Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams; pagal BK 284 straipsnio l dalį – vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies l punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos vienerių metų ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 140 straipsnio l dalį už dvi nusikalstamas veikas (fizinio skausmo sukėlimą L. M. ir R. S.) V. B. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

Iš V. B. R. S. priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro pasiūlymą apsvarstyti, ar skunde nurodyti ir yra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą nagrinėti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad:

2005 m. rugsėjo 5 d., apie 15.00 val., bendrabučio, esančio ,,duomenys neskelbtini“, bendro naudojimo virtuvėje, t. y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais ir nepadoriu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, t. y. tąsė R. S. už plaukų, kumščiu sudavė 4 smūgius į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

2006 m. kovo 18 d., apie 16.55 val., bendrabučio, esančio ,,duomenys neskelbtini“, bendro naudojimo virtuvėje, t. y. viešoje vietoje, siekdamas paveikti liudytoją baudžiamojoje byloje L. M., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kitų asmenų akivaizdoje sudavė L. M. kumščiu į veidą, ištraukė iš ausies geltono metalo auskarą, taip darė poveikį liudytojai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kasatorius neneigia, kad pastūmė R. S., tačiau jos už plaukų netąsė, smūgių į veidą nesudavė. Ta aplinkybė, kad jis R. S. pastūmė, nepatvirtina, jog ji patyrė išgyvenimus, ilgai jo bijojo, lankėsi dėl to pas gydytojus. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, vadovavosi vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys (receptai, vaistų pirkimo čekiai), taigi nepagrįstai priteisė R. S. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

V. B. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ir nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai bei motyvai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

V. B. skunde iš esmės yra ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Skunde nenurodyti konkretūs baudžiamojo įstatymo pažeidimai, nenurodyti motyvai, taip pat nenurodyta, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t. y. tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina ir tai, kad V. B. skundo argumentai yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė.

Taigi nuteistojo V. B. skundo argumentai pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Taigi nuteistojo skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nei vienas iš minėtų BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje byloje nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.