- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-230-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00002-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Audronė Stankevičiūtė
- Nuteistasis
- A. L., I. P., E. K., A. F., K. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-327/2015
Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00002-2013-2
2015 m. birželio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei ir Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui ir Mindaugui Sabaičiui, nuteistiesiems A. L., I. P., E. K. ir A. F., jų gynėjams advokatams Georgijui Zavtrakovui, Vidai Kabečienei, Vytautui Gineikai ir Ruslanui Mazurovui, nuteistojo K. B. gynėjai Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K., A. L., A. F., nuteistojo I. P. gynėjos advokatės Vidos Kabečienės ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 1 d., 213 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir nubausta:
pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 epizodą) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 213 str. 1 d. (2013-02-06 epizodą) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-11-14.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas A. L. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-17 iki 2014-11-14.
I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 213 str. 1 d., 213 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir nubaustas:
pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 epizodą) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 213 str. 1 d. (2013-02-06 epizodą) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-11-14.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas I. P. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-17 iki 2014-11-14.
E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-11-14.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas E. K. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-17 iki 2014-11-14.
K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-11-14.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas K. B. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-17 iki 2014-11-14.
A. F. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 213 str. 1 d., 213 str. 1 d. ir nubaustas:
pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 epizodą) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 213 str. 1 d. (2013-02-06 epizodą) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
A. F. atžvilgiu taikytas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. A. F. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. iš kaltinamųjų paimti mobiliojo ryšio telefonai, kaip nusikaltimo priemonės ir pinigai – konfiskuoti kaip nusikaltimų rezultatai. E. K. pinigai – 3400 Lt ir 10 svarų; I. P. – 950 Lt, 200 JAV dolerių, 120 eurų; I. P. pinigai – 6810 Lt; I. P. pinigai – 7,76 Lt; K. B. pinigai – 138,78 Lt; A. L. pinigai – 7425 Lt ir 50 eurų bei 30 svarų sterlingų – konfiskuoti kaip jų vykdytų nusikaltimų rezultatas.
Proceso išlaidos 7937,17 lito, priteistos solidariai iš I. P., A. L., E. K., K. B., E. B., A. S., K. Č., A. F..
Tuo pačiu nuosprendžiu K. Č. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., E. B. – pagal BK 259 str. 2 d. ir A. S. – pagal BK 259 str. 2 d., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. ir A. L., nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, vykdydami bendrą nusikalstamą susitarimą realizuoti netikrus eurus, ne vėliau, kaip 2013-01-10 I. P. įgijo 500 netikrų eurų iš A. F., juos perdavė A. L., o pastaroji tą pačią dieną, apie 22.20 val. automobilyje BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, už 700 litų pardavė netikrus 500 eurų (1725 Lt vertės) liudytojui „Nr. 1“, veikusiam Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais, neteisėtai realizavo 500 netikrų eurų (1725 Lt vertės).
I. P. kartu su A. L., veikdami bendrininkų grupėje, vykdydami bendrą nusikalstamą susitarimą realizuoti netikrus eurus, ne vėliau 2013-02-06 I. P., įgijo iš A. F. ne mažiau kaip 750 eurų, juos perdavė A. L., kuri toliau vykdydama nusikalstamą susitarimą, per du kartus: 2013-02-06, apie 13 val. automobilyje BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)gatvėje, ir 17 val. automobilyje BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune už bendrą 1040 litų pardavė 750 netikrų eurų (2587 litų vertės) liudytojui „Nr. 2“, veikusiam Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais, neteisėtai realizavo 750 eurų (2587 litų vertės).
A. F. įgijo, laikė ir realizavo netikrus kitų valstybių (ES) apyvartoje esančius pinigus – eurus, tai yra jis nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2013-01-10 įgijo ne mažiau kaip 500 netikrų eurų (1725 Lt. vertės), šiuos netikrus pinigus atgabeno į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur už nenustatytą sumą 500 netikrų eurų (1725 Lt. vertės) realizavo I. P..
Be to A. F. nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2013-02-06 įgijo ne mažiau, kaip 750 netikrų eurų (2587 litų vertės) ir šiuos netikrus pinigus bare „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavė I. P., tai yra juos realizavo.
I. P. dėl savanaudiškų paskatų subūrė organizuotą grupę, veikusią nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013-04-17, susidedančią iš A. L., K. B., E. K. bei K. Č., šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, ir pats asmeniškai neteisėtai disponavo ne mažiau, kaip 886,1926 g narkotine medžiaga kanapėmis, žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas – kanapes, ne vėliau kaip 2013-02-28 neteisėtai įgijo ne mažiau 16,929 g kanapių, jas neteisėtai atgabeno ir perdavė A. L., nurodydamas šias narkotines medžiagas parduoti, o A. L., vykdydama nusikalstamą užduotį, 2013-02-28, apie 19.21 val., automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie „(duomenys neskelbtini)“, Kaune už 540 litų sumą neteisėtai pardavė 16,929 g kanapių liudytojui „Nr. 2“, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais, I. P. ir A. L. veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai išplatino 16,929 g narkotinės medžiagos – kanapių;
be to I. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas – kanapes, ne vėliau kaip 2013-03-06 neteisėtai įgijo ne mažiau 17,374 g kanapių, jas neteisėtai atgabeno ir perdavė A. L., nurodydamas šią narkotinę medžiagą parduoti, o A. L., vykdydama nusikalstamą užduotį, 2013-03-06, apie 14.30 val., automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, už 540 litų sumą neteisėtai pardavė 17,374 g. kanapių liudytojui „Nr. 2“, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindu, tokiu būdu I. P. ir A. L. bendrais veiksmais, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai išplatino 17,374 g narkotinės medžiagos – kanapių;
