Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. M. gynėjui advokatui Aurimui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos S. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

S. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. M. 2 600 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

S. V. iš D. M. priteista 500 eurų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2022 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. laiptinėje, prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų (duomenys neskelbtini), S. V. tyčia garsiai daužant į jo buto duris, jis rankos kumščiu vieną kartą sudavė S. V. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldriniu, dešinės skruostinės ataugos įspaustiniu skeveldriniu lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokuose.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria D. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį bei paskirti jam ne mažesnę bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti civiliniame ieškinyje prašomą sumą arba pripažinti jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ir iš D. M. priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos sumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl įrodymų vertinimo

8. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis visų pirma ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl D. M. jam įvykio metu suduotų smūgių skaičiaus. Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas byloje esančius duomenis pagrįstai pripažino įrodymais bei juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir siedamas į vientisą, logišką įvykių grandinę. Nagrinėjamu atveju spręsti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo neteisingai nustatytas nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

12. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuojant tai tuo, kad jis nepripažino savo kaltės bei neįsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Anot apelianto, D. M. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo tik formalus, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto egzistavimo, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė tik tai, kad atlygins tokio dydžio žalą, kokią nustatys teismas. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde iš esmės ginčija dvi laidavimo taikymo sąlygas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai atskleidė ir išanalizavo visus laidavimo instituto taikymui būtinus pagrindus.

13. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laidavimo instituto taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintų sąlygų visuma, t. y. D. M. padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą. Nors nukentėjusiojo teigimu, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo formalus, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tada, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018). Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 9–11 punktuose pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad įvykio metu D. M. rankos kumščiu nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į veidą, tokiu būdu S. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldriniu, dešinės skruostinės ataugos įspaustiniu skeveldriniu lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokuose, pašalinant kaltinime nurodytas aplinkybes dėl į kitas kūno vietas suduotų smūgių. Susipažinus su D. M. parodymais matyti, kad nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pripažino, jog įvykio metu S. V. kumščiu sudavė į veidą bei galėjo jį užgauti buto durimis, jas atidarydamas (1 t., b. l. 94–95). Analogiškos pozicijos jis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme – pripažino savo kaltę, teigė, kad S. V. sudavė vieną smūgį į veido sritį (2 t., b. l. 138–139). Taigi, nagrinėjamu atveju asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą savo kaltę pripažino visiškai.

15. Be kita ko, svarbu ir tai, kad asmens gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti visas pastangas atlyginti žalą, jei tokia padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, D. M. viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi, kad nesusivaldė ir sudavė nukentėjusiajam, bandė jo atsiprašyti bei tartis dėl žalos atlyginimo. Apelianto skundo argumentas, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo abejojo dėl S. V. padarytų sužalojimų kiekio šiuo atveju nekeičia fakto, jog D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes kaip matyti, baudžiamojoje byloje iš tiesų buvo nustatyta, kad ne visi nukentėjusiojo sužalojimai buvo patirti 2022 m. kovo 10 d. įvykio metu, juolab kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo pripažino esminę šio įvykio aplinkybę – vieno smūgio, sukėlusio nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimą. Tai, kad D. M. pasirinkdamas savo gynybos poziciją šiuo atveju nurodė, jog jo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo ne visiškai tinkamas elgesys, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką buvo nenuoširdus bei priešingai nei skunde akcentuoja nukentėjusysis, savaime nesuponuoja išvados, kad jis tokį savo elgesį pateisino.

