Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, kaltinamosios A. L. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 260 straipsnio 2 dalį, tuo, kad kartu su I. P. vykdydama bendrą nusikalstamą susitarimą realizuoti netikrus eurus ne vėliau kaip 2013-01-10 iš I. P. įgijo 500 eurų ir toliau vykdydama nusikalstamą sumanymą 2013-01-10, apie 22.20 val., automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Kauno pilies, už 700 litų sumą pardavė netikrus eurus liudytojui Nr. l, veikusiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais neteisėtai realizavo 500 eurų (1 725 Lt vertės).

Taip pat kaltinama tuo, kad kartu su I. P. vykdydama bendrą nusikalstamą susitarimą realizuoti netikrus eurus ne vėliau kaip 2013-02-06 iš I. P. įgijo ne mažiau kaip 750 eurų ir toliau vykdydama nusikalstamą sumanymą per du kartus – 2013-02-06, apie 13.00 val., automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje A. Jakšto g., Kaune, o 17.00 val. tame pačiame automobilyje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už bendrą 1040 litų sumą pardavė 750 netikrų eurų (2587,50 Lt vertės) liudytojui Nr. 2, veikusiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais neteisėtai realizavo 750 eurų.

Taip pat kaltinama tuo, kad vykdydama nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas – kanapes, ne vėliau kaip 2013-02-28 iš I. P. neteisėtai įgijo 16,929 g kanapių ir tęsdama nusikalstamą sumanymą 2013-02-28, apie 19.21 val., automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 540 litų sumą neteisėtai pardavė 16,929 g kanapių liudytojui Nr. 2, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais, veikdama organizuotoje grupėje, neteisėtai išplatino 16,929 g narkotinės medžiagos – kanapių.

Taip pat kaltinama tuo, kad vykdydama nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas – kanapes, ne vėliau kaip 2013-03-06 iš I. P. neteisėtai įgijo 17,374 g kanapių ir tęsdama nusikalstamą sumanymą 2013-03-06, apie 14.30 val., automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 540 litų pardavė 17,374 g kanapių liudytojui Nr. 2, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais, veikdama organizuotoje grupėje, neteisėtai išplatino 17,374 g narkotinės medžiagos – kanapių.

Taip pat kaltinama tuo, kad vykdydama nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas – kanapes, ne vėliau kaip 2013-03-25 iš I. P. neteisėtai įgijo 96,64 g kanapių ir tęsdama nusikalstamą sumanymą 2013-03-25, apie 16.00 val., automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 540 litų pardavė 17,374 g kanapių liudytojui Nr. 2, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, tokiu būdu bendrais veiksmais, veikdama organizuotoje grupėje, neteisėtai išplatino 17,374 g narkotinės medžiagos – kanapių.

Taip pat kaltinama tuo, kad vykdydama nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas – kanapes, ne vėliau kaip 2013-04-17 iš I. P. neteisėtai įgijo 688,53 g kanapių ir tęsdama nusikalstamą sumanymą šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2013-04-17 16.05 val., kai kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu bendrais veiksmais, veikdama organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo 688,53 g narkotinės medžiagos – kanapių, turėdama tikslą ją platinti.

A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2013-04-17 laikinai sulaikyta. Kauno apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi A. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, vėlesnėmis šio teismo nutartimis šis terminas buvo tęsiamas. Paskutine Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kaltinamajai suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui iki 2014-10-17.

Kaltinamoji A. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, privalo itin kruopščiai įvertinti visas aplinkybes ir griežtai vadovaujantis proporcingumo principu, kuris reiškia, kad paskirta kardomoji priemonė yra adekvati įtariamai nusikalstamai veikai. Šiuo atveju kaltinamoji laikoma suėmime jau daugiau nei metus laiko (16 mėnesių), būdama visiškai atskirta nuo šeimos, o ypač nuo mažametės dukros, kuriai ji, kaip motina, yra labai reikalinga. Kaltinamoji tardymo izoliatoriuje yra laikoma itin žiauriomis sąlygomis, dėl ko yra palūžusi psichologiškai. Dėl blogų gyvenimo sąlygų šiuo metu yra pablogėjusi ir sveikatos būklė, tenka nuolatos gerti nuskausminamuosius vaistus. Skunde kaltinamoji pažymi ir tai, kad ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo ir gavo oficialias pajamas (1012 litų), dėl sveikatos problemų ji turi invalidumo grupę iki gyvenimo galo. Be to, ji yra neteista, neturi jokių ryšių užsienyje, savo kaltę dėl nusikaltimų yra pilnai pripažinus, teisme davė parodymus, visi liudytojai yra apklausti. A. L. prašo panaikinti jai taikytą suėmimą ir skirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi griežčiausia kardomoji priemonė jai buvo paskirta, neatsižvelgus į jos šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, turėtas pajamas bei sveikatos būklę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti, kaltinamosios gynėjas – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. L. skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajai pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje, nepažeidžia.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui bei jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrįstumu, tačiau kaltinamosios kaltės klausimas nesvarstomas ir įrodymų vertinimas neatliekamas. Išvadą dėl kaltinamosios kaltumo ir kaltinamajame akte nurodytų įrodymų pagrįstumo padarys teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Kauno apylinkės teismas A. L. pratęsė paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, aukštesniojo teismo vertinimu, teismo išvados, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus, BPK 124 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, yra motyvuotos ir pagrįstos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. kaltinama padariusi net tris tyčinius nusikaltimus, iš jų du (BK 213 straipsnio 1 dalis) yra priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas (BK 260 straipsnio 2 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą įstatymas numato vien tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju pagrindą manyti, jog kaltinamoji, būdama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia visuma aplinkybių – tiek gresiančios atsakomybės bei bausmės griežtumas, tiek ir tai, kad kaltinamoji, priešingai nei teigiama jos skunde, iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, nebuvo saistoma stipriais socialiniais ryšiais, kad nuo nusikalstamų veikų darymo jos nesulaikė ir mažamečio vaiko turėjimas. Todėl, net įvertinus jos šeiminę padėtį, tai, kad ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir neturi ryšių užsienyje, aukščiau paminėtos aplinkybės yra pakankamos pagrįsti teismo išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinama A. L., yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, savo pobūdžiu yra savanaudiškos bei susijusios su piniginių lėšų gavimu. Kaip minėta, kaltinamoji nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galimai buvo jos pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį, sunkumą, į tai, jog A. L. nusikalstamas veikas galimai įvykdė bendrininkų grupėje, kurioje jos vaidmuo buvo aktyvus, o padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, bet tęstinio pobūdžio, darytina išvada, jog kaltinamoji, būdama laisvėje, gali daryti naujas, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas, todėl jai suėmimo taikymas pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Skundo argumentai dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties dėl kardomosios priemonės taikymo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimo nesprendžia. Kaltinamoji ar jos gynėjas su prašymu pakeisti kardomąją priemonę gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. L. kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas pratęstas pagrįstai, nesant galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamosios skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir motyvų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamosios A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.