Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo nustatyti sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės V. A. sūnaus A. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. birželio 30 d., ir po 180 Eur nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad atsakovė V. A. su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, atvykdama pasimatyti su vaiku šeštadieniais ir sekmadieniais į ieškovo nurodytą vietą ar vaiko gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakove V. A. kurį laiką gyveno kartu. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B.. Praėjus kažkuriam laikui bendras gyvenimas nutrūko. Vaikas iki 2022 m. spalio 19 d. gyveno su mama, tačiau dėl mamos ligos ir tos ligos įtakotų jos veiksmų vaiko atžvilgiu, ieškovas 2022 m. spalio 20 d. sūnų parsivežė nuolatiniam gyvenimui į savo namus (duomenys neskelbtini). Dėl tokio jo veiksmo kilo konfliktas, atsakovė atvyko į ieškovo gyvenamąją vietą, pateko į namus ir šią problemą teko spręsti tiek vaiko teisių specialistams, tiek policijos pareigūnams. Buvo sutarta, kad atsakovė liks nakvoti ieškovo namuose. Sekančią dieną policijos pareigūnų pagalba, medicinos darbuotojų pagalba atsakovė buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pat dalyvavo sprendžiant klausimą dėl vaiko gerovės ir vaikas buvo paliktas ieškovo priežiūrai jo namuose (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 24 d. ieškovas vaiką išvežė į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centrą. Ten vaikas turėjo būti prižiūrimas iki 2022 m. lapkričio 11 d. (penktadienio). Iš Vilniaus ieškovas vaiką turėjo parsivežti į savo namus, tačiau atsakovė nieko nepranešusi, iš Vaiko raidos centro išvyko į savo namus. Vaiką atsiimti padėjo policijos pareigūnai ir vaiko teisių specialistai. Šiuo metu sūnus gyvena su ieškovu, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Atsakovė V. A. savarankiškai vaiko auginti negali, nes jos veiksmai, kurie yra įtakoti ligos, kenkia nepilnamečio vaiko interesams. Dėl atsakovės netinkamo vaiko teisių įgyvendinimo, buvo taikyta atvejo vadyba, beveik metus buvo siekiama padėti mamai ir vaikui, tačiau atsakovė pagalbos nepriėmė ir su specialistais nebendradarbiavo, situacija su vaiku ne gerėjo, bet blogėjo. Atsakovei yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Uždarosios akcinės bendroves (toliau – UAB) „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ gydytojo nuomone, atsakovė negali pilnavertiškai pasirūpinti savimi ir vaiku. Kad atsakovė netinkamai auklėja, prižiūri vaiką, nurodyta darželio ir mokyklos teikiamoje informacijoje. Telšių socialinių paslaugų centro pagalbos plane užfiksuoti faktai apie mamos negalėjimą pasirūpinti vaiku. Dar 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 22 d. jai buvo paskirtas įsipareigojimas užsiregistruoti ir nuvykti į Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centrą vaiko ištyrimui, tačiau ji šį įpareigojimą įvykdė iš dalies, apsilankė Vaiko raidos centre, tačiau sekančiam vizitui neužsiregistravo ir vaiko ten nevežė ilgiau kaip pusmetį. Ieškovas ėmėsi iniciatyvos ir per didžiulius barnius bei policijos ir vaiko teisių specialistų įsikišimą, sūnus buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Dokumentuose atsispindi visas planas, kaip buvo siekiama padėti atsakovės šeimai, tačiau kaip daugumoje įrašų matyti, jis nebuvo įgyvendintas. Atsakovė nebendrauja su savo artima aplinka, nesudaro galimybių vaikui lankyti ugdymo įstaigą. Pagalbos plane jai ir vaikui paskirta pagalbos priemonė – reguliariai lankyti logopedo užsiėmimus, dalyvauti psichologo konsultacijose (žaidimų terapija, meno terapija) dirbant su emocine įtampa, dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių programos mokymuose, tačiau tai nebuvo įvykdyta, nes atsakovė nesiėmė jokių veiksmų plano įgyvendinimui, ji nebendradarbiavo su specialistais, todėl jiems nebuvo galimybių teikti pagalbos. Pati atsakovė yra įpareigota apsilankyti pas gydytoją psichiatrą, tačiau to nedaro, jos sveikata dėl to negerėja, todėl esant tokiai jos būklei, vaikui nesaugu su ja pasilikti. Iš Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovė netinkamai vykdo savo, kaip mamos pareigas: sūnus privalėjo nuo 2021 metų rugsėjo 1 d. lankyti privalomą priešmokyklinį ugdymą, tačiau rugsėjo mėnesį ugdymo įstaigoje buvo tik 12 dienų po 4 val., spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį lankė 3 dienas. Dėl susidariusios padėties šeimai buvo pradėta teikti pagalba, atvejo vadyba, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su specialistais, į savo gyvenamąją vietą neįsileido, nesudarė vaikui galimybių lankyti ugdymo įstaigos, nesilaikė rekomendacijų nuvežti vaiką į Raidos centrą. 2022 m. spalio 10 d. Telšių socialinių paslaugų organizuotame atvejo vadybos posėdyje paaiškėjo, kad V. A. nesilaiko pagalbos priemonių plano: neleidžia vaiko į ugdymo įstaigą be jokios priežasties, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais bei savo artimaisiais, neleidžia vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, neatsiliepia telefonu, į organizuojamą posėdį neatvyko. Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio ieškovo sūnus ėmė lankyti mokyklą, tačiau joje buvo tik 5 dienas. Iš visų atsakovės veiksmų ir elgesio matyti, kad ji daro neigiamą įtaką vaiko gerovei – sūnus turi raidos sutrikimų, o dėl visiškos izoliacijos problema vis gilėja, vaikas nelankydamas mokyklos nesimoko, neįgyja socialinių įgūdžių, nesusiranda draugų, jo kalbiniai gebėjimai yra nepilnaverčiai ir jie netobulėja. Vaikas gyvendamas su mama yra visiškai izoliuotas, niekur negali išeiti, mama ateina į mokyklą ir trukdo pamokas įeidama jų metu į klasę, kartais visą dieną laukia ant mokyklos laiptų koridoriuje, taip siekdama nuolat būti šalia sūnaus. Tokie jos veiksmai yra priešiški vaiko interesams. Vertinant ieškovo ir atsakovės pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, matyti, kad ieškovas turi geresnes galimybes užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus. Tėvo ir vaiko gyvenamoji aplinka pilnai atitinka jo interesus, vaikui sudarytos pakankamai geros gyvenimo sąlygos, vaikas tėtį myli, yra prie jo prisirišęs, todėl darytina išvada, kad vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenimas su ieškovu. Vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro išlaidos: komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, maistui – 200 Eur, rūbams – 50 Eur, mokyklinėms prekėms, uniformai – 30 Eur, higienai, sveikatai – 20 Eur, logopedo, psichologo konsultacijoms – 120 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 50 Eur. Šalių sūnus turi sveikatos