Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-175/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-09-15Kauno apygardos teismas
  4. T-85-571/2024Nutartis · 2024-02-06Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-645-548/2025Nutartis · 2025-04-28Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2025-05-26Kauno apygardos teismas
  7. T-1650-1189/2025Nutartis · 2025-11-27Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2025-12-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
1-123-175/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23647-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
R. G.
Nukentėjusysis
V. A., D. A.
Advokatai
Vilija Kavaliauskienė
Baudžiamoji byla Nr.1-123-175/2017Proceso Nr. 1-01-1-23647-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Mizarui, Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiesiems V. A., D. A., jų atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, teistas, teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2016-05-15 iki 2016-05-16, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiu M. A. metu, tyčia sudavė jam kietu bukabriauniu ir aštriabriauniu daiktu mažiausiai trisdešimt vieną smūgį į veidą, kaklą, sprandą nugarą ir kitas kūno vietas bei kietu aštriu plokščiu duriančio- pjaunančio tipo savybių turinčiu įrankiu vieną kartą smogė į pilvo viršutinę dalį, tuo padarydamas M. A. kraujosruvas veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abejose rankose, dešinėje kojoje bei durtinį pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl to nuo durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę nukentėjusysis M. A. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė M. A., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bylos nagrinėjimo pradžioje savo kaltės nepripažino, po įrodymų tyrimo byloje dėl kaltės tvirtos nuomonės neišreiškė, nurodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių dėl tam tikrų priežasčių arba nusikalstamos veikos jis nepadarė. Negalintis pasakyti, kad tai jis padarė.

Kaltinamasis R. G. paaiškino, kad 2016-05-14 pietavo pas merginą. Tuo metu jam paskambino M. A.. Jis pasiūlė jam užsukti pas jį į namus išgerti arbatos. Jis atvažiavo pas jį į butą (duomenys neskelbtini), atsivežė butelį degtinės. Kai jis atvažiavo, savo kojinėje jis rado „extazy“ tabletę. Kartu sėdėjo, gėrė degtinę, šnekėjosi, laukė Eurovizijos koncerto. M. A. perlaužė ,,extazy‘‘ tabletę ir pasiūlė jam pusę jos išgerti. Jis nenorėjo, tačiau vėliau išgėrė. Alkoholį vartojo kelias paras, taip pat vartojo klonezepamo tabletes. Jiems būnant namuose, užsikirto buto durys, todėl alkoholio jiems atveždavo taksistai. Dėl durų atrakinimo skambino meistrams, apie tai minėjo ir savo mamai. Pirmą vakarą ar miegojo jis, nepamena. Pamena, kad sekmadienio rytą bendravo su nukentėjusiuoju, ėjo parūkyti. Po pietų taksistai atvežė degtinės, gėrė toliau, išgėrė klonezepamo. Kiek pamena, jam bemiegant lyg matė dar kelis asmenis bute, tačiau kaip jie įėjo į butą ir kas tai per asmenys buvo nurodyti negali, nes buvo girtas ir vartojęs raminamųjų vaistų. Prisimena, kad atsikėlus, buvo nuleisti lango roletai, pastebėjo, kad bute buvo netvarka, prilaistyta gėrimų. Jis nusprendė sutvarkyti butą. Išvalė kambarį, stalą, viską suplovė. Atitraukė balkono durų roletą ir pamatė, kad balkone guli jo marškinėliais apsirengęs žmogus. Atidaręs balkono duris, paklausė, ką jis daro, pajudino jį, tačiau nukentėjusysis jau buvo šaltas, jo veidas jau buvo pajuodęs. Jis gulėjo ant šono. Jį patraukė į šoną ir užklojo užvalkalu. Nieko negali paaiškinti dėl dūrių M. A. į krūtinę. Tarp jų nebuvo jokių konfliktų, jokių grumtynių, jam sužalojimai padaryti nebuvo. Nurodė, jog sužalojimai ant jo kūno atsirado dėl erkių įkandimo, todėl tos vietos iš kur ištraukė erkes buvo pamėlynavę. Jis buvo pasimetęs, toliau gėrė, nežinojo ką daryti. Planavo vykti į policiją, tačiau buvo neblaivus, nežinojo ką daryti. Jis nežinojo, kad nukentėjusiajam suduota tiek smūgių. Mano, kad jei tarp jų ir įvyko konfliktas, tai gal ir įdūrė vieną kartą, bet tiek smūgių tikrai negalėjo suduoti. Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutinka.

Nukentėjusysis V. A. paaiškino, kad sūnus gegužės mėnesio pradžioje, buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) atostogų į Lietuvą. 2016 m. gegužės 13 d. šventė jo gimtadienį. Buvo atvažiavęs M. pusbrolis J. A., jo brolio sūnus. 2016 m. gegužės 14 d., jo sūnus ryte išėjo pas draugus. 2016 m. gegužės 15 d. jis kalbėjo su sūnumi telefonu, prašė, kad grįžtų namo. Tuo metu, kai kalbėjo su M., jis buvo pas kaltinamąjį R. G.. Sūnus jam pasakė, kad išeiti negali, kadangi buvo užsikirtusios durys. Jo prašė, kad jis atvažiuotų ir atrakintų duris. Iš jo balso jautėsi, kad yra išgėręs, tačiau visiškai girtas nebuvo. Paskui su M. kalbėjo kitas jo sūnus N. A.. M. broliui paskambino apie 22.00 val. Pirmadienį apie jį jokių žinių nebeturėjo, todėl pradėjo jo ieškoti. Nuo pirmadienio M. telefonas buvo išjungtas, į skambučius neatsiliepinėjo. Jis klausinėjo informacijos pas taksistus, galbūt kažkas matė M. Jis su J. A. nuvažiavo pas kaltinamojo dėdę R. J.. Užėjus į kambarį jame nieko nebuvo, tik matėsi kraujo klanai. R. J. ir kaltinamąjį jis rado sėdinčius sode, geriančius alkoholį. Jis paklausė R. G. kur jo sūnus. R. G. jam atsakė, kad nežino kur yra M. Paaiškino, kad lyg su drauge į (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Į darbo pabaigą, jis grįžo namo ir su žmona nuvažiavo į R. G. butą. Tuo metu, kai jie užėjo į butą, butas buvo tuščias, durys atrakintos. Visas butas, visi baldai buvo iškloti polietileno plėvele, o grindys išklotos popieriumi. Apėjo visą butą, žmona atidarė rūbinę ir rado sūnaus džemperį, piniginę, kuri pasikabina ant kaklo. Jis nuėjo į virtuvę, ant stalo stovėjo butelis alkoholio. Vėliau nuėjo pažiūrėti į balkoną. Balkone, kairėje pusėje, ant palangės buvo cigarečių nuorūkų, taip pat balkone buvo tuščių plastmasinių butelių, kitoj pusėj staliukas ir kampe stovėjo keli nedideli daiktai. Jo sūnaus balkone nebuvo. Balkonas buvo tvarkingas. Pamena, kad žmona negalėjo atidaryti prieškambario stumdomų durų. Kažkas trukdė jas atidaryti. Reiškia 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1285 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad M. išėjo iš namų šeštadienį, 2016 m. gegužės 14 d. apie 11.30 val. Iš vakaro jie šventė V. A. gimtadienį, rūkė žuvį, gėrė alų. Sūnus pasakė, kad išvažiuoja pas pusbrolį J. A.. Sūnus taip pat buvo minėjęs, kad ruošiasi važiuoti pas R. G.. Šeštadienį po pietų, ji skambino M. Jis jai pasakė, kad jis jau ne pas J., o kažkur kitur. Kur jis randasi, ji neklausinėjo. Po šio skambučio daugiau su juo nekalbėjo. Sekmadienį sūnus daugiau kalbėjosi su tėčiu. 2016 m. gegužės 15 d., iš ryto kažkiek po 8.00 val. M. skambino tėtis ir bendravo telefonu. Tėtis M. sakė, kad grįžtų namo, kadangi jo gimtadienis, atvažiuos močiutė, t. y. V. A. mama, po to ji sakys, kur anūkas, jai kažkaip negražu bus, kad jo nebus namuose. M. pasakė, kad tėtis močiutei pasakytų, jog jis yra išvykęs su draugais, tačiau ilgai su jais nebus. Tėvas neiškentęs, po kelių valandų vėl skambino sūnui, o pastarasis pasakė, kad durys užsikirtusios, nors pagalvojo, kad jis meluoja. Jie suprato, kad jis buvo pas R. Jaunesnis sūnus N. A. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), su juo visą laiką ji susiskambindavo. Paskambinus jam ji paklausė, kaip jis nuvažiavo. Sūnus pasakė, kad jam M. 2016 m. gegužės 15 d. sekmadienį skambino apie 22.00 val. Tuo metu jautėsi, kad M. buvo išgėręs. Kelias dienas iš eilės ji bandė skambinti M., tačiau jo telefonas vis buvo išjungtas. Tada pradėjo nerimauti ir nuo ketvirtadienio ryto pradėjo ieškoti M. Skambino visiems draugams, pažįstamiems. Ketvirtadienį ji su vyru buvo nuvažiavę į R. butą. Buto durys buvo neužrakintos. Bute lyg matėsi, jog buvo daromas remontas. Įėjus į butą, ji atidarė koridoriuje esantį tamsų kambariuką, ten rado M. džemperį su kapišonu. Bute taip pat buvo prieškambario baldai su stumdomomis durimis. Ji duris bandė atidaryti, tačiau nepavyko. Jos vyras apėjo visą butą, pasižiūrėjo už lovos, įėjo į balkoną, atsidarė virtuvės duris, tačiau nieko nerado. 2016 m. gegužės 20 d. 1.25 val. nakties jiems paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad M. rastas negyvas. Reiškia 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 2364,39 eurų turtinei žalai atlyginti.

