Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-562-383/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-09-15Kauno apygardos teismas
  4. T-85-571/2024Nutartis · 2024-02-06Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-645-548/2025Nutartis · 2025-04-28Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2025-05-26Kauno apygardos teismas
  7. T-1650-1189/2025Nutartis · 2025-11-27Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2025-12-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-15
Bylos Nr.
1S-562-383/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23647-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-562-383/2023Proceso Nr. 1-01-1-23647-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2023 m. liepos 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. G. iš esmės prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti sprendimą tenkinti Marijampolės kalėjimo teikimą lygtiniam paleidimui.

3.1. Skunde nurodo, kad, teisingai cituojant nutartyje lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų instituto tikslus ir susiformavusias praktikas, tolesnis motyvacijų apibūdinimas visiškai neatitinka to, kas cituojama ir kuo remiamasi. Teismas, priimdamas sprendimą, neabejoja Komisijos teigiamais jo elgesio pokyčiais bausmės atlikimo metu. Stebina teismo teigimas, kad tai nėra nuopelnas ir taip turi elgtis kiekvienas nuteistasis. Kas jei ne prokurorai ir teisėjai nežinotų, kad taip nėra ir tinkamai bausmę atlieka tik vienetai iš šimto nuteistųjų. Tai rodo jo pastangas, siekiant gyventi visuomenei priimtinu būdu. Puikiai supranta, kad gyveno netinkamai, kartojo tas pačias klaidas.

3.2. Skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos nėra atleidimas nuo bausmės. Tai tik suteikta galimybė bausmės atlikimui švelnesnėse sąlygose su probacijos tarnybos kontrole. Tai supranta kaip galimybę įrodyti sau ir visuomenei, kad gali ir nori būti pilnavertis visuomenės narys, nešantis valstybei ne nuostolius, o naudą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį R. G. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Taigi, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. G. bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrenginių remontininko, šaltkalvio įrankininko, suvirintojo elektra rankiniu būdu, metalo apdirbimo staklininko profesines kvalifikacijas. Atvykus į įkalinimo įstaigą, nuteistasis buvo įdarbintas liejimo ceche smėliapūtės operatoriumi, vėliau dirbo šaltkalviu-tekintoju. Nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti už įkalinimo įstaigos ribų, todėl nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. jis dirbo UAB ,,I.“, o nuo 2023 m. birželio 12 d. dirba UAB ,,B.“. Bylos duomenimis, nuteistasis R. G. turi pajamų pragyvenimui, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius, bausmės atlikimo metu už stropų darbą, gerą elgesį, dalyvavimą resocializacijos programose, mokymąsi skatintas 12 kartų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, dalyvauja įkalinimo įstaigoje vykstančiuose renginiuose, vykdo pataisos plane numatytas priemones. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu neigiamai R. G. ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas 2 kartus už pataisos įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, vis dar išlieka keturi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje nuteistasis R. G. teistas keturis kartus (chuliganizmas, vagystė, plėšimas), praeityje buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir atliktos bausmės nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio ir toliau nusikalsdavo. Kartu praeities teistumas liudija ir tai, kad R. G. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų, jų nepažeidinėti.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis R. G. turėjo alkoholio vartojimo problemų, kurios siejamos su nusikalstamo elgesio raiška, kadangi smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai nuteistasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kadangi 2016 m., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir apsvaigęs nuo alkoholio pasirodė viešoje vietoje (policijos komisariate, esant sunkiam girtumo laipsniui). Nors R. G. lanko įvairias programas, skurtas asmenims, turintiems alkoholio vartojimo problemų, o byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis vartojo alkoholį, tačiau alkoholio vartojimo tikimybė, būnant laisvėje, išlieka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis R. G. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas už chuliganizmą, plėšimą, yra nesunkiai išprovokuojamas konfliktams ir, bylos duomenimis, išgėręs alkoholio, jis tampa labai agresyvus, impulsyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 3 dienos, paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad, taikius lygtinio paleidimo institutą R. G. atžvilgiu, gali būti pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Skunde apygardos teismui nuteistasis nenurodo jokių konkrečių argumentų, paneigiančių šias išvadas, pateikdamas tik subjektyvius pamąstymus ir teorines gaires. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas