Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 91-82 netaikyti nuteistajam M. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 3 d. (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., jam paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. Ž. pasiųstas vykdyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi atleistas nuo bausmių, paskirtų pagal BK 178 str. 4 d. ir 187 str. 3 d. (2 veikos). Kitos nuosprendžio dalys liko nepakeistos.

Bausmės pradžia – 2014-01-06, bausmės pabaiga – 2016-07-06. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 24 dienos (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-03-12).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su M. Ž. skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, Komisijos nutarimu, pateikta medžiaga, sprendžia, kad nuteistojo skundą tenkinti nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu bei visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. Ž. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą klausimą. Nuteistasis Komisijos posėdžio dieną nebuvo įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nebuvo padengęs civilinio ieškinio (civilinis ieškinys buvo padengtas po Komisijos nutarimo priėmimo, t. y. 2015-04-09, b. l. 37) dėl ko Komisija nuteistojo prašymą atmetė, tačiau, kaip matyti iš kitų bylos duomenų ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvų, nuteistojo prašymą tenkinti nebuvo ir materialiųjų pagrindų.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Ž. anksčiau yra teistas tris kartus. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis M. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdė teismo įpareigojimų, taip pat darė administracinius teisės pažeidimus, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės; nuteistajam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti bei lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Taip pat nustatyta labai daug nuteistojo elgesio kriminogeninių veiksnių – ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką yra 70 balų, tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taigi, šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo M. Ž. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (tai, kad jis yra du kartus skatintas, pataisos namuose mokėsi suvirintojų mokykloje, dirbo ir kt.), tokios išvados savaime taip pat nesuponuoja.

Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, nustatyto įpareigojimo ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad spręsdamas klausimą dėl M. Ž. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neįvykdė socialinės reabilitacijos programos rekomendacijų, visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos, socialinio tyrimo išvadas bei kitų svarbių aplinkybių visumą ir pagrįstai nusprendė, kad lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį ir yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nėra nustatyta materialaus M. Ž. lygtinio paleidimo pagrindo.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, posėdžio dieną konstatavusi formaliojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiųjų pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. Ž. lygtinis paleidimas netaikytinas.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2015 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 91-82 išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą netaikyti nuteistajam M. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, savo nutartyje pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir pagrįstai atmetė M. Ž. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.