Liudytojas N. A. paaiškino, kad paskutinį kartą su broliu kalbėjo sekmadienį apie 22.00 val. Tai galėjo būti 2016 m. gegužės 15 d. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), išvažiavęs į studijas. Brolis jam skambino iš savo telefono. Ar jis buvo blaivus nežino, tačiau M. jam minėjo, jog randasi pas R. G.. Kai M. neatsirado kelias dienas, jis skambino R. G., klausė jo, kur yra M. R. G. jam atsakė, kad nežino kur yra M., gali būti kur nors išėjęs ar išvykęs.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad 2016-05-13 šventė dėdės V. A. gimtadienį. Vakare su M. susitarė, kad jis kitą dieną atvažiuos žiūrėti futbolo varžybų. Kitą dieną apie 12 val. jam paskambino dėdė, nes pas juos buvo palikęs automobilį ir liepė atvažiuoti pasiimti automobilio. Jis nuvažiavo, pasiėmė automobilį ir kartu su M. išvažiavo. Bevažiuodami sustojo parduotuvėje, kur M. nusipirko alaus. Atvažiavus pas jį į namus, M. išgėrė dvi stiklines alaus ir nuėjo parūkyti. Po to išėjo į lauką pakalbėti telefonu ir negrįžo. Vėliau jis išėjo į lauką pasižiūrėti kur yra M. Matė nuo jų namų nuvažiuojantį automobilį Audi, tačiau ar M. A. jame buvo, jis nežino. Pirmadienį, t. y. 2016-05-16, jis susitiko su dėde V. A. ir dėdė jam sakė, kad sekmadienį apie 9-10 val. vakaro M. skambino broliui N. A.. Jam dėdė pasakojo, kad M. sakė, kad randasi pas R. G., kad 2016-05-15 pas jį buvo atėję svečių, todėl jis paskambino M. A., kad jis grįžtų namo. M. A. savo tėvui paaiškino, kad jis negali išeiti iš R. G. buto, nes užsitrenkė buto durys. Nuo antradienio pradėjo ieškoti M. A., kadangi pasidarė neramu. Skambino M. draugams, klausė ar jį kur nors matė, o ketvirtadienį su V. A. važinėjo po miestelį, klausinėjo pas taksistus, pas pažįstamus, ar matė M. V. A. jam pasakojo, kad ketvirtadienį V. A. ir V. A. buvo nuvažiavę į R. G. namus, tačiau jiems niekas durų neatidarė, tačiau pajudinus rankeną durys atsidarė. Jie įėjo į vidų, atrodė, kad bute vyksta remontas, viskas buvo apdengta. Minėjo, kad spintelėje rado M. megztinį, tačiau pačio M. A. bute nerado. Ta pačią dieną, apie 11 val. jis su V. A. nuvažiavo pas R. G. giminaitį. Jis liko automobilyje, o V. A. išlipo pasikalbėti. Grįžęs pasakojo, kad rado V. G. ir jo giminaitį. V. A. dar pasakojo, kad R. G. giminaitis buvo sumuštas, kruvinas. Pas juos paklausė kur yra M., tai R. G. pradėjo mėtytis ir pasakė, kad M. išėjo sekmadienį iš jo buto.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, jam paskambino R. G. ir paprašė atvežti degtinės ir cigarečių. Jis pirkinius nuvežė prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Sudėjo pirkinius į krepšį, o M. A. ir R. G. juos per balkoną laidu užsikėlė į viršų. Jam minėjo, kad užsikirtę durys ir išeiti iš buto jie negali. Balkone matė du asmenis, t. y. R. G. ir M. A..

Liudytojas G. J. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš spaudos. 2016-05-19 su R. G. bendravo telefonu, taip pat buvo susitikę pas R. J., jie ten gėrė. Ten buvo R., R. ir dar kažkoks asmuo, kurio jis nepažįsta. R. G. jis pavežė iki (duomenys neskelbtini), jis buvo gerokai apsvaigęs. (duomenys neskelbtini) jį paleido pačiame centre. Kai R. G. vežė į (duomenys neskelbtini), jam dar nebuvo žinoma, kad M. negyvas. Tai sužinojo iš spaudos ir vietinių gyventojų.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad 2016-05-19 apie 9 val. parėjo namo iš darbo ir ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu jai paskambino V. I., kuri yra jos kaimynė. Ji paprašė pavežti ją iki jos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie namo, nuėjo kartu iki buto. V. I. atsirakino duris, jos įėjo į butą. Ji palaukė koridoriuje, o V. I. nuėjo į kambarį ir pradėjo kažko ieškoti. Ji priėjo prie kambario durų ir paklausė ko ji ieško, o ji atsakė, kad ieško M. Ji pakėlė vieną lovą, pakėlė kitą, nuėjo apžiūrėti virtuvės. Kai jau ruošėsi išeiti, ji užsimanė parūkyti. Jos abi nuėjo į balkoną. V. I. parūkius, jos jau ėjo į kambarį, kai balkono kairėje pusėje, ji pamatė kažkokius suverstus rakandus. Balkone buvo visko prikrauta - antklodė, grindų kibiras, krepšys su tuščia tara. Tada ji pakėlė antklodę ir pamatė koją. Labai išsigando ir išbėgo į automobilį. Bandė rinkti bendrosios pagalbos numerį, tačiau nepavyko. Tada nusprendė važiuoti į policiją.

Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaito liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b. l. 51-52).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja A. B. paaiškino, kad 2016-05-19, apie 21.30 val. jai į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurį yra nurodžiusi, paskambino jos kaimynė V. I. ir paklausė, ar ji gali nuvežti ją į jos butą, kuriame gyvena jos sūnus R. Ji sutiko tai padaryti, nes ji su ja gerai sutarė ir bendravo. Į jos butą, kuriame gyvena R, jos nuvažiavo apie 22.00 val., nuvažiuoti užtruko apie 5 min. laiko. Kai paskambino V. jai tikrai nepasirodė susinervinusi, susijaudinusi, išsigandusi ir panašiai, elgėsi ramiai, normaliai, kaip visada. Kol važiavo iki R. buto, ji su ja diskutavo, kur gali būti dingęs M. A., nes ji jai sakė, kad jai kažkas pranešė apie tai, kad M. neranda. Kad bute gali būti M. ar panašiai, ji net nepagalvojo. V. jai sakė, kad R. neprisiskambina, matėsi, kad ji pergyvena, dėl sūnaus, tačiau nieko blogo ji tikrai neįtarė, bent ji nesupratusi. Kai atvažiavo į butą, V. atrakino duris ir jos abi užėjo į butą, butas buvo tvarkingas, nesuverstas, jokių išmėtytų daiktų nebuvo. V. pradėjo ieškoti po visą butą, ji žiūrėjo spintas, pakėlė net dvigulę lovą, ji jai dar padėjo ją pakelti. Ji dar paklausė jos, pasakė “ką tu čia galvoji‘‘, „ko čia ieškai“, ji suprato, kad V. ieško M., tačiau ji nieko tiksliai nesakė, ji išieškojo po visą butą, spintas, kaip ir minėjo, pakėlė net lovą, matėsi, kad ji ieško kažko konkrečiai, ir ji suprato, kad M., tačiau ji jai nieko tiksliai nesakė. Apie R. jai ji sakė tik tiek, kad jam neprisiskambina ir kad M. matė bute pas R. kartu su R. Gal todėl bute ji ir ieškojo, ir ji suprato, kad ieškojo būtent M., nes jis buvo dingęs. Kai bute nieko nerado, V. pasiūlė eiti į balkoną parūkyti, nuėję parūkyti jos ir rado lavoną. Kad tai yra M. lavonas, ji sužinojo šiandien ryte iš pačios V., ji jai pasakė „kad pasitvirtino“. Ji nežino, ar ji tiesiog nujautė, kad įvyko kažkas negero, ar jai ką nors sakė R. apie tai kas įvyko. Kai pamatė lavoną, po kiek laiko ji su V. diskutavo, kieno lavonas tai gali būti, suprato, kad greičiausiai tai bus M. lavonas, nes jis buvo dingęs. V. jai nieko nesakė, tik iš to, kad ji bute apieškojo net spintas, pakėlė net lovą, ji suprato, kad ji ieško kažko konkrečiai, ir tikriausiai M. Kur gali būti R., V.jai nesakė, ji pati taip pat nežino, kur jis gali būti. Ji jai nesakė, kad R. jai skambino, norėjo susitikti ir panašiai, sakė tik tiek, kad su juo nesusisiekia. Daugiau ji nieko paaiškinti negali. Prie kokių aplinkybių įvyko M. mirtis, ji nežino.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad dirba darbų vadovu. Adresu, (duomenys neskelbtini), atlikinėjo santechnikos darbus. Tai galėjo būti 2016 m. gegužės mėnuo, tačiau tikslios dienos nepamena. Su gyventojais bendrauja telefonu, kad būtų galima suderinti datą dėl santechnikos tvarkymo. Prieš kelias dienas su 10 buto gyventoju taip pat bendravo dėl atvykimo, tačiau sutartą dieną jiems į 10 butą buvo sunku patekti. Pradžioje bendravo su buto savininku, tačiau paminėjo, kad tuo metu negali atvažiuoti. Skambinant vėliau telefonas jau buvo išjungtas. Tada jis paskambino dar vienu 10 buto kontaktiniu numeriu, t. y. buto savininko mamos. Ji pakėlė ragelį, sutarė kada susitikti. Ji atvažiavo ir atrakino butą. Kadangi jie keitė šildymo sistemos vamzdžius, todėl dirbo virtuvėje ir kambaryje. Prisimena, kad balkone buvo netvarka. Jiems būnant bute atėjo darbininkai ir pradėjo keisti vamzdžius. Raktai nuo buto liko pas darbininkus, o jis ir šeimininkė iš buto išėjo. Visų darbų padaryti nespėjo, nes vakare policija rado bute lavoną, todėl jiems į butą patekti neleido.

Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaito liudytojos V. I. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b. l. 54-55, 57-60 ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja V. I. paaiškino, kad 2016-05-19d. 20.00 val. jai paskambino jos sūnaus R. G. pažįstamas, kas tiksliai skambino pasakyti negali, nes neprisistatė, pasakė, kad ieško M. A.. Iš kokio telefono skambino ji negali pasakyti, nes jo neišsaugojo telefono atmintyje. Skambinęs asmuo minėjo, kad žino, jog M. A. su jos sūnumi R. šventė M. sugrįžtuves iš užsienio. Skambinęs asmuo sakė, kad M. yra pasigedęs nuo sekmadienio t. y. nuo 2016-05-15 d. Ji bandė skambinti savo sūnui į jo mobilaus ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo telefonas neaktyvus, t. y. mobilaus ryšio automatinis atsakiklis pranešė, kad abonentas nepasiekiamas. Nepriskambinusi ji nusprendė nuvykti į jos sūnaus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai, tačiau sūnus čia gyvena vienas, sugyventinės neturėjo. Į butą paprašė nuvežti savo draugės A. B.. Nuvykę į butą duris rado užrakintas, ji turėjo raktą, atsirakino, įėjo į vidų, butas atrodė tvarkingai, nieko įtartino nepastebėjo. Išėjo į balkoną ir besikalbėdamos pastebėjo, kad balkono kairėje pusėje nuo įėjimo į jį yra kažkokia daiktų krūva, ant jos užmesta lovos antklodė, kažkokios statybinės atliekos, šalia buvo parverstas stalas. Jos draugė A. pakėlė kampą antklodės, pamatė žmogaus koją ir išsigandusi jai apie tai pasakė. Abi labai išsigando ir iš karto išbėgo iš buto, ją draugė nuvežė tiesiai į (duomenys neskelbtini) r. PK. Su kuo bendraudavo jos sūnus ji nežino, šiuo metu ji pažinojo tik vieną jo draugą su kuriuo jis susitikdavo t. y. M. A.. M. mobilaus ryšio abonento numerio ji neturi.

Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja V. I. paaiškino, kad, kaip ir nurodė savo pirminėje apklausoje, ji yra R. G. motina. Ji yra supažindinta su savo teise neduoti parodymų prieš savo sūnų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus, šią teisę suprato. R. vienas gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. bute gyvena apie metus laiko. Ji pas jį bute lankydavosi kartais dažniau, kartais rečiau, būdavo, kad neina ir savaitė laiko, tačiau laikas nuo laiko nueidavo. R. gyveno tvarkingai, dėl tvarkos ji jam priekaištų neturi. Būdavo, kad jis kartais su draugais užbaliavoja, tačiau tikrai ne dažnai, nes jai apie tai būtų pasakė kaimynai, jie R. nesiskundė. Ji R. tikrai nekontroliuodavo, negali pasakyti, su kuo jis bendravo, jai užteko tik to, kad kaimynai juo nesiskundė, todėl ji buvo rami. Jo visi draugai iš (duomenys neskelbtini) yra išvažiavę į užsienį. Su kuo jis bendravo, ji tikrai negali pasakyti, nes nežino. Ji žino, kad vienas iš asmenų, su kuo bendravo R., buvo M. A., kuris, kiek jai žinoma, buvo išvažiavęs į užsienį. Kad jis yra grįžęs į Lietuvą, ji sužinojo praėjusį sekmadienį, tai yra 2016 m. gegužės 15 d. Tą dieną jai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinį numerį ji jau nurodžiusi, paskambino R. ir pasakė, kad neatidaro buto durų ir kad neišeina iš buto. Ji jo dar paklausė, ar jis yra vienas, R. jai pasakė, kad su M., ji suprato, kad būtent su M. A., kitų asmenų vardu M., ji nepažįsta. Daugiau jokių asmenų R. jai telefonu nenurodė, per telefoną jokio triukšmo ji tikrai negirdėjo. Nori pažymėti, kad R. naudojasi vienu telefono numeriu, bent ji žino tik vieną, iš kurio jis jai skambino ir sekmadienį, tai yra (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu R. jos dar paprašė atvežti degtinės, sakė, kad jam nesveika, nes iš vakaro girtuokliavo, tačiau su kuo jis girtuokliavo, jis jai nesakė, bet ji suprato, kad su M., nes jis minėjo, kad M. yra pas jį bute. R. jai paskambino apie 10.00-11.00 val. Ar daugiau jai ką R. sakė telefoninio pokalbio metu, ji neprisimena. Pas R. ji su sutuoktiniu nuvažiavo gal po valandos laiko, galėjo būti apie 12.00 val. Kai nuvažiavo, abu nuėjo prie buto durų ir ji pabandė raktu atrakinti buto duris, tačiau nepavyko. Dar kažką per uždarytas duris kalbėjo su R., kad jis bandė atrakinti ir atidaryti buto lauko duris, tačiau nepavyko. Jokio triukšmo bute ji negirdėjo. Ji girdėjo tik R., nes pati su juo kalbėjo, daugiau jokių asmenų balsų bute tikrai negirdėjo, jokio triukšmo bute tikrai nebuvo. R. per duris paprašė, kad jie ateitų prie buto balkono. Butas yra trečiame namo aukšte. Abu kartu su sutuoktiniu nuėjo prie buto balkono ir tada ji pamatė, kad bute yra ir M., nes jis kartu su R. išėjo į balkoną. Daugiau asmenų į balkoną neišėjo, todėl ji negali pasakyti, ar daugiau kitų asmenų buvo bute. R. iš balkono į apačią nuleido krepšį, pririštą prie prailgintojo laido, ir paprašė į krepšį sudėti degtinės ir vaisvandenio butelį. Ji taip ir padarė. Jis užsikėlė krepšį į viršų ir dar kartą nuleido į apačią krepšį, kuriame buvo įdėta banko kortelė, kuri buvo M., nes ant kortelės buvo užrašai anglų kalba. R. paprašė, kad ji nuvažiuotų prie bankomato ir nuimtų 200 eurų. Ji iš karto viena nuvažiavo prie banko „Swedbank“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 200 eurų, PIN jai prieš važiuojant pasakė pats M. Ji grįžo ir atidavė R. nuimtus pinigus, sau pasiliko 20 eurų, nes pirko iš savo pinigų degtinę ir vaisvandenį. Pinigus ji įdėjo į krepšį ir R. jį užsikėlė atgal į viršų per balkoną. R. dar pasakė, kad išsikvies kažkokią tarnybą iš (duomenys neskelbtini) ir atrakins buto duris. Daugiau su R. ji nekalbėjo, paliko pinigus ir su savo sutuoktiniu išvažiavo. Tai buvo paskutinis kartas, kai matė R. ir M. Kai matė juos stovinčius balkone, suprato, kad jie yra apsvaigę, tačiau tikrai nestipriai girti. Ji su sutuoktiniu išvažiavo į sodą ir ten dirbo. Kiek pamena, R. jai tą dieną daugiau neskambino, ji su juo nekalbėjo. Sekančią dieną, tai yra pirmadienį, antroje dienos pusėje ji su R. susiskambino, tik nepamena, ar ji jam paskambino, ar jis jai. R. pasakė, kad duris jau sutvarkė ir kad jis gali išeiti. Ji dar paklausė, kokiu būdu sutvarkė, jie trumpai apie tai pakalbėjo, pakalbėjo apie buitinius dalykus ir pokalbį baigė. Jai R. pasirodė iš balso gal šiek tiek apsvaigęs, tačiau tikrai ne visiškai ir ne stipriai girtas, kalbėjo rišliai. Ar dar skambinosi su R. pirmadienį, ji negali nurodyti, nes neprisimena, tačiau jeigu ir skambinosi, kalbėjo tikrai apie nereikšmingus buitinius dalykus. Ar kalbėjo telefonu su R. antradienį, ji tikrai negali nurodyti, nes paprasčiausiai neprisimena. Gali nurodyti, kad paskutinį kartą su R. telefonu kalbėjo trečiadienį, tai yra gegužės 18 d. Jis jai paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurį ji jau nurodė, kažkur apie 