problemų, jam reikalingos nuolatinės psichologo, logopedo konsultacijos. Valstybės apmokamų konsultacijų nepakanka, būtina eiti pas privačius specialistus, kad situacija gerėtų, nes dabar vaikas yra socialiai apleistas, būtina visomis pastangomis atkurti jo socialinį gyvenimą, tokie užsiėmimai kainuoja po 15 Eur už vieną pamoką. O jų reikia mažiausiai 2 per savaitę. Kadangi atsakovė serga, šiuo metu nesigydo, ieškovas nesiekia ženkliai pabloginti atsakovės situacijos ir sūnaus išlaikymui per mėnesį prašo priteisti po 100 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. birželio 30 d. Per šį, ilgesnį nei pusė metų laikotarpį, atsakovė galės kreiptis į gydymo įstaigą, vykdyti gydytojo rekomendacijas ir susirasi darbą. Nuo 2023 m. liepos 1 d. iš atsakovės priteistinas 180 Eur dydžio periodinis išlaikymas, mokamas iki sūnaus pilnametystės. Manytina, kad prašoma išlaikymo suma nėra per didelė ir atsakovė bus pajėgi tokį išlaikymą mokėti. Atsakovė ilgus metus ribojo vaiko socialinį gyvenimą, ugdymo įstaigų lankymą, neleido su juo matytis ieškovui. Tikėtina, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ateityje gali kilti problemos, atsakovė išsivežusi vaiką pas save gali jo negrąžinti. Ieškovas nėra specialistas ir nežino, ar tolimesnis vaiko ir mamos bendravimas nepakenks vaiko interesams, todėl į visą bendravimo tvarką žiūri atsargiai. Ieškovas mano, kad kol atsakovė nesigydo savo ligos, vaiko ir jos bendravimas negali būti ilgalaikis. Atsakovė galėtų su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį, atvykdama pasimatyti su vaiku šeštadieniais ir sekmadieniais į ieškovo nurodytą vietą ar vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovė gydysis ir vartos gydytojų paskirtus vaistus ir bendravimas nekenks vaiko savijautai, raidai, ateityje gali būti nustatyta ir kitokia bendravimo tvarka, nes ieškovas nesiekia apriboti sūnaus ir mamos ryšio. Atsakovei reikia imtis tik priemonių savo ligai suvaldyti ir ši aplinkybė yra esminė sprendžiant klausimus, susijusius su sūnumi.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovės šeima tarnybai žinoma nuo 2021 m. kovo 5 d., kai buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Vėliau pranešimai gauti 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. kovo 15 d., 2022 m. spalio 20 d., 2022 m. spalio 21 d., 2022 m. lapkričio 15 d. Nuo 2022 m. vasario 1 d. atsakovei pradėta taikyti atvejo vadyba, nuo 2022 m. spalio 20 d. atvejo vadybos procesas inicijuotas ir ieškovui. Tarnybos specialistai 2022 m. lapkričio 28 d. apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas. Nustatyta, kad šeima gyvena ieškovo motinos bute, kuriame yra visi komunaliniai patogumai, buitis tvarkinga, aplinka švari ir jauki. Taip pat nustatyta, kad vaikas dalijasi kambariu su tėvu, kuriame vaikui užtikrintos tinkamos sąlygos gyvenimui, ugdymuisi ir poilsiui. Apsilankymo metu tėvas nurodė, kad jis užtikrina visus vaiko poreikius, jo iniciatyva vaikas kasdien telefonu bendrauja su motina. Ieškovas paaiškino, kad pats vaikas iniciatyvos skambinti motinai nerodo, o šiuo metu ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nėra. Ieškovas taip pat nurodė, kad A. mokykloje jaučiasi gerai, sunkiau sekasi lietuvių kalba, tačiau tėvas bendradarbiauja su pedagogais, domisi vaiko pasiekimais. Pasiteiravus apie vaiko specialiuosius poreikius, tėvas paaiškino, kad artimiausiu metu jis kreipsis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl sūnaus ugdymosi ir gebėjimų įvertinimo, kadangi anot jo, vaikui reikalingos logopedo, psichologo paslaugos. Tarnybos specialistai bendravo ir su mažamečiu A., kuris nebuvo drąsus, bendravo su specialistais per veiklas, atsakinėti vengė, glaudėsi prie tėvo. Visgi, pasiteiravus ar jam patinka gyventi su tėvu, mažametis atsakė teigiamai, nurodė, kad „jam viskas gerai“. Tarnybos žiniomis, atsakovei diagnozuota paranoidinė šizofrenija, moteris nesigydo, pagalbos nepriima. Pažymima, kad bendravimas su atsakove yra komplikuotas, moteris nusiteikusi prieš specialistus, jų siūlomą pagalbą. Vertinant vaiko situaciją, tarnybos specialistai 2022 m. lapkričio 15 d. ir 2022 m. lapkričio 16 d. bendravo su atsakove. Moteris šaukė, piktinosi ant specialistų, nurodė, kad tikrai neis pas psichiatrą ir vaistų nevartos. Bendraujant su atsakove kitą dieną, moteris jau kalbėjo ramiau, nurodė, kad su vaiku bendrauja telefonu kiekvieną dieną, teigė, kad su tėvu tarsis dėl susitikimų su vaiku. Moteris aiškino, kad vaiko į mokyklą neleisdavo, nes jos manymu, vaikas sirgdavo, arba su juo nebuvo elgiamasi tinkamai, jis nesijautė mokykloje gerai. Pažymima, kad atsakovė, tarnybos žiniomis, neužtikrindavo vaiko ugdymosi proceso, jo socializacijos, vaikui neteikė pagalbos dėl jo neišvystytos kalbos, nesirūpino vaiko visapusišku ugdymu ir lavinimu. Atsakovė nepriėmė jai siūlomos pagalbos, pati taip pat nesprendė savo sveikatos problemų, t. y., turėdama nustatytą diagnozę nepriėmė gydymo ir neigia savo problemas. Ieškovo pastangomis vaikas buvo nuvežtas į Vilniaus vaikų sutrikusios raidos centrą, kur jam buvo atliekami išsamūs tyrimai. Šiuo metu, manytina, kad ieškovas yra suinteresuotas visapusiškos pagalbos teikimu savo vaikui, stengiasi užtikrinti vaiko mokymosi procesą, jo lavinimą. Ieškovas užtikrina vaikui stabilią aplinką, turi didesnes galimybes užtikrinti pagalbos teikimą vaikui, yra atviras specialistų pagalbai, priima atvejo vadybos procesą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, tarnyba teikia išvada, kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškiniu teismo prašoma priteisti 100 Eur išlaikymą vaikui ir nors išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, tačiau sutiktina su prašoma suma, atsižvelgiant į atsakovės padėtį. Tarnybos žiniomis, atsakovė niekur nedirba, neturi pajamų, todėl netikslinga priteisti išlaikymą tokį, kokio nesugebės teikti atsakovė. Siektina, kad atsakovė apskritai teiktų išlaikymą ir jis būtų realus, o ne toks, dėl kurio kauptųsi skola, iš esmės dar labiau bloginant atsakovės materialinę padėtį, užkertant kelią ateityje pakeisti išlaikymo dydį, t. y., jį padidinti. Tarnybos nuomone, taip pat tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios prašo ieškovas, tačiau siūloma nusistatyti ir bendravimo galimybę nuotoliniu būdu, kad ateityje tarp šalių nekiltų ginčų.