be to I. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas, ne vėliau kaip 2013-03-25 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 96,64 g kanapių, jas neteisėtai atgabeno ir perdavė A. L., nurodydamas šią narkotinę medžiagą parduoti, o A. L., vykdydama nusikalstamą užduotį, 2013-03-25, apie 16 val., automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune už 2700 litų sumą neteisėtai pardavė 96,64 g. kanapių liudytojui „Nr. 2“, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindu, tokiu būdu I. P. ir A. L. bendrais veiksmais, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai išplatino 96,64 g narkotinės medžiagos – kanapių;
be to I. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas ne vėliau kaip 2013-04-17 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 688,53 g. kanapių, jas neteisėtai atgabeno į Karaliaus Mindaugo pr. 9-12, Kaune ir perdavė A. L., nurodydamas šias narkotines medžiagas parduoti, o A. L., vykdydama nusikalstamą užduotį, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė savo namuose, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 9-12, Kaune iki 2013-04-17 16.05 val. kai ši narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu I. P. ir A. L. bendrais veiksmais, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 688,53 g. narkotinės medžiagos – kanapių, turėdami tikslą jas parduoti;
be to, I. P., vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas, ne vėliau kaip 2013-04-17 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 9,5282 g. kanapių, jas neteisėtai atgabeno ir perdavė K. B., nurodydamas šią narkotinę medžiagą platinti, o K. B., vykdydamas nusikalstamą užduotį, 2013-04-17 apie 14 val. prie Karaliaus Mindaugo pr. namo Nr. 9, Kaune, dalį šios narkotinės medžiagos 0,38 g. už 20 litų sumą neteisėtai pardavė A. S., 0,3957 g. kanapių už 20 litų sumą neteisėtai pardavė E. B., o likusią dalį šios narkotinės medžiagos 8,7525g. kanapių K. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, neteisėtai laikė savo automobilyje Audi A 4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2013-04-17 17.55 val. kai ši narkotinė medžiaga automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, I. P. ir K. B. veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno, išplatino ir laikė 9,5282 g. narkotinės medžiagos – kanapių, turėdami tikslą ją parduoti;
be to I. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas ne vėliau kaip 2013-04-17 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,4346 g. kanapių, jas neteisėtai atgabeno ir perdavė E. K., nurodydamas šias narkotines medžiagas parduoti, o E. K. vykdydamas nusikalstamą užduotį šias narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti neteisėtai laikė savo automobilyje BMW valst. Nr. CBK 735 iki 2013-04-17 17.10 val. kai ši narkotinė medžiaga automobilio kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu, bendrais veiksmais I. P. ir E. K., veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 0,4346 g narkotinės medžiagos – kanapių, turėdami tikslą ją parduoti;
be to I. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas ne vėliau kaip 2013-04-17 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5,0268 g kanapių, jas neteisėtai atgabeno ir perdavė K. Č., nurodydamas šias narkotines medžiagas parduoti, o K. Č. vykdydamas nusikalstamą užduotį šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė I. P. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2013-04-17 16.40 val. kai ši narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu bendrais veiksmais, I. P. ir K. Č., veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 5,0268 g narkotinės medžiagos – kanapių, turėdami tikslą ją parduoti;
be to I. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas, ne vėliau kaip 2013-04-17 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 51,73 g. kanapių, jas neteisėtai atgabeno į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Kaune ir ten neteisėtai laikė iki 2013-04-17 18.10 val. kai ši narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė 51,73 g narkotinės medžiagos – kanapių, turėdamas tikslą jas parduoti.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžio dalį dėl 3400 litų ir 10 D. Britanijos svarų konfiskavimo, pakeisti nuosprendžio motyvuose teiginius, kad nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje su visais kitais nuteistaisiais į teiginį, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su I. P., pakeisti nuosprendžio dalį dėl solidariai iš visų nuteistųjų priteistų 7937,17 litų proceso išlaidų, pakeisti nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad jam paskirta neteisinga ir aiškiai per griežta bausmė. Savo kaltę pilnai pripažino, padėjo pareigūnams nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra gerai charakterizuojamas. Iš I. P. realizavimui įgijo 0,4346 g kanapių. Tą pačią dieną I. P. realizavimui K. Č. perdavė 5,0268 g kanapių, t. y. 15 kartų didesnį kiekį. Nors jo ir K. Č. veiksmai yra identiški, K. Č. skirta bauda, o jam 3 metai laisvės atėmimo, todėl ši bausmė aiškiai neteisinga. Kratos metu pas jį rasti pinigai – 3400 litų ir 10 Britanijos svarų gauti už parduotą mašiną. Kanapės nebuvo realizuotos, pinigai už jas nebuvo gauti, todėl teismas neturėjo pagrindo šiuos pinigus pripažinti kaip įgytus nusikalstamu būdu. Proceso išlaidos turėjo būti diferencijuojamos pagal atliktas veikas, todėl teismas nepagrįstais iš visų nuteistųjų solidariai priteisė 7937,17 Lt. Jis turėjo kontaktus tik su I. P.. Su kitais nuteistaisiais nebendravo ir organizuotoje grupėje nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje su visais kitais nuteistaisiais.
Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad nuo sulaikymo dienos davė save ir kitus įtariamuosius kaltinančius parodymus. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Narkotinių medžiagų pirkėjų pati niekada neieškojo. Jie patys prašė surasti padirbtų pinigų ir narkotinių medžiagų. Kratos metu jai nepriklausančiame bute rastos narkotinės medžiagos traktuojamos kaip rastos jos bute, nors nei ant paketų, nei ant krepšio jos pirštų antspaudų nerasta. Nebuvo sulaikyta gabenant, parduodant tariamam pirkėjui. Naudos sau nesiekė, jokių pajamų neturėjo. Gautus pinigus perdavė I. P.. Jos namuose rasti pinigai – draudimo išmoka už sudaužytą automobilį. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sergančią mamą, mažametę dukrą, kurios tėtis trys metai dingęs be žinios. Pati taip pat serga, reikalingi vaistai ir kvalifikuota medikų priežiūra. Yra neteista, jokių administracinių nuobaudų neturėjusi.
Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendį, perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 213 str. 1 d. į nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 3 d. ir paskirti ne didesnę kaip vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, panaikinti nuosprendžio dalį dėl solidaraus proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš jo proceso išlaidas, susijusias tik su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavęs jo veiką paskyrė per griežtą bausmę, proceso išlaidas priteisdamas solidariai iš visų kaltinamųjų pažeidė BPK 105 str. 3 d., išlaidos turėjo būti išieškotos iš kiekvieno kaltinamojo atsižvelgiant į asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį. Nurodė, kad padirbtus eurus gavo už parduodamą automobilį, pirkėjas jį apgavo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas siekė įgyti netikrus pinigus. Netikrus pinigus laikė namuose nežinodamas ką daryti. I. P. pats pasiūlęs netikrus eurus jam parduoti, žadėjo sumokėti po litą už eurą, ką ir padarė. Todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 213 str. 3 d. Savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su tyrėju, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Nuteistojo I. P. gynėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendį, veiką, numatytą BK 213 str. 1 d., pripažinti tęstine ir skirti I. P. bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu. Perkvalifikuoti I. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką į BK 260 str. 1 d. ir skirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad teismas neteisingai išaiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą. Nuosprendį pagal BK 260 str. 2 d. teismas grindė nuteistosios A. L., sutikusios bendradarbiauti su pareigūnais, suinteresuotos išvengti bausmės, įslaptintų liudytojų Nr. 1, Nr. 2 parodymais, kitais įrodymais, kurie neįrodo I. P. kaltės. Nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Nuteistasis prisipažino dėl kaltinimų pagal BK 213 str. 1 d., gailėjosi dėl to, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir paskyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną epizodą. Šios dvi veikos turi būti kvalifikuojamos kaip vieną tęstinė veika. Skirdamas bausmes už šias veikas teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirtąja bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas dėl savanaudiškų paskatų subūrė organizuotą grupę, šiai grupei vadovavo ir pats neteisėtai disponavo ne mažiau, kaip 886,1926 g narkotine medžiaga kanapėmis. Byloje nenustatyta, jog tariamos organizuotos grupės nariams I. P. davė nurodymus ir buvo su grupės nariais pasiskirstęs vaidmenimis, susitaręs dėl konkrečių užduočių atlikimo bei pats asmeniškai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Su kitais nuteistaisiais buvo tik pažįstamas. Byloje nesurinkta įrodymų, kad yra BK 25 str. 3 d. numatytų požymių visuma. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis I. P. atgabeno kratos metu rastas narkotines medžiagas į negyvenamas patalpas šalia A. L. buto. A. L. apkalbėjo jį, turėdama tikslą išvengti atsakomybės. Apkalbėjimą patvirtina A. L. 2013-04-25 apklausos protokolas, 2013-04-26 prašymas prokurorui, kuriame nurodė, jog jo nuomojamame bute Jonavos gatvėje paslėptas sprogmuo, nes bute kratos metu sprogmenų nerasta. I. P. ilgą laiką buvo sekamas, tačiau nėra užfiksuota, kad jis kam nors perduotų ar prašytų perduoti narkotines medžiagas. A. L. ir E. K. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes šie nuteistieji yra susiję artimais ryšiais – E. K. draugauja su A. L. dukterėčia. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos abejonės, kurių teismui nepavyko pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad I. P. nepadarė veikos, numatytos BK 260 str. 2 d., jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo šeimines aplinkybes: jo tėvas mirė 2013-08-07, motina liko viena, jai reikalinga pagalba ūkio darbams atlikti, sūnus ir dukra mokosi, žmona yra neįgali (50 % darbingumo). Jiems visiems reikalinga I. P. pagalba, jis yra neteistas, dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės (skunde nurodyta – apygardos) teismo 2014-11-14 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, arba pakeisti apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendį ir nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d., arba pakeisti Kauno apylinkės (skunde nurodyta – apygardos) teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad nuosprendyje daroma tik prielaida, kad narkotinės medžiagos priklausė jam ir kad jis jas tariamai platino I. P. nurodymu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismas nepagrįstai rėmėsi K. Č. ir E. K. parodymais apelianto kaltei pagrįsti, tačiau nei vienas iš jų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad jis kartu su kitais asmenimis veikė kaip organizuotos grupės narys. Teismas, konstatuodamas apelianto kaltę prisidėjus prie nusikalstamos veikos padarymo organizuotoje grupėje, pažeidė BPK 20 str. bei 305 str. reikalavimus, visapusiškai neatskleisdamas savo paties paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės ir įrodymų sąsajumo su jo kaltės nustatymu. Teismas visiškai nemotyvavo apelianto sunkinančios aplinkybės (veikimo organizuotoje grupėje) ir neanalizavo organizuotos grupės požymių visumos, nevertino kiekvieno kaltinamojo indėlio, jo prisidėjimo prie organizuotos grupės veiklos, vaidmenys ir užduotys kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu neatskleisti, o organizuota grupė visiems kaltinamiesiems inkriminuota formaliai. Nuosprendyje 2013-04-17 epizodas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis aprašomas abstrakčiai. Apelianto nuomone, neįrodyta, kad I. P. K. B. perdavė narkotinę medžiagą platinimo tikslais, kaip ir neįrodyta, kad K. B. vykdė jo nusikalstamą užduotį ir kad tokiu būdu abu veikė kaip organizuotos grupės nariai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, nei kad K. B. vykdė užduotį platinti narkotines medžiagas, nei kad tokią nusikalstamą užduotį jam paskyrė I. P.. Teismo išvada, kad K. B. veikdamas bendrai su I. P. laikė 9,5282 g kanapių, neteisėta ir nepagrįsta įrodymais, o kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir išplatinimo apskritai yra nekonkretus ir pagrįstas vien prielaidomis. Nurodo, kad BK 260 str. dispozicija nenumato nusikalstamos veikos padarymo būdo – išplatinimo, tačiau teismas tokį būdą nuosprendyje nurodė. Be to, net ir konstatavus tokį veikos padarymo būdą kaip išplatinimas, nepagrįstai buvo preziumuota, kad nusikalstama veika padaryta iki galo, t. y. išplatintas visas narkotinių medžiagų kiekis. Bylos duomenimis nenustatytas nei pats tikslas platinti narkotines medžiagas, nei ta aplinkybė, kad konkretus narkotinių medžiagų kiekis buvo faktiškai platinamas ar kažkokiu būdu perduotas kitiems asmenims. Teigia, kad teismo padaryta išvada apie jo kaltę dėl 2013-04-17 narkotinės medžiagos platinimo prie Karaliaus Mindaugo pr. namo Nr. 9, Kaune iš esmės pagrįsta tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tas automobilis įvykio vietoje stovėjo ir 14 val., t. y. 2013-04-17, kai narkotinė medžiaga buvo parduota A. S. bei E. B., ar kad narkotikų prekyba vyko naudojantis šiuo automobiliu. Apelianto nuomone, automobilis buvo viešoje vietoje, kur bet koks pašalinis asmuo turėjo galimybę narkotinę medžiagą išslapstyti automobilio ratuose. Abejonių kelia aplinkybė, kad teismas narkotinių medžiagų kiekį, kurį tariamai apeliantui perdavė I. P., pasvėrė pagal tai, koks medžiagų kiekis buvo rastas pas A. S. bei E. B., susumuodamas su kiekiu, kuris buvo rastas po jo automobilio ratais, gaudamas 9,5282 g kanapių, kurias jis tariamai platino. Tokia teismo išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi toks bendras narkotinės medžiagos kiekis neįrodytas kitais bylos duomenimis, neįrodyta, kad šį medžiagos kiekį jam perdavė I. P., neįrodyta apelianto tyčia išplatinti būtent šį kiekį. K. B. atžvilgiu nebuvo įrodytas tikslas platinti narkotines medžiagas ar aplinkybė, kad jis atliko kokius nors aktyvius veiksmus, platindamas narkotinę medžiagą, dėl to, teismas nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., turėjo perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. Teismas, skirdamas bausmę, visiškai nepasisakė dėl konkrečių veikos ar kaltinamojo pavojingumą parodančių aplinkybių, kaltės formos, motyvų ar tikslų. Apeliantui teismas didesnę bausmę galimai skyrė tik dėl to, kad jis pasinaudojo savo teise ir kaltės nepripažino. Skunde nurodo, kad anksčiau neteistas, nedirbantis, turi nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti. Jam inkriminuota nusikalstama veika yra vienkartinio, trumpalaikio pobūdžio ir negali būti prilyginama organizuotos grupės narių veiklai.
Teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir sušvelninti paskirtą bausmę. Gynėjas papildomai nurodė, kad nepagrįstai konfiskuotas turtas ir nepagrįstai solidariai priteistos proceso išlaidos.
Nuteistoji A. L. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir sušvelninti paskirtą bausmę. Gynėjas papildomai nurodė, kad jo ginamosios vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, žalos nepadarė, A. L. bendradarbiavo su pareigūnais, todėl jai gali būti taikomas BK 39 str. ir byla nutraukta, arba BK 62 str., arba 54 str. 3 d. ir skiriama švelnesnė bausmė.
Nuteistasis A. F. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir pakeisti nuosprendį, perkvalifikuojant į BK 213 str. 3 d. Gynėjas nurodė, kad gali būti taikomas BK 55 str. ir paskirta alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Nuteistajam turi būti priteistos tik tos proceso išlaidos, kurios susijusios su netikrų pinigų tyrimu.
Nuteistasis I. P. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, panaikinti nuosprendį arba paskirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į šeimines aplinkybes.
Nuteistasis K. B. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti nuosprendį, arba pakeisti nuosprendį, perkvalifikuojant į BK 259 str. 1 d., arba pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Prokuroras prašė nuteistųjų E. K., A. L., A. F., I. P. gynėjos ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų E. K., A. L., A. F., I. P. ir K. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Dėl nuteistojo I. P. gynėjos apeliacinio skundo argumentų.
I. P. nuteistas už du nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 str. 1 d., epizodus. Jo gynėjos apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šias veikas sudaro analogiški veiksmai, siejami vieningos nuteistojo tyčios, todėl turi būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmoji nusikalstama veika buvo padaryta 2013-01-10, kuomet I. P. įgijo 500 netikrų eurų iš A. F., perdavė juos A. L., kuri pardavė netikrus pinigus nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui. Šias aplinkybes pripažįsta visi trys su šia nusikalstama veika susiję nuteistieji. Antroji BK 213 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika analogiškomis aplinkybėmis nuo įgijimo iki realizavimo buvo padaryta 2013-02-06, t. y. maždaug po mėnesio, netikri eurai buvo parduoti kitam nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui. Pats nuteistasis I. P. nurodė, kad antrą kartą jam vėl paskambino A. L. ir paklausė, ar dar gali gauti netikrų eurų. Tai yra, antra nusikalstama veika buvo iš nauja inicijuota. Nors apylinkės teismas detaliai nemotyvavo šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip dviejų atskirų nusikaltimų, iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl kiekvieno netikrų pinigų įgijimo ir realizavimo atvejo buvo tariamasi atskirai, nusikalstamas veikas skyrė pakankamai ilgas laikas. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad tyčia antrą kartą įgyti ir realizuoti netikrus pinigus pas kaltinamuosius susiformavo atskirai, po sėkmingai pavykusio pirmo sandorio. Netikrų eurų įgijimas ir realizavimas vyko ne nepertraukiamai, o dviem atskirais ir savarankiškais epizodais. Abiem atvejais nusikalstamos veikos buvo pabaigtos. Dėl išdėstytų aplinkybių I. P. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie atlikti pagal atskirus, savarankiškus sumanymus. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pripažįsta, kad I. P. pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika ir 2013-02-06 veika) pagrįstai nuteistas už dvi atskiras nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
Formaliai I. P. veikoje yra visi būtini nusikaltimų, numatytų BK 213 str. 1 d., požymiai, tačiau tokios veikos negali būti kvalifikuojamos kaip baigti nusikaltimai, nes A. L., o iš esmės ir I. P. elgesį kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai, imituodami nusikalstamą veiką, dėl ko reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl abi šios I. P. veikos perkvalifikuotinos į pasikėsinimą padaryti dvi nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d. Šias I. P. veikas perkvalifikavus į pasikėsinimą, jo teisinė padėtis nepasunkinama, kadangi pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą vertinamas kaip mažiau pavojingas nei baigtinis nusikaltimas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas organizuotos grupės subūrimo faktas ir disponavimas dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, nurodoma, kad pats nuteistasis I. P. šias aplinkybes neigia, o byloje esantys įrodymai jų nepatvirtina, kad A. L. jį apkalbėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad I. P. kaltė subūrus organizuotą grupę ir vadovavus jai, bei disponavus dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra pakankamai pagrįsta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad I. P. vaidmenį organizuotoje grupė patvirtino nuteistieji I. L., E. K., K. Č.. I. L. patvirtino, kad dviem atvejais pardavė pirkėjui po 20 g kanapių, kurias abiem atvejais gavo iš I. P.. Trečiu atveju pardavė pirkėjui 100 g kanapių, kurias šiam tikslui taip pat gavo iš I. P.. Už narkotines medžiagas gautus pinigus perduodavo I. P.. Jo nurodymu namuose kelis kartus svėrė narkotines medžiagas, gaudavo už tai pinigų, žinojo, kad E. K. ir K. B. I. P. nurodymu prekiavo kanapėmis. E. K. patvirtino, kad I. P. pasiūlė jam prekiauti kanapėmis, davė telefoną, kuriuo skambindavo klientai, duodavo dozėmis susvertas kanapes, paimdavo pinigus už parduotas narkotines medžiagas, matė, kaip I. P. atvažiuodavo su maišu į butą pas A. L., kur ji sverdavo narkotikus, kur būdavo ir K. B.. Panašiai patvirtino ir nuteistasis K. Č.. Šių nuteistųjų parodymai apie prekybą narkotinėmis medžiagomis ir I. P. vaidmenį šių medžiagų tiekime ir prekyboje iš esmės sutampa, netikėti jais teisėjų kolegija nemato pagrindo. Nusikalstamų veikų inkriminavimo laikotarpiu užfiksuotas intensyvus I. P. bendravimas telefonu su šiais nuteistaisiais ir kitais asmenimis apie pinigus, prekybą ir susitikimus, šių nuteistųjų pokalbiai su kitais asmenimis apie paketėlius, kiekius ir susitikimus. Slapto sekimo protokoluose, vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuoti visų nuteistųjų susitikimai. Liudytojas A. S., liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, patvirtino narkotinių medžiagų įgijimo iš A. L. faktus, I. P. susitikimo su A. L. faktą. Pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad ne liudytojo Nr. 2 poveikis lėmė I. P. ir A. L. tyčią neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, nes bylos duomenimis užfiksuotas ne vienkartinis šios medžiagos realizavimo faktas vienam asmeniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenimis pakankamai patvirtintas I. P. ir A. L., bei kitų nuteistųjų išankstinis ir savarankiškas susitarimas tikslu platinti narkotines medžiagas.
Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį, kurį teismas nustato, įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012, 2K–429/2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei argumentuojama skunde, teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius ir tinkamai taikė BK 25 str. 3 d. nuostatas. Pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai patikimai patvirtina, kad apeliantas su nuteistaisiais A. L., K. B., E. K. bei K. Č. susitarę veikė pakankamai ilgą laiką, buvo pasiskirstę vaidmenimis, atliko atskiras užduotis. Byloje esančių duomenų pakankama spręsti, kad I. P. gabendavo narkotines medžiagas kitiems grupės nariams ir jas laikė su tikslu platinti, gaunant iš šios nusikalstamos veiklos pajamas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio veiksmus kaip I. P. (laikė narkotines medžiagas ir jas platino perduodamas kitiems bendrininkams), atliko dauguma organizuotos grupės narių. Tai, kad visi bendrininkai tarpusavyje nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, etapų, taip pat nepaneigia organizuotos grupės buvimo. Skunde akcentuojamos aplinkybės, paneigiančios organizuotos grupės buvimą, t. y., kad apeliantas grupės asmenims nedavė nurodymų ir nebuvo pasiskirstę vaidmenimis bei konkrečias užduotis, tačiau tai nepaneigia šios bendrininkavimo formos buvimą. Svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Šias aplinkybes, apylinkės teismas tinkamai ir motyvuotai įvertino.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuosprendis dėl kratos metu prie A. L. buto negyvenamosiose patalpose rastų 688,53 g narkotinių medžiagų priklausymo I. P. grindžiamas tik A. L. parodymais, jog šias medžiagas atgabeno I. P.. Nurodoma, kad I. P. jo sulaikymo dieną buvo sekamas nuo 7:45 iki 14:10 val. ir jokių nusikalstamų veikų nepadarė.
Visi byloje aptarti įrodymai patvirtina organizuotą bendrininkų grupės veiklą ir schemą, pagal kurią I. P. atgabendavo į A. L. butą narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, A. L. jas svėrė ir pakavo reikalingais kiekiais, kiti bendrininkai realizuodavo, gautus pinigus perduodavo I. P. arba palikdavo tame pačiame bute. E. K. neneigė, kad I. P. paimdavo buto virtuvėje paliktus pinigus. Be A. L. ir E. K. bute būdavo ir K. B.. A. L. ir E. K. patvirtino, kad visas narkotines medžiagas visada atgabendavo I. P.. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, o kitų aplinkybių nepateikė ir pats I. P.. Specialisto išvadomis pagrįsta, kad buvo platinamos augalinės kilmės medžiagos – kanapės ir jų dalys. Jų kiekis pagal 2003-04-23 SAM įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais) atitinka sąraše nurodytą didelį šios medžiagos kiekį (500 g). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie įrodymai patvirtina, jog I. P. ir A. L. veiksmuose yra BK 260 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis ir veikos kvalifikuotos teisingai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d., yra nepagrįstas.
Skunde nurodoma, kad A. L., duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui, jį apkalbėjo, kadangi jos veiksmus kontroliavo policijos pareigūnai, o ji tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės. Taip pat teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti jos ir E. K. duotus parodymus, kadangi jie susiję artimais ryšiais. Aukštesniojo teismo nuomone, šie skundo argumentai yra neįtikinantys, deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais konkrečiais bylos duomenimis. Nėra pagrindo vertinti, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šių nuteistųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojoje posėdžio metu duotais parodymais.
Skundžiamu nuosprendžiu I. P. taip pat nuteistas už narkotinės medžiagos įgijimą nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. P. nuteisė už narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 688,53 g kanapių įgijimą. Apeliaciniu skundu neprašoma panaikinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d., požymį – įgijimą, tačiau prašoma perkvalifikuoti šią veiką, sušvelninti bausmę, todėl teisėjų kolegija svarsto ir kaltinimo pagal šį BK straipsnį apimties klausimą. Norint inkriminuoti šį nusikalstamos veikos požymį ir sprendžiant nuteistojo atsakomybės pagal BK 260 str. 2 d. klausimą, būtina įrodyti visus jo sudėties elementus.
Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
BK 260 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 str. 2 d. I. P. revizuojamame apylinkės teismo nuosprendyje pagal BK 260 str. 2 d. inkriminuotos dvi iš nurodytų objektyvių neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis formų: neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Šioje byloje nenustatytos esminės narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens ji įgyta. Iš revizuojamo nuosprendžio matyti, kad 16,929 g, 17,374 g, 96,64 g, 688,53 g ir 9,5282 g kanapių įgijimas 2013-02-28, 2013-03-06, 2013-03-25, 2013-04-17 baudžiamojoje byloje buvo grįstas prielaida arba tiesiog preziumuotas šios medžiagos laikymo faktu. Tačiau tokios teismo išvados nėra pagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. I. P. nepripažįsta šio disponavimo. Minėta, kad BK 260 str. 2 d. nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitos pastarajame įstatyme nurodytos ir įrodytos vėlesnės veikos.
Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant I. P. neteisėtai įgijus (su tikslu platinti) didelį kiekį kanapių 2013-02-28, 2013-03-06, 2013-03-25, 2013-04-17 datomis ir jį už šią veiką nuteisus, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimai, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl to nuosprendžio dalis, kurioje I. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo nurodytą narkotinę medžiagą, keičiama, teiginys, kad I. P. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, šalinamas iš kaltinimo (BPK 328 str. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingos nusikalstamos veikos apimties ir nustatyto perkvalifikavimo iš BK 213 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d., turi būti įvertintas ir pagal šiuos BK straipsnius paskirtos bausmės klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą švelninti bausmę.
Dėl nuteistosios A. L. apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistosios kaltė ar nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nuteistoji prašo sušvelninti bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tvirtina, kad veikdama nusikalstamai nesiekė naudos sau ir iš pardavimų pajamų neturėjo, nes gautus pinigus perduodavo I. P.. Rasti namuose pinigai buvo bendri su jos mama bei gauti iš draudimo bendrovės už sudaužytą automobilį. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sunkiai sergančią mamą, mažametę dukrą, gyvena be vyro, pati serganti ir neįgali, neteista, administracine tvarka nebausta, nusikaltimus pripažino, labai gailisi ir išgyvena.