17.00 val., ji dar buvo darbe. Ji atsiliepė ir iš R. balso suprato, kad jis yra apgirtęs, tačiau vis tiek kalbėjo rišliai. R. jai pasakė, kad nori su ja pasikalbėti, tačiau ji jam atsakė, kad ji su juo neblaiviu kalbėti nenori, pasakė, kad kai bus blaivus, tada ir pakalbės, daugiau ji su juo į kalbas nesivėlė, išjungė pokalbį. R. jai nespėjo pasakyti, apie ką nori pasikalbėti. Jis buvo apgirtęs, todėl ji su juo neblaiviu nenorėjo kalbėtis. Jai tuo metu per telefoną R. neatrodė susijaudinęs, susinervinęs, išsigandęs ar panašiai, tačiau ji galėjo ir nesuprasti, nes jie kalbėjosi trumpai. Jei ji iš jo balso būtų ką įtarusi, tai ji būtų su juo susitikusi. Apie M. išvis jokios kalbos nebuvo. R. po to dar ar skambino kelis kartus, tačiau ji neatsiliepė, nes nenorėjo su juo apgirtusiu kalbėti. Tai buvo paskutinis jos telefoninis pokalbis su R., trumposiomis žinutėmis jie nesusirašinėjo. Vakar, tai yra 2016-05-19, ketvirtadienį, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino vienas iš asmenų, kurie atlieka daugiabučio, kuriame yra R. gyvenamas butas, renovaciją ir pasakė, kad negali įeiti į butą, niekas neįsileidžia. Ji bandė prisiskambinti R., tačiau jo telefonas buvo išjungtas, minėtas statybininkas jai taip pat sakė, kad bandė prisiskambinti R., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada ji iš karto nuvažiavo į R. butą, užtruko apie 5-10 minučių, kad įleistų statybininkus. Ji atrakino buto duris ir užėjo į butą. Butas buvo tuščias, nei R., nei M. bute nebuvo. Butas buvo tvarkingas, jame jai niekas tikrai jokių įtarimų nesukėlė, ji dar spėjo apžiūrėti butą, tačiau nieko įtartino tikrai nematė, viskas buvo tvarkinga, jokių išmėtytų daiktų, įrankių tikrai nebuvo. Ji įleido statybininkus ir išvažiavo į darbą. Po kurio laiko būdama darbe ji dar bandė prisiskambinti R., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Po darbo apie 18.00 val. ji nuvažiavo į R. butą pažiūrėti, kaip sekasi statybininkams. Nei R., nei M. bute nebuvo. Ji pažiūrėjo, kad virtuvėje maistas nevalgytas, todėl suprato, kad jis ir nebuvo grįžęs, jai su juo susisiekti taip ir nepavyko. Statybininkai tą dieną baigė darbus ir išėjo, o ji užrakino R. butą ir išvažiavo. Tą pačią dieną, gal apie 20.00 val., gal šiek tiek anksčiau, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, jaunuolis, nes iš balso pasirodė jaunas. Jis skambino jai iš nežinomo numerio, kurio ji neišsisaugojo, gautuose numeriuose jis nėra išlikęs, gal netyčia ištrynė, nežino. Jis tik pasakė, kad yra M. brolio N. draugas ir kad ieško M., nes M. yra dingęs, dar pasakė, kad jį matė R. bute, tačiau kas matė, prie kokių aplinkybių ir panašiai, nieko nepasakojo. Ji jam pasakė, kad nežino kur yra M. ir tuo jų pokalbis baigėsi. Kadangi R. irgi buvo dingęs, jo telefonas buvo išjungtas, ji nusprendė vėl nuvažiuoti pas jį butą, galvojo, gal jau bus grįžęs ir ji jo paklaus apie M. Važiuoti kartu ji pasikalbino savo kaimynę A. B., jos dviese nuvažiavo į R. butą. Ji atsirakino buto duris ir jos abi įėjo į butą. Buvo apie 22.00 val. Bute viskas buvo taip pat, kaip paliko ir prieš kelias valandas, kai išleido statybininkus, R. bute nebuvo. Abi kartu su kaimyne nuėjo į balkoną. A. jai pasakė „žiūrėk, kodėl čia kampe sumesti rakandai“. Ji pažiūrėjo ir pamatė, kad balkono kairiame kampe, į krūvą sumesti kažkokie rakandai ir ant jų numesta jos antklodė, marga, kuri turėjo būti kambaryje ant lovos, nes buvo gera ir naudojama. Jai tai sukėlė įtarimą. A. pakėlė minėtos antklodės kampą ir jos abi pamatė žmogaus koją. Koja buvo basa. Jos labai išsigando ir daugiau tikrai nežiūrėjo, išbėgo iš balkono. Ji bandė prisiskambinti bendrosios pagalbos skambučiu, tačiau kažkodėl nepavyko, todėl, kad būtų greičiau, ji pati atvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą ir pranešė, kad jos buto balkone yra lavonas. Iš pradžių ji tikrai nesuprato, kieno lavonas yra balkone, galvojo gal ir jos sūnaus, tačiau po to pagalvojo, kad gali būti M., nes būtent jo ieškojo telefonu jai paskambinęs minėtas nepažįstamas jaunuolis, kuris prisistatė M. brolio draugu. Tik sekančios dienos ryte iš policijos pareigūnų ji sužinojo, kad balkone buvo M. lavonas. Ji iki šios minutės nežino kur yra R., jai nepavyko su juo susisiekti. Ji tikrai negali pasakyti, prie kokių aplinkybių mirė M., kas įvyko. Pas R. bute viskas buvo tvarkinga, ji nieko įtartino tikrai nepastebėjo. Kur gali būti R., ji tikrai nežino, negali nurodyti, ji nežino, su kuo jis bendravo, jai jis nepasakodavo. R. yra geras, tačiau būdamas neblaivus, jis tampa labai aktyvus, greitai „užsidega“, tampa impulsyvus. Kiek žino M., jis taip pat buvo toks greitai „užsidegantis“ kaip ir jos sūnus R. Daugiau ji nieko paaiškinti negali, tikrai nežino, kas įvyko, kodėl M. mirė ir panašiai. Apie R. piniginius reikalus, ar jis turėjo kiek pinigų, santaupų ir panašiai, ji tikrai nieko nežino.

