- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- II-784-1220/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00561-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovui advokato padėjėjui M. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 30 d., 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui specialioji teisė yra atimta. Taip D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. skundu prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtą aštuoniolikos mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki septynių mėnesių.
Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos nutarimu ir prašo pakeisti nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių terminą sutrumpinti. Skunde nurodyta, kad pradinis administracinis nusižengimas, dėl kurio jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, buvo padarytas 2023 m. liepos 8 d., t. y. prieš beveik 11 mėnesių. Nutarimu paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas - 12 mėnesių, taigi, šio skundo teikimo dieną, Pareiškėjui yra likęs, kiek ilgesnis nei vieno mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas pagal 2023 m. liepos 21 d. nutarimą. Antrasis administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. liepos 22 d., už kurį paskirtas 9 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, jog antrasis administracinis nusižengimas buvo padarytas dar neįsiteisėjus 2023 m. liepos 21 d. nutarimui, todėl pareiškėjas pagrįstai laikė, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones bus atimta tik nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, todėl pareiškėjas 2023 m. liepos 22 d. vairavo transporto priemonę. Nors pareiškėjas 2024 m. kovo 22 d. nutarimo dėl antrojo administracinio nusižengimo neskundė, tačiau laikytina, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesių terminui yra nepagrįstai griežta padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui. Pareiškėjui 2024 m. kovo 22 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones atimta iki 2025 m. sausio 10 d. Skunde teigiama, jog atsižvelgiant į 2024 m. kovo 22 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemones terminą, įvertinus nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ir įvertinus pareiškėją charakterizuojančius įrodymus, yra pagrindas, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui skirti trumpesnį nei minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas iš viso administracine tvarka buvo nubaustas tris kartus, ir kiekvieną kartą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su šiais terminais: pagal 2023 m. liepos 21 d. nutarimą - 12 mėnesių terminui (iki 2024 m. liepos 7 d.), pagal 2024 m. kovo 22 d. nutarimą - 9 mėnesių terminui (iki 2024 m. sausio 10 d.), pagal nutarimą - 18 mėnesių terminui (iki 2025 m. gruodžio 2 d.). Šio skundo pateikimo dieną pareiškėjas neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones jau beveik 11 mėnesių ir šios teisės neturės dar daugiau nei 7 mėnesius. Visą šį laikotarpį pareiškėjas dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba nuo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Pareiškėjas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, pažymint, kad jis yra nekonfliktiškas, bendraujantis ir bendradarbiaujantis. Nors pareiškėjui yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, todėl pareiškėjas negali vykdyti tiesioginių darbinių funkcijų, tačiau pareiškėjas buvo perkeltas į kitas pareigas, dėl ko atitinkamai sumažėjo pareiškėjo gaunamas atlyginimas. Atsižvelgdama į nutarimą, darbovietė informavo pareiškėją, jog dėl ilgo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bus priversta pareiškėją atleisti. Pareiškėjo darbo užmokestis sudaro vieninteles jo gaunamas pajamas, kitų pajamų šaltinių pareiškėjas neturi. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. sudarė būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumai (paskutinė kredito grąžinimo diena 2050 m. lapkričio 1 d.), pagal kurią kas mėnesį moka 337,99 Eur įmokas. Be to pareiškėjas turi ir vartojimo kreditą 2 200 Eur sumai (paskutinė vartojimo kredito grąžinimo diena 2030 m. vasario 7 d.), pagal kurią kas mėnesį moka po 55,78 Eur įmokas. Pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) (už kurį moka kreditą), gyvena vienas, todėl visi komunaliniai mokesčiai tenka tik pareiškėjui. Kadangi pareiškėjo pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, jo gaunamų pajamų užtenka tik būtiniausių poreikių patenkinimui ir turimų skolinių įsipareigojimų padengimui. Atkreiptinas dėmesys, jog siekdamas sumokėti paskirtas administracines nuobaudas, pareiškėjas dėl 2023 m. liepos 21 d. nutarimo ir nutarimo prašė taikyti baudos išdėstymą, todėl kas mėnesį turi padengti ir pinigines baudas, kurios iš viso sudaro 132 Eur. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos savaime sukėlė pareiškėjui pasekmes ir ženkliai pasunkino pareiškėjo finansinę padėtį, dėl ko pareiškėjas turi koreguoti net būtiniausias savo išlaidas, kadangi neturi finansinių galimybių sumokėti paskirtų administracinių nuobaudų iš karto (jas išdėstė dalimis). Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra akivaizdu, jog pareiškėjo darbas ir gaunamas atlyginimas yra būtinas, siekiant užtikrinti ne tik būtiniausius pareiškėjo poreikius, bet ir vykdyti turimus įsipareigojimus. Pareiškėjui netekus darbo, pareiškėjas susidurs su rimtais finansiniais sunkumais, kadangi neturės galimybės dengti kredito įmokų, todėl kils grėsmė dėl kredito sutarties nutraukimo, taigi, kartu ir grėsmė netekti būsto, kuriame pareiškėjas šiuo metu gyvena. Taip pat pareiškėjui yra apsunkinta galimybė susirasti kitą darbą, kadangi pareiškėjas turi vidurinį išsilavinimą, dėl ko yra sunkiau įsilieti į darbo rinką. Skundu prašoma įvertinti ir tai, jog pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo pavojingas, nekilo neigiami padariniai, nebuvo sutrikdytas eismas, viešoji tvarka, nebuvo sužaloti kiti eismo dalyviai, dėl Pareiškėjo veiksmų nebuvo padaryta žala. Pareiškėjas pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Visos šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas dėl švelnesnės, nei minimali, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į sunkią pareiškėjo finansinę padėtį ir nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, yra akivaizdu, jog pareiškėjui paskirtas minimalus aštuoniolikos mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas nėra adekvatus ir proporcingas, todėl pareiškėjui paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti sutrumpintas iki septynių mėnesių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra pilnai įrodyta. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 30 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai <...>. Už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Aptariamuoju atveju pareiškėjas 2024 balandžio 11 d. įsiteisėjusiu policijos pareigūno nutarimu buvo nubaustas dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, jam paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. sausio 10 d., tačiau 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjo padarytas nusižengimas yra kvalifikuotas tinkamai tai yra pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, šioje byloje negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Institucija, pažymi, kad pareiškėjas jam inkriminuotą nusižengimą įvykdė tiesiogine tyčia, asmuo apie, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones puikiai žinojo, tačiau šių aplinkybių nepaisė, taip ignoruodamas įstatymus. Pareiškėjas skunde teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, finansinių įsipareigojimų, taip pat pasirūpinti šeimos poreikiais. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucija atkreipia teismo dėmesį į neigiamai pareiškėją charakterizuojančius duomenis, o būtent atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo daromų šiurkščių KET pažeidimų intensyvumą ir vis daromus šiurkščius ir pavojingus pažeidimus. Pareiškėjas per trumpą laikotarpį, t. y. 2023 m. liepos 8 d. vairavo neblaivus, jam buvo taikyta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas laikotarpiu 2023 m. liepos 8 d. – 2024 m. liepos 7 d. (ROIK 23213949755), 2023 m. liepos 22 d. vairavo transporto priemonę esant sustabdytai teisei vairuoti ir be privalomosios techninės apžiūros (ROIK 23216510414) buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas laikotarpiu 2024 m. balandžio 11 d. – 2025 m. sausio 10 d. Ir nepasibaigus šiam terminus 2024 m. balandžio 30 d. pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Taigi iki šio aptariamo nusižengimo padarymo dienos pareiškėjas administracine atsakomybe dėl KET pažeidimų buvo baustas net 23 kartus, penkerių metų laikotarpiu dėl šiurkščių KET pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu administracinio poveikio priemonė– specialiosios teisės atėmimas buvo taikyta 2 kartus ir nei vienu atveju pareiškėjui nesukliudė nei darbo poreikiams, nei rūpintis šeimos interesais, kadangi akivaizdu, kad jeigu pareiškėjui poveikio priemonių taikymas būtų apsunkinęs tiek darbinę veiklą, tiek ir rūpinimąsi šeimos poreikiais, pareiškėjas daugiau nedarytų nusižengimų už kurių padarymą gali netekti teisės vairuoti transporto priemonių. Pareiškėjo byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, į pareiškėjo atstovės skunde pateiktas aplinkybes Institucijos pareigūnas atsižvelgė nagrinėdamas bylą ir atitinkamai paskyrė sankcijas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovo advokato padėjėjas M. A..