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad su ieškovu kurį laiką gyveno kartu. Tačiau didžiąją laiko dalį jis būdavo užsienyje, grįždavo retai. Buvimo Lietuvoje metu ieškovas dažniau būdavo vienas, mažai dalyvaudavo vaiko gyvenime, tarp jo ir sūnaus nebuvo didelio bendravimo ir ryšio. Nutraukus santykius ji skatino ir nedraudė bendrauti su sūnumi. Tačiau ieškovui kliudė tai, kad bendravimo metu šalia būdavo ji. Jos žiniomis, būdamas užsienyje ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu jos pastangomis sūnus su juo galėjo bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau sūnus bendraudavo nedrąsiai. Ieškovas sūnui teikė išlaikymą, apie 100-180 Eur per mėnesį. Kai vaikui suėjo 3 metai, jis pradėjo lankyti darželį. Iš pradžių eiti į darželį vaikas labai norėjo. Tačiau vėliau kažkas atsitiko, vaikas isteriškai rėkdavo nenorėdamas ten eiti. Jis nebuvo tinkamai priimtas ugdymo įstaigoje. Be to, vaikas daug sirgo. Grįžus po ligų jam sunkiai sekėsi adaptuotis. Dėl visų šių priežasčių po 2 metų nusprendė jo į darželį nebevesti. Tuo metu ji su vaiku gyveno pas mamą kaime. Pradėjus lankyti paruošiamąją grupę, iš pradžių viskas sekėsi gerai. Pirmą savaitę vaikas noriai ją lankė. Po to, ir vėl prasidėjo isterijos, vaikas susigūždavo, nebenorėjo lankyti paruošiamosios grupės. Jos nuomone, su vaiku pedagogai nepakankamai bendravo ir dirbo. Namuose jam mokytis sekėsi gerai, pagal savo galimybes ji ugdė vaiką. Kreipėsi dėl nuotolinio ugdymo, tačiau jai griežtai buvo atsakyta. Dėl neigiamos darželio patirties A. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pirmą klasę pradėjo lankyti nedrąsiai. Vaikas nesijautė saugus, mylimas ir gerbiamas. Jį pravardžiuodavo, sakydavo, kad jis negabus. Ji bandė kalbėtis su mokytojais, prašė, kad pakalbėtų su bendraklasiais, bet pagalbos nesulaukė. Dėl šių neigiamų išgyvenimų galimai nusilpo sūnaus imunitetas, jis dažnai sirgdavo. Pradėjus jai taikyti atvejo vadybą, ji nebuvo nusiteikusi prieš specialistus, buvo linkusi bendradarbiauti. Tačiau nesulaukė atgalinio ryšio, nebuvo paisoma jos nuomonės. Viskas buvo paremta jos diagnoze, ji nesulaukė realios pagalbos. Matė specialistų priešiškumą. Dėl vaiko poreikių neužtikrinimo, gali pasakyti, kad ugdymo įstaigose jos vaikui ne visada būdavo prieinami specialistai. Ji pati savarankiškai jų ieškojo, tačiau viskas atsiremia į finansines galimybes. Iš ieškovo taip pat nesulaukė iniciatyvos dėl tinkamų specialistų sūnui ieškojimo. Iš Vaiko raidos centro Vilniuje su gydytojų žinia grįžo į namus, nes vaikas susirgo. Jos sūnus niekada nebuvo izoliuotas. Skatino bendravimą su kitais vaikais. Pagal galimybes lankydavosi vaikų žaidimo aikštelėse, žaidimų kambariuose ir kt. Nelankė Telšių krizių centre organizuojamų pozityvios tėvystės kursų, nes apie juos girdėjo ne kokius atsiliepimus. Motinystės įgūdžius ugdo savarankiškai. Į UAB „Žemaitijos psichikos centras“ kreipėsi dėl to, kad tuo metu dėl savo savijautos turėjo nusiskundimų, tokių kaip dėmesio sutrikimas. Apie pažymoje nurodytą diagnozę ji nebuvo informuota. Pradėjus gerti paskirtus vaistus, ją labai slopindavo, jautė šalutinį poveikį. Su gydytojo žinia pamažu vaistų atsisakė. Šiuo metu nebejaučia nurodytų negalavimų ir jai nėra reikalinga gydymas. Galbūt jai reikėtų psichologo pagalbos. Tačiau pagal savo finansines galimybes ši paslauga jai nėra prieinama. Nėra linkusi naudotis UAB „Žemaitijos psichikos centras“ teikiamomis psichologo paslaugomis. Pagal patirtį žino, kad privačiai teikiamos tokios paslaugos yra kokybiškesnės nei valstybės apmokamos. Šiuo metu jos pajamas sudaro kas mėnesį gaunama socialinė pašalpa, kurios dydis nuo gegužės mėnesio yra 188 Eur. Ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. Yra įgijusi profesiją – kultūrinės veiklos valdyba. Iki šiol nerado tinkamo darbo. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas. Pagal dabartinę jos finansinę padėtį ji sunkiai gali teikti ieškiniu prašomą priteisti išlaikymą sūnui. Pagal galimybes šiuo metu prisideda prie jo poreikių patenkinimo duodama dienpinigių, nupirkdama rūbų ir avalynę. Su sūnumi kiekvieną dieną bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau toks bendravimo būdas nėra labai tinkamas, sūnui taip bendrauti yra sunku. Taip pat kiekvieną savaitgalį ieškovas atveža vaiką pas ją į (duomenys neskelbtini) arba pas jos mamą į kaimą. Susitikimai vyksta su nakvyne. Taip pat sūnų atveža, kai jis serga. Kartais ji pati aplanko vaiką (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji labai dažnai būna pas savo mamą kaime. Visą ateinančią vasarą sūnus, tikėtina, praleis pas jos mamą, nes ieškovas planuoja važiuoti į užsienį. Nors šiuo metu jos bendravimas su vaiku yra neribotas, tačiau ieškovas yra prasitaręs, kad viskas pasikeistų, jei jis susirastų antrą pusę. A. jai nenoriai pasakoja apie dabartinį savo gyvenimą. Galimai vaikas yra įtakotas ieškovo. Vaikas labiau užsidaręs, jausmai užgniaužti, jos manymu, sūnaus emocinė būsena nėra labai gera. Jis pradėjo jos negerbti, vartoti keiksmažodžius, isterikuoti dėl smulkmenų. Taip pat mano, kad vaiko higiena nėra tinkamai pasirūpinta. Jai kelia nerimą ir draugai, su kuriais jis dabar bendrauja. Vaikui yra įteigta, kad ji serga, todėl jis pradėjo jos nebeklausyti. Galimai vaikas yra verčiamas bet kokia kaina eiti į mokyklą, nepaisant jo psichologinės būsenos. Ji šiuo metu neturi galimybės nuvesti vaiką pas psichologą. Su psichologu, konsultuojančiu vaiką mokykloje, ji nebendravo. Dėl vaiko auklėjimo iš ieškovo ji norėtų daugiau komunikavimo. Tačiau ieškovas į jos klausimus neatsako, nėra atviras, siūlo jai gydytis. Vis dėlto, ji mato vaiko teigiamus pokyčius. A. išmoko skaityti, noriau lanko mokyklą, bendrauja su vaikais. Matosi, kad sūnus yra „atsigavęs“. Su savo mama ji bendrauja labai minimaliai. Nuo pat vaikystės su ja neturėjo ryšio. Gimus vaikui bandymai jį sukurti nepavyko. Negali pasakyti, kad ir tarp jos mamos ir jos sūnaus yra susiformavęs tikras ryšys. Sūnus nori į kaimą, nes ten yra batutas, grynas oras, vaikas bet kada gali išeiti į lauką, ten yra augintinis. Jai svarbiausi sūnaus interesai. Nesutikimas su ieškiniu nėra tik jos „principinė“ nuostata, kad vaikas turi būtinai gyventi su ja. Be to, vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su ieškovu kaip ir netenka prasmės, jeigu realiai jis visą vasarą bus pas jos mamą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad šalių sūnus gyvendamas pas ieškovą jaučiasi gerai, tarp jų yra susiformavęs ryšys. Gyvenimo sąlygos pas ieškovą yra patenkinamos, galbūt ateityje jos pagerės. Ieškovas geranoriškai nedraudžia atsakovei bendrauti su vaiku. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, kai vaiko gyvenamoji vieta laikinai yra nustatyta su ieškovu, tarnyba nėra gavusi jokių pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų. Atsakovė jai teiktos pagalbos nepriėmė, nebendradarbiavo su specialistais, prieš juos yra priešiškai nusiteikusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini).

2022 m. spalio mėnesio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir 2022 m. spalio 21 d. Telšių socialinių paslaugų centro raštuose nurodyta, kad:

pirmą kartą apie V. A. šeimą skyrius gavo pranešimą 2021 m. kovo 5 d., kuriame nurodoma, kad vaiko A. B. mama V. A. neįleidžia į namus artimųjų, yra užsidariusi su mažamečiu vaiku namuose. Galimai sutriko psichika. Su ja negalima susisiekti, ji nedaro durų. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai V. A. duris atidarė. V. A. buvo blaivi, paaiškino, kad durų nedarė savo mamai, nes nenori bendrauti. Atvykusi greitoji medicinos pagalba V. A. psichikos sutrikimų nenustatė. Skyriaus specialistai išklausė vaiko ir mamos nuomones, rizikos veiksnių dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nenustatyta;

2022 m. sausio 21 d. buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad A. B. priešmokyklinę grupę rugsėjo mėnesį lankė 12 dienų po 4 val., spalio, lapkričio mėnesį nelankė, gruodžio mėnesį lankė 3 dienas. Gruodžio mėnesį vyko pokalbis su mama ir ji buvo informuota apie privalomą priešmokyklinį ugdymą. Mama teisinosi, kad vaikas serga, kad yra ištraukti dantys ir t. t. 2022 m. sausio 29 d. ši situacija buvo aptarta įstaigos Vaiko gerovės komisijoje ir buvo nutarta dar kartą kreiptis į vaiko mamą. Paskambinus turimu telefono numeriu, niekas neatsiliepia, parašius žinutę, jokio atsakymo nesulaukta. 2022 m. sausio 31 d. reaguojant į gautą pranešimą, buvo apsilankyta mamos gyvenamojoje vietoje, pildyta informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. V. A. pokalbio metu su specialistais teigė, kad A. B. yra praleidęs daug užsiėmimų darželyje, nes sirgo. Paaiškino, kad sūnus yra jautrus, turi bendravimo problemų, vaikui reikalinga logopedo pagalba. V. A. kalbėjo, kad jos netenkina kai kurių mokytojų darbas darželyje, vaiko ugdymo būdai, nes mano, kad jos vaikas yra išskiriamas iš kitų, per mažai laiko teikiama logopedo pagalba, norėtų, kad sūnus būtų perkeltas į kitą grupę darželyje. Dėl šių ir kitų problemų V. A. sutinka priimti pagalbą, jeigu ji būtų teikiama jos šeimai. Tą pačią dieną vertinta vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba, kreiptasi į Telšių socialinių paslaugų centrą;