Liudytoja E. B. paaiškino, kad R. G. pažįsta, tačiau apie įvykį nieko nežino, apie tai girdėjo tik perskaičiusi spaudoje. 2016-05-15 su R. G. bendravo telefonu, jis klausė ar ji žinanti kokį nors meistrą, pataisyti durų užraktą, nes pas jį užsitrenkė durys. Ar jis tuo metu buvo vienas bute, jis jai neminėjo.

Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaito liudytojos E. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b. l. 77-78).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja E. B. paaiškino, kad R. G. pažįstu apie 10 m. laiko. Ji naudojasi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metus ar du metus laiko naudojasi jos nepilnametis sūnus M., kuriam yra 14 m. Šį numerį žinojo ir R. G., jis galėjo į šį numerį skambinti ieškodamas jos. Sūnus M. jai neminėjo, kad 2016-05-18 jam būtų skambinęs R. G.. Tą dieną sūnus buvo mokykloje. Jos santykiai su R. G. buvo normalūs, jie nesipyko. Ji telefonu bendravo su R. G., galėjo būti 2016 m. gegužės 14, 15, 16, 17, 18 dienos. Ji bendraudama su R. iš pokalbio suprato, kad jis yra neblaivus, tai suprato visomis nurodytomis dienomis, kai su juo bendravo telefonu. 2016-05-15 R. jai paskambinęs pasakė, kad užsitrenkė jo buto durys ar ji gali suieškoti meistrą. Ji jam pasakė, kad skambintų savo mamai ir ji tegul žiūri. Telefoninių pokalbių metu kalbėjosi apie savo vaikus, kitomis bendromis temomis. Pokalbių metu jokių triukšmų negirdėjo, girdėjo pas jį grojant muziką, kito asmens balsą. Su kuo R. buvo savo bute, ji nežinojo. R. pokalbių metu nieko neminėjo, kad kažką blogo padarė ar kažkas blogo atsitiko. 2016-05-20 penktadienį iš internetinio laikraščio sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) name, kuriame gyvena R., rastas vyro lavonas. Vėliau iš pokalbių su aplinkiniais žmonėmis sužinojo, kad lavonas rastas R. bute ir vyro nužudymu jis įtariamas. Nužudyto M. A. ji nepažinojo, kokiomis aplinkybėmis buvo jis nužudytas, ji nežino. R. bute, dienomis kai su juo bendravo, nėra buvusi.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad su R. G. bendravo telefonu. 2016-05-16 R. G. jam skambino ir klausė jo dėl ko galėjo užsikirsti jo buto durys, tačiau pagalbos neprašė. Jis iš balso suprato, kad R. G. neblaivus. Jis R. G. telefonu paaiškino galimas durų gedimo priežastis. Daugiau su juo apie jokius reikalus nekalbėjo. Apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes jis nieko nežino.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad dirba taksistu, kaltinamasis yra jo klientas. 2016-05-15 R. G. jam skambino ir prašė atvežti alkoholio, nes jis negali atsirakinti durų. Atvažiavus iki jo namų, R. G. išmetė savo buto raktus ir jis bandė duris atrakinti iš lauko, tačiau jam nepavyko. Tada jis per balkoną nuleido surištus prailgintojo laidus. Viską ką jis nupirko, sudėjo į krepšį, į krepšį taip pat įdėjo ir raktus. Krepšį R. G. pasikėlė į viršų. Balkone be R. G. jis dar matė vieną žmogų. Tas žmogus nieko nekalbėjo, jis jo veido nematė, nes lauke buvo tamsu. M. A. jis pažinojo, tačiau, kad balkone buvo būtent jis, kategoriškai patvirtinti negali, nes kaip minėjo buvo tamsu. Už perduotus pirkinius R. G. jam liko skolingas, todėl po kelių dienų jis paskambino R. G. ir pasakė, kad atvažiuoja atsiimti skolos. Jam atvažiavus R. G. nusileido žemyn ir atidavė skolą. Jis atrodė normaliai, buvo blaivus. Daugiau su R. G. jis nebendravo.

Liudytojas R. R. paaiškino, kad jam paskambino draugas M. D. ir paprašė pagalbos. Minėjo, jog užsikirto buto durys. Jam M. D. nurodė savo draugo telefono numerį ir jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs minėtu adresu jis paskambino R. G., tačiau jis nepakėlė telefono ragelio. Po kiek laiko R. G. perskambino ir pro balkoną išmetė raktus. Tai buvo 2016-05-16 apie 16-17 val. Durys neatsirakino, todėl jis už durų rankenos pakėlė duris. Atsidarius durims jis išėmė strypą, kad pastarasis netrukdytų durų užraktui. Buto viduje nebuvo, raktus atidavė R. G.. Kol tvarkė duris iš buto niekas nebuvo išėjęs, tik R. G. sėdėjo laiptinėje ant laiptų, jis atrodė pagiringas.

Liudytojas M. R. paaiškino, kad M. A. pažinojo nuo vaikystės daugiau nei 10 metų. Su M. A. bendravo penktadienį, buvo jo tėčio gimtadienis. Šeštadienį su juo susiskambino, jis buvo pas pusbrolį J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo M. pasiimti iš pusbrolio J. ir jie išvažiavo. Važinėjosi po miestą, kalbėjosi. M. automobilyje gėrė alų, kalbėjosi apie merginas, apie gyvenimą. Tada M. A. pasakė, kad nori važiuoti pas R. Jis jį bandė atkalbėti. M. nusipirko degtinės butelį, tačiau jis butelį tyčia sudaužė, nes nenorėjo, kad M. gertų. Po kiek laiko jis nuvežė M. iki R. namų. Kitą dieną paskambino M. paklausti kaip jo sveikata. Jam važiuojant pas merginą paskambino M. ir paprašė atvežti alkoholio butelį, minėjo kad užstrigę durys. Jis nuvažiavo iki R. namų, nuėjo prie balkono. M. su R. iš balkono nuleido laidą, o jis į maišą įdėjo butelį. M. telefonu jam minėjo, kad jie bute buvo tik dviese su R. G., kad pirmadienį išsikvies tarnybą ir jiems sutvarkys duris, taip jie ir išeis iš buto.

Ekspertas Leonas Gogelis paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimų sekos, jis atsakyti tiksliai negali, nes ne jis atliko tyrimą. Sužalojant peiliu ypatingos jėgos nereikia, nes sužaloti tik minkštieji audiniai, tačiau tai dar priklauso nuo peilio geležtės aštrumo. Nukentėjęs, jį žalojant peiliu, turėjo būti vertikalioje horizontalioje padėtyje. Po tokio sužalojimo gyvybę būtų galima išgelbėti per keliolika minučių, nes kraujavimas iš aortos vyksta labai greitai. Teoriškai išgelbėti galima, tačiau praktiškai ne. Iš praktikos gali pasakyti, kad po tokio dūrio žmogus gali paeiti kelis metrus, nes kraujavimas vyksta iš aortos. Pradžioje praranda sąmonę, po to sustoja širdis. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti nuo griuvimo, tai alkūnės srityje, kelio srityje. Juosmens srityje sužalojimai buvo švieži, nes nėra šašų. Nosis sužalota suduodant tiesioginį smūgį. Tik kelis sužalojimus galima paaiškinti kritimo pasekoje, bet visų sužalojimų paaiškinti, kad jie gavosi krentant, negalima. Iš šių sužalojimų galima suprasti, kad vilkimo požymių gali būti, tačiau ne po mirties. Pomirtinių sužalojimų nematyti. Nukentėjusysis galėjo nesipriešinti, nes buvo alkoholio detoksikacijoje, o alkoholio koncentracija yra nustatyta didelė. Dėl kaltinamojo sužalojimų nurodė, kad jei kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai dėl erkių įkandimo, tai ši versija atmestina. Jo nuomone labai retas atvejis, kad būtų įkandę iš karto 7 erkės.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė, kad prie sofos - kampo krašto paskutinį kartą matė gyvą M. A., kuris klūpėjo, bandė atsikelti, griuvinėjo. Jam užmigus lovoje ir pabudus, lango ir balkono durų roletai buvo užtraukti, užtraukta užuolaida. Atitraukus užuolaidas pro balkono durų stiklą pamatė balkone gulintį žmogaus kūną. Balkone prie durų, ant grindų gulėjo M. A.. Kraujo dėmes balkone išvalė šepetėliu (3 t., b. l. 131-150).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog bute, (duomenys neskelbtini), balkone buvo rastas gulintis vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis. Konstatuota krūtinės srityje apie 2 cm. ilgio ir apie 0,5 cm. skersmens durtinė žaizda. Ant balkono durų slenksčio vertikalios dalies, kairėje pusėje, rasta dėmė panaši į kraujo dėmę (žr. foto Nr. 3). Prie laiptelio kairės dalies ant balkono grindų užfiksuota dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę (žr. foto Nr. 4) (1 t., b. l. 7-26, 27-31).

VTMT (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog M. A. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų, aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę. M. A. konstatuota durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvines dalies pažeidimais ir vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę galėjo būti padaryti kietu aštriu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu vienmomentiškai. Šie sužalojimai yra pavojingi gyvybei, kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, artimu laiku vienas kitam. Šie sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. M. A. konstatuota durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvines dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę galėjo būti padaryta kietu aštriu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, vienu poveikiu; kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, trisdešimt vieno poveikio pasekoje. M. A. lavone sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota (1 t., b. l. 35-38).

