- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-155-202/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23647-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas
- Nukentėjusysis
- V. A., D. A.
- Nuteistasis
- R. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio, Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 25 d.
Iš R. G. priteista nukentėjusiajam V. A. 1285 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. G. priteista nukentėjusiajai D. A. 2364,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. G. priteista 9,70 Eur proceso išlaidų valstybei.
Iš R. G. priteista po 250 Eur V. A. ir D. A. advokatės paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiu M. A. metu, tyčia sudavė jam kietu bukabriauniu ir aštriabriauniu daiktu mažiausiai trisdešimt vieną smūgį į veidą, kaklą, sprandą nugarą ir kitas kūno vietas bei kietu aštriu plokščiu duriančio- pjaunančio tipo savybių turinčiu įrankiu vieną kartą smogė į pilvo viršutinę dalį, tuo padarydamas M. A. kraujosruvas veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abejose rankose, dešinėje kojoje bei durtinį pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl to nuo durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę nukentėjusysis M. A. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė M. A., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2.Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrįstų mokslu, technologijomis, taip pat nėra žmonių liudijimų apie jo ir M. A. konfliktą.
2.1. Apeliantas skunde pažymi, jog jis gyvena ir dirba užsienyje, todėl ir neturi darbo Lietuvoje, nestovi darbo biržoje. Anot nuteistojo, jis pats atėjo į Marijampolės policijos komisariatą ir papasakojo visas apie įvykį jam žinomas aplinkybes, po ko jis iš karto buvo suimtas trijų mėnesių laikotarpiui. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, akivaizdžiai nesigilino į byloje esančius įrodymus, jo kaltę grindė tik kaltinimo pusės duomenimis. Nuteistasis pažymi, kad viena jo ranka įvykio metu buvo neveiksni, tačiau tą patvirtinančių medicininių dokumentų jis pristatyti teismui nespėjo, tuo tarpu nužudytasis buvo ir ūgiu didesnis, ir svėrė daugiau. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog konflikto su nukentėjusiuoju metu jis kažkokiu daiktu nukentėjusiajam sudavė 31 smūgį ir dar dūrė peiliu. Anot nuteistojo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp jo ir nužudytojo M. A. būtų buvęs konfliktas. Nei vienas kaimynas nenurodė, kad būtų girdėjęs kokį nors triukšmą ar konfliktą, be to, bute visi baldai ir daiktai taip pat buvo rasti sveiki, aukos kūne sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota. Šios aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, priešingai – jie planavo ateitį, laimingą gyvenimą, jiems nebuvo dėl ko pyktis.
2.2. Apeliantas skunde nurodo, jog viena iš byloje minimų aplinkybių – užsikirtusios buto durys. Tačiau tas duris buvo galima atidaryti kilstelėjus, nenaudojant jokių specialių įrankių, ką patvirtino ir liudytojas, pašalinęs trukdį.
2.3. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto paaiškinimais teisme apie tai, kad sužalojimai, rasti ant jo kūno, padaryti, būtent, nusikaltimo padarymo metu. Tačiau, anot apelianto, niekas nesigilino į jo paaiškinimus, jog jį sugėlė erkės 2016 m. gegužės 19 d., o nusikaltimas buvo padarytas gegužės 15 – 16 dienomis. Be to, ekspertas teisme nurodė, jog nukentėjusysis turėjo būti vertikalioje horizontalioje padėtyje, o toks paaiškinimas yra nesuprantamas.
2.4. Apelianto teigimu, nebuvo tiriama, kam priklauso pirštų antspaudai, rasti ant butelių ir kitose vietose, taip pat kieno kraujas buvo rastas balkone. Nuteistojo nuomone, balkone rastas kraujas negalėjo būti nukentėjusiojo, kadangi dėmės buvo per daug arti sienos ir nukentėjusysis fiziškai ten negalėjo prikišti sužeistos vietos. Pozicija, kurioje buvo rastas nukentėjusysis, buvo įprastinė, tokia poza nukentėjusysis girtas miegodavo, o tai rodo, jog pats nukentėjusysis atsigulė į tokią poziciją, o ne nukrito nuo dūrio peiliu. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis buvo rastas su jo raudona maike, tuo tarpu ant baltos maikės, kuri priklausė nukentėjusiajam, rastų dėmių niekas netyrė. Apelianto teigimu, ant baltos nukentėjusiojo maikės jis matė ir kitokių tamsių, ne tik kraujo, dėmių ir, jeigu tai žemių dėmės, tai ši aplinkybė patvirtintų, kad nukentėjusysis prieš ar įvykio metu buvo lauke.