2022 m. vasario 2 d. atsakovei V. A. pradėta taikyti atvejo vadyba, buvo sudarytas pagalbos planas, numatytos pagalbos priemonės: A. B. lankyti logopedo konsultacijas; užregistruoti A. psichologo konsultacijai; nuvežti A. į Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centrą ištyrimui; bendradarbiauti su ugdymo įstaigos specialistais siekiant produktyvaus problemų sprendimo dėl vaiko ugdymo; užsiregistruoti pas gydytoją psichiatrą konsultacijai ir priimti rekomendacijas; lankyti psichologo konsultacijas; dalyvauti pozityvios tėvystes įgūdžių programos mokymuose; ieškotis darbo pagal savo gebėjimus ir galimybes; bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku; užtikrinti maksimalias galimybes kartu negyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku ir jį auklėti;

2022 m. kovo 1 d. gydytoja I. M. rašte teigė, kad A. B. nuo kūdikystės buvo sekamas dėl fiziologinės raidos sutrikimo, lankė ankstyvos reabilitacijos centrą. Nuo 2017 m. stebėtas dėl įtariamos epilepsijos. 2020 m. pakartotinai tirtas neurologų, genetikų, atlikta EEG, epilepsiforminių pakitimų neregistruota. Vaikas hiperaktyvus, yra stereotipinių judesių, autizmo bruožų. Neaiškiai kalba, maišo raides, žodžiai nesuprantami, nederinami. Gydytojos pažymoje teigiama, kad mama vaiku rūpinasi, prisilaiko gydytojo nurodymų, veža konsultacijoms, tačiau vaikui ir mamai reikalingi užsiėmimai su psichologu, vaikas reguliariai privalo lankyti logopedo pamokas, reikalinga spec. pedagogo pagalba, struktūrizuota dienotvarkė. Vaiką reikia ištirti Vaiko raidos centre Vilniuje. 2022 m. spalio 10 d. pateiktame rašte teigiama, kad A. B. yra sekamas vaikų psichiatrų dėt autistinių, psichotinių simptomų. Stebimi emociniai, bendravimo, kalbos ir suvokimo sutrikimai. Vaistų šiuo metu nevartoja. Berniuką privalo ištirti Psichologinė pedagoginė tarnyba, įvertinti specialius ugdymo poreikius. Tikslingas vaiko ištyrimas ir gydymas Santaros klinikų VRC ankstyvos reabilitacijos skyriuje. Vaiką reikalinga vesti į ugdymo įstaiga, jam reikalinga nuosekli logopedo, psichologo pagalba, o taip pat tėvų mokymas;