VTMT (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas Vytenis Valiukas paaiškino, kad išvadoje nustatyti kūno sužalojimai - kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje padaryti M. A. esant gyvam vienos paros laikotarpyje iki jo mirties. Mažai tikėtina, kad minėtus sužalojimus nukentėjusysis galėjo padaryti pats krisdamas. Mažai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti grumtynių metu (1 t., b. l. 39-42).

Iš saugomų drabužių ir daiktų išdavimo kortelės Nr. 8, matyti, kad tyrimui pateikta žuvusio M. A. raudoni sportiniai marškinėliai, mėlynos sportinės kelnės, juodos trumpikės (1 t., b. l. 43).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad V. I. pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų raktą (1 t., b. l. 44-46).

Iš 2016-06-23 daiktų, kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog yra apžiūrėti daiktai: piniginė ir joje rasta viešųjų paslaugų skyriaus kortelė M. A. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), banko AIB VISA debetinė kortelė M. A. vardu Nr. (duomenys neskelbtini); kazino ADMIRAL garbės svečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); taksį bendrovės FOYLE TAXIS vizitinė kortelė; žvejo bilietas; trys popieriaus skiautės; monetos - 142 Eur. centai; 22 pensai (1 t., b. l. 48-53).

Iš 2016-06-30 daiktų, kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota vyriška, baltos ir pilkos spalvos, medžiaginė rankinė. Viduriniame skyriuje yra baterija, kurią galima naudoti mobiliajame telefone (1 t., b. l. 54-57).

Iš 2016-07-26 (duomenys neskelbtini) apskr. VPK KTS specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad keturi rankų pirštų pėdsakai išryškinti ant tirti pateiktų butelių (žr. 9 pav. Nr. 1, 3, 4, 5), 2016-05-20 rastų įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra palikti įtariamojo R. G. dešinės rankos smiliumi (žr. 10, 11 pav.), kairės rankos didžiuoju pirštu (žr. 12 pav.) ir kairės rankos smiliumi (žr. 13 pav.). Vienas rankos piršto pėdsakas išryškintas ant tirti pateikto butelio (žr. 9 pav. Nr. 2), 2016-05-20 rasto įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu yra paliktas nukentėjusiojo M. A. dešinės rankos didžiuoju pirštu. Kiti rankų pirštų pėdsakai (žr. 15, 16 ir 17 pav.), išryškinti ant tirti pateiktų butelių (žr. 9 pav. Nr. 1, 3, 4), 2016-05-20 rastų įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu yra palikti ne įtariamojo R. G., nukentėjusiojo M. A., o kito ar kitų asmenų (1 t., b. l. 67-80).

Iš 2016-06-15 VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus DNR tyrimą, M. A. lavono kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. A. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Ant R. G. baltų marškinėlių (21 obj.) rastas žmogaus kraujas (1 t., b. l. 90-95).

Iš 2016-10-24 VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų M. A. marškinėlių durtinis - pjautinis pažeidimas tikėtina padarytas tirti pateiktu peiliu Nr. 4. M. A. marškinėlių durtinis - pjautinis pažeidimas nepadarytas tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 98-102).

Iš 2016-06-03 protokolo matyti, kad užfiksuoti pokalbiai tarp nežinomo vyriškio ir įtariamojo R. G., kurių metu įtariamasis paaiškino, jog bėgo nuo policijos (2 t., b. l. 63, 64).

Iš 2016-06-07 apžiūros protokolo matyti, jog yra apžiūrėti ir nufotografuoti keturi MRT telefonai, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu (2 t., b. l. 103-115).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta (3 t., b. l. 111).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. konstatuota kraujosruvos kairio žasto, kairio dilbio, abiejų šlaunų srityse, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis dėl kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tvirtos nuomonės neišreiškė, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Liudytojas N. A. patvirtino, jog 2016-05-14 ir 15 d. jo brolis buvo pas kaltinamąjį. Tai patvirtino ir liudytojas D. V., kuris vežė produktus kaltinamajam į namus jo buto durims užsikirtus. Liudytojas M. R. patvirtino, kad kai jis atvežė alkoholinius gėrimus, balkone matė tik du asmenis, t. y. M. A. ir R. G.. Iš liudytojos V. I. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad bute, kuriame buvo nužudytas M. A. buvo M. ir R., ji balkone matė juos abu. Šių liudytojų parodymai patvirtina, jog pastarieji nebuvo niekur išėję iš buto. Taip pat nebuvo kitų asmenų bute, nes jie dėl užsikirtusių durų negalėjo patekti į butą. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, durų spynos gedimas buvo pašalintas tik po nukentėjusiojo mirties.

Vertinant liudytojų parodymus galima teigti, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, jų nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje, o tai pat ir su kitais byloje esančiais duomenimis, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, tai teismo medicinos specialisto išvada, specialistų paaiškinimais bei kitais rašytiniais įrodymais, kuriais teismas taip pat netikėti neturi pagrindo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad M. A. lavonas su smurto žymėmis buvo rastas kaltinamojo bute, iš kurio jis išėjęs nebuvo.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. konstatuota kraujosruvos kairio žasto, kairio dilbio, abiejų šlaunų srityse, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje (3 t., b. l. 114). Dėl šių sužalojimų atsiradimo mechanizmo ekspertas paaiškino, kad mažai tikėtina, jog jie galėjo būti padaryti tokiomis įvykio aplinkybėmis kaip nurodo kaltinamasis t. y. kad jį sukando erkės, o tai duoda pagrindą manyti, kad sužalojimus jis patyrė būtent nusikaltimo padarymo metu.

Teismas daro išvadą, jog neginčijamai nustatyta, jog nužudyti nukentėjusįjį M. A. galėjo tik kaltinamasis, nes kitų asmenų bute, kurie galėjo patekti į butą, nebuvo, nes buto durys buvo užsikirtę, o užraktas buvo sutaisytas tik po jo mirties, atvykus kitam asmeniui.

