Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, pteismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria jam pratęstas suėmimo taikymo terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, dalyvaudamas I. P. suburtoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2013-04-17 ir susidedančioje iš I. P., A. L., E. K. bei K. Č., neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 9,5282 g narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

vykdydamas nusikalstamą susitarimą parduoti narkotines medžiagas ne vėliau kaip 2013-04-17 iš I. P. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 9,5282 g kanapių, ir, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, dalį šios narkotinės medžiagos – 0,38 g, 2013-04-17, apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini), už 20 litų neteisėtai pardavė A. S., taip pat dalį šios narkotinės medžiagos – 0,3957 g kanapių, 2013-04-17, apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini), už 20 litų sumą neteisėtai pardavė E. B., o likusią dalį šios narkotinės medžiagos – 9,5282 g kanapių, K. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė savo automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2013-04-17, 17.55 val., kai ši narkotinė medžiaga automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, išplatino ir laikė 9,5282 g narkotinės medžiagos – kanapių, turėdamas tikslą jas parduoti.

K. B. Kauno apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą perdavus į teismą vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas ir baigsis 2014-10-17.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam K. B. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, konstatavus, kad neišnyko suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai.

Kaltinamasis K. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo motyvai yra nepagrįsti, tie patys motyvai nurodomi kiekvienoje teismo nutartyje. Šiuo metu byla jau yra išnagrinėta, byloje apklausti visi asmenys ir pagarsinta visa bylos medžiaga, o kardomosios priemonės taikymas K. B. jau tęsiamas nepagrįstai ilgai – pusantrų metų. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir yra nesuderinama su Konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi.

Kaltinamasis nesutinka ir skundžiamos nutarties motyvais, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Sprendžiant dėl šios aplinkybės pagrįstumo, teismas turėjo įvertinti, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir mažametę dukrą, jokių ryšių užsienyje neturi, todėl neketina nei bėgti, nei slėptis. K. B. nuomone, gresiančios sankcijos griežtumas negali būti pagrindu suėmimo termino pratęsimui. Be to, teismas formaliai nurodė pagrindą – trukdymą baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesui, tačiau jis neturi jokios galimybės sutrukdyti, kadangi, kaip jau minėta, byla yra baigta nagrinėti. Taip pat nėra tikimybės, jog kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, nes jis anksčiau niekada neteistas. Skundo autoriaus nuomone, užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime galima ir švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, tai yra suėmimą pakeičiant dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti arba registravimusi policijos įstaigoje.

Teismo posėdyje prokurorė prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti.

Kaltinamojo K. B. skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam K. B. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui bei jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrįstumu, tačiau kaltinamojo kaltės klausimas nesvarstomas ir įrodymų vertinimas neatliekamas. Išvadą dėl kaltinamojo kaltumo ir kaltinamajame akte nurodytų įrodymų pagrįstumo padarys teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Kauno apylinkės teismas K. B. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė tais pačiais pagrindais, kuriais iki tol ir buvo tęsiamas šios kardomosios priemonės taikymas, tai yra pagrįstai manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Šios teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad K. B. yra kaltinamas sunkaus ir pavojingo nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymu. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, kad K. B. nesaistomas socialiniais ryšiais, yra nevedęs, būdamas nesuimtas, niekur nedirbo, neturėjo jokio oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Nors kaltinamasis turi gyvenamąją vietą ir augina mažametę dukrą, tačiau šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, teismų praktikoje, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nevertinamos kaip išimtinės ir prioritetinės, galinčios paneigti būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būdamas laisvėje K. B. gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suėmimas kaltinamajam K. B. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju K. B. yra kaltinamas vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu ir ši veika įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalį. Padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu yra savanaudiška bei susijusi su piniginių lėšų gavimu. Nors jis anksčiau neteistas, tačiau iki suėmimo neturėjo jokio oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio, byloje kaltinamas pardavęs narkotines medžiagas ne vieną kartą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog iš nusikalstamos veikos gautos lėšos buvo jo pragyvenimo šaltinis. Be to, jis kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs veikdamas organizuotoje grupėje. Paminėtų aplinkybių pakanka pagrįstai manyti, jog jis būdamas laisvėje gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, jog ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

Be to, pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas jau yra baigtas ir 2014-11-14 bus skelbiamas procesinis sprendimas, kuriuo bus išspręstas tolesnis kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas, atsižvelgiant į teismo padarytas išvadas dėl kaltinamojo kaltės.

Skundo argumentai dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nenagrinėjami, kadangi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimo nesprendžia. Kaltinamasis ar jo gynėjas su prašymu pakeisti kardomąją priemonę gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą (BPK 139 straipsnis).

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad K. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai, nesant galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Kauno aplinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.