2.5. Telefoniniai skambučiai patvirtina, kad nukentėjusysis norėjo važiuoti namo, tai galimai ir išvyko, arba pas nukentėjusįjį kas nors atvyko. Apeliantas pažymi, kad jie su nukentėjusiuoju vienas kitą gerbė, o ne konfliktavo, byloje nėra jokių jų abiejų kontaktą patvirtinančių duomenų, nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo ant jo drabužių ar kūno, nei atvirkščiai, aukos panagėse nerasta jo DNR, ant jo kūno jokių sužalojimų nerasta, jis apžiūros metu buvo sukąstas erkių.
2.6. Nuteistasis skunde nurodo, jog nebuvo atlikta aukos kraujo ekspertizė, kuri patvirtintų, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo vartojęs įvairių narkotinių medžiagų ir dar norėjo kokaino nusipirkti. Anot apelianto, galbūt nukentėjusiajam bandant įsigyti narkotikų, nelaimė ir įvyko. Asmenys, su kuriais nukentėjusysis bendravo telefonu, nebuvo nustatyti.
2.7. Apeliantas pažymi, kad jis nukentėjusįjį rado pirmadienį ryte, ką patvirtina bylos duomenys, tuo tarpu ekspertizė buvo atlikta penktadienį ir konstatuota, jog mirtis įvyko prieš 2-3 paras. Nuteistojo nuomone, neturėtų būti sunaikinti prie bylos saugomi daiktai – sausas aukos kraujo mėginys ir balta maikė, kurių gali prireikti tolimesniems tyrimams.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusieji D. A. ir V. A. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti R. G. prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, taip pat atmesti nuteistojo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį.
3.1.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodoma, jog apelianto prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nuteistajam R. G. pelnytai paskirta bausmė išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusieji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu nužudžius M. A..
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R. G., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. R. G. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. nužudžius M. A., įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.
9. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.
10. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki gegužės 16 d. R. G. su M. A. leido laiką R. G. motinai priklausančiame bute, kuriame gyveno R. G., vartojo alkoholinius gėrimus, o laikotarpiu nuo gegužės 15 d. iki gegužės 16 d. tarp R. G. ir M. A. įvyko konfliktas, kurio metu R. G. sudavė M. A. kietu bukabriauniu ir aštriabriauniu daiktu daugybę smūgių (ne mažiau, kaip 31) į įvairias kūno vietas bei vieną kartą peiliu smogė į pilvą, nuo R. G. smurto M. A. įvykio vietoje mirė. Nuteistasis R. G. viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklus, keitė parodymus apie įvykio aplinkybes. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. G. nurodė, kad, jeigu tarp jo ir M. A. įvyko konfliktas, tai galbūt jis įdūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam, bet tiek smūgių tikrai nesudavė, tuo tarpu savo apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jokio konflikto tarp jo ir M. A. įvykio metu nebuvo ir nukentėjusiojo jis tikrai nenužudė. Taip pat nuteistasis savo apeliaciniame skunde kelia versijas, jog nužudyti M. A. galėjo kokie nors kiti asmenys. Tačiau šiuos nuteistojo R. G. teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Faktiniais bylos duomenimis – paties nuteistojo R. G., liudytojų parodymais nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. R. G. su M. A. visą laiką buvo R. G. motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bute jie buvo tik dviese, minėtu laikotarpiu išėję iš buto nei nuteistasis, nei nukentėjusysis nebuvo, taipogi jokie kiti asmenys į butą atėję nebuvo, kadangi buvo užstrigusios buto durys ir nei R. G., nei M. A. jų atidaryti negalėjo. R. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jiems su M. A. kelias paras vartojant alkoholinius gėrimus bei narkotines medžiagas, užsikirto buto durys, todėl alkoholio jiems atveždavo taksistai, dėl durų atrakinimo jis minėtomis dienomis skambino meistrams, apie tai pasakė ir savo motinai. Apie tai, kad įvykio metu M. A. minėjo, jog yra pas draugą R. G. ir grįžti namo negali, nes užstrigo buto durys, parodė ir liudytojais apklausti nukentėjusiojo tėvai V. A., D. A., taip pat J. A.. Liudytoja E. B. parodė, kad 2016 m. gegužės 15 d. su R. G. bendravo telefonu, R. G. klausė, ar ji žinanti kokį nors meistrą, kuris galėtų pataisyti durų užraktą, nes jo bute užsitrenkė durys. Liudytojas R. G. nurodė, jog R. G. jam skambino 2016 m. gegužės 16 d. ir klausė dėl ko galėjo užsikirsti jo buto durys, tačiau pagalbos R. G. neprašė. Liudytojas D. V. parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, jam paskambino R. G. ir paprašė atvežti degtinės ir cigarečių. Jis pirkinius nuvežė prie namo, adresu Maironio g. 30, sudėjo juos į krepšį, o R. G. ir M. A. juos per balkoną laidu užsikėlė į viršų, R. G. pasakė, kad užsikirtę buto durys ir iš buto jie išeiti negali. Apie tai, kad R. G. 2016 m. gegužės 15 d. paskambino ir paprašė atvežti alkoholio, nes jis pats negalėjo atsirakinti durų, parodė ir liudytojas A. L.. Liudytojas A. L. paaiškino, jog R. G. per balkoną nuleido surištus prailgintojo laidus ir tokiu būdu pasiėmė jo atvežtus pirkinius. Liudytoja apklausta nuteistojo R. G. motina V. I. taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 15 d. jai paskambinęs sūnus R. G. pasakė, jog neatidaro buto durų ir, kad negali išeiti iš buto. Jai paklausus, ar R. G. yra vienas, šis atsakė, kad su Mangirdu. Liudytojos V. I. teigimu, ji sūnaus R. G. prašymu vežė jam alkoholio ir vaisvandenių, kuriuos šis laido pagalba įsikėlė į balkoną. Liudytojas R. R. parodė, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 16 – 17 val. jis, nuvykęs į R. G. butą, atidarė buto duris, t. y. nepavykus raktu atrakinti durų, jis už durų rankenos pakėlė duris, o šioms atsidarius, išėmė strypą, kad netrukdytų durų užraktui. Aptartų faktinių duomenų analizė paneigia nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentus, kad buto, kuriame jis gyveno ir nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki gegužės 16 d. buvo kartu su M. A., durys nebuvo sugedę, jas lengvai buvo galima atidaryti tiesiog kilstelėjus į viršų, o taip pat nuteistojo versiją, kad M. A. galėjo nužudyti kokie nors kiti asmenys, minėtu laikotarpiu patekę į butą, bei leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki gegužės 16 d. jokių kitų asmenų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išskyrus R. G. ir M. A. ne tik, kad nebuvo, bet ir negalėjo būti, kadangi durų raktu atrakinti nei iš vidaus, nei iš išorės niekam nepavyko, duris R. R. atidarė tik 2016 m. gegužės 16 d., apie 16 – 17 val.
11. Nuteistasis R. G., neigdamas savo kaltę nužudžius M. A., apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog M. A. kūne rastų sužalojimų jis negalėjo padaryti, kadangi viena jo ranka yra neveiksni, taip pat nurodo, kad sužalojimai, kurie buvo rasti ant jo kūno, atsirado nuo erkių įkandimo ne įvykio metu, be to, ir ekspertų nustatytas nukentėjusiojo mirties laikas prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, t. y. nesutampa su laiku, kuomet jis surado M. A. lavoną (t. y. 2016 m. gegužės 16 d.).
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 97/2016(09) konstatuota, jog M. A. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų, aortos pilvinės dalies pažeidimais ir vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę. M. A. konstatuota durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvines dalies pažeidimais ir vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę galėjo būti padaryti kietu aštriu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu vienmomentiškai. Šie sužalojimai yra pavojingi gyvybei, kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, artimu laiku vienas kitam. Šie sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. M. A. konstatuota durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų ir aortos pilvines dalies pažeidimais ir vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę galėjo būti padaryta kietu aštriu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, vienu poveikiu; kraujosruvos veide, dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kakle, sprande, abiejuose pečiuose, nugaroje, dešiniame šone, abiejose rankose, dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, trisdešimt vieno poveikio pasekoje. M. A. lavone sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota. M. A. mirtis įvyko prieš 2 – 3 paras iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 20 d. (1 t., 35-38 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. buvo nužudytas 2016 m. gegužės 15 – 16 dienomis, kaip tvirtina pats nuteistasis R. G., jis atsibudęs, M. A. lavoną balkone rado 2016 