Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui S. K., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo S. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą ir atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį. Nurodė, kad 2022-07-15 gavo naujų įrodymų, turinčių įtakos teisingam bylos išsprendimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų pagrindų atnaujinti procesą taikymo

13. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis, apelianto vertinimu, yra tai, kad 2022-07-15 apeliantas gavo ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktoje 2003-04-08 Sumontuotų buitinių dujų skaitiklių priėmimo Akto kopijoje, 7.2. punkte, eilutėje „(užsakovas)“, rankraštinį įrašą „K.“ parašė ir greta S. K. vardu pasirašė bei 8 punkte, eilutėje „(užsakovas)“, S. K. vardu pasirašė ne S. K..

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad duomenys, kuriais apeliantas grindžia savo prašymą, neatitinka esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos civilinėje byloje, kurios prašoma atnaujinti procesą, pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas S. K. prašymą skirti byloje ekspertizę turėjo teisę teikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo, tačiau to nedarė. Po bylos išnagrinėjimo, sprendimui įsiteisėjus bei visiškai jį įvykdžius ir skolą išieškojus, apeliantui nutarus atlikti ekspertizę ir gauti papildomą įrodymą, nėra pagrindo tokį įrodymą (ekspertizės aktą) vertinti kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę ir negalėjusią būti žinoma priimant sprendimą. Pažymėtina, kad minėtas įrodymas teisiškai nėra laikomas ir ekspertizės aktu, tai rašytinis įrodymas, nes ekspertizė yra atliekama tada, kai ją paskiria teismas (CPK 212 straipsnis).

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų byloje 2020 m. lapkričio 17 d. galutiniu sprendimu pripažinta, kad S. K. adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi nuo 2019 metų spalio mėnesio. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 metų balandžio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad S. K. laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-08-31 adresu (duomenys neskelbtini), negyveno. Apelianto teigimu, nurodytais teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, jog S. K., neturėdamas techninių galimybių ir negyvendamas nurodomu adresu, naudojo gamtines dujas didžiuliais kiekiais, už kurias turi sumokėti (jau sumokėjo) ieškovei UAB „Ignitis“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto pateiktuose sprendimuose konstatuota, kad jis nuo 2017-08-01 iki 2019-08-31 adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo prašoma priteisti apelianto įsiskolinimą skolą už gamtinių dujų tiekimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2019-12-31. Taip pat pažymėtina, kad skola susidarė iš kas mėnesį skaičiuojamo abonentinio mokesčio (kuris skaičiuojamas nepriklausiamai nuo to, ar gyvena kas tame bute) ir patikrinimo metu rasto nedeklaruoto ir neapmokėto suvartoto dujų kiekio. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši naujai paaiškėjusi aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip, todėl ši paaiškėjusi aplinkybė nėra vertintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas kontekste.

19. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti bei kiti apelianto atskirojo skundo argumentai kitokiam jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui pagrindo nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.