto savininkas gali įrodyti, kad valdymo teisę savarankiškai įgyvendina kitas asmuo, tokiu atveju savininkas pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas nėra laikomas atsakingu subjektu. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad jokie duomenys apie turto valdymą nebuvo skelbiami viešame registre, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, taip pat nėra teisiškai reikšminga aplinkybe, registre įregistruotam turto savininkui įrodžius, jog jis valdymo teisę yra perdavęs kitam asmeniui ir tuo būdu paneigus CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Savivaldybės atžvilgiu griežtosios civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes žalos padarymo metu buto Nr. 2 valdymo teisė buvo perduota SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

69. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Savivaldybės atžvilgiu CK 6.266 straipsnio nuostatos pagrįstai buvo netaikomos dar ir dėl tos priežasties, kad žalą ieškovei sukėlė ne buto Nr. 2 konstrukciniai defektai (bute esančios įrangos trūkumai, gedimai ar pan.), bet dėl neteisėtų griovimo darbų atsiradę daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, išorinės sienos, perdangų, kt.) trūkumai. Pagal kasacinio teismo praktiką civilinės atsakomybės už statinio trūkumais padarytą žalą taikymas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų. Deliktinės atsakomybės už daugiabučio namo trūkumais padarytą žalą rūšis priklauso nuo to, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005). Kadangi šiuo atveju ieškovei padarytą žalą sukėlė ne buto Nr. 2 konstrukciniai defektai, CK 6.266 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

70. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė argumentų, ar nagrinėjamu atveju kyla Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės normas, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimo trūkumas nėra esminis, kadangi teismas šią ginčo dalį išsprendė iš esmės teisingai. Kaip minėta, žalą ieškovei sukėlė atsakovės neteisėtai vykdyti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo, išorinės sienos, perdangų, kt.) griovimo darbai. Butas Nr. 2 buvo socialinis, jis buvo išnuomotas trečiajam asmeniui O. O.. Nei Savivaldybė, nei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturėjo pareigos saugoti buto ne nuo buto nuomininkės, bet trečiojo asmens (šiuo atveju gretimų butų savininkės) neteisėtų veiksmų, tuo labiau numatyti, kad bus imtasi neteisėtų pastato griovimo darbų. Ieškovei apie neteisėtai vykdomus statybos darbus pranešus Savivaldybei, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo imtasi priemonių sustabdyti tokius veiksmus, t. y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atliko buto Nr. 2 naudojimo patikrinimą, kreipėsi į namo administratorių (pastarasis perdavė informaciją Inspekcijai ministerijos), inicijavo ikiteisminio tyrimo atlikimą ir kt. Pastebėtina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, siekdama sumažinti neigiamas pasekmes ieškovės gyvenimo sąlygoms, 2014 m. vasario mėn. organizavo bendros buto Nr. 2 ir ieškovės buto sienos remonto ir apšiltinimo darbus. Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovė, Savivaldybė, būdama tik vieno iš name esančių butų savininke, neturėjo pareigos organizuoti išardytų ar sugadintų bendrojo naudojimo objektų atstatymo darbų, nes tokią pareigą pagal jau aptartą teisinį reglamentavimą turėjo namo administratorius. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje neįrodė būtinųjų atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

71. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų Savivaldybės atžvilgiu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl atsakovės A. B. Ž. neteisėtų veiksmų apimties ir jais padarytos turtinės žalos, todėl nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį bei nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti žalos, padarytos dėl bendrų pastato objektų sugadinimo, atlyginimo, taip pat pagrįstai nenustatė Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovei iš atsakovės A. B. Ž. priteisiant 2 832,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nors ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės A. B. Ž. (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė atsakovės atlikti netoleruotini veiksmai, pažeidžiantys elementarius bendro gyvenimo principus. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi netenkinamas ne dėl to, kad ši žala nebuvo padaryta, bet dėl to, kad ieškovė nėra tas subjektas, kuris turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo (dėl bendrų namo objektų sugadinimo). Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra iš esmės pagrįstas, o nustatyti neturtinės žalos dydį įgaliojimai suteikti tik teismui.

74. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė atlyginti 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (8 t., b. l. 93–94). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atstovas parengė 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. spalio 20 d., 2018 m. spalio 26 d. prašymus dėl dokumentų priėmimo, taip pat 2018 m. spalio 19 d. prašymą įtraukti į bylą trečiuosius asmenis. Ieškovės atstovas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 4 val. 17 min. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų rekomenduojamų priteisti dydžių (8.16, 8.19, 9 punktai), todėl priteistina ieškovei. Be to, ieškovė 2018 m. spalio 19 d. taip pat sumokėjo 150 Eur už eksperto dalyvavimą posėdyje, ši suma ieškovei taip pat priteistina.

75. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovei iki 2016 m. liepos 31 d. buvo suteikta teisinė pagalba ir ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 7–8). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sumokėjo ekspertui 1 000 Eur už ekspertizę. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina ši suma, o taip pat žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą (176 Eur). Iš atsakovės valstybei priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

76. Atsakovei A. B. Ž. ir trečiajam asmeniui A. Ž. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

77. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 601,53 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės Ž. G. ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti ieškovei Ž. G. iš atsakovės A. B. Ž. 2 832,31 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 31 ct.) turtinei žalai atlyginti, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B. Ž. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), sumokėtų už teismo ekspertizę, 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 46,80 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 80 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Priteisti ieškovei Ž. G. iš atsakovės A. B. Ž. 601,53 Eur (šešis šimtus vieną eurą 53 ct.) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.