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
D. S. atstovas advokatas padėjėjas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuoja neblaivus, jam nustatytas lengvas 0,55 prom. neblaivumas, 2023 m. liepos 21 d. nutarimu paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti 12 mėnesių. Neįsiteisėjus šiam nutarimui 2023 m. liepos 22 d. pareiškėjas vykdydamas darbines pareigas vairavo transporto priemonę, kurią vežė į privalomosios techninės apžiūros centrą, siekiant transporto priemonei atlikti privalomą techninę apžiūrą. Dėl šio nusižengimo pareiškėjui tik 2024 m. kovo 22 d. nutarimu buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 9 mėnesių terminui iki 2025 m. sausio 10 d. Atstovas pažymėjo, kad 2024 m. kovo 22 d. nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, nes pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę nežinojo, kad jau nuo 2023 m. liepos 8 d. yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. policijos komisariate aiškindamasis aplinkybes ir tą pačią dieną priimant nutarimą Institucijos pareigūnas pareiškėją žodžiu informavo, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas terminas skaičiuojasi įsiteisėjus priimtam nutarimui, tai turėtų būti terminas nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas neturėdamas teisinių žinių ir teisinio išsilavinimo 2024 m. kovo 22 d. nutarimo neskundė ir teisės atėmimas vis dar galioja iki 2025 m. sausio 10 d., nors nusižengimas buvo padarytas dar 2023 m. liepą. Atstovas posėdžio metu parodė, kad dėl paskutinio padaryto nusižengimo 2024 m. balandžio 30 d., pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pilnai prisipažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodė, kad paskirta 800 Eur nuobauda turės ypatingai neigiamas pasekmes, kadangi jau pirmu nutarimu yra paskirta 800 Eur nuobauda, tai prašė netaikyti turto konfiskavimo ir sutrumpinti minimalų terminą. Policija atsižvelgė į paaiškinimus, turto nekonfiskavo. Kartu su skundu buvo pateikta buvusios darbovietės asmens charakteristika, kur pareiškėjas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, taip pat 2020 m. būsto kredito sutartis, vartojimo kredito bendrosios ir specialiosios sąlygos, tai pat duomenys apie D. S. turtinę padėtį. Papildomai pateikti dokumentai 2024 m. rugpjūčio 30 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjas D. S. kritiškai vertina savo elgesį, kai vairavo neblaivus, todėl išklausė privalomus mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, be to neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones buvo atleistas iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini), vasaros pabaigoje įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Taigi tai rodo, jog D. S. jau kilo neigiamai padariniai, asmuo buvo atleistas iš darbo, kuriame dirbo nuo 2016 metų. Atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas moka vartojimo ir būsto paskolas, gyvena vienas, mokesčius moka vienas, todėl baudas prašė išdėstyti, ir baudas moka, pagal sudarytus grafikus. Pareiškėjas taip pat rūpinasi savo mama, jis vienintelis jai teikia pagalbą. Atstumas tarp pareiškėjo ir jo mamos gyvenamosios vietos yra 20 km, kas pareiškėją įpareigoja naudotis taksi paslaugomis, nes viešasis transportas nevažinėja, taigi jis taip pat patiria papildomas išlaidas. 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjas vairavo jam priklausantį automobilį, jį įsigijo 2024 m. kovo 27 d., jį remontavo apie mėnesį. Parvežus transporto priemonę prie pareiškėjo namų, pareiškėjas atsitiktinai, neturėdamas išankstinio tikslo, nenorėdamas daryti naujo administracinio nusižengimo, neturėdamas tyčios vairuoti transporto priemonę, sugalvojo nuplauti transporto priemonę parvežtą iš serviso šalia esančioje plovykloje. Atstumas nuo plovyklos iki vietos, kur pareiškėjui buvo surašytas protokolas yra vos 350 m. Pareiškėjas važiavo nedidelio intensyvumo gatve, vos pradėjęs važiuoti iš plovyklos, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nurodė, jog išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti terminą dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pateikta medžiaga sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjui netinkamai buvo individualizuota bausmė, nes yra pagrindai sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Taip pat teigė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Nurodė, kad teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimas iki septynių mėnesių grindžiamas tuo, kad 2024 m. kovo 22 d. nutarimu buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimo terminas devyniems mėnesiams ir jis baigiasi 2025 m. sausio 10 d., kas šiuo atveju tenkinus pareiškėjo skundą, irgi baigtųsi 2025 m. sausio 10 d. D. S. atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. S. dalyvavo ankstesnių 2023 m. liepos 21 d., 20244 m. kovo 2 d. nutarimų nagrinėjime, teikė žodinius paaiškinimus, nutarimų neskundė, jam buvo žinoma, kad nutarimais paskirtas specialiosios teisės atėmimas. Nurodė, kad D. S. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonė nuo 2023 m. liepos 8 d. nuo faktinio nusižengimo padarymo dienos, tačiau žodžių duodamas paaiškinimus buvo informuotas, jog specialios teisės atėmimas, paskirtas nutarimu, įsiteisės po dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Todėl pareiškėjas laikė, kad jis teisę vairuoti turi, kadangi 2023 m. liepos 21 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs. Aplinkybės, kaip buvo informuotas apie specialios teisės sustabdymą nuo 2023 m. liepos 8 d. nepamena, kadangi buvo jam nustatytas neblaivumas, surašytas protokolas, tačiau policijos visus teiktus dokumentus gavo, bet trūko jam teisinių žinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 30 d., 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui specialioji teisė yra atimta. Taip D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių laikotarpiui.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, jo neginčija ir su juo sutinka, tik prašo sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą nuo 18 mėnesių iki 7 mėnesių, kitoje dalyje nutarimą prašo palikti nepakeistą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis, nustato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. To paties įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
D. S. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
Pažymėtina, kad administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir D. S. buvo paskirta ne tik minimali ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, tai yra 18 mėnesių.
D. S. skunde, prašydamas neskirti teisės vairuoti atėmimo, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, t. y. skunde D. S. akcentavo, jog specialioji teisė vairuoti jam reikalinga darbui išsaugoti tam, kad galėtų patenkinti savo būtinuosius poreikius ir dengti kreditus – būsto ir vartojimo. Pažymėtina, kad skundo pateikimo teismui metu D. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu D. S. atstovas pateikė duomenis, kad pakeitė darbovietę ir šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad darbo sutartyje nėra nustatyta sąlyga darbuotojui turėti teisę vairuoti. Be to, nenustatyta, kad šiuo metu teisė vairuoti D. S. yra reikalinga darbinių funkcijų vykdymui. Pažymėtina, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 10,70 Eur už valandą, darbdaviui teisė mokėti premijas darbuotojui, 40 darbo valandų per savaitę – darbo laiko norma, nurodytos pareigos - kokybės kontrolierius. Įvertinus šias darbo sutarties nuostatas, minimalus darbuotojo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1 712 Eur. Esant tokiems pačio D. S. pateiktiems duomenis, darytina išvada, kad šiuo atveju, priešingai nei teigiama skunde, teisės vairuoti atėmimas neapsunkino jam galimybės susirasti kitą darbą ir nesudarė aplinkybių netekti pajamų. Priešingai, teismo vertinimu, D. S. gaunamos pajamos, yra pakankamos tiek dengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, tiek mokėti paskirtas nuobaudas, tiek pakankamos jo būtinųjų poreikių patenkinimui. Pastebėtina, kad asmeniui, kuriuo turtinė padėtis itin sudėtinga yra teikiama valstybės apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, įvertinus jo gaunamas pajamas ir turtą. Šiuo atveju pareiškėjas naudojasi privataus advokato ir advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba, kas rodo, jog D. S. tik deklaratyviai teigia apie savo sunkią turtinę padėtį. Aplinkybė, jog D. S. turi tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dėl ko yra sunkiau įsilieti į darbo rinką, šiuo atveju priklauso tiesiogiai nuo pačio pareiškėjo ir noro įgyti išsilavinimą, t. y. subjektyvių pačio D. S. priimamų sprendimų. Šios aplinkybės nesudaro išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina išsaugoti darbą, darbo veiklai vykdyti, pastovioms pajamos išsaugoti, kreditorinių įsipareigojimų dengimui ir savo asmeninių poreikių patenkinimui, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju D. S. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės (kaip teigė vairavo, norėdamas nuplauti automobilį) sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, o taip pat asmenys turintys kreditų ir įsipareigojimų bankams, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius ar neturinti kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbinių pajamų išsaugojimui, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju D. S. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.