16. Analizuojant kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą, matyti, kad nukentėjusysis skunde ginčija ir tai, jog asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsipareigojo atlyginti jam padarytą žalą. Visgi, apygardos teismas nesutinka ir šiuo apelianto skundo argumentu. Nukentėjusiojo teigimu, D. M. ikiteisminio tyrimo metu nebandė jam atlyginti padarytos žalos, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. V. ikiteisminio tyrimo metu D. M. nebuvo pareiškęs jokio reikalavimo dėl turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė tik po to, kai po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo D. M. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, o tiksliau – prieš penktąjį teisiamąjį posėdį (2 t., b. l. 91–92). Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nors bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau kartu su gynėjų pagalba siekė susitarti dėl žalos atlyginimo, ką patvirtina 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. birželio 19 d. teisiamųjų posėdžių protokoluose užfiksuoti D. M. gynėjos ir nukentėjusiojo atstovo teiginiai bei byloje esantys susirašinėjimai tarp D. M. gynėjos ir S. V. atstovo (2 t., b. l. 99–100, 134, 169). Tai, kad proceso šalims nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl atlygintinos žalos dydžio, šiuo atveju dar nereiškia, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesutiko ar neįsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be kita ko, pats nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde pažymėjo, kad D. M. sutiko nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą, kokią byloje nustatys teismas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo – 2023 m. gruodžio 19 d. D. M. S. V. į banko sąskaitą pervedė dalį jam priteistos atlyginti neturtinės žalos sumos – 1 600 Eur, o atsiliepime nurodoma, kad likusi nustatytos neturtinės žalos suma bus atlyginta dalimis per keturis mėnesius nuo atsiliepimo apygardos teismui pateikimo dienos (3 t., b. l. 17–29). Taigi, šiuo atveju abejoti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga nustatyta neteisingai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

17. Apeliantas savo skunde iš esmės neginčija kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laidavimo instituto sąlygų egzistavimo, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde apskritai prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl laidavimo instituto taikymo, aukštesnės instancijos teismas patikrina ir kitų sąlygų pagrįstumą. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos pažymi, kad šios nutarties 16 punkte išdėstytos aplinkybės, o būtent tai, kad asmuo, ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jau faktiškai yra pradėjęs atlyginti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį bei įsipareigojo atlyginti ir likusią dalį žalos, patvirtina, jog yra pagrindo manyti, kad D. M. visiškai atlygins padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad siekiant nustatyti ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turi būti atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. M. Lietuvos Respublikoje neteistas (1 t,. b. l. 103), byloje nėra duomenų, kad jis būtų linkęs smurtauti. Tokio pobūdžio nusikalstamą veiką asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaro pirmą kartą, smurtinis elgesys nėra būdingas jo elgesio modelis, be kita ko, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nuosprendyje, paties nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu buvo provokuojantys. Nors apeliantas skunde nurodo, kad D. M. viso proceso metu stengėsi nukentėjusiojo asmenybę apibūdinti tik iš neigiamos pusės, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl S. V. asmenybės formavo ne tik D. M. bei liudytojos V. B. parodymai, tačiau ir byloje esantis tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 51–52), iš kurio matyti, kad po įvykio policijos pareigūnų apklausti D. M. ir S. V. kaimynai patvirtino aplinkybes, jog nukentėjusysis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, bendrose daugiabučio patalpose triukšmauja bei trukdo ilsėtis kitiems kaimynams. Taip pat byloje yra pateiktas ir prašymas, kuriame daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai prašo iškeldinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame gyvena ir S. V.), gyventojus dėl jų keliamo triukšmo, niokojamų bendro naudojimo patalpų, necenzūrinių žodžių vartojimo ir kt. (1 t., b. l. 97). Be kita ko paminėtina ir tai, kad vertinant asmens, atleisto pagal laidavimą asmenybę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. M. administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu buvo baustas tik vieną kartą už smulkų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs, šiuo metu administracinė nuobauda yra negaliojanti (1 t., b. l. 106), jis dirba (2 t., b. l. 27–34), kartu su sugyventine augina du vaikus (2 t., b. l. 35,168), turi finansinių įsipareigojimų (2 t., b. l. 37, 121). Taigi, šiuo atveju buvo padaryta motyvuota išvada, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybių, teismas, be BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų visumos taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

19. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tinkama laiduotoja pripažinti D. M. sugyventinę S. B.. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. M. ir S. B. saisto tvirti asmeniniai ryšiai – jie yra pažįstami ilgą laiko tarpą, gyvena kartu, šiuo metu augina jau du mažamečius vaikus, turi bendrų finansinių įsipareigojimų, S. B. sutiko prisiimti atsakomybę už sugyventinį, teigdama, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, bei užtikrino, jog dės pastangas, kad toks D. M. elgesys nepasikartotų. Vertindamas laiduotojos asmenybę pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad S. B. yra dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už nešiurkštų administracinį nusižengimą, paskirtą baudą yra sumokėjusi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti paskirtos laiduotojos tinkamumu ir patikimumu.

20. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai nustatė visas BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas laidavimo sąlygas bei argumentuotai pasisakė dėl laiduotojos tinkamumo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šiuo atveju nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų ir yra nepagrįsti, todėl apelianto skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

21. Apeliantas skunde taip pat ginčija apylinkės teismo nustatytą ir jam priteistą neturtinės žalos dydį, argumentuodamas tai tuo, jog ženkliai sumažindamas jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos dydžio.

22. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis savo pareikštame civiliniame ieškinyje, be kita ko, iš D. M. prašė jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 91–92). Neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto jis patyrė didelį fizinį skausmą, sužalotą veidą ir kūną po įvykio jam skaudėjo ilgą laiką, jis buvo dvasiškai pažemintas ir sukrėstas, patyrė nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose bei teisėsaugos institucijose, o dėl patirtų sužalojimų veido srityje jam buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, jis vengė rodytis viešumoje. Taip pat nukentėjusiojo teigimu, jis patiria dvasinius išgyvenimus ne vien dėl įvykio, tačiau ir dėl nežinios apie tolimesnę jo gydymo eigą bei galimybių už jį sumokėti.

23. CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6250 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, kaip teisingai nurodė nukentėjusysis, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose, tačiau tai nėra vienintelis žalos dydžio nustatymo kriterijus.

24. Visgi, apygardos teismas, nepaneigdamas fakto, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto galėjo patirti bei patyrė neturtinę žalą, nemato pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas S. V. priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos sumą (2 600 Eur). Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes nėra galimybės neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi pareigą nustatyti teisingą bei proporcingą kompensaciją už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nustatant tokią piniginę išraišką, kuri kiek įmanoma objektyviau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtiniams interesams padarytą žalą, tačiau šios žalos dydis turi būti nustatomas vertinant jau aukščiau paminėtus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

25. Be kita ko, CK normos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ir maksimalaus dydžio, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

26. Skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinant iš dalies ir sumažinant jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pažymėjo, kad neteisėtais D. M. veiksmais žala buvo padaryta vienai iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatai. S. V. buvo sulaužyti veido srityje esantys akiduobės bei skruosto kaulai, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, pergyvenimą dėl savo išvaizdos pokyčių, nenorą pasirodyti viešumoje, sumažėjusias bendravimo galimybes. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis iš karto po paritų sužalojimų tinkamai nesigydė ir toks jo elgesys lėmė ilgalaikes pasekmes, t. y. neteisingai sugijusius veido kaulus, išlikusią veido deformaciją bei su tuo susijusius nepatogumus. Tokią savo išvadą teismas motyvavo atsižvelgdamas į specialistu apklausto burnos, veido ir žandikaulio chirurgo D. S. paaiškinimus. 2023 m. liepos 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu specialistas nurodė, kad nukentėjusysis į jį kreipėsi praėjus beveik vieneriems metams po pairtos traumos, kuomet kaulai po sužalojimų jau buvo sugiję, tuo tarpu operacija galėjo būti daroma iš karto po įvykio, atslūgus patinimui ir ji yra kompensuojama, tuo tarpu šiuo metu kitų funkcinių sutrikimų, be veido deformacijos, nukentėjusiajam nustatyta nebuvo (2 t., b. l. 151–152).