Pažymėtina, kad tuo pačiu pagrindu ir tais pačiais motyvais, kaip ir nuteistajam I. P., A. L. abi veikos, numatytos BK 213 str. 1 d., perkvalifikuotinos į pasikėsinimą padaryti dvi nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d.
Pagal susiformavusią teismų praktiką teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., teisingai nurodė visus nustatytus alternatyvius pagrindus: ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis.
Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 d. arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 str. 3 d. yra bendrosios BK 54 str. 1 d. reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų – įgyvendinant BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, iš kurių vienas – teisingumo principo įgyvendinimas yra išimtis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas šioje byloje neįsigilino ir neįvertino bylos aplinkybių, nuteistosios A. L. asmenybės bei jos socialinių ryšių. Tinkamas šių aplinkybių visumos įvertinimas turi esminę reikšmę paskiriant jai teisingą bausmę.
Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę: kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Nustatyta ir sunkinanti aplinkybė – padarė sunkų nusikaltimą dalyvaudama organizuotoje grupėje. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad A. L. nedirba, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruota, charakterizuojama teigiamai. Nuteistoji teigia, kad jos motina yra serganti, kuriai reikalinga priežiūra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji turi mažametę dukrą (t. 5, b. l. 9), pati A. L. yra serganti ir neįgali (t. 5, b. l. 7, 8, t. 7, b. l. 24, 140). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino šios nuteistosios vaidmenį išaiškinant nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. A. L. parodymų dėka buvo esmingai palengvintas nusikalstamų veikų organizatoriaus ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymas. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai vertintina kaip išimtinė aplinkybė BK 54 str. 3 d. prasme.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai A. L. yra teisinis pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnę bausmę.
Dėl nuteistojo A. F. apeliacinio skundo argumentų
A. F. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad netikrus pinigus įgijo gaudamas kaip atlygį už parduotą automobilį, t. y. buvo pirkėjo apgautas, todėl prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 213 str. 3 d., kaip nedidelio kiekio netikrų pinigų realizavimą, kuriuos gavo kaip tikrus.
Apeliantas prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 213 str. 3 d. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal paminėtą normą, vertinamasis požymis yra „nedidelis kiekis“ ir svarbus jo išaiškinimas. Kadangi šio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, teismų praktikoje apibendrinti iki tol taikyti netikrų pinigų kiekio nustatymo kriterijai ir išaiškinta, kad šis vertinamasis požymis nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant ne tik į pagamintų, laikytų ar realizuotų netikrų pinigų kiekį, bet ir į jų nominalią vertę, gaminant panaudotą įrangą, gaminimo technologiją, žaliavų pobūdį, kiekį bei kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. F. realizavo pirmu atveju – 9 banknotus po 50 eurų ir 3 banknotus po 100 eurų, o antruoju atveju – 6 banknotus po 50 eurų ir 2 banknotus po 100 eurų. Pagal nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-48/2012, 2K-270/2013) bei BK 190 str. nuostatas, apylinkės teismas A. F. veikas dėl realizuotų netikrų 1250 eurų kiekio teisingai kvalifikavo pagal BK 213 str. 1 d., kadangi nedidelis kiekis yra tuomet, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (BK 190 str.). Apeliantas pripažįsta, kad netikrus pinigus laikė namuose ir juos realizavo, kai I. P. pasiūlė juos parduoti. Šių pinigų realizavimo aplinkybes patvirtino ir nuteistieji A. L. bei I. P.. I. P. perdavė netikrus pinigus A. L., kuri juos pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui. Apeliantas netikrus pinigus realizavo per du kartus, kuriuos A. L. ir antrą kartą pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis A. F. įgijo šiuos suklastotus pinigus suvokdamas jų netikrumo aplinkybę. Jo nurodytos aplinkybės, kad pinigus gavo iš pirkėjo, kuris pirko nuteistojo automobilį, byloje jokiais įrodymais nėra paneigtos. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas neturėjo tyčios juos įgyti. Apylinkės teismas netikrų pinigų įgijimo aplinkybes iš esmės preziumavo, remdamasis nustatytais netikrų pinigų laikymo ir realizavimo faktais, tačiau nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, todėl iš nuosprendžio šalintina A. F. inkriminuota BK 213 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos aplinkybė dėl netikrų pinigų įgijimo.
Tuo pačiu pagrindu ir tais pačiais motyvais kaip ir nuteistiesiems I. P. ir A. L., A. F. abi veikos, numatytos BK 213 str. 1 d., perkvalifikuotinos į pasikėsinimą padaryti dvi nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d.
Iš nuosprendžio pašalinus aukščiau minėtą kaltinimo pagal BK 213 str. 1 d. aplinkybę – netikrų pinigų įgijimą, ir pripažinus, kad nusikalstamos veikos nebuvo pabaigtos, šios aplinkybės turi būti įvertintos skiriant bausmę A. F.. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę A. F. laisvės atėmimo bausmę, pakankamai nemotyvavo savo pasirinkimo, nors ir atidėjo šios bausmė vykdymą. Apylinkės teismas nesvarstė kitų BK 213 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių paskyrimo galimybės, nors BK 55 str. įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę privalo motyvuoti savo sprendimą. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 1 d., įstatymas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teisingumo principo realizavimas reikalauja paskirti bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. A. F. anksčiau nebuvo teistas, byloje nėra jokių duomenų apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas A. F. laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas ir tinkamai neindividualizavo bausmės, nevertino to, kad nusikalstamą veiką jis padarė atsitiktinai, iš esmės paskatintas kito asmens, kad iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi pirmos instancijos teismas net nesvarstė galimybės taikyti A. F. atžvilgiu kitas inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijoje numatytas bausmes, todėl paskirdamas A. F. laisvės atėmimo bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė jam per griežtą bausmę. Todėl nuosprendis šios dalyje turi būti pakeistas (BPK 328 str. 2 d.). Atsižvelgdama į byloje nustatytas A. F. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat į aukščiau paminėtus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. F. nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmę, kuri būtų adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitiktų bausmės paskirtį.
Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jis nepagrįstai nuteistas už dalyvavimą organizuotoje grupėje, kad jam paskirta per griežta bausmė, kad nepagrįstai priteistos proceso išlaidos, nepagrįstai konfiskuoti kratos metu paimti pinigai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai inkriminavo nuteistajam nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. Kaip matyti iš šio nuteistojo parodymų, jis inkriminuotą nusikaltimo faktą pripažino, ir nurodė, kad yra realizavęs ne vieną kartą tokios pačios narkotinės medžiagos, tačiau šie atvejai nuteistajam nebuvo inkriminuoti. Akcentuotina, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina E. K. dalyvavus nusikalstamoje veikloje, kontaktavus ne tik su I. P., bet ir su kitais nuteistaisiais, t. y. K. Č., A. L., K. B.. Skundo argumentas, kad jis nedalyvavo organizuotoje grupėje, yra paneigtas ne tik jo paties parodymais, bet ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kompaktinėmis plokštelėmis, telefoninių pokalbių suvestinėmis, slapto sekimo protokolais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, inkriminuojant šią bendrininkavimo formą yra svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Nuteistasis patvirtino, kad matė kitus nuteistuosius dalyvaujančius veikloje, suprato, kad atlieka tam tikrą specializuotą vaidmenį narkotinių medžiagų platinime – atgabentas ir jau susvertas narkotines medžiagas realizuodavo, suprato I. P. vaidmenį, todėl aukštesnysis teismas neabejoja, kad apylinkės teismas pagrįstai inkriminavo E. K. dalyvavimą organizuotoje grupėje.
Bylos nagrinėjimo metu nuo 2015-03-24 įsigaliojusios BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi naujoji BK 75 str. 1 d. redakcija, numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą. E. K. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Tai reiškia, kad pakeistas baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. K. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad apeliantas iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, kas pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nuteistasis padarė nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad apelianto padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), nepadarė žalos – narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta (buvo paimta), taip pat įvertintas narkotinės medžiagos nedidelis kiekis – 0,4346 g., tai, kad E. K. inkriminuotas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, jo vaidmuo organizuotoje grupėje laikytinas antraeiliu. Be to, E. K. charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centre ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 2 p. pagrindu, t. y. dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas E. K. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą E. K. skirtinos BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė jam panaikinama, iš teismo posėdžių salės jis paleidžiamas (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).
Apelianto E. K. nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad pas jį kratos metu rasti 3400 Lt ir 10 Britanijos svarų įgyti nusikalstamu būdu ir konfiskavo juos. BK 72 str. 2 d. numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustatyta, kad kratos metu (2013-04-17) E. K. automobilyje buvo rasti 3400 Lt ir 10 Britanijos svarų buvo kartu su narkotinėmis medžiagomis. Nors kratos protokole nurodyta, kad rasta ir paimta iš priekinėje panelėje esančios daiktadėžės 2012-12-29 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta Klaipėdoje bei 2013-02-25 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta Kuršėnuose (t. 2, b. l. 16-17), tačiau minėtų dokumentų turinys nėra atskleistas, vadinamosios sutartys sudarytos gerokai prieš kratos datą, todėl nėra pagrindo tikėti, kad šie pinigai buvo gauti iš būtent pirkimo – pardavimo sandorių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis E. K. veikė su kitais nuteistaisiais organizuotoje grupėje, kuri vertėsi narkotinių medžiagų prekyba, gaudavo iš to pajamų, todėl buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad ir šios lėšos buvo BK uždraustos veikos rezultatas. Šiomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje skundą tenkinti.
Dėl nuteistojo K. B. apeliacinio skundo argumentų
K. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija įrodymų vertinimą, veikos kvalifikavimą bei bausmės skyrimą.
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas K. B. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje tinkamai išdėstė ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013, 2K-293/2015). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014, 2K-293/2015).
Nors nuteistasis K. B. ir neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau jo kaltė byloje įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais – nuteistųjų A. L., K. Č. ir E. K. parodymais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kratos protokolais, sekimo protokolais, specialistų išvadomis. Atliktų kratų metu buvo rasta ne tik narkotinių medžiagų, bet ir svarstyklės, maišeliai su šių medžiagų pėdsakais. Iš byloje esančio 2013-04-17 atliktos K. B. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad po automobiliu rasta atskirai 13 vienetų, 6 vienetai ir dar vienas užspaudžiamas maišelis (viso – 20 vienetų) su augalinės kilmės medžiaga. Specialisto išvadoje konstatuota, kad visuose maišeliuose rasta 8,7525 g kanapių dalių. Aplinkybes, kad nuteistasis K. B. kartu su kitais nuteistaisiais gabeno, laikė ir platino narkotines medžiagas patvirtino telefoninių pokalbių bei SMS žinučių išklotinės, kuriose nuteistieji bendravo tarpusavyje bei su nenustatytais asmenimis. Teismas tinkamai įvertino SMS žinučių ir pokalbių turinį, jų seką, tarpusavio sąsajas, intensyvumą, ir padarė išvadą, kad pokalbiai vyksta apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų platinimą. Nuteistieji E. K. bei A. L. taip pat patvirtino, kad K. B. prekiavo narkotine medžiaga. K. B. kaltė patvirtinta ir asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolu (t. 4, b. l. 154), kuriuo liudytojas E. R. atpažino K. B., kaip asmenį keletą kartų pardavusį jam „žolę“, jam padavęs 130 litų norėdamas įsigyti „žolės“ ir 2013-04-17, t.y. tą pačią dieną, kai pakeliai su tokia narkotine medžiaga rasti po K. B. automobiliu. Tikrinant baudžiamąją bylą apeliacinio proceso tvarka, abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., požymio – tikslo platinti, teismui abejonių nekilo. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad K. B. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, nes automobilio apžiūros metu rastos narkotinės medžiagos, supakuotos į dvidešimt užspaudžiamų maišelių, kanapių dalių kiekis pakeliuose ir pakelių kiekis neabejotinai pritaikytas platinimui. Tą patvirtina ir liudytojų Nr. 1, Nr. 2, E. R. parodymai, apelianto ryšiai su nuteistaisiais A. L., I. P., E. K., K. Č., kurie pripažino kartu platinę narkotikus, pareigūnų operatyvinė informacija apie K. B.. Abejonių nekyla, kad pats apeliantas suvokė, jog platina būtent narkotines medžiagas.
Taigi, buvo tiriama iš įvairių šaltinių surinkti įrodymai ir jie vertinti kaip visuma, todėl, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad prie K. B. automobilio rastos narkotinės medžiagos yra jo ir paruoštos platinimui – pardavimui. Neįtikinama versija, kad kažkas kitas galėjo po K. B. automobilio ratais padėti tokį santykinai didelį kiekį – dvidešimt pakelių su narkotine medžiaga. BK 260 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo) (kasacinė nutartis 2K-7-173/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nepagrįsti apelianto argumentai dėl teiginio, kad apylinkės teismas nepagrįstai preziumavo, kad nusikalstama veika padaryta iki galo, nes tokių duomenų skundžiamame nuosprendyje nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas apelianto kaltę pagrindė neabejotinais bylos duomenimis bei įrodymais, kurie buvo įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitokia proceso dalyvio nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime nerodo, kad teismas padarė procesinių pažeidimų.