2022 m. kovo 15 d. gauta informacija iš Telšių socialinių paslaugų centro, kurioje plačiai išdėstoma, kad V. A. nebendradarbiauja su specialistais ir darbuotojais, nebendrauja su savo artima aplinka, nesudaro galimybių vaikui lankyti ugdymo įstaigą, turi sveikatos problemų, kurios galimai daro tiesioginę žalą vaikui, jo ugdymo procesui, savo sveikatos nesigydo. 2022 m. kovo 15 d. skyriaus budėtojams nuvykus į gyvenamą vietą, siekiant išsiaiškinti pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. V. A. į gyvenamą vietą specialistų neįsileido;

2022 m. kovo 21 d. gautoje UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ informacijoje nurodyta, kad dėl V. A. diagnozės jai reikalingas tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis gydymas, kurio ji nepriima;

2022 m. kovo 21 d. vertinta vaiko situacija, priimtas sprendimas taikyti vaikui laikinos priežiūros priemonę – laikiną priežiūrą vaiko močiutės D. A. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Taip pat kreiptasi dėl Mobiliosios komandos inicijavimo šeimai;

V. A. nesilaikė Mobiliosios komandos specialistų rekomendacijų. Nors vaikas buvo registruotas ištyrimui raidos centre, ji jo nenuvežė. 2022 m. gegužės 19 d. V. A. pateikė pažymą iš Vilniaus UAB „Gerovės klinika“, kad ji lankėsi psichikos sveikatos centre psichiatro konsultacijai, aptartas tolimesnis pagalbos planas. Jai paaiškinta, kad toks raštas nereiškia, kad gydymas priimtas, nėra tęstinumo, tuomet moteris į atvejo vadybos posėdį pasikvietė vaiko tėvą, kuris pasižadėjo padėti rūpintis V. A. jų sūnumi A., nuvežti jį į Raidos centrą, teikti išlaikymą, prisidėti, ko reikės vaikui. Atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas A. B. nutraukti laikiną priežiūrą;

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. A. B. pradėjo lankyti pirmą klasę. 2022 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė informaciją, kad A. B. per 2022 metų rugsėjo mėnesį ugdymo procese dalyvavo tik 5 dienas. Berniukas popamokinėje ir nepamokinėje veikloje taip pat nedalyvauja. Mokytojos teigimu, vaikas atėjęs į mokyklą jaučiasi nedrąsiai, pertraukų metu laiką leidžia vienas, dėl mokyklos nelankymo A. nespėjo priprasti ir susidraugauti su klasės draugais. Pasitaikė atvejų, kai mama trukdė ugdymo procesą, nuolat įeidavo į klasę, vaiko visą dieną laukdavo ant laiptų mokyklos koridoriuje, siūlomos pagalbos atsisakydavo. Vaikui neatėjus į mokyklą mama parašo mokytojai žinutę, tiesioginio kontakto su mokytoja vengia, neatsižvelgia į mokytojos rekomendacijas, su socialine pedagoge mama nebendrauja ir nebendradarbiauja, neatsako nei į skambučius, nei į žinutes.

2022 m. spalio 10 d. Telšių socialinių paslaugų centro organizuotame atvejo vadybos posėdyje paaiškėjo, kad V. A. nesilaiko pagalbos priemonių plano: neleidžia vaiko į ugdymo įstaigą be jokios priežasties, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais bei savo artimaisiais, neleidžia vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, nenuvežė jo suplanuotu laiku į Vaiko raidos centrą, nors buvo susitarta dėl nuvežimo paslaugos, nesigydo, neatsiliepia telefonu, į organizuotą atvejo vadybos posėdį neatvyko.

2022 m. gegužės 6 d. UAB „Gerovės klinika“ medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pacientė V. A. lankosi UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“, aptartas tolimesnis pagalbos planas.

2022 m. gegužės 18 d. K. P. gamybinės įmonės „Ave Medica“ gydytojo išraše nurodyta, kad pacientė V. A. šiuo metu jokio gydymo nepageidauja, patarta apsilankyti pas gydantį psichiatrą.

2022 m. birželio 9 d. gydytojos V. N. įraše nurodyta, kad pacientė V. A. atvyko dėl mąstymo, kognityvinių funkcijų, asmeninių savybių, emocijų įvertinimo. Nustatyta, kad kontaktas su tiriamąja normalus. Tiriamosios nuotaika tyrimo metu tolygi, normali, išklauso instrukcijas, vykdo jų laikydamasi, domisi rezultatais, pergyvena suklydus.

2022 m. birželio 10 d. UAB „Baltic Medics“ medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pacientė V. A. nuo 2017 m. lankosi pas psichiatrus, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šiuo metu skundų neišsako. Pacientė sąmoninga, teisingai orientuota, elgesys adekvatus. Šiuo metu psichikos būklė stabili, gydymas neskirtas.

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 14 d. A. B. nustatyti ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ūminis sinusitas ir ūminis faringitas.

Iš 2022 m. spalio 21 d. viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento medicinos dokumentų išrašo matyti, kad V. A. atvežė Plungės greitosios medicinos darbuotojai dėl kilusio konflikto dėl vaiko. Pacientė teigė, kad gali būti apnuodyta narkotinėmis medžiagomis. Pacientė atsisako gydytis departamente. Nėra priežasčių priverstiniam gydymui.

2022 m. spalio 24 d. UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ rašte Nr. 5.4-S4 nurodyta, kad V. A. diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji centre nesilanko, paskutinis apsilankymas 2022 m. balandžio 12 d.

2022 m. lapkričio 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko A. B. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. B..

2022 m. lapkričio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV-1611 nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. A. B. reikalinga reguliariai lankyti ugdymo įstaigą, reikalinga socializacija tarp bendraamžių, psichologo ir logopedo pagalba. Vaiko tėvui reikalinga užtikrinti vaiko ugdymą, bendrauti su pedagogais, specialistais, teikiančiais paslaugas, kreiptis pagalbos, iškilus sunkumams. Vaiko mamą reikalinga toliau motyvuoti, skatinti apsilankyti pas psichiatrą, įsiklausyti į gydytojų rekomendacijas, priimti jų pagalbą.