27. Iš nukentėjusiojo pateiktų Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo užfiksuota, jog S. V. sumuštas kito asmens, yra išgėręs bei atsisakė vykti į ligoninę (2 t., b. l. 72), 2022 m. kovo 11 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientas nurodė, jog jį vakar vakare sumušė kaimynas, skauda galvą, veidą, dešinės pusės žandikaulį, sunku išsižioti, vakar ir šį rytą vartojo alkoholį (2 t., b. l. 74) be kita ko, nukentėjusysis į gydymo įstaigą atvyko 2022 m. kovo 13 d. dėl veido traumos pairtos prieš tris dienas, skundėsi galvos skausmu, dešinės akies regos sutrikimu, pykinimu, vėmimu, dvejinimusi, kovo 10 d. atsisakė stacionariai būti ligoninėje dėl laidotuvių, šį kartą atsisakė darytis COVID-19 testą, todėl jam rekomenduota kreiptis ambulatoriškai (2 t., b. l. 73, 75). Pats nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsisakė stacionaraus gydymo dėl močiutės laidotuvių ir nenorėdamas namuose palikti vienos savo mamos (2 t., b. l. 140). Taigi, šie duomenys suponuoja išvada, kad S. V. iš tiesų pats atsisakė medicininės pagalbos iš esmės nenurodydamas jokių objektyvių tokio savo sprendimo priežasčių. Kita vertus, vien aplinkybė, kad kaltininko tyčiniais neteisėtais veiksmais – suduodant vieną smūgį S. V. į veido sritį, dėl ko lūžo akiduobės bei skruosto kaulai, nekelia abejonių, kad nukentėjusysis ne tik jautė fizinį skausmą, tačiau dėl išvaizdos pokyčių kurį laiką buvo apribotos jo bendravimo galimybės.

28. Be to, apylinės teismas nustatinėdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atkreipdamas dėmesį, kad D. M. veiksmai buvo tyčiniai, teisingai pabrėžė ir tai, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo ne visiškai tinkamas, provokuojantį pobūdį turintis elgesys, triukšmaujant bendro naudojimo daugiabučio laiptinėje bei be jokios priežasties beldžiant į asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buto duris bei nuo jų nesitraukiant. Nors jokiu būdu nepateisintinas konfliktinių situacijų sprendimas panaudojant fizinį smurtą dėl ko šiuo atveju nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, nepatogumus, neužtikrintumo jausmą dėl tolimesnių jo gydymo perspektyvų, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ilgalaikės nukentėjusiojo patiriamos pasekmės, susijusios su sveikata, yra iš dalies nulemtos ir paties S. V. nerūpestingumo ir neatsakingumo gydantis patirtus sužalojimus, t. y. laiku nesikreipiant gauti reikiamą medicininę pagalbą.

29. Paminėtina ir tai, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-697/2022). Susipažinus su aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, matyti, jog neturtinės žalos dydis gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur), tačiau yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, 1A-392-843/2022).

30. Visgi, didesnis atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti siejamas ir su pačios nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, kilusiais sunkesniais padariniais – ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (pavyzdžiui jauno amžiaus, darbingas asmuo praranda darbingumą, ribojama jo įprastinė veikla, patiriamas fizinis skausmas, suprastėja gyvenimo kokybė ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimu, atvejais, kuomet nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti svarbioje kūno vietoje – galvos srityje, o konkrečiau – veide, tačiau kaip jau minėta, nukentėjusysis atsisakė stacionaraus gydymo ligoninėje, dėl ko tikėtina, kad šiuo metu jam reikalingas specifinis gydymas. Nors apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas D. S. nurodė, kad S. V. šiuo metu be veido deformacijos kitų funkcinių sutrikimų nenustatyta, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra vizualiai matomoje vietoje, dėl ko S. V. iš tiesų galėjo vengti rodytis viešumoje, po suduoto smūgio jausti pažeminimą bei baimės jausmą bendraujant su aplinkiniais asmenimis, todėl abejonių, kad jis patyrė neturtinę žalą nėra.

31. Vis dėl to, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti nuo 10 000 Eur iki 2 600 Eur. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, byloje nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus bei yra pakankamas, todėl jo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl turtinės žalos priteisimo

32. Nukentėjusysis, nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu atmesti jo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, prašo patenkinti jo civilinį ieškinį arba, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinti jam teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šią savo poziciją S. V. argumentuoja tuo, kad kartu su civiliniu ieškiniu jis pateikė ir medicininius dokumentus, kurie patvirtina jo būsimas ir turėtas išlaidas šalinant dėl D. M. neteisėtų veiksmų jam atsiradusias pasekmes. Be to, nukentėjusiojo įsitikinimu, tai, kad į gydymo įstaigas dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė laiku nepaneigia jam kilusių pasekmių ir D. M. neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio.

33. Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, turi išspręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimas tenkini baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį priimamas tuomet, kai teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kaltininko veikoje yra nusikalstamos veikos požymių bei tarp kaltininko veikos ir atsiradusio žalos yra priežastinis ryšys. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

34. Pažymėtina, kad išimtiniais atvejais, kuomet civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nenustatinėjama ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala ir ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginama, tuo tarpu sprendžiamas tik ieškinio dydžio klausimas.

35. Nors paprastai civilinis ieškinys yra tenkinamas kai nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų jau realiai patyrė žalą ar turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau galimi ir atvejai, kuomet asmeniui priteisiamos ne tik jau turėtos, tačiau ir būsimos išlaidos, kurios yra logiškos bei pagrįstos teismui pateiktais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, kaltininkas gali būti įpareigotas atlyginti ne vien realiai jau patirtas su nukentėjusiojo gydymu susijusias išlaidas, tačiau ir preziumuojamą žalą. Visgi, tokio pobūdžio žala gali būti atlyginama tik tada, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko arba gali nukentėti nukentėjusiojo interesai, jeigu jo finansinė padėtis nėra gera bei jam nedelsiant reikia lėšų. Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

36. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė jo naudai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens – D. M. priteisti 14 570 Eur turtinei žalai atlyginti, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur atstovavimo išlaidoms padengti (2 t., b. l. 91–92).

37. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atmesti, nurodė, kad nukentėjusiojo veido deformaciją, kurios korekcijai reikalingas veido implantas, nulėmė paties nukentėjusiojo nerūpestingas elgesys laiku nesikreipiant pagalbos į gydymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šiuo atveju asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neteisėti veiksmai būtų susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo netinkamu kaulų gijimu ir jo poreikiu dėti veido implantą.

38. Šiame kontekste pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. konflikto metu, S. V. tyčia garsiai daužant D. M. buto duris, D. M. rankos kumščiu vieną kartą sudavė S. V. į veidą, tokiu būdu jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldriniu, dešinės skruostinės ataugos įspaustiniu skeveldriniu lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokuose. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų svarbu įvertinti tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog nukentėjusysis poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio žandinio ančio priekinėse ir šoninėse sienelėse, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldrinį, dešinės skruostinės ataugos įspaustinį skeveldrinį lūžius, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinės akies vokuose, galėjo patirti vieno trauminio poveikio pasekoje, tikėtina 2022 m. kovo 11 d. (1 t., b. l. 34–35). Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo, pripažino kad įvykio metu vieną kartą kumščiu sudavė S. V.. Taigi, neabejotina, kad nukentėjusysis sužalojimus veido srityje – akiduobėje ir skruoste, patyrė dėl neteisėtų D. M. veiksmų, o būtent suduoto smūgio, todėl teigti, jog nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir D. M. veiksmų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusysis iš pradžių apskritai atsisakė gydytis stacionariai, tuo tarpu į gydymo įstaigą dėl patirto sužalojimo pasekmių atitaisymo kreipėsi tik praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, tačiau jokiu būdu nepaneigtinas ir nukentėjusiojo skundo argumentas, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo patirto sužalojimo fakto ir D. M. neteisėtų veiksmų.

