Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui (skolininkui) E. B., antstoliui R. K., išieškotojai L. B. ir jos atstovei adv. J. G., institucijos atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjo (skolininko) E. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: 1. Antstolis R. K. ir 2. Išieškotoja L. B. ir 3. Institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020-06-29 gautas pareiškėjo (skolininko) E. B. skundas dėl antstolio R. K. veiksmų vykdymo procese. Skunde pareiškėjas (skolininkas) nurodė šiuos motyvus.

Pastebėtina, kad vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Motyvuojamoji dalis

Antstolis, apibendrindamas išdėstytus argumentus daro išvadą, kad skolininko E. B. skundas, prašant panaikinti 2020-05-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-98-20774, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, taigi jis privalėjo vykdyti teismo sprendimą, o jo nevykdymas pagrįstai sukėlė skolininkui pasekmes, dėl kurių teikiamas skundas.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Antstolio R. K. patvarkyme, kuriuo atmestas skundas, nurodyta, jog skolininkas pats yra išieškotojas antstolio A. L. vykdomojoje byloje dėl to paties sprendimo tos pačios dalies, t. y. E. B. kreipėsi į antstolį A. L., prašydamas įpareigoti L. B. tinkamai vykdyti teismo sprendimą dalyje dėl tėvo ir vaikų bendravimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo E. B. bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai) išieškotojos L. B. naudai.

Rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, išreikalauti iš antstolio A. L. duomenis, patvirtinančius, jog L. B. netinkamai vykdo teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas yra E. B..

Išieškotoja savo nuomonę grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie į bylą buvo pateikti skirtingu laiku.

Teismo posėdžio metu išieškotoja ir jos atstovė parodė, kad pareiškėjas gera valia nevykdo įsipareigojimo bendrauti su vaikais. Jis nuolat pažeidinėja bendravimo su sūnumis tvarką. Mano, kad antstolis pagrįstai reikalauja iš pareiškėjo vykdymo išlaidų atlyginimo. Be to akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl vykdymo išlaidų dydžio, o tik dėl prievolės jas sumokėti. Kadangi pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl to jam atsiranda ir prievolė atlyginti vykdymo išlaidas. Laiko, kad ir vaiko teisių apsaugos įstaigos veiksmai nagrinėjamos bylos atveju ne visada buvo tinkami.

Institucija, duodanti išvadą byloje irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl skolininko prašymo.

Dėl prašymo panaikinti 2020-05-07 vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.

E. B. nurodytos aplinkybės dėl 2020-04-29 negalėjimo pasiimti vaikus dėl išvykimo į kitą miestą, dalyvavimo pozityvios tėvystės kursuose gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais. Tuo labiau, E. B., įspėjęs išieškotąją L. B. apie negalėjimą tą dieną paimti vaikų, bandė su ja susitarti dėl vaikų paėmimo kitą dieną. Išieškotoja nepagrįstai tokias E. B. pastangas maksimaliai patenkinti vaikų poreikį ir teisė bendrauti su savo tėvu vertina kaip teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimą. Pareiškėjo pateikti dokumentai (susirašinėjimas SMS žinutėmis) patvirtina, kad E. B. bandė susitarti iš anksto dėl kitos bendravimo su vaikais datos.

Skyrius neturi duomenų ir apie E. B. visišką nesilaikymą nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir nebendravimą su jais. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bendravimo tvarka nustatyta 2016-11-29, nagrinėjamoje byloje kalbama tik apie du pažeidimus, nustatytus nuo 2016- 11-29. E. B. vien per laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30 net 8 kartus kreipėsi į Skyrių dėl to, jog išieškotoja galimai trukdo jam bendrauti su vaikais.

Skyrius mano, kad pareiškėjo E. B. prašymas panaikinti 2020-05-07 vykdymo išlaidų paskaičiavimą yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu įstaigos atstovas pakartojo nuomonėje pateiktus motyvus. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs dalies duomenų, kurie susiję su byloje kilusiu ginču. Iš įstaigos darbuotojų pokalbių seka, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių dėl tėvo bendravimo su vaikais nėra geranoriški.

Nagrinėjamoje tarp šalių kilus ginčui ir esant tėvų akivaizdžiam nesutarimui dėl vieno iš jų bendravimo su vaiku tvarkos, teismas priimdamas nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimą dėl to pasisako plačiau, remdamasis ne tik teismų praktika, bet ir teisės doktrinoje teisės mokslininkų, tame tarpe ir praktikų išsakytomis nuostatomis dėl šeimos teisės normų aiškinimo. Tokia teismo pozicija siejasi su bylos dalyvių posėdžio metu išsakytomis nuostatomis ir jų interpretavimu.