m. gegužės 16 d. Kaip minėta, specialisto išvadoje nurodyta, jog M. A. lavono tyrimas buvo pradėtas atlikti 2016 m. gegužės 20 d. ir konstatuota, kad M. A. mirtis įvyko prieš 2 – 3 paras iki jo lavono tyrimo pradžios, t. y. laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki gegužės 18 d. Tokiu atveju nuo nukentėjusiojo mirties iki jo lavono tyrimo turėjo praeiti ne 2 – 3 paros, kaip teigiama specialisto išvadoje, bet 4 – 5 paros. Šioms abejonėms pašalinti, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai, atlikę teismo medicinos ekspertizę, ekspertizės akte Nr. EKM 20(73)/2018 (01) konstatavo, jog M. A. mirtis galėjo įvykti ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku – 2016 m. gegužės 15 d. – gegužės 16 d. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertai paaiškino, jog konkrečiu atveju teismo medicinos ekspertas, atlikęs lavono tyrimą, išvadą dėl mirties laiko pateikė remiantis vien lavoniniais reiškiniais, užfiksuotais autopsijos metu. Tačiau, šiuo atveju lavoninio sustingimo bei lavoninio puvimo vystymosi dinamika buvo veikiamas kelių esminių veiksnių. Iš ekspertų komisijai pateiktos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas 2016 m. gegužės 14 – 20 dienomis matyti, kad tuo laikotarpiu vidutinė oro temperatūra siekė +11,1oC (nakties metu siekė +5 – +7oC), t. y. buvo artima oro temperatūrai, esančiai šaldymo kameroje skirtai lavonų laikymui. Ekspertai taip pat pažymėjo, jog nukentėjusiojo kūnas po mirties gulėjo ant betoninių grindų atvirame balkone, apsaugotas nuo galimų saulės spindulių. Lavonui esant ilgą laiką šaltoje aplinkoje, lavoninis sustingimas išsilaiko savaitėmis. Žemoje aplinkos temperatūroje taip pat labai sulėtėja lavoninio puvimo vystymasis. Be to, esant masyviam nukraujavimui (nukentėjusiojo ertmėje apie 2700 ml skysto kraujo) sulėtėja pomirtinių puvimo procesų dinamika. Abu šie faktoriai galėjo nulemti pradinių puvimo požymių vystymosi pristabdymą (jie vizualiai nebuvo matomi) M. A. kūne ir praėjus kelioms paroms po mirties (5 t., 145 – 150 b. l.). Remiantis minėtomis teismo medicinos ekspertų išvadomis, nekyla abejonių, jog M. A. buvo nužudytas, būtent, 2016 m. gegužės 15 – 16 dienomis, t. y. tuo metu, kai M. A. ir R. G. dviese, be jokių pašalinių asmenų, buvo R. G. namuose. Deklaratyvūs ir neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių yra nuteistojo R. G. teiginiai apie tai, jog jo viena ranka yra beveik neveiksni, todėl jis negalėjo padaryti M. A. sužalojimų, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, taip pat aiškinimai, kad ant jo paties kūno po įvykio rasti sužalojimai atsirado nuo erkių įkandimo. Šiuos nuteistojo teiginius iš esmės paneigė pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas L. Gogelis, kuris paaiškino, kad šiuo atveju sužalojant peiliu ypatingos jėgos nereikėjo, kadangi nukentėjusiajam buvo sužaloti tik minkštieji audiniai, o nuteistojo versiją dėl erkių įkandimo ekspertas atmetė, kaip neįtikėtiną, kadangi labai retas atvejis, kad būtų įkandę iš karto septynios erkės. Nuteistojo apeliaciniame akcentuojama aplinkybė, kad sužalojimai jo kūne atsirado ne 2016 m. gegužės 15 – 16 dienomis, kuomet buvo nužudytas M. A., bet vėliau, t. y. 2016 m. gegužės 19 d., nepaneigia R. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi, kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. A. buvo nužudytas, būtent, 2016 m. gegužės 15 – 16 dienomis ir, kad nukentėjusįjį nužudė R. G.. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvykio metu būtų kilęs konfliktas. Nuteistasis teigia, kad tokiu atveju bute būtų likę kokie nors grumtynių požymiai, būtų girdėjęsis triukšmas. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. lavoną M. G. gyvenamojo buto balkone surado nuteistojo motina V. I. ir liudytoja A. B. tik 2016 m. gegužės 19 d. vakare, todėl natūralu, kad nuteistasis, paslėpęs M. A. lavoną balkone po įvairiais daiktais, sutvarkė butą, išplovė kraujo dėmes. Toks nuteistojo R. G. elgesys po nusikaltimo padarymo, t. y. M. A. lavono paslėpimas balkone, buto sutvarkymas, nepranešimas apie padarytą nusikaltimą, nukentėjusiojo artimųjų, kurie pasigedę M. A. ieškojo nukentėjusiojo, klaidinimas, melavimas, kad M. A. išvykęs į Druskininkus, leidžia daryti išvadą, jog M. A. 2016 m. gegužės 15 – 16 dienomis nužudė ne kas kitas, o, būtent, nuteistasis R. G., kuris po nusikaltimo padarymo dar bandė tai ir nuslėpti.
13. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad, būtent, R. G. 2016 m. gegužės 15 - 16 dienomis tyčia sudavė M. A. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas bei smūgį peiliu, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį. R. G. veika buvo būtinoji padarinių – M. A. mirties – kilimo sąlyga. R. G., suduodamas daugybinius smūgius M. A. į įvairias kūno vietas, o taip pat smogdamas peiliu į gyvybei pavojingą vietą - pilvą, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį arba atimti jam gyvybę ir nors ir nenorėjo nužudyti M. A., tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. nužudė M. A. veikdamas netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl R. G. kaltės bei teisingai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
14. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje buvo atliktas neišsamus tyrimas, t. y. nebuvo tiriama, kam priklauso pirštų antspaudai, rasti ant butelių ir kitose vietose, taip pat kieno kraujas buvo rastas balkone, nebuvo ištirtos dėmės, rastos ant baltų nukentėjusiojo marškinėlių, nebuvo nustatyti asmenys, su kuriais telefonu bendravo nukentėjusysis, nebuvo atlikta M. A. kraujo ekspertizė, kuri patvirtintų, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo vartojęs įvairių narkotinių medžiagų. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. S 208/2016(01), serologijos ir DNR laboratorijoje buvo tiriami tiek M. A. lavono marškinėliai, tiek nuteistojo R. G. dveji marškinėliai, ant R. G. pateiktų baltų marškinėlių DNR profilio, tinkamo žmogaus identifikavimui nebuvo rasta (1 t., 90 – 95 b. l.). Taipogi buvo ištirti M. A. lavono marškinėliai ir pateikti keturi peiliai bei specialisto išvadoje Nr. MK71/2016(01) konstatuota, kad tikėtina, jog tirti pateiktų M. A. marškinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas padarytas vienu iš tirti pateiktų peilių (1 t., 98 – 102 b. l.). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis R. G., ištirti buvo tiek M. A. lavono marškinėliai, tiek jo pateikti marškinėliai. Kaip teisingai nurodo nuteistasis R. G. savo apeliaciniame skunde, byloje nebuvo tirta, kam priklauso aštuoni rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų butelių, rastų įvykio vietoje (1 t., 67 – 80 b. l.). Tačiau, įvertinus tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki gegužės 16 d., kai buvo nužudytas M. A., įvairius butelius į R. G. butą, kuriame buvo jis su M. A., atvežė ir per balkoną laido pagalba perdavė nuteistajam ne vienas asmuo, DNR pėdsakų paieška ant butelių, surastų nuteistojo gyvenamojoje vietoje, šiuo atveju būtų perteklinis procesinis veiksmas, kurio rezultatai iš esmės niekaip neįtakotų R. G. kaltės klausimo. Be to, pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.). Priešingai nei nurodoma nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi būtini ir reikalingi procesiniai veiksmai, o jų metu gauti faktiniai duomenys tinkamai įvertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Remiantis šiuo pagrindu, t. y. byloje atliktų procesinių veiksmų pakankamumu atmestinas, kaip nepagrįstas, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas nesunaikinti daiktinių įrodymų su biologiniais pėdsakais, kurių, apelianto nuomone, gali reikėti tolimesniems tyrimo veiksmams. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi būtini ir reikalingi procesiniai veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktinius įrodymus, tame tarpe ir nuteistojo R. G. prašomus grąžinti, yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. G., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (R. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį (R. G. nužudė M. A. veikdamas netiesiogine tyčia), į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į R. G. asmenybę charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam paskyrė bausmę, lygią straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie jo labdaringą veiklą nėra pagrįstos jokiais objektyviai bylos duomenimis. R. G. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pats nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie padarytą nusikaltimą negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kadangi bylos duomenimis nustatytos priešingos aplinkybės, t. y., kad R. G. po nusikaltimo padarymo paslėpė M. A. lavoną, klaidino nukentėjusiojo ieškojusius asmenis, o į policijos komisariatą jis atvyko tik 2016 m. gegužės 23 d., po to kai buvo paskelbta jo paieška. Todėl toks nuteistojo R. G. elgesys po nusikaltimo padarymo negali būti pripažintas padėjimu išaiškinti nusikaltimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, R. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
16. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.