- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-427-926/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23647-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis, Vytautas Sirv
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. (toliau –nuteistasis) gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio (toliau – nuteistojo gynėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2025 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, nurodant, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo dinamika, kad didelės žalos rizikos vertinimo metu nustatyta, jog nuteistojo keliama rizika visuomenėje, pažįstamų suaugusiųjų atžvilgiu yra žema, t. y. nėra reikšmingų, šiuo metu esančių, žalos rizikos požymių bei kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodydamas, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam R. G., dar nebūtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo gynėjas Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti ir taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
5.1. Skunde nurodoma, kad būtent Komisija, sudaryta iš savo srities – bausmių vykdymo profesionalų, įvertinusi informaciją be jokių galimų simpatijų ar antipatijų, geriausiai gali įvertinti situaciją, susijusią su konkrečiu nuteistuoju, kuriam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo gynėjo vertinimu, priešingai nei apylinkės teismas, Komisija tinkamai įvertino Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvadą (toliau – Socialinio tyrimo išvada), kuri surašyta, atlikus reikiamą tyrimą pagal patvirtintą metodiką nepriklausomo ir nesuinteresuoto vertintojo, todėl pirmosios instancijos teismas, pats neatlikęs jokių tyrimų, galinčių paneigti tokius duomenis apie nuteistąjį, be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė patvirtinti teisėtą ir pagrįstą Komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į didelį nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimuose skaičių, nagrinėja daug šios kategorijos teikimų, nors teismas ir nėra ta institucija, kuri tiesiogiai bendrautų su konkrečiu nuteistuoju ir stebėtų bei tiesiogiai žinotų nuteistojo daromą pažangą bei galimą pavojų visuomenei, kurio nuteistasis R. G. tikrai nekelia. Nuteistojo gynėjo nuomone, esant dideliam skaičiui šios kategorijos teikimų, teismui eilinį kartą nepavyko pagrįsti skundžiamos nutarties, išvengiant formalių ir deklaratyvių motyvų, kurie lengvai pritaikomi bet kuriam nuteistajam, skundžiamos nutarties motyvai nėra individualizuoti bei susieti su konkrečia nuteistojo R. G. situacija, tokie motyvai nuvertina fakto aplinkybę, kad fiksuojamas daugiau nei vienerių metų nuteistojo nepriekaištingo elgesio laikotarpis, dinaminiai rizikos veiksniai yra valdomi, o didelės žalos rizikos požymiai, galintys patvirtinti bent menkiausias grėsmes visuomenei ar pačiam asmeniui, nėra nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, nes būtent Komisija, kaip kompetentinga institucija, tinkamiausiai įvertino nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ateityje, be to, nei įstatymas, nei teismų praktika ir nereikalauja, kad nuteistojo, kuriam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nusikalstamo elgesio rizika būtinai būtų žema, svarbiausia, kad stebima nuolatinė nuteistojo pažanga tokią riziką mažinant.
5.4. Skunde teigiama, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tinkamai cituojamas pats Komisijos nutarimas, taip pat minima ir Socialinio tyrimo išvada, tačiau neteisingai nurodoma, kad nuteistasis R. G. atvirojo tipo įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini), kai iš tiesų nuteistasis jau nuo 2022 m. bausmę atlieka šio tipo laisvės atėmimo bausmės įstaigoje.