Dėl tėvų teisių ir pareigų.

Penkta, tėvų teisės ir pareigos vaikams yra asmeninio pobūdžio. Todėl tėvų teisių ir pareigų negalima atsisakyti ar perleisti kitiems asmenims (CK 3.159 str. 1 d.).

Teismas atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus atmeta pareiškėjo skundo motyvus, jog jis neturi pareigos bendrauti su vaikais. Tuo pačiu pripažintina, kad pareiškėjui netinkamai vykdant teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, suinteresuotas asmuo L. B. turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl nurodytos bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo.

Dėl vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo ypatumų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas pagal jame suformuluotas nuostatas. Tuo pačiu vykdymo procese jo dalyviai turi LR CPK 638 - 645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. LR CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Tačiau atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo dėl antstolio R. K. veiksmų turinio matyti, jog jis nesutinka su 2020-05-07 antstolio priimtu procesiniu sprendimu dėl išlaidų apskaičiavimo, kurį (šį procesinį sprendimą) prašo panaikinti. Vykdymo išlaidų rūšis ir dydžius bei jų apmokėjimą ir išieškojimą reglamentuoja, Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyrius (redakcija nuo 2019-09-01 iki 2020-07-17) (toliau - ir Instrukcija) kuriame numatyta, kad vykdymo išlaidos yra skirstomos į administravimo (būtinas vykdymo) išlaidas ir papildomas išlaidas ir atlygį antstoliui.

Vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, administravimo išlaidų ir papildomų išlaidų bei atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją (Instrukcijos 47 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020-04-29 (trečiadienį) jis turėjo teisę pasiimti vaikus, tačiau šia teise nepasinaudojo dėl objektyvių priežasčių ir apie tai informavo išieškotoją L. B., tačiau nors šiuo konkrečiu atveju ir egzistavo tokia objektyvi priežastis, Pozityvios tėvystės mokymai, tai negali būti jo atsakomybę šalinanti aplinkybė. Išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl pareiškėjo netinkamo bendravimo ne tik pagal teismo sprendime nurodytą tvarką, bet ir dėl jo netinkamo elgesio bendraujant su vaikais. Byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių ir netinkamą pareiškėjo elgesį bendravimo su vaikais metu. Pareiškėjas tokių duomenų kurie paneigtų išieškotojos nurodytas aplinkybes, teismui į bylą nepateikė. Todėl ir šis pareiškėjo skundo motyvas atmestinas, nes nėra pateikta jokių jį patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina, kad antstolis apskaičiavo vykdomojoje byloje vykdymo išlaidas, o ne atlyginimą, kuris mokomas faktinių aplinkybių konstatavimo atveju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą - pvz. patvarkymą (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti. Antstolis 2020-06-18 patvarkyme nurodė, kad jis ne tik užvedė kontoroje vykdomąją bylą, bet ir 2020-04-14 surašė pareiškėjui skirtą įpareigojimą. Tačiau ir po to išieškotoja ar jos atstovė, ne kartą teikė antstoliui informaciją žodžiu, raštu, vaizdo/garso įrašais apie tai, jog E. B. nesilaiko teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl to antstolis pareikalavo E. B. atvykti nurodytu laiku į antstolio kontorą, su tikslu išsiaiškinti vykdymo procesui reikšmingas aplinkybes. Taip pat antstolis vykdymo procese bendravo su vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais ir psichologe. Be to antstolis nurodė, kad jo kontoroje išieškotojos L. B. prašymą gautas 2020-04-10, tai yra praėjus beveik 4 metams po teismo procesinio sprendimo priėmimo. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą laiko, kad išieškotoja pagrįstai kreipėsi į antstolį su prašymu, o pastarasis vykdomojoje byloje priėmė teisėtus procesinius sprendimus, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias privalo sumokėti pareiškėjas. Tuo pačiu teismas sutinka su išieškotojos atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais, todėl atskirai jų nekartoja.

Iš anksčiau paminėto seka išvada, jog antstolis savalaikiai ir tinkamai atliko vykdomojoje byloje procesinius veiksmus, kurių pagrindu priėmė ne tik teisėtus procesinius sprendimus, bet ir įgijo reikalavimo teisę į pareiškėją dėl vykdymo išlaidų atlyginimo. Todėl teismui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2020-05-07 atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais.

Dėl vaikų teisės būti išklausytam ir pareikšti savo nuomonę.

