Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Viktoro Preikšo, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau - Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galutinė bausmė paskirta – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi R. V. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas vykdyti 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis pakeistas: R. V. atleistas nuo bausmės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnį 3 dalį, kita nuosprendžio dalis nepakeista. Bausmės pradžia – 2015 m kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 9 d.Komisijos 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad įvertinus nuteistojo R. V. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 85 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog R. V. bausmę atlieka, nes jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti du nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu: impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, nekonkretūs ateities planai); nuostatos (nesilaikė jam skirtų teismo įpareigojimų kai buvo paskirta švelnesnė bausmė; ne visada linkęs elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas). Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis neturi jokios kvalifikacijos, susiduria su finansiniais reikalavimais ir turi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriomis negali susidoroti, todėl tai gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį. Yra požymių, jog nuteistasis gali būti paveiktas grupės spaudimo, kas buvo jo nusikalstamo elgesio veiksnys, kadangi paties nuteistojo teigimu, jeigu ne draugai – jis nebūtų padaręs nusikalstamų veikų. Spręsdamas savo problemas R. V. dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugeba surasti jokių alternatyvų ir jokių kitų problemos sprendimų būdų įvardinti negali. Nuteistasis neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, nusikalsdamas apie pasekmes iš viso negalvoja. Nors nuteistasis remia visuomenės vertybes, tačiau jis ne visada yra linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas ir negerbia kitų žmonių nuosavybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis turi išsikėlęs tikslus, tačiau trūksta konkretumo ir aiškumo kaip jų sieks. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo R. V. elgesys bausmės atlikimo metu ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo R. V. elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, pataisos namuose dirba, mokosi, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, yra skatintas, tačiau visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo R. V. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.