Nagrinėjantis skundą teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. veiką, padarant nusikaltimą organizuotoje grupėje. Vertinant šį požymį ir jį inkriminuojant būtina nustatyti grupės narių supratimą, kad jie bendrai su kitais asmenimis daro nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Nors apeliantas ir neigia, kad dalyvavo organizuotoje grupėje, tačiau iš nuteistųjų A. L., E. K. parodymų, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašymų darymo protokolų (t. 2, b. l. 168-174, t. 3, b. l. 23-24, 106-107), kompaktinių plokštelių ir telefoninių pokalbių suvestinių, K. B. slapto sekimo protokolų (t. 4, b. l. 112-114), kuriuose fiksuoti K. B. susitikimai su bendrininkais, slapto sekimo pažymų: Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 4, b. l. 116-123), vaizdo medžiagos kompaktinėse plokštelėse Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdajuostėse „Sony“ (duomenys neskelbtini)bei mobiliojo ryšio operatorių pateiktos informacijos apie A. L., I. P. E. K., K. B. tarpusavio buvusius telekomunikacinius įvykius (t. 4, b. l. 5-46) pagrindu spręstina, kad minėti nuteistieji suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiklą, veiksmai atliekami bendra tyčia, siekiant vieningo tikslo. Tai, kad nėra duomenų, jog visi bendrininkai tarpusavyje nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, etapų, nepaneigia organizuotos grupės buvimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius K. B. ir kitų nuteistųjų veikose ir tinkamai kvalifikavo jų padarytas veikas.
Aplinkybė, kad K. B. nuteistas už disponavimą 9,5282 g kanapių, o ne 8,7525 g, kurios buvo rastos po jo automobiliu, patvirtina visa aukščiau paminėtų įrodymų visuma apie nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje, taip pat netiesiogiai nuteistųjų A. S. ir E. B. parodymai, aplinkybė, kad jie įgijo atitinkamai 0,3800 g ir 0,3957 g kanapių dozes, panašias į tokias, kokios buvo rastos po K. B. automobiliu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku – 2013-04-17. Todėl teisėjų kolegija atmeta ir šį K. B. apeliacinio skundo argumentą.
Nuteistasis K. B. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdamas K. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Tačiau, kaip minėta, nuo 2015-03-24 įsigaliojusios BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. K. B. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai K. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors byloje nėra nustatyta K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jo padaryta nusikalstama veika žalos nepadarė – narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta, jam inkriminuotas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas dėl disponavimo palyginti nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 9,5282 g kanapių, jo vaidmuo organizuotoje grupėje nėra pagrindinis. Taip, pat atsižvelgiama į tai, kad K. B. nusikalto pirmą kartą, byloje nėra jokių duomenų apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, psichikos sveikatos centre ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre K. B. neregistruotas, turi ligotą mažametę dukrą (t. 10, b. l. 83). Šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 2 p. pagrindu, t. y. dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas K. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atidedant bausmės vykdymą K. B. skiriamos BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi K. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė jam panaikinama, iš teismo posėdžių salės jis paleidžiamas (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).
Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta proceso išlaidas (7937,17 lito) (t. 6, b. l. 74-77), priteisti solidariai iš I. P., A. L., E. K., K. B., E. B., A. S., K. Č. ir A. F.. Nuteistųjų E. K. ir A. F. apeliaciniuose skunduose kvestionuojamas proceso išlaidų paskirstymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos proceso išlaidos susijusios su netikrų pinigų ir psichotropinių medžiagų tyrimu, kurių rezultate buvo gautos specialistų išvados. Visus tyrimus atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ir Lietuvos teismo ekspertizė centro specialistai. Šį darbą jie atliko kaip tarnybinę užduotį. Pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo proceso išlaidas (BPK 105 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad išlaidų nurodytiems tyrimams atlikti nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis BPK 103 str. 3 p. prasme, kuris nustato taisyklę, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus šioje byloje specialistai atliko vykdydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš nuteistųjų nėra pagrindo. Pagal BPK 104 str. 1 d. nuostatas proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl nurodytų proceso išlaidų atlyginimo, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. L., E. K. ir K. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš 2015-02-23 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-815 matyti, kad A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 57,90 Eur (t. 10, b. l. 133). Iš 2015-04-28 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1787 matyti, kad E. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 115,80 Eur (t. 10, b. l. 141. Iš 2015-04-28 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1795 matyti, kad K. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 110,01 Eur (t.10, b. l. 143). BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų A. L., E. K. ir K. B. netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.,
nusprendė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dalyje pakeisti:
A. L., pripažintos kalta pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika), nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 str.1 d. ir 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika) ir paskirti jai devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
A. L., pripažintos kalta pagal BK 213 str. 1 d. (2013-02-06 veika), nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d. (2013-02-06 veika) ir paskirti jai devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
A. L., pripažintai kalta pagal BK 260 str. 2 d., pritaikius 54 str. 3 d., paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. L. laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.
I. P., pripažinto kaltu pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika), nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 str.1 d. ir 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika) ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
I. P., pripažinto kaltu pagal BK 213 str. 1 d. (2013-02-06 veika), nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d. (2013-02-06 veika) ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., naujai paskirtas bausmes ir 2014-11-14 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti I. P. laisvės atėmimą devyneriems metams trims mėnesiams.
Iš Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti 2013-02-28, 2013-03-06, 2013-03-25, 2013-04-17 padarytų nusikalstamų veikų aplinkybę, kad nuteistasis I. P. įgijo kanapes.
E. K., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistam trijų metų laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-24) ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.
Įpareigoti nuteistąjį E. K. per vieną mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę E. K. – suėmimą – panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
K. B., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistam ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-24) ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.
Įpareigoti nuteistąjį K. B. per vieną mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę K. B. – suėmimą – panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
A. F., pripažinto kaltu pagal BK 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika), nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 str.1 d. ir 213 str. 1 d. (2013-01-10 veika) ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams;
A. F., pripažinto kaltu pagal BK 213 str. 1 d. (2013-02-06 veika), nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d. (2013-02-06 veika) ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. F. laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti jį per šį laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. F., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2013-01-10 įgijo ne mažiau kaip 500 netikrų eurų, taip pat pašalinti aplinkybę, kad A. F., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2013-02-06 įgijo ne mažiau kaip 750 netikrų eurų.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį dėl 7937,17 Lt proceso išlaidų priteisimo solidariai iš I. P., A. L., E. K., K. B., E. B., A. S., K. Č. ir A. F..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.