Teismas, laiko būtinu atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys, kad ne tik tėvai sprendžia visus su vaiku susijusius klausimus - ypač svarbu priimant bet kokį sprendimą dėl vaiko išklausyti ir jo nuomonę. JT vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtintas bendras principas, kad kiekvienas vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir į jo pažiūras turi būti deramai atsižvelgta pagal jo amžių ir brandumą. Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas yra pažymėjęs, jog Konvencijoje vartojama sąvoka „sugebančiam suformuluoti savo pažiūras“ reiškia, kad neturėtų būti daroma prielaida, jog vaikas nesugeba formuluoti savo pažiūrų. Priešingai, turėtų būti preziumuojama, kad vaikas sugeba formuluoti savo pažiūras ir turi teisę jas reikšti. Komitetas pabrėžia, kad 12 straipsnis nenustato konkretaus vaiko amžiaus, todėl skatina ir valstybes savo nacionaliniuose teisės aktuose neįtvirtinti amžiaus ribos, nes kai kuriais atvejais tai užkirstų kelią vaikui būti išklausytam. Remiantis atliktais tyrimais, nustatyta, jog vaikas gali gebėti savo nuomonę ir mintis reikšti kitais būdais (kūno kalba, veido išraiškomis, piešiniais) anksčiau, nei išmoksta tai padaryti žodžiu - į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, siekiant visiškai įgyvendinti 12 straipsnį. Taip pat nėra būtina, kad vaikas turėtų išsamių žinių visais su juo susijusiais klausimais, gebėjimui formuluoti savo pažiūras užtenka bendro supratimo. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas į tuos, kurie patiria sunkumų reikšdami savo nuomonę (neįgalius vaikus, tautinių mažumų vaikus, prastai kalbančius valstybine kalba).

Vaiko nuomonė turėtų būti svarbi ir jo tėvams, ir ugdymo įstaigai, ir gydymo įstaigai, ir kitoms institucijoms, priimančioms sprendimus, susijusius su vaiko teisių ir jo interesų užtikrinimu. Suprantama, kad gali dažnai nesutapti vaiko norai ar nuomonė su jo geriausių interesų užtikrinimu, tačiau tuo atveju tėvų ir kitų suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti vaikui, kodėl priimamas kitoks sprendimas, nei jis norėtų. Vaiko nuomonės išklausymas yra tiesiogiai susijęs su jo garbe ir orumu - jis yra gerbiamas ir jo yra atsiklausiama, jam yra paaiškinamas priimamas sprendimas.

Nuomonės išklausymas yra ypač svarbus tautinių mažumų vaikams, socialiai pažeidžiamų grupių vaikams, nes paprastai jie būna nustumti į „antrą planą“, dažniausiai jų tėvai priima sprendimus dėl jų ugdymo, kultūros puoselėjimo, nepaklausdami, ko norėtų vaikas. Panašiai elgiasi ir kiti suaugusieji, mokyklų ar kitų institucijų darbuotojai, gavę rašytinį ar žodinį tėvų prašymą / sutikimą, pamiršta, kad vaikas turi teisę nesutikti ar suabejoti priimto sprendimo vertingumu.

Tuo pačiu svarbu išklausyti vaiko nuomonę ir dėl jo bendravimo su vienu iš tėvų, kuomet pastarojo elgesys (veiksmai) gali daryti neigiamą įtaką vaikui ar sukelti jam neigiamus išgyvenimus. Dėl to atkreiptinas ir pareiškėjo dėmesys į tai, kad jo netinkamas elgesys su vaikų mama, gali turėti įtakos ne tik tolesniam jo bendravimui su vaikais, bet ir turėti įtakos jo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ginčo šalių vaiko brandą, amžių, jo reikšmingumą konkrečiame teisiniame ginče ar psichologiniame tyrime, būtina gerbti vaiko nuomonę ir leisti ją išreikšti, kartu užtikrinant jam kuo mažesnį neigiamą poveikį.

Pastebėtina, kad tėvo ar motinos, gyvenančio ne su vaiku, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant nėra absoliuti. Ši teisė gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į vaikų interesus konkrečioje situacijoje, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikams būtų suvaržytos galimybės lankyti mokyklą, užklasinius būrelius ir pan., tėvas ar motina savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų, atsižvelgdami į vaiko interesus, nepasiimti vaikų (vaiko), nors tokia jų teisė yra numatyta teismo sprendime (LAT 2002-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1027/2002).