Iš kaltinamojo parodymų kuriuose jis teigia, jog bute matė pašalinius asmenis ir tikint šia jo versija reikėtų manyti, kad nukentėjęs nežinodamas, nemokėdamas atidaryti užsikirtusių durų įsileido į svetimus namus asmenis, kurie jį sumušė, o po to nužudė, dėl neaiškių priežasčių nutempė į balkoną, kuriame jo nematė užėjęs į kaltinamojo namus nužudytojo tėvas, o išeidami tie asmenys vėl duris užkirto. Vėliau kaltinamasis bando slėpti nusikaltimo pėdsakus ir kūną, išvalo kraujo dėmes, tam, kad jo mama atėjusi į svečius, užeidama parūkyti į balkoną nepamatytų mirusio M. A., išsikviečia nepranešdamas policijai apie M. A. mirtį liudytoją, t. y. asmenį, kuris iš išorės atidaro duris, o po to pats slapstosi, nepraneša policijai, kuri ieškotų kaltinamojo nurodytų žudikų, meluoja, kad nežino kur M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad po to kai pašaliniai asmenys pasišalino, jie su M. toliau vartojo alkoholį, t. y. dar M. A. buvo gyvas, o po įrodymų tyrimo teisme jis jau logiškiau paaiškina įvykių eigą, t. y. tokių įvykio aplinkybių jau nenurodo, teigia, kad pabudo ir pamatė balkone M. A. mirusį. Tokia įvykių eiga ir kaltinamojo parodymais šioje dalyje teismas netiki ir juos atmeta.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis ieško vis kitų aplinkybių savo kaltei paneigti. Jis siekia sukelti abejones, jog galimai kažkokie asmenys, kurių aišku jis neįsidėmėjo, galėjo ateiti, atsirakinti durų spyną, o po to jas atkelti kažkaip, jau žinodami ką reikia padaryti, ir įeiti į butą nužudyti M. A., nes jis pats dėl sužalotos rankos, neva tai padaryti negalėjo. Tačiau kaip matyti iš eksperto paaiškinimų sužaloti peiliu nukentėjusįjį didelės jėgos nereikėjo, kadangi buvo pažeisti minkšti audiniai. Be to, tai galima padaryti ir kita ranka. Taip pat kiti sužalojimai padaryti 31 trauminio poveikio pasekoje rodo, kad kaltinamasis rankos trauma tik bando savo atliktus veiksmus sumenkinti.

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesudavė tiek daug smūgių M. A.. Sužalojimai dėl smūgių sudavimo objektyviai konstatuoti specialisto apžiūrint nužudytojo lavoną, pagal aplinkybes tuo metu bute, kuriame buvo nužudytas M. A. pašalinių asmenų nebuvo, todėl sužalojimų pobūdis ir mastas atsirado tik dėl kaltinamojo veiksmų. Kaip teigia pats kaltinamasis, tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaip jis pats teigia neprisimena visų veiksmų, kuriuos atliko tuo metu. Todėl jo teiginiai, jog jis nesudavė tiek smūgių M. A. nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.

Todėl vertinant byloje esančių duomenų visumą, galima teigti, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmų, t. y. peiliu sužaloti nukentėjusio bei suduoti jam daugybę smūgių, o tai padarė kiti asmenys, niekuo nepagrįstos, tai laikytina gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės, todėl kaltinamojo parodymai toje dalyje, kad jis prieš nukentėjusįjį negalėjo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmų, ir jų neatliko, vertintini kritiškai. Teismas kaltinamojo parodymais tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Teismo nuomone visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį sumušė ir jam nustatytus sužalojimus, kartu ir jo mirtį sukėlusį sužalojimą, padarė būtent kaltinamasis R. G.. Ir nors jis pats bando tvirtinti priešingai, t. y. iš esmės teigiant, kad ne jo smurtiniai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį, tai vertintina kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį.

Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad M. A. mirtis įvyko dėl kaltinamojo suduotų smūgių į įvairias kūno dalis bei smūgiu peiliu į gyvybiškai pavojingą kūno sritį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių - M. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Smurtas naudotas intensyviai, be to naudotas įrankis – peilis. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis rodo, kad trauminiai poveikiai buvo daugybiniai ir stiprūs. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis pasekmėms buvo abejingas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas minėtus veiksmus, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, kad gali atimti gyvybę žmogui ir nors tokių pasekmių - atimti gyvybės nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009). Įvertinęs bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. nužudė M. A. veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo motyvas buvo tarpusavio konfliktas, nes kitokių nusikalstamos veikos padarymo motyvų teismas nenustatė, nors kaltinamasis tvirtina priešingai.

Kaip matyti iš specialisto išvados, R. G. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta ( 3 t., b. l. 111), kitų objektyvių įrodymų byloje, kurie patvirtintų, jog R. G. nusikalstamą veiką padarė būdanmas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nėra, todėl aplinkybė, jog kaltinamasis R. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų iš kaltinimo šalintina.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. G. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė M. A.. Tokiu būdu jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 2364,39 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1285 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų D. A. ir V. A. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai, nes įrodyti ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusieji D. A. ir V. A. neteko artimo žmogaus – sūnaus. Tai jiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, kurios yra negrįžtamos, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai iš kaltinamojo priteisiant po 20 000 eurų nukentėjusiesiems V. A. ir D. A..

Sutinkamai su LR BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d. išlaidos 9,70 Eur sumai, susijusios su liudytojų vykimu į teismo posėdį, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. G..

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nag-rinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. G., išlaidos sudarė 433,32 Eur.

Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garan-tuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieš-koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju R. G. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. G. nepriteistinos.

Nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovė paslaugoms apmokėti mažintinos per pusę, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir iš R. G. priteistina 500 Eur (BPK 106 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. G. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, taip pat teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 11 ( vienuolikos ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. gegužės 18 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2016-05-25.

Nuteistajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo galiojimą pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš R. G. 2364,39 eurų D. A. turtinei žalai atlyginti bei 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti

Priteisti iš R. G. 1285 eurų V. A. turtinei žalai atlyginti bei 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. 9,70 eurų proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš R. G. po 250 eurų D. A. ir V. A. nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.

Iš R. G. 433,32 Eur proceso išlaidų, Kauno vastybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai, nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – 3 vnt. peilių (2 vnt. su juodos spalvos rankenomis, 1 metalinis), margą (gėlėtą) antklodės užvilkimą, polietileninę plėvelę, stiklainį su nuorūkomis, plastikinį butelį su raudonos spalvos Rimi krepšeliu, butelius, tuščią cigarečių pakelį ,,Marlboro”, Hortex sultis, pasukų krepšelį ,,Bifi active”, maišelį ,,Norfa”, mobilaus ryšio telefoną ,,Manta”, mobilaus ryšio telefoną ,,Black Berry” su Labas SIM kortele, mobilaus ryšio telefoną Nokia RM 1035, mobilaus ryšio telefoną Samsung YATELEY su SIM kortele Lebara, banko AIB VISA debetinę kortelę, kibirą su šluota, šluostę, M. A. raudonus sportinius marškinėlius, mėlynas sportines kelnes, juodas trumpikes, sterilios medvilnės tamponą su M. A. dešinės rankos panagių turinio nuoplovomis, sterilios medvilnės tamponą su M. A. kairės rankos panagių turinio nuoplovomis, šepetėlį raudona rankena, pilkos spalvos džemperį, vieną porą pilkos spalvos batų, pilkos ir geltonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, rusvos spalvos šortus, lenktinį peilį, baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, 4 vnt. juodos spalvos kojinių, vieną porą pilkos spalvos šlepečių, vieną porą juodos spalvos šlepečių, CD-R, kuriame yra M. A. ir R. G. telefonų išklotinės, daktiloskopinę kortelę su R. G. rankų pirštų ir delnų pavyzdžiais, R. G. seilių pavyzdį, daktiloskopinę kortelę su M. A. rankų pirštų ir delnų pavyzdžiais, DVD laikmeną Nr. 64-LK-80, DVD laikmeną Nr. 64-LK-81, DVD laikmeną Nr. 64-LK-82, DVD laikmeną Nr. 64-LK-83, DVD laikmeną Nr. 64-LK-84, CD-R, kuriose yra paimtų telefonų viduje esantys duomenys, CD-R kuriame yra duomenys iš MRT, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algerdas Urbšys