2022 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte Nr. SR-255 nurodyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. A. B. lanko pirmą klasę. Vaiko mokyklos lankymas labai blogas. Per 2022 m. rugsėjo mėnesį ugdymo procese dalyvavo tik 5 dienas, praleido 62 pamokas, spalio mėnesį – 44 pamokas. Pamokos pateisintos. A. B. popamokinėje ir nepamokinėje veikloje nedalyvauja. Mokykloje jaučiasi labai nedrąsiai, dėl mokyklos nelankymo nespėjo priprasti ir susidraugauti su klasės draugais. Pasitaikė atvejų, kai mama trukdydavo ugdymo procesą. Su ugdymo įstaiga spalio mėnesį bendravo vaiko tėtis. Nuo 2022 m. lapkričio 17 d. A. B. nebesimoko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini).

Nuo 2022 m. lapkričio 17 d. A. B. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją.

2022 m lapkričio 28 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 9VAIK-120 nurodyta, kad susitikus su A. B. (duomenys neskelbtini), pasiteiravus, ar jam patinka gyventi su tėčiu, jis atsakė teigiama, sakydamas, kad jam viskas gerai. Vaikas atrodė laimingas, bėgiojo, žiūrėjo filmukus, šypsojosi. Vaikas buvo linkęs bendrauti per veiklą, o į klausimus atsakinėti vengė.

2022 m lapkričio 28 d. Šeimos sąlygų tyrimo akte Nr. 9ŠTA-210 nurodyta, kad A. B. gyvena su tėvu A. B. dviejų kambarių bute su holu, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute yra visi komunaliniai patogumai, buitis tvarkinga, aplinka švari, jauki. A. B. kambariu dalijasi su tėčiu, kambarys erdvus, tvarkingas, vaikas turi visus jam reikalingus daiktus ir baldus. Vaikui yra užtikrintos tinkamos sąlygos gyvenimui, ugdymui ir poilsiui.

2023 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte Nr. 43-7 nurodyta, kad A. B. 2023 m. sausio 17 d. pradėjo lankyti progimnazijos 1 c klasę. A. elgiasi gražiai, nekonfliktuoja su kitais vaikais. Vaikui gerai sekasi matematika, per lietuvių kalbos pamokas kyla sunkumų. Po pamokų vaikas lanko prailgintą dienos grupę. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 26 d. praleido 35 pamokas, visos pateisintos dėl ligos. Tiek tėtis, tiek mama rūpinasi vaiko ugdymo procesu.

2023 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte Nr. 4-294 nurodyta, kad A. B. yra ramaus būdo, nemėgstantis kalbėti, laikosi susitartų pamokos taisyklių ir visada noriai atlieka skirta užduotis raštu. Mokiniui nustatytas kompleksinis sutrikimas: dėmesio ir kalbos sutrikimas (nežymus kalbos neišsivystymas). Jam skirta spec. pedagogo, logopedo, soc. pedagogo ir psichologo pagalba. Be priežasties vaikas pamokų nepraleidžia, į mokyklą visada ateina tvarkingais ir švariais rūbais, aprūpintas visomis reikiamomis mokymosi priemonėmis.

2023 m. gegužės 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 9ŠTA-49 nurodyta, kad V. A. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute yra visi komunaliniai patogumai, būstas itin tvarkingas ir švarus. Viename iš kambarių anksčiau buvo vaiko lova, matomi tvarkingai sudėti vaiko žaislai. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos, aplink daugiabučio namą yra erdvus kiemas.