Be kita ko, pareiškėjas specialios teisės sutrumpinimo terminą grindžia tuo, kad rūpinasi savo motina, kuri serga (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad šią aplinkybę tik teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovas, tačiau ji nebuvo nurodyta skunde. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad motinai nustatytas specialusis slaugos poreikis, globa ir pareiškėjas yra paskirtas jo globėju. Iš pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad motina yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, nėra senatvės pensijos sulaukęs asmuo, duomenų, jog nustatytas nedarbingumo lygis ir reikalingas nuolatinis slaugos poreikis nenurodyta, be to medicininiame išraše nurodyta, kad ligos gydomos medikamentais. Esant tokiems duomenimis, teismo vertinimu šios pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats D. S., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjui, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.
Tai, kad D. S. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi buvo įvertinta skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą ir minimalų specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą, jas laikant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Be to, tai buvo įvertinta ir atsižvelgta, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, kas nurodoma skundžiama nutarime. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis taip pat negali būti vertinamos, kaip pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo.
Kaip nurodė, D. S. atstovas teismo posėdžio metu, teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimas iki septynių mėnesių termino grindžiamas tuo, kad 2024 m. kovo 22 d. nutarimu buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimo terminas devyniems mėnesiams ir jis baigiasi 2025 m. sausio 10 d., kas šiuo atveju tenkinus pareiškėjo skundą, irgi baigtųsi 2025 m. sausio 10 d. Teismo vertinimu, teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinus iki septynių mėnesių termino, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai asmuo neturėdamas teisės vairuoti, vėl padaręs nusižengimą ir vairavęs, kai teisė vairuoti atimta, išvengtų poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo ir apsiribotų tik pinigine bauda. Teismo vertinimu, esant įstatyme įtvirtintai imperatyviai nuostatai, jog padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų būtų išvengta ANK 424 straipsnio 5 dalyje pažeidimo teisinių pasekmių. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019).
Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju D. S. nusižengimo padarymo metu, tai yra 2024 m. balandžio 30 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes 2023 m. liepos 8 d. vairavo neblaivus, jam buvo taikyta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas laikotarpiu 2023 m. liepos 8 d. – 2024 m. liepos 7 d. (ROIK (duomenys neskelbtini)), 2023 m. liepos 22 d. vairavo transporto priemonę esant sustabdytai teisei vairuoti ir be privalomosios techninės apžiūros (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas laikotarpiu 2024 m. balandžio 11 d. – 2025 m. sausio 10 d. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog D. S. žinodamas, jog neturi specialios teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės tą daryti. Kaip patvirtino, D. S. atstovas jis dalyvavo ankstesnių 2023 m. liepos 21 d., 2024 m. kovo 22 d. nutarimų nagrinėjime, teikė žodinius paaiškinimus, nutarimų neskundė, jam buvo žinoma, kad nutarimais paskirtas specialiosios teisės atėmimas. Nors atstovas teigė, kad D. S. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonė nuo 2023 m. liepos 8 d. nuo faktinio nusižengimo padarymo dienos, tačiau žodžiu duodamas paaiškinimus buvo informuotas, jog specialios teisės atėmimas, paskirtas nutarimu, įsiteisės po dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, todėl pareiškėjas laikė, kad jis teisę vairuoti turi ir vairavo 2023 m. liepos 22 d., kadangi 2023 m. liepos 21 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, o teisės sustabdymą galėjo nesuprasti dėl teisinių žinių stokos ir neblaivumo. Teismo vertinimu šios aplinkybės laikytinos gynybine pozicija, atsižvelgiant į tai, kad tai pagrindžiančių įrodymų nėra byloje ir įvertinus atstovo advokato padėjėjo paaiškinimus, kad buvo surašytas protokolas, D. S. policijos visus teiktus dokumentus gavo, jų neginčijo, dalyvavo žodiniuose nagrinėjimuose. Darytina išvada, jog D. S. buvo žinoma apie teisės vairuoti atėmimą, jis buvo informuotas tinkamai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo transporto priemonę vairavo nedidelį atstumą, vairavimo metu eismo įvykių nesukėlė, pažeidimų nepadarė, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atstovo advokato padėjėjo teigimu, išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti terminą dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, sutikdamas su Institucijos atsiliepimu sprendžia, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Pažymėtina, kad skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui specialios teisės - vairuoti transporto priemones – atėmimas, sukels ir jau sukėlė neigiamų padarinių, nesudaro pagrindo sumažinti Institucijos paskirtą, 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą, privalomą, minimalų vienų metų šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Aplinkybės, jog asmuo moka būsto ir kredito paskolą bankui, gyvena vienas, tad už komunalinius mokesčius, maistą, vaistus ir kitus būtinus pirkinius moka vienas, rūpinasi savo mama, kuri serga, iki jos važinėja taksi, nes autobusai šiuo maršrutu nevažinėja, nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtą administracinę poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) D. S. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.
Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėtas nusižengimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti, žinant, kad teisė vairuoti atimta, jis vairavo transporto priemonę ir nors šiuo atveju skaudžių pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala, tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, tad, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau parodo nepakankamai rūpestingą ir atsakingą pareiškėjo kaip eismo dalyvio požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, į jam institucijos sprendimu už nusižengimo padarymą skirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ignoravimą.
Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas šiuo metu dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, prižiūri savo sergančią mamą, visos šios aplinkybės rodo pareiškėjo tvirtus socialinius ryšius. Tačiau šios aplinkybės, nors ir laikytinos teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėją, tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti dauguma atsakomybėn patrauktų asmenų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjas viso yra baustas 19 kartų už įvairius administracinius nusižengimus (administracinės bylos b. l. 22-32), tame tarpe ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi 4 galiojančias nuobaudas, ne visos baudos sumokėtos, skunde bei teismo posėdžio metu nustatyta, jog baudos yra mokamos dalimis. Be to, pareiškėjas Lietuvoje nėra teistas, taigi aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, negali būti laikomas pavyzdingai besilaikančiu įstatymų ir kitų teisės aktų, jis nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET. Pažymėtina, kad asmens padaryti administraciniai pažeidimai savo pobūdžiu sunkėjo, darėsi šiurkštesni, asmuo, esant specialiosios teisės vairuoti atėmimui, nepaisė to ir tyčia vairavo nesant būtinybės, nes nurodyta pareiškėjo priežastis – važiavo nuplauti automobilį, parvežtą iš serviso po ilgo remonto, nelaikytina svarbia ir objektyvia, pateisinančia administracinio nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, skundu aptariamas nusižengimas buvo neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ši aplinkybė pareiškėją charakterizuoja neigiamai.
Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui D. S. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jį sutrumpinti iki prašomo termino. Tokia išvada daroma atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad D. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, to daryti neleidžia. Ir nors D. S. išklausė privalomus mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, tai nesudaro pagrindo teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. D. S. paskirtas minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismo vertinimu, nei jo nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Juolab, kad į tai buvo atsižvelgta ir neskirtas transporto priemonės konfiskavimas.
Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
D. S. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.