Įvertinęs anksčiau pateiktus teisinius argumentus ir byloje esančius duomenis, teismas daro išvada, jog paties pareiškėjo netinkamas elgesys su vaikais ir išieškotoja, sukėlė ir gali ateityje vėl sukelti analogiškas kaip ir nagrinėjamoje byloje pasekmes, kurioms esant, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo.

Dėl atsakomybės taikymo tėvams.

Kiekvienu atveju teismui analizuojant tėvų teisių ir pareigų vykdymo tinkamumą, savaime suprantama, kyla atsakomybės jiems taikymo klausimas. Paprastai visuose teisiniuose tekstuose teigiama, kad atsakomybė gali būti civilinė, administracinė ir baudžiamoji. Tačiau valstybės ir savivaldybės institucijų tikslas yra ne bausti tėvus, ne apriboti tėvų valdžią ir apgyvendinti vaikus globos įstaigose. Valstybės ir savivaldybės institucijų tikslas - vertinti tėvų valdžios įgyvendinimo tinkamumą ir stengtis motyvuoti tėvus priimti vaiko geriausius interesus atitinkančius sprendimus, užkirsti kelią galimiems vaiko teisių pažeidimams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Tačiau tėvų valdžios ribojimas, kad ir laikinas, yra visiškai kraštutinė priemonė. Daug svarbiau valstybės ir savivaldybės institucijoms rasti finansinių išteklių, kad būtų teikiamos paslaugos šeimai, stiprinami tėvystės / motinystės įgūdžiai, aiškinamos tėvams jų priimamų sprendimų teigiamos ir neigiamos ilgalaikės pasekmės vaikui.

Tik išnaudojus visas „taikiąsias“ priemones, esant būtinybei, gali būti sprendžiama, kokios rūšies teisinę atsakomybę taikyti tėvams, nepamirštant, kad kai kurie sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių pačiam vaikui: pavyzdžiui, baudos skyrimas gali pabloginti vaiko finansinę padėtį, sumažinti galimybę patenkinti jo poreikius, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tėvui / motinai reiškia, kad vaikas tą laiką praras galimybę augti ir bendrauti su savo tėvu / motina.

Tais atvejais, kai tėvai sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakomybę taikyti būtina. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas teise - tai civilinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia arba varžo kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar daro žalą kitiems asmenims arba prieštarauja įgyvendinamos civilinės teisės paskirčiai. Pasak prof. V. Mikelėno, ,,piktnaudžiavimas teise yra subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant nustatytas ribas, t. y. imperatyvias įstatymo normas, kito asmens teises, arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas“ (Mikelėnas V., Piktnaudžiavimas teise: samprata ir įstatymų taikymo problemos. Justitia. 1996, 1(1):10). Vadinasi, piktnaudžiavimas teise kartu reiškia ir pagrindinių civilinės teisės principų - sąžiningumo, protingumo - pažeidimą, nes nesąžiningai ir neprotingai besielgiantis asmuo piktnaudžiauja savo teise.

Nagrinėjant tėvų valdžios įgyvendinimo tinkamumą, svarbu įvertinti tėvų intelektinį ir valinį suvokimą priimant sprendimus, t. y. ar tėvai suvokia priimamų sprendimų pasekmes vaikui ir ar valingai, kryptingai to siekia, kurie sprendimai priimti neapgalvotai, nesant tyčios.

Valstybės ir savivaldybių institucijų pareiga padėti tėvams įgyvendinti jų teises į vaikus ir pareigas jiems, stiprinti tėvystės (motinystės) įgūdžius, motyvuoti, suteikti psichologines ir kitokias paslaugas. Be to, labai svarbu, kad krizinėje situacijoje, kai tėvų priimami sprendimai ar veiksmai (kartais neveikimas) gali sukelti neigiamas pasekmes vaikui, gydymo, ugdymo ir kitos įstaigos iš karto informuotų vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldybėse, kurios skubiai apgintų geriausius vaiko interesus. Nesant galimybės įtikinti vaiko tėvus ir apsaugoti vaiko geriausių interesų, vaiko teisių apsaugos atstovai turėtų spręsti atsakomybės klausimą, o kartu, esant krizinei situacijai, kreiptis į teismą. Teismas tuo pačiu konstatuoja, kad už teismo sprendimo nevykdymą tėvui gali būti skirta ir bauda pagal CPK 771 str. nuostatą.

Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus atkreiptinas ir Institucijos dėmesys, jog žinant ginčo šalių situaciją, būtini aktyvūs veiksmai pagal operatyvumo principą, neapsiribojant vien konsultacijomis skirtomis vaikų tėvams (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Tuo pačiu pažymėtina, kad būtinas glaudesnis įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas su antstoliais, išaiškinant jiems, kad teisiškai nepriimtina, jog esamu atveju yra vykdomos dvi vykdomosios bylos pas skirtingus antstolius. Vienas dalykas tikrai nekelia abejonių - būtina rengti abu tėvus bendravimui su vaikais, kai tėvai gyvena skyrium. Kad ir kaip tobulai būtų teisiškai reglamentuota ar teoriškai samprotaujama, teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įgyvendinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo. Tėvai privalo tarpusavyje susitarti, geranoriškai spręsti su vaikais susijusius klausimus, ieškoti bendrų sprendimų dėl tėvo bendravimo su vaikais, o ne kelti savo interesus, tarp jų ir turtinius, aukščiau vaikų gerovės.

Tuo pačiu teismas nepritaria ir Institucijos nuomonės motyvams, kuriuos paneigia anksčiau teismo pateikti argumentai.

Dėl vaikų bendravimo su artimaisiais giminaičiais.

Netiesiogiai darytina išvada, kad ginčų dėl bendravimo su vaikais kyla ne tik tarp skyrium gyvenančių vaikų tėvų, bet jie gali kilti ir tarp vaikų tėvų ir kitų jų artimųjų giminaičių, pavyzdžiui, tarp vaikų tėvų ir senelių. CK 3.172 straipsnis vaiko bendravimą su kitais artimaisiais giminaičiais sieja su vaiko interesais. Taigi jeigu toks bendravimas atitinka vaiko interesus, vaiko tėvai turi leisti kitiems artimiesiems vaiko giminaičiams, pavyzdžiui, seneliams, bendrauti su vaiku. Artimieji vaiko giminaičiai, kuriems vaiko tėvai neleidžia bendrauti su vaiku, turi teisę kreiptis valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši išspręstų ginčą (CK 3.176 str. 1 d.). Taigi tėvų ir vaiko artimųjų giminaičių ginčams dėl bendravimo su vaiku spręsti įstatymas nustato išankstinę sprendimo ne teisme tvarką (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atsisako leisti artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku arba jos sprendimo nevykdo vaiko tėvai, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo į teismą (CK 3.1 76 str. 3-4 d.). Sprendžiant tokius ginčus būtina atsižvelgti į jau susiklosčiusius vaiko, jo tėvų ir artimųjų giminaičių santykius. Pavyzdžiui, jeigu iki vaiko tėvų santuokos nutraukimo šie santykiai buvo normalūs, tai natūralu daryti prielaidą, kad ir tolesnis vaiko bendravimas su seneliais vaikui neturėtų pakenkti. Tačiau visada būtina įvertinti ir galimą riziką. Pavyzdžiui, gali būti pagrindas (tiesioginis ar netiesioginis) manyti, kad seneliai siekia keršyti savo žentui ar marčiai už santuokos iširimą. Tada ginčą reikia spręsti vadovaujantis tik vaiko interesais. Štai kodėl, siekiant gauti kuo įvairesnę ir išsamesnę informaciją, sprendžiant tokias bylas būtina išklausyti vaiko nuomonę (CK 3.177 str.). Tuo pačiu atmestinas pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas motyvas, kad kyla problemų ir dėl vaikų bendravimo su seneliais, kadangi šiai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė tinkamų įrodymų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Vienas proceso dalyvių (išieškotoja) per atstovą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir šis pastarosios prašymas tenkinamas visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

Suinteresuotas asmuo L. B. prašo jos naudai iš pareiškėjo priteisti 545,50 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (naujausia redakcija nuo 2015-03-20) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nustatyti priteistinų išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, dydį, atsižvelgiant į ankščiau nurodytus kriterijus, apribodamas tik maksimalų jų dydį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Iš teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. AJG20021106 matyti, jog L. B. už jai suteiktas paslaugas (už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme) advokatei sumokėjo 545,50 Eur. Suinteresuoto asmens L. B. prašoma priteisti 545,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tokios išlaidos, teismo nuomone, nėra didelės ar neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Teismas, įvertinęs tai, jog advokatė išieškotoją atstovauja vykdomojoje byloje jau nuo 2020-04-03 (prašymo antstoliui pateikimo data) ne vieną kartą buvo teikiamos paslaugos taip pat ir vykdomojoje byloje, todėl teismas pripažįsta, kad 545,50 Eur išlaidų sumos nėra teisinio pagrindo mažinti.

Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą, iš pareiškėjo E. B., suinteresuotam asmeniui L. B. priteisia jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui 545,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmesti.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 545,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.