Nuo 2022 m. spalio 20 d. ieškovui A. B. taikyta atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas. 2023 m. gegužės 16 d. ieškovui užbaigtas atvejo vadybos procesas, nes jis pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes atsakovė nesugeba visapusiškai užtikrinti vaiko interesų, ypač susijusių su vaiko ugdymo procesu ir jo sveikatos apsauga. Atsakovė ignoruoja savo ligą, nepriima rekomendacijų lankytis pas specialistus ir su jais nebendradarbiauja. Atsakovė teigia, kad ji neserga ir joks gydymas jai šiuo metu nereikalingas. Ji tinkamai rūpinasi sūnumi, tačiau jai teikiama socialinė pagalba nėra tinkama, ji specialistais pasitiki ne visiškai. Pažymi, kad sūnui apsigyvenus su ieškovu jo emocinė būklė pablogėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą išsprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo ir motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių sūnus A. B. nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, tačiau po kažkurio laiko liko gyventi tik su atsakove V. A.. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovės šeima iš esmės tapo žinoma 2022 m. sausio mėnesį gavus informaciją, kad A. B. nelanko priešmokyklinės grupės užsiėmimų. Atsakovei pradėjus taikyti atvejo vadybą ir sudarius pagalbos planą, atsakovė jame numatytas pagalbos priemones įvykdė iš dalies. A. B. pradėjus lankyti pirmą klasę ugdymo įstaigos nelankymo problema neišsisprendė. Atsakovė tokių aplinkybių priežastimis nurodo tai, kad sūnus labai daug serga ir kad tiek darželyje, tiek mokykloje vaikas jautėsi blogai, nenorėjo ten eiti, nes nebuvo priimtas pedagogų ir vaikų. Teismas įvertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. ugdymo įstaigose buvo kažkaip išskirtas ar iš jo buvo tyčiojamasi. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, labiau tikėtina išvada, kad šios problemos atsiradimą įtakojo savitas atsakovės požiūris į ugdymo procesą ir bendradarbiavimo trūkumas su pedagogais ir socialines paslaugas teikiančiais specialistais. Iš esmės šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė. Būtina pažymėti ir tai, kad dėl A. B. sveikatos sutrikimų, jam ypatingai svarbi socializacija, ugdymas ir ugdymo įstaigose teikiamos specialistų paslaugos. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad galimai tokį atsakovė elgesį lemia ir objektyvios aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nustatyta (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė į bylą pateikė ne vieną medicininį dokumentą apie jos sveikatos būklę, tačiau nei vienas iš jų nepaneigia jai nustatytos diagnozės. Taip pat atsakovės teiginiai, kad apie diagnozuotą ligą, jai nebuvo žinoma, vertintini kritiškai ir laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. lapkričio 14 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovės elgesys iš esmės nepasikeitė. Ji toliau tik iš dalies vykdo pagalbos plane numatytas priemones, kritiškai vertina jai siūlomą socialinę pagalbą ir rekomendacijas dėl jos sveikatos būklės gerinimo. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu atsakovė nesugeba visapusiškai užtikrinti vaiko poreikių ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja prieštarautų prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi šalių sūnaus A. B. gyvenamoji vieta iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas sprendimas nustatyta su ieškovu A. B. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. lapkričio 17 d. vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, pirmoje klasėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas naujoje ugdymo įstaigoje adaptavosi gerai, pamokų lankymas žymiai pagerėjo, berniukas mokykloje gauna reikiamą papildomą specialistų pagalbą. Ieškovas aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, tarp jų yra susiformavęs emocinis ryšys, byloje nėra duomenų apie galimą netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą ar vaiko teisių pažeidimus. Iš Šeimos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovo gyvenamajame būste vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaiko teigiamus pokyčius teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovė. Nors atsakovė taip pat išsakė abejones, kad vaikui gyvenant su ieškovu jo psichologinė būsena yra pablogėjusi ir kad nėra visiškai pasirūpinta vaiko higiena, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštuose nurodyta, kad vaikas į mokyklą visada ateina tvarkingais ir švariais rūbais, jokių pastabų dėl vaiko higienos nenurodyta. Aplinkybę, kad ieškovas yra pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus bei tenkinti vaiko poreikius įrodo ir tai, kad 2023 m. gegužės 16 d. užbaigtas ieškovui taikytas atvejo vadybos procesas. Teismo vertinimu, atsakovės teismo posėdžiu metu paminėta aplinkybė, kad vasaros atostogų metu ieškovas planuoja vykti dirbti į užsienio valstybę ir sūnus tuo metu gyvens pas jos mamą, neįrodo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu yra betikslis ir bus realiai neįgyvendintas. Manytina, kad tai yra tik laikinas vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas, nereiškiantis, kad ieškovas iš tikrųjų nesirūpina vaiku ir jo poreikiais. Esant šių aplinkybių visumai, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos poziciją, konstatuotina, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jo interesus ir poreikius, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir vaiko A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).

Kaip nurodyta prieš tai, pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Iš byloje esančio vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams susitikus su A. B. jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir pasiteiravus, ar jam patinka gyventi su tėčiu, jis atsakė teigiamai, sakydamas, kad jam viskas gerai, tačiau iš esmės vaikas buvo linkęs bendrauti per veiklą, o į klausimus atsakinėti vengė. Darytina išvada, kad vaikas dar negeba išreikšti aiškios ir vienareikšmės nuomonės dėl savo pastovios gyvenamosios vietos, tačiau dabartinę savo gyvenamąją vietą vertina palankiai. Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje geriausių vaiko interesų užtikrinimas yra svarbiausias kriterijus nustatant jo gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis), kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 633 Eur (atskaičius mokesčius)). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovas nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 560 Eur suma, kurią sudaro: komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, maistui – 200 Eur, rūbams – 50 Eur, mokyklinėms prekėms, uniformai – 30 Eur, higienai, sveikatai – 20 Eur, logopedo, psichologo konsultacijoms – 120 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 50 Eur. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių, jam reikalingi papildomi užsiėmimai pas logopedą ir psichologą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2013). Išklausius ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovas šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų. Byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovė šiuo metu taip pat nedirba, jos teigimu, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos mėnesines pajamas sudaro 188 Eur socialinė pašalpa, jai taip pat nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovei diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Nors ji neigia šią diagnozę ir nenurodo, kad dėl sveikatos būklės ji negali dirbti, vis dėlto, teismo manymu, vertinant jos galimybes dėl išlaikymo vaikui teikimo, į šią aplinkybę atsižvelgtina. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie realias atsakovės pastangas susirasti darbą. Pažymėtina, kad atsakovė privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti pagal savo galimybes jai tinkamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovės V. A. sūnui A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. birželio 30 d., ir po 180 Eur nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl skiriamas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Ieškiniu prašoma nustatyti, kad atsakovė V. A. su sūnumi A. B. bendraus kas antrą savaitgalį, atvykdama pasimatyti su vaiku šeštadieniais ir sekmadieniais į ieškovo nurodytą vietą ar vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, šalių sūnaus bendravimas su atsakove yra neribojamas. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė ir iš esmės neprieštaravo ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir nustatytina ieškiniu prašoma atsakovės bendravimo su vaiku A. B. tvarka.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimas su vaiku yra tęstiniai santykiai ir kilus ginčui tarp tėvų bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą iš naujo (CK 3.174 ir 3.175 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. (8.3 Mr)ATP-C-2022-06549). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-C- 2022-07147), todėl iš jos valstybei patenkintiems ieškinio reikalavimams tenkantis žyminis mokestis ir ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. birželio 30 d., ir po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovė V. A. su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, atvykdama pasimatyti su vaiku šeštadieniais ir sekmadieniais į ieškovo nurodytą vietą ar vaiko gyvenamąją vietą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.