5.5. Skunde nurodoma, kad nuteistojo R. G. individualių charakteristikų, nuteistąjį apibūdinančios situacijos analizė skundžiamoje nutartyje neatlikta, paprasčiausiai demonstruojant akivaizdų nenorą taikyti lygtinio paleidimo institutą, netgi neieškant teisinių argumentų, o skundžiama nutartis yra grindžiama deklaratyviais ir formaliais motyvais, lengvai pritaikomais bet kuriam kitam nuteistajam, sutinkamais to paties teismo kitų nuteistųjų atžvilgiu priimamose nutartyse (taip pat ir panaikintose apeliacine tvarka). Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pateikė demotyvuojančius motyvus, nurodydamas, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo užfiksuotas vartojantis alkoholinius gėrimus, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė jokios įtakos teigiamam nuteistojo vertinimui neturi, nors skundo autorius pažymi, kad atviro tipo laisvės atėmimo vietų įstaigoje patikrinimai dėl asmens blaivumo vykdomi kiekvieną dieną po keletą kartų, taip pat skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos, netinkamai aiškindamas darbo laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei darbinės patirties laisvėje įgijimą, nevertindamas šios aplinkybės kaip atskleidžiančios nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį, teigdamas, kad su darbinės motyvacijos stoka nuteistasis nebuvo susidūręs ir laisvėje. Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties motyvais, kada nuteistasis, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra paleidžiamas lygtinai tik dėl teismo neteisingai suprantamos diskrecijos, nors tokia nuteistojo elgsena laisvės atėmimo bausmės vietoje reiškia ir teisėtą nuteistojo lūkestį būti lygtinai paleistam, kadangi nepriekaištingas elgesys turi būti vertinamas pagal bausmės paskirtį, t. y. taip, kaip nurodyta BVK 1 straipsnio 2 dalyje. Skunde teigiama, kad Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos nutarimo išvados, yra pagrįstos konkrečiais faktiniais bei individualizuotais duomenimis, skirtingai nei pirmosios instancijos teismo, kuris ex officio jokių kitų paneigiančių duomenų nesurinko ir nepateikė.
5.6. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sureikšminta aplinkybe dėl 2024 m. balandžio mėnesį gautos ir seniai nebegaliojančios nuobaudos, nurodant, kad nuobauda skirta sąlyginai neseniai, o net 13 nuteistojo paskatinimų yra nuvertinami ir praktiškai ignoruojami.
5.7. Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamos nutarties motyvacija yra nukrypstanti nuo individualių nuteistąjį R. G. charakterizuojančių duomenų, o pati nutartis grindžiama motyvais, nesunkiai pritaikomais bet kuriam nuteistajam ir kuriuos pirmosios instancijos teismas pažodžiui naudoja savo priimamose nutartyse skirtingų nuteistųjų atžvilgiu, kas esmingai iškreipia lygtinio paleidimo, kaip bausmių vykdymo instituto, esmę ir prasmę. Taip pat skunde pateikiama BVK 1 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų nuostatų analizė bei teigiama, kad remiantis šiomis teisės nuostatomis bei vadovaujantis BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir BVK nustatyta tvarka, nuteistojo padėtis gali būti švelninama arba griežtinama, tačiau šių nuostatų pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė, motyvuodamas taip, tarsi lygtinis paleidimas būtų itin retas, tiesiog išimtinis dalykas. Skunde teigiama, kad nuteistasis R. G., visiškai įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas ir priemones, išanalizavęs nusikalstamo elgesio praeityje priežastis, be pagrindo nesulaukė įstatymų leidėjo įtvirtinto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos bei pateikiami Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos byloje Nr. 1S-410-888/2024, motyvai dėl visapusiško aplinkybių vertinimo, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą bei pažymima, kad nuteistasis nėra susijęs su nusikalstama subkultūra, neturi diskriminacinių nuostatų, supranta poreikį laikytis visuotinai priimtinų vertybių, kas buvo teigiamai vertinama ir minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje.
5.8. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, jog R. G. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvojoje grupėje, naudojasi suteikta trumpalaikių išvykų į namus galimybe, gali būti tik teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį ir turėjo orientuoti teismą Komisijos nutarimo patvirtinimo linkme, tačiau skundžiamos nutarties motyvai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė neformalaus teisingumo, kurį gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nuteistojo gynėjo vertinimu, negali būti pripažinta tinkamu teisingumo vykdymu pasikartojantys ar iš esmės sutampantys, žodis žodin perrašomi motyvai Kauno apylinkės teismo priimamose nutartyse skirtingų nuteistųjų atžvilgiu, skundo autoriaus vertinimu, tai reiškia pavojingą signalą, kad į konkretaus nuteistojo situaciją nėra įsigilinama, o teisingumas vykdomas konvejeriniu būdu, tik pakeičiant nuteistųjų pavardes, o motyvus paliekant tuos pačius, tačiau vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
5.9. Skunde teigiama, kad nuteistasis R. G. gali būti taisytinas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kaip ir sprendė Komisija, o pirmosios instancijos teismas negali būti dirbtinis barjeras taikyti lygtinio paleidimo institutą, kuris yra itin efektyvus ir ne kartą pasiteisinęs, juolab, kad Komisija kaip tik ir yra ta institucija, kuri fakto aplinkybes nustato tiksliai, objektyviai ir nešališkai, o Komisijos nutarimo netvirtinimas galėtų būti suprantamas tik kaip išimtinis ir pateisinamas nebent tais atvejais, kai Komisijai buvo pateikta netinkama, netiksli, klaidinga informacija apie nuteistąjį. Skunde nurodoma, kad nuoseklios nuteistojo R. G. pastangos pasitaisyti, pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados dėl esą, neišskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio nėra pagrįstos leistinais fakto bei teisiniais motyvais ir argumentais ir nuteistojo R. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nė kiek neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
6. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. pranešimu proceso dalyviams išaiškinta jų teisė pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. pranešimu informuoti apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjančią teisėją. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Priešingai nei teigiama skunde, tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis, priešingai nei nurodoma skunde, yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių bei subjektyvus įstatymų normų interpretavimas ir teismų praktikos aiškinimas, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis R. G. ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Skunde ir Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis įgijo ne vieną kvalifikaciją, buvo motyvuotas dirbti, lygtinio paleidimo atveju tęstų darbinę veiklą dabartinėje darbovietėje, yra pristatęs pažymą apie įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju, yra trylika kartų skatintas, laikosi nustatytos tvarkos, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, šias aplinkybes patvirtina ir Socialinio tyrimo išvada. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kas teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.
11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
12. Kad nuteistasis R. G. dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami vis dar reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su polinkį nusikalsti turinčiais asmenimis); piktnaudžiavimas alkoholiu (įvykdytas smurtinis nusikaltimas apsvaigus nuo nusikaltimo); mąstymas ir elgesys (elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholį).
13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundo argumentu, jog Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių bei patvirtinančių, kad nuteistojo elgesys koreguojamas tinkama linkme, tačiau kaip minėta, nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat svarbu įvertinti ir kitus Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamus duomenis, sudarančius pagrindą teigti, jog apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti R. G. lygtinio paleidimo buvo pagrįstas. Taigi, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, viena pasekmių – materialinė atsakomybė (priteisti civiliniai ieškiniai), kas apsunkina jo finansinę padėtį, taip pat administracinių nusižengimų istorija patvirtina, kad nuteistasis lėšų tvarkyme turėjo tam tikrų problemų, nes gyvendamas laisvėje nemokėjo atsirinkti prioritetų, kadangi nuteistasis vis dar nėra sumokėjęs visų administracinių nuobaudų. Taip pat nors Socialinio tyrimo išvadoje galimybė įsidarbinti laikoma apsauginiu kriminogeniniu veiksniu, tačiau taip pat nurodoma, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams svarbiu kriterijumi išlieka oficialaus darbo bei gaunamo užmokesčio aspektai, nes galimos sėkmingos resocializacijos proceso prielaidos galimos tik esant stabilioms pajamoms, dirbant nuteistojo poreikius atitinkantį darbą, bei gaunant pakankamas, poreikius atitinkančias pajamas. Taip pat nurodoma, jog vertinant nuteistojo ankstesnius teistumus, spręstina, kad nuteistasis buvo linkęs užsiimti socialiai nepriimtina veikla ir negebėjo pasimokyti iš savo neigiamos patirties, nes ir pirmą kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad su nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio raiška yra siejami kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, piktnaudžiavimas alkoholiu, vengimas save realizuoti sočia priimtinose srityse, santykių palaikymas su polinkį elgtis nusikalstamai turinčiais asmenimis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios galimai siejosi su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška, o žalingas alkoholio vartojimas siejosi su nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimu ir nors bausmės atlikimo metu šis kriminogeninis veiksnys šiuo metu yra suvaldytas, tačiau alkoholio vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išėjus iš struktūruotos aplinkos, išlieka aktualus. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nors struktūruotoje aplinkoje nuteistojo impulsyvaus ar agresyvaus elgesio apraiškų nepastebėta, tačiau praeityje nuteistasis yra pasielgęs impulsyviai, nebuvo linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmių, nesunkiai buvo išprovokuojamas konfliktams. Be to, nuteistojo kriminalinė istorija rodo, kad nuteistojo, būnančio nestruktūruotoje aplinkoje, elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo išsakytiems ateities planams trūksta tikslumo ir žingsnių nuoseklumo, o su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo požiūris į priežiūrą taip pat ne visada buvo teigiamas, nes per įkalinimo laikotarpį jis padarė keturis pažeidimus, iš kurių dėl vieno buvo ir nubaustas. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama ir tai, kad šiuo metu, siekiant pozityvaus nuteistojo resocializacijos proceso įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės kryptys, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. Taip pat nurodoma, kad siekiant įvertinti nuteistojo nusikaltimo pripažinimą bei iš to kylančias problema, nuo (duomenys neskelbtini) jam pradėta taikyti Elgesio korekcinė programa „(duomenys neskelbtini)“ psichika veikiančių medžiagų modulis. Taigi, nors Socialinio tyrimo išvadoje ir yra pateikta nemažai tiek patį nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tiek duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis deda pastangas, koreguodamas savo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau aukščiau aptartos, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybės, sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, jog apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
14. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kas akcentuojama ir skunde, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomi vis dar reikšmingi, galintys būti pašalintais, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, nes remiantis (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. pažyma apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini), jis ne tik trylika kartų buvo skatintas, bet padarė ir keturis pažeidimus, iš kurių už vieną 2024 m. balandžio 3 d. (nebuvo darbo vietoje), tris kartus buvo apsiribota apsvarstymu (2017 m. gegužės 31 d. už tai, kad vakarinio patikrinimo metu buvo su glaudėmis, 2021 m. kovo 10 d. – kad nedalyvavo rytiniame patikrinime, 2024 m. balandžio 24 d. – kad pažeidė maršrutą) (b. l. 33–35). Nors nuteistajam 2024 m. balandžio 3 d. skirta nuobauda, kaip teisingai nurodoma skunde, ir nebegalioja, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, atsižvelgiama į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Ir nors skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas vertino tik nebegaliojančią nuobaudą, o nuteistajam skirtus skatinimus ignoravo, tačiau su tokiu argumentu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes iš skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, jog apylinkės teismas nuteistajam skirtus paskatinimus įvertino taip pat, kaip ir visas kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui svarbias aplinkybes.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias priešingai, nei nurodo nuteistojo gynėjas, teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
16. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis R. G. pirmą kartą buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, praeityje taip pat buvo teistas už vagystes, plėšimą, chuliganizmą, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, susijusią su žmogaus gyvybe, taip pat kad jau trečią kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o paskutinis labai sunkaus nusikaltimo padarymas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri vis dar yra ženkli (Komisijos posėdžio dienai – 2 metai), įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.
18. Pažymėtina ir tai, kad skunde deklaruojamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas dėl to, kad apylinkės teismo motyvai, kuriais pateikiamos bendrosios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, yra pateikiami ir kituose teismų sprendimuose, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos, nes akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėjamu atveju apsvarstė ir įvertino visus aktualius duomenis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo R. G. atžvilgiu. Be to, skunde pateikiama teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamu atveju, todėl nėra teisinio pagrindo jos taikyti iš esmės, sprendžiant nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo klausimą bei naikinti teisėtą skundžiamą nutartį.
19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo gynėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.