Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo I. P. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 81/04-230 taikyti nuteistajam I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. I. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, jam paskirta subendrinta galutinė 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. kovo 26 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 21 diena.

3. Komisija 2020 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-230, kuriuo nutarė I. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (68 balai). Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, jo elgesys, mąstymas, nuostatos keitėsi teigiama linkme ir bendra dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Komisija nutarime konstatavo, jog nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 81/04-230 taikyti nuteistajam I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

II. Skundo esmė

5. Nuteistojo I. P. gynėja advokatė Andželika Vosyliūtė skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimą taikyti I. P. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad yra visi pagrindai lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismo tvirtinimas, kad neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui ir nepakankama, kad leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, prieštarauja įstatymo leidėjo valiai ir BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kuriame nustatytos atliktinos bausmės ribos. Be to, nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos pataisos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, per bausmės atlikimą skatintas 11 kartų. 2016 m. gruodžio 12 d. perkeltas į lengvąją grupę, o 2017 m. perkeltas į Pusiaukelės namus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrengimų remontininko ir suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacijas. Nuo 2016 m. gegužės 23 d. dirba. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

5.2. Pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASYS metodiką šiuo metu priskirtina vidutinei, tačiau nuo 2014 m. ji nuolat mažėjo, t. y. nuo 91 balo sumažėjo iki 68 balų. Įvertinus šiuos duomenis, matyti akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu (dinaminiai balai sumažėjo nuo 51 iki 28). Todėl teismo argumentai, kad pagal paskutinius 2020 m. kovo 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. atliktus vertinimus dinaminiai balai nepakito, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepagrįsti. Pažanga vertinama viso bausmės atlikimo metu, o komisija pažymėjo, kad nuteistasis per paskutinius mėnesius įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo priemones, mąstymas, nuostatos keitėsi teigiama linkme ir bendra elgesio dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

5.3. Gynėja atkreipia dėmesį, jog pakartotinis tų pačių aplinkybių (egzistavusių iki nuteistojo I. P. nuteisimo) vertinimas, yra perteklinis, nes į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę bei vertinant nuteistojo nusikalstamos veikos riziką. Įstatymas aiškiai apibrėžia kokios aplinkybės turi būti vertinamos, t. y. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir nusikalstamo elgesio rizika (žema ir (ar) yra pažanga mažinant šią riziką). Todėl teismas nepagrįstai nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo pažangą vertino pagal aplinkybes buvusias iki nuteisimo, kurios yra statiškos ir nekinta, o ne bausmės atlikimo metu.

5.4. Skunde pabrėžiama, kad nuteistieji nuo pat atvykimo į laisvės atėmimo vietą ruošiami teisėtam gyvenimui laisvėje. Be to, ilgas įkalinimo laikas apsunkina nuteistojo reintegraciją, dėl ko padaromas naujas nusikaltimas ir vėl grįžtama į įkalinimo įstaigą. Ilgas įkalinimo laikas praleidžiamas uždaroje erdvėje, tarp kitų nuteistųjų, nėra tinkama nuteistųjų resocializacijos priemonė, kadangi nutrūksta tarpasmeniniai ryšiai, prarandama viltis ką nors keisti ar pasikeisti. Pažymima, kad nuteistasis I. P. lygtinai paleisti teikiamas jau ketvirtą kartą, su artimaisiais ryšius palaiko skambindamas telefonu, internetu bei trumpalaikių išvykų metu, turi darbą, gyvenamą vietą. Todėl siekiant užtikrinti sėkmingą bausmių vykdymo politikos ir BVK 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto siekio įgyvendinimą, šiam nuteistajam turėjo būti taikytas lygtinis paleidimas.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo I. P. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį. Nurodo, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kas teisingai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje. Teismas įvertino surinktų duomenų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiuo metu nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo I. P. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. I. P. gynėja skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam I. P. nustatoma vidutinė – 68 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, I. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (28 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto, šiuo atveju būtina įvertinti ir I. P. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Teigiamai I. P. elgesį apibūdina ir tai, kad jis 2017 metais perkeltas į pusiaukelės namus, jam suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus, per visą bausmės laikotarpį yra vienuolika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su vaikais, sugyventine, turės nuolatinę gyvenamą vietą, įgijo dvi specialybes – elektriko ir suvirintojo. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo elgesį, stropų mokymąsi, gerą darbą, dalyvavimą programoje ir neatlygintinus remonto darbus dienos centre, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – prailgintas pasimatymo laikas, prieš terminą panaikintos nuobaudos, pareikštos padėkos, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę I. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. I. P. keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du I. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus I. P. gynėjos skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo impulsų kontrolė silpnoka, jis stokoja savikontrolės, atsakomybės už savo veiksmus, nelinkęs apgalvoti savo elgesio pasekmių. Nuteistasis linkęs rizikuoti, pasikliauti savo patirtimi, neidentifikuoja problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki, linkęs pasirinkti netinkamus elgesio modelius. Be to, nuteistojo asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje, o kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta iš dalies. Veiksnius, kurie turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui atpažįsta dalinai. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo taikymo efektyvumu šiuo atveju.

14. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas I. P. nėra pirmasis, praeityje jis buvo teistas keturis kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje I. P. atžvilgiu du kartus buvo taikytas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vienu atveju bausmės atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos I. P. asmenybei nei praeityje jam taikyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimai, nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Be to, nors skunde pagrįstai teigiama, kad šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia I. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti ignoruotos.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog I. P. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Sutikti su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, I. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo I. P. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.