39. Teisėjų kolegija, pritardama nukentėjusiojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos pažymi, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, jog dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltės buvo sužalotas nukentėjusysis S. V.. Taigi, dėl prieš jį įvykio metu panaudoto smurto jis neabejotinai patyrė žalą ir turi teisę į jo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad specialistų vertinimu jam būtina atlikti veido rekonstrukciją implantais, kitu atveju veido deformacija progresuos ir gali kilti kramtymo ir kalbos sutrikimai (2 t., b. l. 91–92), tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų patvirtinančių šiuos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teiginius apie galimų pasekmių progresavimą, juolab kiek skirtingai implanto rekonstrukcijos būtinybę šiuo atveju nusakė specialistu apklaustas burnos, veido ir žandikaulio chirurgas D. S., teigdamas, kad be veido deformacijos nukentėjusiajam nenustatė kitų funkcinių sutrikimų ir tai netrukdo gyventi (2 t., b. l. 151–152). Taip pat iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis dėl veido rekonstrukcijos galimybių lankėsi ir pas gydytoją M. L. (2 t., b. l. 122), tačiau šio gydytojo nuomonės dėl operacinio gydymo baudžiamojoje byloje nėra. Nors nukentėjusysis kartu su civiliniu ieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą bei kvitą (2 t., b. l. 95), iš kurio matyti, kad už odontologinį gydymą S. V. sumokėjo 50 Eur, tačiau iš šios sąskaitos-faktūros nėra aišku, kokios odontologo paslaugos jam buvo suteiktos ir dėl ko apskritai jam buvo reikalingos odontologo paslaugos, nes sužalojimus jis patyrė akies bei skruosto srityje. Be kita ko, remiantis vien tik byloje nukentėjusiojo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstine sąskaita-faktūra (2 t., b. l. 94) neįmanoma nustatyti tikslaus turtinės žalos dydžio, kadangi 14 520 Eur yra tik personalizuoto veido rekonstrukcijos implanto kaina, nevertinant šios operacijos atlikimo kaštų.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 29) įtvirtintos nuostatos, jog teismui pripažinus civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla nėra užvedama, tuo tarpu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, tas pats teismas tęsia civilinio ieškinio išsprendimo procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) nuostatas. Pastebėtina, kad nepaisant to, koks yra pareikšto civilinio ieškinio dydis, bylos nagrinėjimas pagal CPK normas yra tęsiamas tame teisme, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Tokiu atveju, dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Svarbu ir tai, kad nagrinėdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio, teismas nebesprendžia ar yra ieškinio pagrindas ir negali atmesti civilinio ieškinio, tačiau turi teisę iš ieškovo pareikalauti papildomos, ieškinio dydį pagrindžiančios medžiagos. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis bei papildomai ieškovo pateikta ar teismo iniciatyva išreikalauta medžiaga.

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismui nepakanka duomenų nustatyti tikslų turtinės žalos dydį, kadangi faktinės veido rekonstrukcijos tvarkymo išlaidos gali kisti, jos gali didėti arba mažėti. Šiuo atveju negalima vertinti tokios žalos kaip realiai atsiradusios, įrodytos ir pagrįstos, todėl šioje dalyje toks ieškinio reikalavimas, koks buvo suformuluotas ir pareikštas šioje baudžiamojoje byloje turi būti tinkamai pagrįstas ir tiksliai apskaičiuotas, kai tuo tarpu be papildomo aplinkybių nustatymo to padaryti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir jam pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Nukentėjusiojo S. V. atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodžiu pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas – 500 Eur. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad S. V. sumokėjo advokatui 500 Eur (3 t., b. l. 34).

43. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė nukentėjusysis, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas teisines išvadas. S. V. apeliacinės instancijos teisme naudojosi jį ir pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato Evaldo Liutkevičiaus teisinėmis paslaugomis, todėl nekyla abejonių, kad jam buvo gerai žinoma teik bylos esmė, tiek jos problematika. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. sausio 24 d., teismo posėdis truko tik apie 30 minučių, nukentėjusiojo atstovas pasisakė per baigiamąsias kalbas. Nors apeliantas ginčijo tiek pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kėlė reikalavimą panaikinti laidavimo instituto taikymą, tiek civilinio ieškinio išsprendimą, tačiau nukentėjusiojo skundo pagrįstumas buvo nustatytas tik dalyje dėl apylinkės teismo netinkamai išspręsto turtinės žalos klausimo.

45. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apygardos teismas sprendžia, jog nebūtų teisinga ir proporcinga prašymą dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme tenkinti visiškai, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl S. V. patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš D. M. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra tenkintinas iš dalies ir iš asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. M., išieškotina 250 Eur suma nukentėjusiojo patirtoms atstovimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestas ir pripažinti S. V. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą bei civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio nekeisti.

Išieškoti iš D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. naudai apeliacinio proceso metu dalį patirtų atstovavimo išlaidų – 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.